Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, moksleivis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S., veikdamas iš anksto susitarusių bendrai veikti asmenų grupėje, panaudojus fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2016-05-19 apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nepilnamečiais E. V. ir E. A. iš anksto susitarusių bendrai veikti asmenų grupėje, turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, tuo metu, kai jis kartu su E. A. stebėjo aplinką, kad niekas netrukdytų daryti nusikalstamą veiką, E. V. tikslu pagrobti svetimą turtą ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajam V. S. į veido sritį, po ko nukentėjusiajam įėjus į laiptinę, E. V. iš nukentėjusio kairės išorinės viršutinės džinsinio švarko kišenės pagrobė nukentėjusiajam V. S. priklausantį turtą: Vilniečio kortelę, kurios vertė 30 eurų ir SEB banko kortelę „Visa Elektron“, ir kad nukentėjusysis nesutrukdytų pagrobti turtą, dar kartą sudavė du kartus kumščiu į veido sritį, po ko nukentėjusysis jau nebegalėjo vytis pasišalinančių iš nusikalstamos veikos padarymo vietos įtariamų asmenų, nes skaudėjo kairę veido pusę ir buvo šokas, vėliau panaudojus pagrobtą nukentėjusio V. S. SEB banko kortelę įvairiais būdais išgrynino 147,08 eurų, tokiu būdu panaudojus fizinį smurtą ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis kartu su E. V. ir E. A. grupėje iš anksto susitarusių asmenų pagrobė nukentėjusiajam V. S. priklausantį 180 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tais metais buvo namuose, E. V. jam paskambino, sakė „einame pasportuoti“, jis išėjo, E. V. stovėjo su E. A., pasakė „važiuojam su manimi į miestą, į Lazdynus.“ Klausė, ką darys, sakė „važiuojame.“ Nuvažiavo į „IKI“ parduotuvę Savanorių pr. Po to E. V. išėjo kelioms minutėms, gal 5 min., tada E. sakė „einame paskui mane“, nesakė kur, nuėjo prie kažkokio namo. Tad E. V. ištraukė tam vyrui kortelę ir pasakė bėgti, nubėgo į mišką. Tada E. V. nubėgo į degalinę, ten buvo SEB banko bankomatas, nuėmė pinigus ir nuėjo į degalinę, pirko atsigerti, pavalgyti, iškvietė taksi ir jie važiavo namo. Nežino, ką E. V. toliau su tais pinigais darė. E. V. juos vertė važiuoti, pradėjo visaip juos (jį ir E. A.) vadinti. Buvo prie maisto prekių parduotuvės Dzūkų g., Naujininkuose. E. V. visaip juos išvadino, jautėsi blogai. E. V. nesakė, kad bus kažkas blogai, jei nevažiuos, sutiko važiuoti į miestą. Viskas vyko Savanorių g., t. y. Lazdynų mikrorajone. Į parduotuvę jis ir E. nebuvo užėję, jiems E. V. pasakė laukti, sakė tuoj ateis. E. V. išėjo, tada sakė „einame greičiau su manimi.“ Ikiteisminio tyrimo metu viską teisingai nurodė, kad E. V. žiūrėjo kažkokio vyro kortelės PIN kodą. Tada jis sumušė vyrą, paėmė iš jo banko kortelę ir nubėgo į degalinę, nusiėmė pinigus ir nusipirko valgyti. Kai matė, kad E. V. muša vyrą, suprato, kad daroma nusikalstama veika, nebandė to sustabdyti. Jis su E. stovėjo prie laiptinės ir E. sudavė, jie su E. nenorėjo lįsti, nežino, kodėl nepasišalino. E. paėmė kortelę ir sakė „bėgame“, jie bėgo į mišką, tada E. V. ėjo į SEB bankomatą, nuėmė pinigus ir nuėjo į degalinę. E. V. jiems liepė, dėl to buvo su E., E. V. buvo stiprus, vadino juos „lochais“. E. V. buvo jo draugas, dabar jau nebe, dabar su niekuo nebendrauja. E. V. nuėmė pinigus, pasidėjo į kišenę kortelę ir dar kažką pirko. Nusipirko gerti, valgyti, iškvietė taksi, tada nežino, ką darė. E. V. davė jam kolos buteliuką, o daugiau nieko nedavė, nupirko visiems gerti, pirko iš išgrynintų pinigų.

Teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio tvarka buvo perskaityti kaltinamojo G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 63). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis G. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo taip, kad pripažino kaltę, pripažino, kad buvo toje vietoje, bet nieko nedarė ir suprato, kad daroma nusikalstama veika. Apklausos protokolą skaitė, pasirašė po protokolu, gynėja dalyvavo. Neprisimena, apie ką kalbėjosi su E., kai laukė E. V., 2-3 metrai nuo parduotuvės stovėjo, E. išėjo iš parduotuvės, sakė „einame greičiau“, sakė eiti paskui jį. Ėjo paskui jį, jis ėjo pirmas, 1-2 metru atstumu jis buvo priekyje, priėjo prie namo, sudavė vyrui su koja 1-2 smūgius ir su ranka, paėmė iš vyriškio banko kortelę ir pasakė „bėgam.“ Gal metus E. pažinojo iki to laiko, iki to laiko su juo nelabai dar draugavo. Jie su E. A. stovėjo ir žiūrėjo, E. sudavė, paėmė kortelę ir pasakė bėgti, jie pabėgo. Jis turi psichikos sutrikimų. Būna, kad labai bijo, būna, daro viską, ką draugai sako, kad su juo draugautų, yra labiau paveikiamas dėl to. Dabar bendrauja su normaliais draugais, metus laiko bendravo su E., jam E. sakė neklausyti jo, su juo niekas nenorėjo iš bendrauti, nežino, kodėl. Kai E. V. padarė tą veiksmą, suprato, kad nereikia su juo bendrauti, neprisimena, ar po to bendravo. Turi atminties sutrikimų, supranta, kas yra plėšimas, suprato, kad vykdoma nusikalstama veika. Nežino, kodėl nepaskambino policijai, bijojo. Kai sugrįžo, nuėjo namo ir daugiau nežino, ką E. V. darė. Jiems E. V. nesakė, kad apiplėš žmogų, nesakė, kad stovėtų ir stebėtų aplinką. E. V. yra vyresnis už jį. Fizinius veiksmus vartojo tik E. V., E. A. stovėjo su juo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2016 m. minėtą dieną apie 20 val., tikslaus laiko neprisimena, grįžo iš Lazdynų „Maximos“, prie laiptinės sustojo, prie suolelio, iš nugaros išgirdo klausimą, kada gražins skolą, po to buvo smūgis, nepasakys, ranka ar koja. Atsisuko, jam atrodė, kad kompanija iš 4 asmenų, identifikuoti sunku. Vienas klausinėjo, kada gražins skolas, pasakė, kad nėra niekam skolingas, niekam neturi skolų. Po to jis norėjo eiti ir tada iš švarko jam ištraukė korteles, gavo antrą smūgį į veidą, tada grupė asmenų pasišalino. Jis kraujavo, nuėjo į butą ir paskambino į banką, iškvietė policiją. Buvo pagrobta jo vilniečio kortelė su mėnesį galiojančiu bilietu, SEB banko kortelė „Visa Elektron“, buvo nuimti visi pinigai, kiek jų buvo, palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį. Šiai dienai jam nėra niekas atlyginta. Tuo metu jam atrodė, kad buvo 4 asmenys, sudavė vienas iš tų asmenų, į veidą sudavė, kiek atsimena, du kartus, ranka ar koja nepasakys, sakė „kada grąžinsi skolą“ prieš smūgius. Jis atsisuko ir gavo smūgius. Jam einant ištraukė iš kišenės vilniečio kortelę ir SEB banko kortelę, dar neįėjus į laiptinę. Viskas vyko greitai, jautė skausmą, negali pasakyti, kas tiksliai ištraukė. Teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad ištraukė tas, kuris sudavė jam smūgius, tada geriau atsiminė, nes mažiau laiko buvo praėję. Maždaug ištiestos rankos atstumu buvo prie laiptinės asmenys, kiti du asmenys buvo toliau, kokiu atstumu nepasakys, tie asmenys nieko nedarė, aktyviai veikė du asmenys, o kiti buvo užnugaryje. Neatpažino nei vieno iš tų asmenų, viskas vyko staigiai. Jis griebė kažkurį užpuoliką už riešo, tada buvo suduotas antras smūgis ir tada jie pasitraukė, nebegalėjo vytis, jam skaudėjo, lašėjo kraujas. Gavo iš viso du smūgius, prieš apiplėšiant buvo vienas smūgis ir tada ištraukė korteles, kai griebė už riešo, gavo antrą smūgį. Buvo blaivus tą dieną, nebandė vytis, nes skaudėjo fiziškai. Paskambino į banką, kad būtų užblokuota banko kortelė ir policijai, paskambino tėvams, kad ateitų. Atvyko policija, surašė dokumentus, tada važiavau į ligoninę. Jam buvo suduota į veidą, daktaras sakė, kad skeveldrų nuo smūgio pateko į akis, nosis sulenkta, po to buvo operacija. Praėjo apie 8 min. kol sujungė jį su SEB banko linija ir visi pinigai jau buvo nuimti, kortelė buvo užblokuota. Viską teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kiek buvo nuimta pinigų, jam niekas neatlygino žalos iki šiol. Kai buvo Lazdynų „Maximoje“, jog jį seka ar nužiūrinėja kokie asmenys, nepastebėjo, iki teismo tų asmenų nepažinojo, nėra priežasčių, kodėl norėtų apkalbėti asmenis. Teisingai nurodyta ikiteisminio tyrimo metu, kad jaunesni už jį buvo tie asmenys, vienas šviesių plaukų. Tiksliau apibūdinti jų negali, tie kurie kalbėjo, kalbėjo lietuviškai. Kai ėjo link namų nematė tų asmenų, atsisuko išgirdęs klausimą ir gavo smūgį, tad ėjo link laiptinės, kad įeitų į vidų. Neprisimena, ar pasikeitė žmonių lokacija, kai gavo smūgį. PIN kodo niekada neužrašo niekur, vienintelis būdas jį sužinoti buvo nužiūrėti parduotuvėje. Įvykio metu greičiausiai sąmonės nebuvo praradęs. Mano, jog gerai atsimena, kad jų buvo 4. Negali tiksliai pasakyti, kaip jie atrodė, jie buvo už jaunesni, negali pasakyti jų tikslaus amžiaus. Buvo asmenų, kurie jam nieko nedarė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. A. parodė, kad susitiko Naujininkuose, nuvažiavo į Lazdynus, buvo prie parduotuvės. Susitiko su G. S. ir E. V., nuvažiavo į Lazdynus. Į Lazdynus važiuoti sugalvojo E.. Lazdynuose vaikščiojo, po to nuėjo prie parduotuvės, E. nuėjo į parduotuvę, jie laukė lauke, parduotuvė buvo „Maxima“. Nežino, kodėl su G. liko laukti, nesakė E.. E. V. išėjo iš parduotuvės ir pasakė eiti su juo. Nesakė, kur eiti, nuėjo paskui jį kartu su G. S., priėjo prie laiptinės ir E. sudavė į veidą nukentėjusiajam, ir jie pabėgo. E. V. nukentėjusiajam sudavė su kumščiu, sudavė į veidą.

Teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio tvarka buvo perskaityti E. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 113). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. A. parodė, jog neatsimena, ar E. V. sudavė iš kojos, ar davė į galvą nukentėjusiajam. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, geriau atsiminė. Iš viso buvo trys smūgiai, du kartus iš kumščio sudavė laiptinėje, o pirmą kartą lauke. Nevyko joks dialogas tarp E. V. ir nukentėjusiojo, po suduotų smūgių E. išėmė iš nukentėjusiojo kišenės banko kortelę ir jie pabėgo. G. S. stovėjo su juo prie laiptinės, jie buvo 3-4 metrai atstumu nuo nukentėjusiojo, stovėjo, jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nesiėmėm, nežino, kodėl nesiėmė veiksmų padėti nukentėjusiajam. E. V. neturi autoriteto jų atžvilgiu, jam nesakė jokių grasinimų, neliepė jokių veiksmų atlikti, nežino, kodėl pabėgo kartu su juo. Išsigando, nes sumušė žmogų. Jis su G. nemušė žmogaus, bet nežino, kodėl kartu pabėgo su E.. Nubėgo prie degalinės, E. nupirko valgyti ir nuėmė pinigus. Jis (E. A.) įdėjo kortelę į bankomatą, E. surinko PIN kodą, išgrynino 140 Eur ar 120 Eur, neatsimena. Išleido pinigus, neatsimena, ar G. S. davė E. kiek nors pinigų. Ėjo į degalinę, pirko atsigerti ir pavalgyti. Suprato, kokius veiksmus atliko E. V. ir kad atliko nusikalstamą veiką. Nežino, kodėl nesiėmė veiksmų sustabdyti nusikalstamos veikos darymą. E. V. mokėjo už viską, G. S. nemokėjo nieko. Po įvykio su G. S. ir E. V. nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo daroma įtaka, kad duotų kokius nors parodymus. Neatliko G. S. jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, nežino, ar jis suprato, jog E. V. atlieka nusikalstamą veiką Nekalbėjo apie pinigų prasimanymą, ko važiuoja į Lazdynus, nežinojo. Nesakė E., kodėl eina į parduotuvę, neklausė jo. Jis ir G. neprašė, kad ką nors E. nupirktų. Sekė nukentėjusįjį, kai jis išėjo iš parduotuvės, ėjo toliau nuo E. V., ėjo 3 metrų atstumu, sekė E. V., nesuprato, ką jis seka. G. S. su juo prie laiptinės stovėjo, viską stebėjo, nežino, ar kitaip galėjo matyti, stovėjo, nesidairė, nežino, ar stebėjo, kad kas neateitų. Šalia vienas kito stovėjo su G.. Neatsimena, ar E. V. sakė nukentėjusiajam kažką ir ar nukentėjusysis sakė kažką jiems. Jam E. V. davė prie degalinės miške banko kortelę. E. V. bėgo pirmas, o jie – paskui jį. Negirdėjo, kad kažką šauktų nukentėjusysis, kai bėgo. Kai pinigus nuėmė, G. S. stovėjo už manęs, tiksliai nesimena, nestebėjo turbūt kaip pinigai nuimami ir nestebėjo aplinkos. Kai nuėmė pinigus, nuėjo į parduotuvę nusipirkti atsigerti, išsikvietė taksį ir nuvažiavo. Pasidalino atsigerti, kai nusipirko, neatsimena, kuriuo momentu E. pinigus davė, kiek davė, neatsimena. Neatsimena, ar buvo šalia G. S., kai E. davė jam pinigus. Atsigerti, pavalgyti ir sąskaitos „Tele2“ papildymą pirko, sąskaitą papildė jam, G. S. nieko neprašė, pirko E. sau sumuštinį, jiems nedavė valgyti. E. nėra jų vadas, jis draugas. E. nevadino negražiai jų, nėra taip vadinęs „lochais“ ir pan.

