Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko I. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei E. M., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, K. B., I. V., N. L.-V. ir S. M. dėl antstolės E. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė E. M. 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu atsisakyti patenkinti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų Nr. S3g-46206, atsisakė patenkinti skolininko I. B. skundą ir skundą, patvarkymą ir skolininko atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas persiuntė nagrinėti teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad skolininko I. B. atžvilgiu vykdomoji byla Nr. 0009/12/00469, užvesta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 01 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. 1-23-369/2009 pagrindu, dėl 28 349,93 Eur civilinio ieškinio išieškojimo iš solidaraus skolininko I. B., išieškotojos valstybės naudai. Nurodė, kad antstolė vykdymo veiksmus atlieka tik skolininko I. B. atžvilgiu, o kitų solidarių skolininkų atžvilgiu išieškojimą atlieka kiti Lietuvos antstoliai. Atliekant vykdymo veiksmus periodiškai užklausiami antstoliai apie išieškotas sumas, vykdantys vykdomuosius dokumentus, kitų solidarių skolininkių atžvilgiu. Vykdymo eigoje buvo gauta informacija iš FNTT apie pas juos saugomus iš skolininko paimtus grynuosius pinigus ir patvarkymu areštuoti lėšas jos buvo areštuotos, nurodant FNTT nedelsiant jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. FNTT antstolei pervedė tik 8109,36 Eur sumą, kuri buvo paskirstyta. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuolat teikė informaciją apie įmokėtas sumas civiliniam ieškiniui padengti. Be to, nuolat buvo užsiklausiami antstoliai apie kitų solidarių skolininkų išieškotas sumas ir tos sumos buvo išskaičiuojamos iš skolininko skolos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje skolininko I. B. atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/12/00469 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-23-369/2009 pagrindu dėl 35 437,42 Eur (122 358,32 Lt) skolos solidariai iš I. B., K. B., I. V., N. L.-V. ir S. M. išieškojimo išieškotojos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Antstolė 2012 m. sausio 31 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino skolininką I. B. sumokėti skolą ir paskaičiuotas vykdymo išlaidas (vyk. byla t. 1, 4 b. l.). Minėtas raginimas skolininkui įteiktas 2012 m. liepos 10 d. (vykd. b. 1 t., 32 b. l.). Antstolė 2012 m. vasario 8 d. priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui I. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, nurodytą šiame akte (vykd. b. 1 t., 32 b. l.).

Skolininkas skunde suabejojo antstolės veiksmų teisėtumu, jai vykdant skolos išieškojimą tik iš jo lėšų, tačiau neišieškant iš kitų solidarių skolininkų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 647 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų.

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Vykdomojoje byloje esančios informacijos pagrindu nustatyta, kad išieškotoja, neturėdama pareigos pateikti vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų vienam antstoliui, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-23-369/2009 dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų pateikė vykdyti skirtingiems Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems antstoliams – vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko S. M. pateikė vykdyti antstoliui S. D., vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš solidarios skolininkės N. V. pateikė vykdyti antstoliui J. P., vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko K. B. pateikė vykdyti antstolei B. Č., vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš solidarios skolininkės I. V. pateikė vykdyti antstolei I. B. (vykd. b. 2 t., 84–87 b. l.), vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko I. B. pateikė vykdyti antstolei E. M..

Išieškotojui pasirinkus, jog skolos išieškojimą iš solidarių skolininkų vykdys skirtingi antstoliai, skolą išieškanti iš solidaraus skolininko I. B. antstolė E. M. neturi įgaliojimų vykdyti skolos išieškojimą iš kitų solidarių skolininkų. Iš vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad antstolė šioje vykdomojoje byloje vykdydama skolos išieškojimą iš vieno solidaraus skolininko I. B., vykdymo procese kontroliavo išieškojimo mastą, periodiškai užklausdama antstolius, vykdančius vykdomuosius dokumentus, išduotus kitų solidarių skolininkų atžvilgiu apie iš jų išieškotas sumas, t. y. 2012 m. rugsėjo 4 d., 2015 m. kovo 4 d., 2016 m. kovo 18 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 29 d. pateikti užklausimai antstoliams (vykd. b. 1 t., 41–43, 96–98, 138–140, 174–177 b. l., 2 t., 6, 8 b. l.). Be to, antstolė vykdymo eigoje 2017 m. balandžio 25 d. raštu kreipėsi į išieškotoją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), prašydama pateikti informaciją apie gautas tiesiogines įmokas iš solidarių skolininkų (vykd. b. 1 t., 178 b. l.).

