- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2-1823-868/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21400-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Atsakovas
- T. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas” ieškinį atsakovei T. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 250,32 Eur skolą už šilumos energiją, ir karštą vandenį, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į SĮ „Vilniaus miesto būstas” įstatus, patvirtintus 2017 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-130, SĮ „Vilniaus miesto būstas” pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, o laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, SĮ „Vilniaus miesto būstas” valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims. Nurodė, kad 2008 m. spalio 3 d. T. K. ir VšĮ „Vilniaus butai“ sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/0747, kurios pagrindu nuomininkei T. K. buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo laiku mokėti komunalinių paslaugų mokesčius, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. spalio 8 d. buvo pasirašyta Šilumos pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurios pagrindu šilumos tiekėjas (t. y. UAB „Vilniaus energija“) įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį (jei konkrečiam pastatui šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas), o šilumos vartotojas (t. y. SĮ „Vilniaus miesto būstas“) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Minėtos sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010 m. spalio 1 d. teikė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau šių sąskaitų atsakovė neapmokėjo, todėl už laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. tiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas yra susidariusi 250,32 Eur skola. Ieškovės teigimu, atsakovė, naudodamasi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis, perduotomis iškovei patikėjimo teise, nemokėdama mokesčio už suteiktą šilumos energiją, pažeidžia ieškovės, kaip jai patikėtos turto valdytojos, teises.
Atsiliepimas
Atsakovė T. K. (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad šilumos tiekėjai jau išsiskaičiavo sumas iš senatvės pensijos už praeitus laikotarpius.
Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ieškovė ir atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys visiškai tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 3 d. atsakovė T. K. ir VšĮ „Vilniaus butai“ sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/0747, kurios pagrindu nuomininkei T. K. buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, komunalinių paslaugų mokesčių laiku nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Iš ieškovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d., už tiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas atsakovė liko skolinga ieškovei 250,32 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis).
Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog šilumos tiekėjai jau išskaičiavo sumas. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad ieškovė pateikė pažymą apie įsiskolinimą už šilumos energiją ir karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, remiantis kuria, už ginčo butui laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. tiektą šilumos energiją yra susidariusi 250,32 Eur skola. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už aktualiu laikotarpiu suvartotą šilumos energiją (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, atsakovė pažeidė jai tenkančią prievolę atsiskaityti su ieškove už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Šiuo atveju atsakovė privalėjo savo prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už šilumos energiją, ir karštą vandenį. Ieškovės pateikti rašytiniai dokumentai, šalių paaiškinimai įrodo, jog atsakovė su ieškove laiku neatsiskaitė, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 250,32 Eur skola už šilumos energiją, ir karštą vandenį. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovė nepateikė.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku užmokesčio už šilumos energiją, karštą vandenį nesumokėjo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą 250,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, už ieškinį turėtų sumokėti 20 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista 20 Eur, priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė nenurodė, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų ir neprašė priteisti jų iš ieškovės.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 15,60 Eur. Šios išlaidos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355 (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, iš atsakovės T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 250,32 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 32 ct) skolą už šilumos energiją, karštą vandenį, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 250,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 35,60 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 60 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.