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuota, kad G. S. nusikalstamos veikos padarymo metu (2016-05-19) lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Dėl jam konstatuoto lengvo protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu G. S. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. S. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme. G. S. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Jam rekomenduojamas psichikos sveikatos priežiūros specialistų gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą bendrais pagrindais (t. 2, b. l. 43-49).

Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-21 nuosprendžiu E. A. ir E. V. pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad veikdami kartu su asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas, iš anksto susitarusių bendrai veikti asmenų grupėje, 2016 m. gegužės 19 d., apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. A. kartu su asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas, stebint aplinką, kad niekas netrukdytų daryti nusikalstamą veiką, E. V. ranka sudavus nukentėjusiajam V. S. į veidą, po ko nukentėjusiajam einant į laiptinę, E. V. iš nukentėjusio kairės išorinės viršutinės džinsinio švarko kišenės paėmus nukentėjusiajam V. S. priklausančias Vilniečio kortelę ir AB „SEB“ banko kortelę „Visa Elektron“, turto, turinčio piniginės vertės, neradus, po ko, kad nukentėjusysis nesutrukdytų, dar kartą sudavus du kartus kumščiu į veidą, tuo padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nustatyta daugybiniai veido kairės pusės kaulų: skruostakaulio ir jo kaktines ataugos, viršutinio žandikaulio, akiduobės dugno ir nosies kaulų lūžiai su kraujosruva kairio paakio minkštuose audiniuose, panaudoję fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą, V. S., turtą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. S. kaltė dėl plėšimo visiškai įrodyta aptartais įrodymais.

