Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-08-10 · Civilinė byla Nr. 2A-997-407/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-10
Bylos Nr.
2A-997-407/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00546-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Antanas Rudzinskas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Helisota“
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-997-407/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00546-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Helisota“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-3758-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Helisota“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras panaikinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Helisota“ (toliau – UAB „Helisota“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT arba atsakovė arba perkančioji organizacija), kuriame prašė: panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti atviro konkurso „Sraigtasparnių EC 120B (ARRIUS 2F), EC 135 T2+ (ARRIUS 2B2), BK 117 C2 (ARRIEL 1E2) techninės priežiūros darbai (paslauga)“ (toliau – viešasis pirkimas) pirkimo procedūras; pripažinti nepagrįstu ir panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. vasario 22 d. raštą Nr. (21)-14-745, kuris laikytinas atsakymu į ieškovės 2017 m. vasario 20 d. pretenziją.Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2016 m. spalio 28 d. pateikė pasiūlymą dalyvauti ginčo viešajame pirkime, kuris buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus. Perkančioji organizacija 2017 m. vasario 3 d. pranešimu informavo apie sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 7 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas buvo priimtas įvertinus 2016 m. gruodžio 13 d. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) ir 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) raštuose pateiktas neigiamas išvadas dėl sutarties su ieškove pasirašymo. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti viešojo pirkimo procedūras, 2017 m. vasario 20 d. pateikė pretenziją, kuri perkančiosios organizacijos 2017 m. vasario 22 d. pranešimu buvo atmesta. Perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra neteisėtas, nesuderinamas su VPĮ nuostatomis, teismų praktikoje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis ir fundamentaliais viešųjų pirkimų principais. Perkančioji organizacija, pradėjusi viešojo pirkimo procedūras, neturėjo teisės kreiptis į AOTD ir VSD su prašymu pateikti nuomonę, ar sutarties su potencialiu viešojo pirkimo nugalėtoju sudarymas ir įgyvendinimas nesukels pavojaus ir grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams. Tokios perkančiosios organizacijos teisės ir(ar) pareigos, taip pat teisės nutraukti viešojo pirkimo procedūras gavus AOTD ir VSD nuomones, nebuvo numatyta nei pirkimo sąlygose, nei VPĮ. Taigi, kreipdamasi į nurodytas kompetentingas institucijas ir nutraukdama viešojo pirkimo procedūras šių institucijų pateiktų nuomonių pagrindu, perkančioji organizacija neteisėtai pakeitė viešojo pirkimo sąlygas. Tokiu būdu perkančioji organizacija apribojo ieškovei galimybę ginčyti tokių sąlygų teisėtumą. Sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras, perkančioji organizacija taip pat priėmė nesant tam teisinio pagrindo, neįrodžiusi VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų, t. y. kad AOTD ir VSD pateikta nuomonė užkerta kelią tolesnei viešojo pirkimo eigai, kad pasirašius sutartį su ieškove nebus pasiekas viešojo pirkimo tikslas. Nagrinėjamu atveju nėra viešojo pirkimo nutraukimui svarbių aplinkybių, kurių perkančioji organizacija nebūtų galėjusi numatyti sudarant pirkimo sąlygas. Sudarydama pirkimo sąlygas perkančioji organizacija galėjo iš anksto protingai numanyti, kad: 1) pasiūlymus gali pateikti tiekėjai, apie kuriuos VSD ir/ar AOTD gali turėti neigiamą ar bet kokią kitokią nuomonę ir ši nuomonė perkančiajai organizacijai bus svarbi viešojo pirkimo sutarties sudarymo aspektu; 2) vykdant viešąjį pirkimą bus kreipiamasi į VSD ir AOTD ir šių institucijų galimai pateikta neigiama nuomonė (išvada) tiesiogiai lems tiekėjų galimybę dalyvauti viešajame pirkime arba galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija.Atsakovė