- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2-812-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01564-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- K. J.
- Ieškovas
- SIA „UniCredit Leasing“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo K. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos ir netesybų priteisimo bei įpareigojimo grąžinti turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą K. J. grąžinti / perduoti ieškovei turtą: a) ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu b) būgninį ritinių presą – vyniotuvą KUHN FPB 3135 OC23; priteisti iš atsakovo 126 102,19 Eur skolos ir netesybų; priteisti iš atsakovo 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo 217 475,30 Eur sumos (delspinigiai už turto negrąžinimą), šiuos delspinigius skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki turto realaus grąžinimo ieškovei momento; priteisti iš atsakovo 0,08 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną dieną nuo 50 164,56 Eur sumos (pradelsti mokėjimai iki lizingo sutarčių nutraukimo), skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki įsipareigojimų visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi buvo pakeistos – atsakovui K. J. uždrausta naudotis ir atsakovas įpareigotas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti saugoti ieškovei turtą – ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu ir būgninį ritinių presą – vyniotuvą KUHN FPB 3135 OC23. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. sausio 4 d. nutartis paliko nepakeistas.
3. Atsakovas pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovui naudotis ir atsakovas K. J. įpareigotas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti saugoti ieškovei ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, į laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui K. J. perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip realizuoti ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį perdavė ieškovei saugojimui būgninį ritinių presą – vyniotuvą KUHN FPB 3135 OC23. Šiuo metu pas atsakovą yra likęs vienintelis ginčo objektas – ratinis traktorius Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu. Atsakovas 2021 m. kovo 2 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti atsakovui natūra minėtą ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu. Pritaikius atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, ieškovės interesai nebus pažeisti, kadangi ieškovė šioje byloje neįrodinėja savo galimų nuostolių dydžio. Taigi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nėra aktualus atsakovo ginčo technikos naudojimo ir galimo nusidėvėjimo faktas, kadangi šio turto galimas nusidėvėjimo laipsnis, turto vertės klausimai, bet kokiu atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti ieškovės ieškinį, būtų sprendžiami iš naujo, turto pardavimo momentu.
5. Atsakovo teigimu, byloje ieškovė nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, naudoja nuosavybę neapdairiai ir nerūpestingai, kelia riziką dėl turto išsaugojimo, ar kitaip didina ieškovės nuostolių riziką. Atsakovas yra ūkininkas, kuris gauna pajamas tiesiogiai iš ūkio veiklos, todėl jam reikalinga ginčo technika. Netekus paskutinio ginčo lizingo objekto, kaip pagrindinės atsakovo veiklos darbo priemonės, tokia situacija gali privesti prie atsakovo veiklos (ūkio) žlugimo, pajamų netekimo ir prievolių įvykdymo apsunkinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.
7. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ su atsakovu ūkininku K. J. 2020 m. kovo 9 d. sudarytas lizingo sutartis dėl ratinio traktoriaus Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, ratinio traktoriaus Deutz-Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu ir būgninio ritinių preso vyniotuvo KUHN FPB 3135 OC23 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu nutraukė ir pareikalavo atlyginti susidariusius nuostolius bei nedelsiant grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas padarė išvadą, kad neatnaujinus nutrauktų lizingo sutarčių vykdymo bei atsakovui neginčijant lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, ginčo traktorius Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu nuosavybės teise priklauso ieškovei.