Visų pirma, pažymėtina, kad G. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku susitiko su E. A. ir E. V.. E. V. pasakė „važiuojam su manimi į miestą, į Lazdynus.“ Nuvažiavo į „IKI“ parduotuvę Savanorių pr. Po to E. V. išėjo kelioms minutėms, gal 5 min., tada E. sakė „einame paskui mane“, nesakė kur, nuėjo prie kažkokio namo. Tad E. V. ištraukė tam vyrui kortelę ir pasakė bėgti, nubėgo į mišką. Tada E. V. nubėgo į degalinę, ten buvo SEB banko bankomatas, nuėmė pinigus ir nuėjo į degalinę, pirko atsigerti, pavalgyti, iškvietė taksi ir jie važiavo namo. E. V. juos vertė važiuoti, pradėjo visaip juos (jį ir E. A.) vadinti. E. V. visaip juos išvadino, jautėsi blogai. E. V. nesakė, kad bus kažkas blogai, jei nevažiuos, sutiko važiuoti į miestą. Viskas vyko Savanorių g., t. y. Lazdynų mikrorajone. Į parduotuvę jis ir E. nebuvo užėję, jiems E. V. pasakė laukti, sakė tuoj ateis. Ikiteisminio tyrimo metu viską teisingai nurodė, kad E. V. žiūrėjo kažkokio vyro kortelės PIN kodą. Tada jis sumušė vyrą, paėmė iš jo banko kortelę ir nubėgo į degalinę, nusiėmė pinigus ir nusipirko valgyti. Kai matė, kad E. V. muša vyrą, suprato, kad daroma nusikalstama veika, nebandė to sustabdyti. Jis su E. stovėjo prie laiptinės ir E. sudavė, jie su E. nenorėjo lįsti, nežino, kodėl nepasišalino. E. paėmė kortelę ir sakė „bėgame“, jie bėgo į mišką, tada E. V. ėjo į SEB bankomatą, nuėmė pinigus ir nuėjo į degalinę. E. V. jiems liepė, dėl to buvo su Edgaru, E. V. buvo stiprus, vadino juos „lochais“. E. V. nuėmė pinigus, pasidėjo į kišenę kortelę ir dar kažką pirko. Nusipirko gerti, valgyti, iškvietė taksi, tada nežino, ką darė. E. V. davė jam kolos buteliuką, o daugiau nieko nedavė, nupirko visiems gerti, pirko iš išgrynintų pinigų.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje G. S. pripažino, jog tuo momentu, kai matė, kad E. V. muša vyrą, suprato, kad daroma nusikalstama veika, nebandė to sustabdyti. Jis su E. stovėjo prie laiptinės ir E. sudavė, jie su E. nenorėjo lįsti, nežino, kodėl nepasišalino. Teigė, kad E. V. juos vertė važiuoti, pradėjo visaip juos (jį ir E. A.) vadinti, jautėsi blogai, tačiau E. V. nesakė, kad bus kažkas blogai, jei nevažiuos, sutiko važiuoti į miestą.

Kaip nustatyta byloje, visi veiksmai, kuomet nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas bei iš jo pagrobta vilniečio kortelė ir SEB banko kortelė „Visa Elektron“, vyko adresu (duomenys neskelbtini).

Paties kaltinamojo G. S., liudytojais apklaustų E. A. ir E. V. (nuteistųjų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje) ir nukentėjusiojo V. S. parodymais nustatyta, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo E. V., o E. A. ir G. S. stovėjo šalia. Analizuojant kaltinamojo G. S. duotus parodymus matyti, jog kaltinamasis G. S. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nebuvo nuoseklus ir parodymus keitė. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. iš pradžių parodė, kad supranta, kad tai nusikaltimas, dėl padarytos veikos gailisi ir prisipažįsta, kad padarė veiką. Apklausiamas teisiamajame posėdyje G. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad E. V. jiems liepė, dėl to buvo su E., E. V. buvo stiprus, vadino juos „lochais“. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis pripažino savo kaltę, G. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo taip, kad pripažino kaltę, pripažino, kad buvo toje vietoje bet nieko nedarė ir suprato, kad daroma nusikalstama veika. Apklausos protokolą skaitė, pasirašė po protokolu, gynėja dalyvavo. Taigi, G. S. iš esmės negalėjo įtikinamai paaiškinti parodymų keitimo priežasties ir kodėl ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę.

Akivaizdu, kad kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, nebuvo nuoširdus ir siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad nors G. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog suprato, kad dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme, tačiau negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti. Jo parodymai dalyje, kad E. V. darė jam įtaką, vadino „lochu“, prieštarauja tiek E. V., tiek ir E. A. parodymams. Be to, apklausiamas teisiamajame posėdyje G. S. parodė, jog po nukentėjusiojo sumušimo pabėgo kartu su E. A. ir E. V., nuėjo į degalinę, ten esančiame bankomate grynino pinigus, kuriuos visi kartu leido, jam E. V. davė jam kolos buteliuką, o daugiau nieko nedavė, nupirko visiems gerti, pirko iš išgrynintų pinigų. Nors G. S. nurodė, kad E. V. nupirko jam tik „kolos“ buteliuką, tokie jo parodymai neatitinka nei E. V., nei E. A. parodymų. Tai leidžia spręsti, kad G. S. įvykius atpasakoja selektyviai, savo versijoje sąmoningai neigdamas tas aplinkybes, kurios patvirtintų jo dalyvavimą plėšime.