Iš vykdomojoje byloje esančios Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties nustatyta, kad teismas paliko nustatytą laikinąjį nuosavybės apribojimą I. B. turtui – pinigams 28000 Lt, taip pat kitų kaltinamųjų, t. y. solidariųjų skolininkų K. B., I. V., S. M. konkrečioms piniginėms lėšoms (vykd. b. 1 t., 37–40 b. l.). Antstolė 2015 m. vasario 20 d. gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialiųjų užduočių valdybos 2015 m. vasario 17 d. pranešimą, kuriame tarnyba pasiūlė antstolei E. M. nukreipti priverstinį išieškojimą į FNTT saugomus iš I. B. paimtus 8 109,36 Eur (vykd. b. 1 t., 70 b. l.). Antstolė, reaguodama į minėtą FNTT raštą, 2015 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S3e-8229 areštuoti lėšas, kuriuo areštavo 26 347,65 Eur skolos ir 1 324,87 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 27 672,52 sumą, esančią FNTT ir įpareigojo FNTT šias lėšas nedelsiant pervesti į antstolės E. M. depozitinę sąskaitą (vykd. b. 1 t., 74 b. l.). 2015 m. vasario 27 d. FNTT pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą 8 109,36 Eur (vykd. b. 1 t., 76 b. l.). Šias gautas lėšas 2015 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. Be7989 antstolė paskirstė taip: išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 7 726,11 Eur ir 383,25 Eur pervedė kaip atlyginimą antstolei (vykd. b. 1 t., 77 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė turėdama duomenų, kad FNTT yra saugomos ir iš kitų solidarių skolininkų paimtos lėšos, neturi teisės reikalauti, kad FNTT kitų solidarių skolininkų saugomas lėšas pervestu į jos depozitinę sąskaitą, nes antstolės veikimo ribas apibrėžia vykdomasis raštas, o šiuo atveju antstolė yra priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą tik vieno solidaraus skolininko I. B. atžvilgiu (vykd. b. 1 t. 1, 2 b. l.), todėl nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad antstolė FNTT saugomų paimtų iš solidarių skolininkų lėšų piktybiškai neišsireikalauja, didina vykdymo išlaidas ir tik išieškotiną sumą išieško iš pareiškėjo. Pažymėtina, kad antstolė 2016 m. vasario 11 d., 2017 m. balandžio 25 d. siuntė užklausimus Valstybinei mokesčių inspekcijai apie civilinio ieškinio įvykdymui sumokėtas sumas (vykd. b. 1 t., 130, 133, 178 b. l., 2 t., 12-14 b. l.). Kaip minėta, antstolė teikė užklausimus kitiems antstoliams, kurie vykdo išieškojimą iš kitų solidarių skolininkų, 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė užklausimą FNTT, kuriuo pareikalavo skubiai pranešti kam ir kokios sumos buvo pervesto iš S. M., K. B. ir A. T. paimtų FNTT saugomų lėšų (vykd. byla 2 t., 88 b. l.).

Antstolė, gavusi atsakymus iš kitų antstolių apie išieškotas sumas iš kitų solidarių skolininkų (vykd. b. 1 t., 46, 47, 115, 118, 142, 146, 181, 182 b. l., 2 t., 7, 84-87 b. l.) bei duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (vykd. b. 2 t., 12–14 b. l.) apie iš kitų solidarių skolininkų gautas sumas, šias sumas atskaitė iš skolininko I. B. išieškomos skolos sumos, todėl teismas negali sutikti su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad antstolė teismo nuosprendžiu priteistą civilinio ieškinio sumą išieško tik iš jo.

Skolininkas skundu prašo visas pinigines lėšas areštuotas ir saugomas FNTT solidariam ieškinio dengimui pervesti Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) – intra vires, o bet koks ultra vires, t. y. veikimas viršijant įgaliojimus, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Kaip žinia, antstolės veikimo ribas apibrėžia vykdomasis dokumentas ir antstolė, vykdydama vykdomąjį raštą, kuriame skolininku nurodytas I. B., neturi teisės viršyti jai suteiktų įgaliojimų ir nukreipti išieškojimą į kitų solidarių skolininkų lėšas. Teismas pritaria antstolės patvarkyme išdėstytiems argumentams, kad skolą iš kitų solidarių skolininkų išieško kiti Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantys antstoliai, todėl ji negali viršyti savo įgaliojimų ir reikalauti iš FNTT pervesti jos saugomas iš kitų solidarių skolininkų paimtas pinigines lėšas.

Teismas taip pat pritaria antstolės argumentams, kad tik visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, išduotą skolininko I. B. atžvilgiu, antstolė privalės informuoti kitus antstolius vykdančius išieškojimą iš solidarių skolininkų apie vykdomo dokumento įvykdymą ir užbaigti vykdomąją bylą.

Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, šioje civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/00469 esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nenustatyta antstolės E. M. neteisėtų veiksmų vykdant išieškojimą, todėl skolininko I. B. skundo nėra pagrindo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510­­–513 straipsniais,

nutaria:

skolininko I. B. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.