8. Teismas sprendė, kad neginčydamas lizingo sutarčių nutraukimo pagrįstumo, atsakovas iš esmės naudojasi ieškovės turimu turtu be teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo noras ateityje atkurti lizingo sutartis, nesukuria jam teisės, tenkinant išskirtinai savo veiklos vykdymo tęstinumo poreikius, disponuoti ieškovės nuosavybės teise turimu turtu ir jį naudoti savo naudai be teisinio pagrindo.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nebeturi teisinio pagrindo ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ir naudojimo teisėms įgyvendinti, o turto disponavimo teisės, vienos iš daiktinių teisių rūšių, ginčo turto atžvilgiu niekada neturėjo. Todėl siekiant užtikrinti ieškovės teisėtą interesą jai nuosavybės teise priklausantį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti jos valia ir interesais, egzistuojant realiai grėsmei būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nesant objektyvių duomenų, kurių pagrindu laikinosios priemonės galėtų būti pakeistos kitomis, teismas sprendė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas K. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo prašymą tik ieškovui palankaus teismo sprendimo kontekste, visiškai nevertindamas, kad atsakovas yra pareiškęs priešieškinį dėl prašyme nurodyto turto priteisimo natūra. Teismas taip pat nepagrįstai atsakovo prašymą siejo su ginčo turto visiško disponavimo teisėmis, taip pat nevertino kitų atsakovo prašyme nurodytų motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi taikyta laikinąja apsaugos priemone teismas įpareigojo atsakovą K. J. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti saugoti ginčo turtą, tačiau nesuteikė ieškovei teisės turtą valdyti, naudoti ir disponuoti jos valia ir interesais. Todėl ieškovei neįrodinėjant nuostolių dydžio, grąžinto turto vertės, šiuo aspektu visiškai nėra svarbu, pas ieškovę, ar atsakovą bus saugoma (laikoma) ginčo technika.
10.3. Teismas nepagrįstai atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino motyvuodamas, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie galimą atsakovo nesąžiningumą laikytinos deklaratyviomis.
10.4. Lizingo sutarties dalyko grąžinimas (paėmimas) ieškovui turi būti kraštutinė priemonė, kuri siejama su atsakovo nepajėgumu toliau vykdyti savo įsipareigojimus bei ieškovo siekiu tokiu būdu susigrąžinti atliktas pinigines investicijas. Ieškovė atsakovo nepajėgumo toliau vykdyti savo įsipareigojimus šioje byloje neįrodinėja, o atsakovas priešieškinyje įrodinėja, kad yra pajėgus sumokėti už priteistą jam turtą natūra ir toks būdas yra labiausiai atitinkantis šalių interesų pusiausvyros principą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovas šiuo prašymu iš esmės siekia ir toliau naudotis ratiniu traktoriumi Deutz-Fahr 5110 G GS, nemokant už jį įmokų ieškovei, t. y. neatlygintinai naudotis ne jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
11.2. Iš atsakovo atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovas lizingo objektą ne saugo, o jį ir toliau naudoja ūkyje, nors teisinio pagrindo to daryti neturi. Vienintelis būdas užtikrinti, kad lizingo objektas tikrai bus saugomas ir nenaudojamas kol vyks teisminis ginčas, yra Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas, kuriomis uždrausta atsakovui K. J. naudotis ratiniu traktoriumi Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas įpareigotas jį perduoti saugoti ieškovei.
11.3. Atsakovui žinant, kad turto naudojimo pagrindas – lizingo sutartys – yra nutrauktos, bet piktybiškai turto negrąžinant ieškovei, konstatuotina, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai. Akivaizdu, kad teisminis procesas gali trukti ir ne vienerius metus, o atsakovei neperdavus turto ieškovei, atsakovas ir toliau galės ilgą laiką juo naudotis, amortizuos ginčo, tačiau už jį nemokės įmokų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
14. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018; 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-256-464/2020).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį apeliantui dėl skolos ir netesybų priteisimo bei įpareigojimo grąžinti turtą. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. kovas 9 d. sudarė su apeliantu tris lizingo sutartis dėl ratinio traktoriaus Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, ratinio traktoriaus Deutz-Fahr 6165 Agrotron su frontaliniu krautuvu ir būgninio ritinių preso – vyniotuvo KUHN FPB 3135 OC23, kurias, apeliantui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nutraukė.
16. Apeliantas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies ir prašo priteisti iš jo ieškovės naudai likutinę turto vertę, o turtą pagal lizingo sutartis priteisti apeliantui natūra, priteisti ieškovei 0,02 proc. delspinigius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.
17. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi buvo pakeistos – apeliantui uždrausta naudotis ir apeliantas įpareigotas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti saugoti ieškovei turtą – ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu ir būgninį ritinių presą – vyniotuvą KUHN FPB 3135 OC23. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. sausio 4 d. nutartis paliko nepakeistas.
18. Apeliantas pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti nutarties dalį, kuria uždrausta apeliantui naudotis ir apeliantas įpareigotas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti saugoti ieškovei ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu, į laikinąją apsaugos priemonę – draudimą apeliantui perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip realizuoti ratinį traktorių Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
19. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apelianto prašoma pakeisti laikinoji apsaugos priemonė apskritai negalėtų būti pritaikyta, net ir tuo atveju, jeigu lizingo sutartys, kurių pagrindu buvo įgytos turto valdymo ir naudojimo teisės, būtų nenutrauktos, kadangi lizingo gavėjas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutarties prigimtį neįgyja turto disponavimo teisės iki tol, kol sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas nepereina lizingo gavėjo nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi lizingo (finansinės nuomos) sutarčių sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškovės lizingo sutarčių nutraukimo pagrįstumo neginčija. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad nekeliant klausimo dėl lizingo sutarčių nutraukimo pagrįstumo, apeliantas iš esmės naudojasi ieškovės turimu turtu (ratiniu traktoriumi Deutz-Fahr 5110 G GS su frontaliniu krautuvu) be teisinio pagrindo. Kadangi ieškovė pagal lizingo (finansinės nuomos) sutarties prigimtį yra laikytina turto savininke, todėl šiuo atveju tenkinus apelianto prašymą ir pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, turtą paliekant saugoti apeliantui, jis ir toliau turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise nepriklausančiu turtu. Tuo tarpu ieškovės interesas jai nuosavybės teise priklausantį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti jos valia ir interesais liks neapsaugotas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog apeliantas pareikštu priešieškiniu siekia ginčo turto priteisimo natūra, nesuteikia jam teisės, tenkinant savo finansinius poreikius, disponuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, į kurį šiuo metu apeliantas jokių teisių neturi.
22. Apeliantas nurodo, kad jis yra ūkininkas ir gauna pajamas tiesiogiai iš ūkio veiklos, todėl jam reikalinga ginčo technika. Apelianto teigimu, netekus paskutinio ginčo lizingo objekto, kaip pagrindinės apelianto veiklos darbo priemonės, tokia situacija gali privesti prie apelianto veiklos (ūkio) žlugimo, pajamų netekimo ir prievolių įvykdymo apsunkinimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, susiję su jo interesu išsaugoti ūkį, nesudaro pagrindo teigti, kad jis turi teisę disponuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu nesant tam teisinio pagrindo, t. y. apelianto finansinis interesas neturi prioriteto prieš ieškovės teisėtus interesus. Be to, kaip teisingai pažymi ieškovė, nors apeliantas prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, iš apelianto atskirojo skundo argumentų matyti, kad jis siekia ginčo turtą ne tik saugoti, bet ir juo naudotis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui ir toliau naudojantis turtu, jo vertė neabejotinai gali sumažėti ir tokiu būdu ieškovei, kuri yra ginčo turto savininkė, galėtų kilti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog nėra svarbu, ar pas ieškovę, ar pas apeliantą, būtų saugomas ginčo turtas, atmestini kaip nepagrįsti.
23. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintino motyvuodamas, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie galimą apelianto nesąžiningumą laikytinos deklaratyviomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Teismas, minėta nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti areštuoti apelianto turtą, konstatavęs, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie galimą apelianto nesąžiningumą laikytinos deklaratyviomis. Kadangi šiuo atveju dėl ieškovės teiginių apie apelianto nesąžiningumą teismas pasisakė, spręsdamas dėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – apelianto turto arešto, kurią atsisakė taikyti, nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo motyvai paneigia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje išdėstytus argumentus.
24. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.