Teismo vertinimu, G. S. teiginius, kad jis nesuvokė apie daromą plėšimą, paneigia ir jo paties veiksmai tiek tuo metu, kai E. V. mušė nukentėjusįjį V. S., tiek tuo momentu, kai jis iš įvykio vietos pabėgo kartu su E. A. ir E. V.. G. S. nepranešė apie įvykį policijai, o kartu su E. A. ir E. V. pabėgo iš vietos, kur buvo apiplėštas nukentėjusysis, vėliau kartu leido iš nukentėjusiojo banko kortelės išgrynintus pinigus bei kartu taksi grįžo namo. Šie jo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad G. S. kartu su E. A. bei E. V. siekė realizuoti nusikalstama veika įgytą turtą, o ne išvis nesuvokė apie buvusį plėšimą.

Nors tiek kaltinamasis, tiek jo gynėja ir atstovas pagal įstatymą nurodė, kad G. S. turi psichikos sutrikimų, dėl kurių yra labiau paveikiamas, šie argumentai nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto, jame konstatuota, kad G. S. nusikalstamos veikos padarymo metu (2016-05-19) lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Dėl jam konstatuoto lengvo protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (t. 2, b. l. 43-49).

Aplinkybę, jog G. S., veikdamas iš anksto susitarusių bendrai veikti asmenų grupėje, panaudojus fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, patvirtina, o kartu ir kaltinamojo parodymų dalį, kurioje šis teigė, kad plėšimo neįvykdė, paneigia ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai.

Pirmiausia tokiu įrodymu pripažintini nukentėjusiojo V. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kurie esminėse detalėse nekito viso proceso metu. Nukentėjusysis proceso eigoje nuosekliai parodė, jog įvykio metu jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir buvo pagrobtas jam priklausančios vilniečio bei SEB banko kortelės. Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad 2016 m. minėtą dieną apie 20 val., tikslaus laiko neprisimena, grįžo iš Lazdynų „Maximos“, prie laiptinės sustojo, prie suolelio, iš nugaros išgirdo klausimą, kada gražins skolą, po to buvo smūgis, nepasakys, ranka ar koja. Atsisuko, jam atrodė, kad kompanija iš 4 asmenų, identifikuoti sunku. Vienas klausinėjo, kada gražins skolas, pasakė, kad nėra niekam skolingas, niekam neturi skolų. Po to jis norėjo eiti ir tada iš švarko jam ištraukė korteles, gavo antrą smūgį į veidą, tada grupė asmenų pasišalino. Jis kraujavo, nuėjo į butą ir paskambino į banką, iškvietė policiją. Buvo pagrobta jo vilniečio kortelė su mėnesį galiojančiu bilietu, SEB banko kortelė „Visa Elektron“, buvo nuimti visi pinigai, kiek jų buvo, palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį. Šiai dienai jam nėra niekas atlyginta. Tuo metu jam atrodė, kad buvo 4 asmenys, sudavė vienas iš tų asmenų, į veidą sudavė, kiek atsimena, du kartus, ranka ar koja nepasakys, sakė „kada grąžinsi skolą“ prieš smūgius. Jis atsisuko ir gavo smūgius. Jam einant ištraukė iš kišenės vilniečio kortelę ir SEB banko kortelę, dar neįėjus į laiptinę. Viskas vyko greitai, jautė skausmą, negali pasakyti, kas tiksliai ištraukė. Teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad ištraukė tas, kuris sudavė jam smūgius, tada geriau atsiminė, nes mažiau laiko buvo praėję. Maždaug ištiestos rankos atstumu buvo prie laiptinės asmenys, kiti du asmenys buvo toliau, kokiu atstumu nepasakys, tie asmenys nieko nedarė, aktyviai veikė du asmenys, o kiti buvo užnugaryje. Neatpažino nei vieno iš tų asmenų, viskas vyko staigiai. Jis griebė kažkurį užpuoliką už riešo, tada buvo suduotas antras smūgis ir tada jie pasitraukė, nebegalėjo vytis, jam skaudėjo, lašėjo kraujas. Gavo iš viso du smūgius, prieš apiplėšiant buvo vienas smūgis ir tada ištraukė korteles, kai griebė už riešo, gavo antrą smūgį. Buvo blaivus tą dieną, nebandė vytis, nes skaudėjo fiziškai. Buvo asmenų, kurie jam nieko nedarė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, jog 2016-05-19 apie 21 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo keturi nepažįstami vyrai, kurių neatpažins, apibūdinti negali. Vienas iš jų be jokios priežasties kumščiu sudavė du kartus į veido sritį. Po ko vyras paklausė, kada atiduos skolą. Jis pasakė, kad niekam neskolingas ir bandė užeiti į namo laiptinę. Kartu buvęs kitas vyriškis iš jo kairės išorinės viršutinės švarko kišenės pagriebė SEB banko ir Vilniečio korteles. Vilniečio kortelės vertė – 30 eurų. Jis norėjo pagriebti šį už rankos, kurios neatsimena. Vyriškis jam sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį, po ko visi keturi nepažįstami vyrai pasišalino, kur pasišalino nematė. Grįžęs į namus, paskambino į banką ir sužinojo, kad nuo sąskaitos nuimti pinigai 180 Eur. Sąmonės praradęs nebuvo. Jį mušė du vyrai, kiti nieko nedarė. Papildomai paaiškino, kad 2016 m. gegužės 19 d. apie 20 val. jis atėjo prie namų (duomenys neskelbtini), laiptinės arčiau prie darželio pirma laiptinė ir staiga gavo smūgį į veidą ranka, negali pasakyti, ar kumščiu ar delnu, ir po to buvo vyriškas balsas „Kada atiduosi skolą?“. Jis nėra niekam skolingas. Atsisukęs pamatė, kad už jo stovi keturi asmenys, apie metrą atstumu nuo jo. Jis pasakė, kad niekam neskolingas. Nei vieno iš tų asmenų atpažinti negalėtų, nes neatsimena, kaip atrodė tie vaikinai. Mano, kad buvo jaunesni už jį, kiek atsimena, vienas buvo žemesnis už jį, šviesių plaukų, maždaug jam iki pečių, liekno kūno sudėjimo. Kaip jie buvo apsirengę, negali pasakyti. Neužstrigo detalės, su savimi nieko rankose neturėjo. Jis tada pradėjo rinkti laiptinės kodą ir vienas iš vyriškių sako: praleiskite žmogų, tas kuris stovėjo iš dešinės. Kitas asmuo stovėjo iš dešinės, kur dar buvo du kiti vaikinai, jau nežino. Jis nematė, kur šie dingo. Tas vaikinas, kuris stovėjo iš kairės, jam einant per duris į laiptinę, staiga jam iš kairės džinsinio švarko kairės pusės kišenės ištraukė Vilniečio kortelę 30 Eur vertės ir SEB banko mokėjimo kortelę „VISA ELECTRON“. Tada dar bandė sugriebti už rankos, bet vaikinas jam sudavė ne mažiau dviejų kartų ranka į veidą ir iš bėgo į lauką, ir dingo. Sąmonės nebuvo praradęs. Buvo tą dieną blaivas. Jis vytis nebandė, jam labai skaudėjo kairę veido pusę ir buvo šokas dėl įvykusio įvykio (t. 1, b. l. 18).

