Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. K., dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas yra ieškovės dukters G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovės santuoka su atsakovu nebuvo įregistruota. Atsakovas dukters išlaikymui faktiškai moka 150 Eur, tačiau, ieškovės manymu, šios sumos vaiko išlaikymui nebeužtenka. Mano, kad atsakovas turėtų teikti 200 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą dukrai. Teigia, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, turi gerai apmokamą darbą užsienyje, todėl turi visas galimybes mokėti ieškovės prašomą išlaikymo sumą. Duktė gyvena su ieškove, šiuo meti ji viena rūpinasi nepilnamete dukra. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Bylos nagrinėjimo metu, kilus ginčui tarp ieškovės ir atsakovo dėl bendravimo tvarkos, prašo teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

6. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė E. S. ir atsakovas E. K. yra nepilnametės G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 5, 6, 7). G. K. gyvena su savo motina ieškove vieno kambario nuomojamame bute (b. l. 22). Atsakovas, kaip vaiko tėvas, moka vaiko išlaikymui po 150 Eur per mėnesį (b. l. 1). Vaikas lanko Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 500 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį (b. l. 8), neturi nekilnojamojo turto (b. l. 9), turi jos vardu registruotą automobilį, kurio pirmosios registracijos data 2003 m. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas E. K. gyvenamąją vietą yra deklaravęs Kaune. Jo atstovas advokatas L. Z. patvirtino teismui, kad atsakovas dirba užsienyje ir gauna 1000 Eur dydžio darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Atsakovas nekilnojamo turto neturi (b. l. 47), duomenų apie transporto priemones registre nerasta (b. l. 48), turi finansinių įsipareigojimų, dėl kurių yra užvestos vykdomosios bylos (b. l. 42-46). Atsakovas turi draugę, kuri laukiasi (b. l. 32).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai, nenutraukiant santuokos, nėra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas (reikia ginčo), nėra sprendžiama, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008 išaiškino, kad byloje ieškovei vienu iš reikalavimų nurodžius nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą kartu su ja, teismai turėjo išnagrinėti šio reikalavimo pagrįstumą.

8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti jos dukros gyvenamąją vietą su jos motina ieškove. Atsakovas šiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities skyrius, aplankęs ieškovės šeimą ir ištyręs šeimos aplinkos sąlygas, 2019 m. spalio 16 d. pateikė teismui išvadą Nr. 4SD-4724, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima jam nėra žinoma ir jis neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

9. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, atsižvelgęs Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas laiko, kad šiuo metu nenustatyta aplinkybių, galinčių kliudyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, su kuria vaikas faktiškai gyvena nuo gimimo, todėl šis patikslinti ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

10. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

11. Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, laikytina, kad ieškovė pagrindė prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą – po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad išlaidų lentelėje yra padaryta aritmetinė klaida, taip pat į išlaikymo lentelę nebuvo įtrauktos būsto nuomos išlaidos, komunalinės išlaidos, išlaidos kurui, kadangi vaikas yra vežiojamas pas senelius. Ieškovė paaiškino, kad nuoma su komunaliniais mokesčiais per mėnesį jai sudaro 200 Eur, lengvatų už darželį ji negauna. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaikui gyvenant su ieškove ji rūpinasi vaiko kasdieniniais poreikiais, tam skiria savo laiką ir pastangas. Be to, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad atsakovas teismo buvo įpareigotas pateikti konkrečius duomenis iš darbdavio apie gaunamo darbo užmokesčio dydį (b. l. 13). Tokių duomenų atsakovas nepateikė. Atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino teismui, kad atsakovas šiuo metu dirba užsienyje ir gauna 1000 Eur sumą. Ieškovė teismui paaiškino, kad ji žino, kad pats atsakovas jos pažįstamiems yra sakęs, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, apie 1500 Eur per mėnesį. Atsakovui nepateikus konkrečių duomenų apie jo gaunamą darbo užmokestį, ieškovės išsakytos abejonės dėl atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydžio, vertintinos vadovaujantis vaiko interesais. Be to, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad vykstant teismo procesui pats atsakovas yra siūlęs ieškovei susitarti dėl 180 Eur dydžio išlaikymo sumos (b. l. 38). Ieškovės atstovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad buvo suderinusi su atsakovu ir paruošusi taikos sutarties projektą, tačiau atsakovas neatvyko jos pasirašyti. Teismui paklausus, kodėl pasikeitė atsakovo pozicija, jo advokatas paaiškino, kad pozicija pasikeitė dėl to, kad atsakovo draugė tapo nėščia, o jis buvo išėjęs iš darbo. Teismas šiuos paaiškinimus laiko nepagrįstais, kadangi bylą nagrinėjant 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovas vėl įsidarbino ir jo atlyginimas siekia 1000 Eur atskaičius mokesčius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė su vaiku gyvena vieno kambario nuomojamame bute, mama su vaiku miega viename kambaryje (b. l. 23). Todėl teismas pagrįstais pripažįsta ieškovės argumentus, kad mergaitei augant jai teks nuomotis dviejų kambarių butą, kad galėtų užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Atmestini atsakovo atstovo argumentai dėl išlaidų laisvalaikiui nepagrįstumo, kadangi pagal nurodytą teismų praktiką išlaikymas negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, ir visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis. Teismo vertinimu, ieškovės pastangos suteikti vaikui turiningą laisvalaikį, negali būti vertinamos kaip perteklinis vaiko lavinimas.

12. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad išlaidų sumos maisto produktams, rūbams ir avalynei, laisvalaikiui yra nepagrįstai didelės, be to, išlaidos nėra pagrįstos įrodymais. Teismo posėdyje Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad palaiko ieškovės poziciją, kadangi vaikui reikia didesnės sumos išlaikymui nei nurodo atsakovas. Atsižvelgęs į nurodytą išvadą teismas laiko, kad nors patikslintame ieškinyje ne visos išlaidos pagal atskiras grupes įvardintos tiksliai, ką teismo posėdyje išsakė ir atsakovo atstovas, tačiau įvertinus tai, kad išlaidos nuomai, komunaliniams mokesčiams ir kurui nebuvo įtrauktos į išlaidų lentelę, įvertinus bendrą išlaikymo sumos dydį (200 Eur) teismas sprendžia, kad jis atitinka protingumo kriterijus ir yra pagrįsto dydžio. Teismas vertina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (tiek ieškovės pateiktų, tiek Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus surinktų), leidžiančių spręsti apie vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingos išlaidų sumos dydį. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, dirbantis. Jis nepateikė teismui įrodymų, kad turėtų sveikatos problemų. Aplinkybė, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, jam nepateikus įrodymų, kad jie prisiimti būtiniems ar susijusiems su šeimos išlaikymu poreikiams tenkinti, negali pašalinti jo pareigos tinkamai vykdyti išlaikymo prievolę. Draugės nėštumas, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus prašomo priteisti išlaikymo dydį, taip pat negali būti laikomas kliūtimi, priteisti iš atsakovo prašomo dydžio išlaikymą.

13. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad palaiko ieškovės poziciją, kadangi vaikui reikia didesnės sumos išlaikymui nei nurodo atsakovas. Atsižvelgęs į šią išvadą, įvertinęs nurodytas byloje ištirtas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį turi būti priteisiama ieškovės prašoma 200,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas faktiškai teikia 150 Eur dydžio išlaikymą vaikui, bei į tai, kad gaudama nurodyto dydžio išlaikymo sumas ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, teismas daro išvadą, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad išlaikymas iš atsakovo priteisiamas ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, bet nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. kovo 2 d.).

14. Vadovaujantis CK 3.190 straipsnio 1 dalimi, ieškovė skirtina uzufrukto teise tvarkyti sūnui priklausantį išlaikymą.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

15. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).

16. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka padeda sureguliuoti šalių santykius šiuo klausimu taip pat užkirsti kelią galimiems jų nesutarimams ateityje. Ginčo dėl patikslintame ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės nėra. Nors atsiliepime atsakovas nurodė, kad pageidautų vaiką pasiimti nelyginių savaičių savaitgalį nuo ketvirtadienio 16.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., tačiau advokatas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas sutiktų, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą, būtų taikoma ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad iki tol, kol vaikas nepradėjo lankyti priešmokyklinės grupės, kurioje lankomumas yra privalomas, vaiko interesai nenukentėtų, jeigu tėvas bendrautų su vaiku taip, kaip nurodė atsiliepime. Teismas atsižvelgęs į šią išvadą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad siekiant užtikrinti abiejų tėvų maksimalų bendravimą su vaiku, laikinai iki tol, kol vaikas nepradėjo lankyti ikimokyklinės grupės, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka papildytina įtraukiant sąlygą, pagal kurią tėvas galėtų vaiką pasiimti nelyginių savaičių savaitgalį nuo ketvirtadienio 16.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. Atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad platesnės bendravimo tvarkos kitomis dienomis ir kitu laiku atsakovas nesiekia, visos kitos bendravimo tvarko sąlygos, nurodytos patikslintame ieškinyje, jį tenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovei šioje byloje buvo teikiama 100 proc. dydžio antrinė teisinė pagalba (b. l. 12).

18. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje teismas nenustatė sąlygų, numatytų CPK 96 straipsnio 5 dalyje, nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo valstybei.

19. Kadangi ieškovės patikslintino ieškinio atmestina tik nežymi dalis, t.y. reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nežymiai papildomas, o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, nustatant vėlesnę priteisimo datą, daro išvadą, kad iš atsakovo valstybei priteistinas visas priklausantis mokėti žyminis mokestis (72,00 Eur) ir visa Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. vasario 20 d. pažymoje nurodyta išlaidų advokato pagalbai atlyginti suma - 375,79 Eur.

20. Šioje byloje susidarė 8,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšas dukters G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui 200,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę piniginę išmoką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. kovo 2 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti dukters G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas.

Nustatyti tokią atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukters G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1.1. Iki tol, kol G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepradės priešmokyklinio ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą:

1.1.1. Kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį nuo ketvirtadienio 16 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, o po bendravimo, parveždamas G. į jos gyvenamąją vietą.

1.2. Po to, kai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradės priešmokyklinį ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą:

1.2.1. Kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, o po bendravimo, parveždamas G. į jos gyvenamąją vietą.

2.1. Tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis) G. švenčia su tėvu.

2.2. Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 25 dieną) G. švenčia su tėvu nuo 9 val. iki 17 val., atsakovas paima dukterį iš jos namų ir po bendravimo parveža vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

2.3. Šv. Velykas (sekmadienį ir pirmadienį) G. švenčia su tėvu, kuris paima vaiką iš jos namų sekmadienį nuo 9 val. ir parveža pirmadienį iki 14 val.

2.4. Motinos dieną duktė visada švenčia su ieškove E. S..

3. Vaiko atostogų darželyje metu (liepos arba rugpjūčio mėnesiai) E. K. bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio savaitę, konkretų laiką suderindamas su vaiko motina prieš savaitę iki bendravimo pradžios.

4. G. pradėjus lankyti mokyklą, E. K. turi teisę bendrauti su dukterimi G. pusę jos moksleivių atostogų, konkretų bendravimo laiką suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip pusę mėnesio iki atostogų pradžios.

5. Tėvas bendravimo su dukterimi metu užtikrina vaikui saugią ir atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus aplinką, rūpinasi jo sveikata, auklėjimu ir lavinimu.

6. Atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę apie neturėjimą galimybių paimti vaiką nustatytomis bendrauti su vaiku dienomis ne vėliau kaip dieną iki numatyto jo susitikimo su dukterimi. Ieškovė turi teisę atsisakyti leisti atsakovui susitikti su dukterimi ar ją laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga, suplanuotos ekskursijos ar renginiai ir pan.). Dėl ligos ieškovė turi teisę neleisti sergančiam vaikui bendrauti su atsakovu tol, kol vaikas pasveiks. Jei bendravimo su tėvu metu vaikas išreiškia pageidavimą nutraukti bendravimą su tėvu, atsakovas turi atsižvelgti į vaiko norus, pageidavimus ir informavęs ieškovę, parvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą.

7. Ieškovė turi teisę žinoti, kur bus duktė bendravimo su tėvu metu, jei atsakovas yra numatęs išvyką su dukterimi į kitą miestą ar šalį. Ieškovei turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su dukterimi telefonu ar kita ryšio priemone, užtikrinant, kad bendravimas tarp vaiko ir motinos vyksta tėvui nedalyvaujant. Tokią pačią pareigą informuoti atsakovą apie vaiko išvykas, ilgesnes nei 7 dienos, iš jo gyvenamosios vietos turi ir ieškovė. Vaiko išvykos metu atsakovui turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su dukterimi telefonu ar kita ryšio priemone.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 72,00 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį, 8,62 Eur (aštuonis eurus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 375,79 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 79 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.