Nukentėjusiajam suduotais smūgiais buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam V. S. priklausantis turtas buvo pagrobtas panaudojus fizinį smurtą, ir kaltinamojo G. S. veiksmai kvalifikuotini kaip plėšimas, t. y. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog kaltinamasis G. S. veikdamas iš anksto susitarusių bendrai veikti asmenų grupėje, panaudojus fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2016-05-19 apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nepilnamečiais E. V. ir E. A. iš anksto susitarusių bendrai veikti asmenų grupėje, turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, tuo metu, kai jis kartu su E. A. stebėjo aplinką, kad niekas netrukdytų daryti nusikalstamą veiką, E. V. tikslu pagrobti svetimą turtą ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajam V. S. į veido sritį, po ko nukentėjusiajam įėjus į laiptinę, E. V. iš nukentėjusio kairės išorinės viršutinės džinsinio švarko kišenės pagrobė nukentėjusiajam V. S. priklausantį turtą: Vilniečio kortelę, kurios vertė 30 eurų ir SEB banko kortelę „Visa Elektron“, ir kad nukentėjusysis nesutrukdytų pagrobti turtą, dar kartą sudavė du kartus kumščiu į veido sritį, po ko nukentėjusysis jau nebegalėjo vytis pasišalinančių iš nusikalstamos veikos padarymo vietos įtariamų asmenų, nes skaudėjo kairę veido pusę ir buvo šokas, vėliau panaudojus pagrobtą nukentėjusio V. S. SEB banko kortelę įvairiais būdais išgrynino 147,08 eurų, tokiu būdu panaudojus fizinį smurtą ir taip atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis kartu su E. V. ir E. A. grupėje iš anksto susitarusių asmenų pagrobė nukentėjusiajam V. S. priklausantį 180 eurų vertės turtą, t. y. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į ta patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2012, 2K-552/2013 ir kt.). Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytos pavojingos veikos požymius, todėl ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgęs tiek į nukentėjusiojo bei kaltinamojo G. S. ir E. A., E. V. parodymus, tiek į kitais įrodymais nustatytas G. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, objektyvias aplinkybes, nenustatė, jog kaltinamasis su E. A. ir E. V. anksto susitarė padaryti plėšimą. Nusikalstama veika padaryta veikiau spontaniškai, tyčia pagrobti nukentėjusiajam priklausantį neapibrėžtą turtą susiformavo po to kai E. V. pamatė nukentėjusiojo rinktą mokėjimo kortelės PIN kodą parduotuvėje, ir vėliau nusekė nukentėjusiajam iš paskos, o paskui E. V. nusekė ir E. A. bei G. S.. Teismo vertinimu, G. S. neabejotinai girdėjo ir matė E. V., kuris smurtavo prieš nukentėjusįjį, be to, pats pripažino, kad matė ir suvokė, jog E. V. pagrobė svetimas, t. y. nukentėjusiajam V. S. priklausančias Vilniečio bei SEB banko korteles. Tai, kad E. V. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, vėliau iš įvykio vietos pasišalino kartu su G. S. ir E. A., kartu ėjo į degalinę, kur kartu leido iš nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelės išgrynintus pinigus, sudaro pagrindą spręsti apie kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams ir jų staiga susiformavusią tiesioginę tyčią padaryti plėšimą, t. y. smurtaujant užvaldyti neapibrėžtą nukentėjusiojo turtą. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamieji veikė bendrai kaip bendravykdytojai, vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, suvokė, kad prieš nukentėjusįjį naudojamas smurtas nėra savitikslis, o buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, t. y. kaltinamieji, matydami vienas kito veiksmus, bendromis pastangomis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. S., siekdami užvaldyti jo turtą ir tą padarė.

G. S. veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jis suvokė, jog kartu su E. A. ir E. V. dalyvauja vykdant plėšimą, suvokė, kad jo buvimas šalia sudaro nukentėjusiajam bauginančią situaciją.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl G. S. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas G. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – G. S., veikdamas kartu su kitais nepilnamečiais asmenimis, padarė vieną baigtą nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos motyvai savanaudiški, nukentėjusiajam padaryta reali turtinė žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. Teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra 16 metų amžiaus, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 75), anksčiau neteistas. BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad G. S. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 77-78), Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuota, kad G. S. nusikalstamos veikos padarymo metu (2016-05-19) lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Dėl jam konstatuoto lengvo protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu G. S. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. S. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme. G. S. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Jam rekomenduojamas psichikos sveikatos priežiūros specialistų gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą bendrais pagrindais (t. 2, b. l. 43-49).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant bausmės vykdymą (BK 92 straipsnis) bei skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą su tam tikrais įpareigojimais. Juo labiau, kad švelnesnės bausmės – arešto skyrimas šiuo atveju reikštų realų G. S. izoliavimą nuo visuomenės nedelsiant patalpinant jį į areštinę. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. S. byloje pareiškė 2180 Eur dydžio civilinį ieškinį, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2067,14 Eur dydžio civilinį ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-21 nuosprendžiu V. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista 177,08 Eur turtinei žalai atlyginti, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš E. A. ir E. V. solidariai, ir subsidiariai, kol E. A. ir E. V. pasieks pilnametystę, – iš A. A., S. V., Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas, priteista 2067,14 Eur turtinei žalai atlyginti iš E. A. ir E. V. solidariai, ir subsidiariai, kol E. A. ir E. V. pasieks pilnametystę, – iš A. A., S. V.. G. S. byla buvo išskirta į atskirą procesą. Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens veiksmais, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu.

Atsižvelgiant į tai, šioje baudžiamojoje byloje G. S. pripažintinas solidariai atsakingas minėtiems civiliniams ieškovams kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-21 nuosprendžiu nuteistais asmenimis E. A. ir E. V., o G. S. neturint lėšų, žalos atlyginimas priteistinas iš jo įstatyminio atstovo M. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 21.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Pripažinti G. S. solidariai atsakingu kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-21 nuosprendžiu nuteistais asmenimis E. A. ir E. V., o G. S. neturint lėšų, iš jo įstatyminio atstovo M. K., priteisiant civilinius ieškinius:

1) nukentėjusiojo V. S. naudai 177,08 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

2) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2067,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.