VSAT su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nutraukė viešojo pirkimo procedūras vadovaudamasi VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis, t. y. nesudarius pirkimo sutarties, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą ir kompetentingų institucijų informaciją apie tai, kad UAB „Helisota“ akcijos priklauso aviacijos paslaugų įmonių grupei AB „Avia Solution Group“ (toliau – ASG), kurios ryšiai su atitinkamais fiziniais ir juridiniais asmenimis kelią riziką Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Perkančiosios organizacijos kreipimasis į AOTD ir VSD buvo paremtas viešai žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija. Toks kreipimasis negali būti traktuojamas kaip pirkimo sąlygų pakeitimas, o turi būti vertinamas kaip perkančiosios organizacijos atsakingi veiksmai, siekiant išsiaiškinti, ar tiekėjas bus pajėgus ir patikimas vykdyti sutartį (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė: Perkančioji organizacija 2016 m. rugsėjo 7 d. paskelbė apie viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Sraigtasparnių EC 120B (ARIUS 2F), EC 135 T2+ (ARRIUS 2B2), BK 117 C2 (ARIEL 1E2) techninės priežiūros darbai (paslauga)“, pirkimo Nr. 178504. Pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime pateikė UAB „Helisota“, kurios kvalifikacija buvo pripažinta tinkama, o pasiūlymas – atitinkančiu pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Nurodyta įmonė buvo paskelbta viešojo pirkimo nugalėtoja ir su ja turėjo būti sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į VSD su prašymu pateikti nuomonę, ar sutarties su UAB „Helisota“ sudarymas ir įgyvendinimas nesukels pavojaus ir grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams. AOTD 2016 m. gruodžio 13 d. raštu ir VSD 2016 m. gruodžio 20 d. raštu pateikė perkančiajai organizacijai neigiamas išvadas dėl viešojo pirkimo sutarties su UAB „Helisota“ sudarymo. Perkančioji organizacija 2017 m. sausio 17 d. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu leisti nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, perkančioji organizacija 2017 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Ieškovė UAB „Helisota“ 2017 m. vasario 20 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuri VSAT 2017 m. vasario 22 d. sprendimu buvo atmesta.Teismas konstatavo, kad pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį VSAT yra pavesta vykdyti pasienio režimo kontrolę, pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedelio „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ 12 skyriaus nuostatas VSAT priskiriama nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, o pagal 19 skyriaus nuostatas, įvedus karo padėtį ar ginkluotosios gynybos nuo agresijos (karo) metu VSAT priskiriama ginkluotosioms pajėgoms. Nagrinėjamo pirkimo atveju perkamų sraigtasparnių remonto paslaugų tikslas yra įsigyti tokias paslaugas, kurios užtikrintų ne tik tiesioginių VSAT funkcijų - pasienio režimo kontrolės vykdymą, bet karo atveju ir valstybės ginkluotosioms pajėgoms priskiriamą funkciją – karinę valstybės gynybą (Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedelio 7 skyriaus 3 skirsnis).Teismas, specialia tvarka susipažinęs su VSD raštu, nustatė, kad UAB „Helisota“ dėl ryšių su rašte nurodytais verslo ir valdžios subjektais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Įvertinęs šią informaciją, teismas padarė išvadą, kad sudarant pirkimo sutartį su ieškove, kurios ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nebūtų galima pasiekti pirkimo tikslo, t.y. įsigyti paslaugų, reikalingų Lietuvos pasienio režimo kontrolei, o karo atveju ir karinei valstybės gynybai. Esant tokiai situacijai, perkančioji organizacija, sužinojusi VSD rašte nurodytas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras (VPĮ 7 straipsnio 5 dalis ).Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad perkančioji organizacija galėjo iš anksto numatyti, žinoti, įvertinti ir nustatyti pirkimo sąlygose konkretaus tiekėjo keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui, o paprašiusi VSD informacijos ir šios informacijos pagrindu nutraukusi pirkimą, tokiu būdu keitė pirkimo sąlygas. Teismas pažymėjo, kad pagal Žvalgybos įstatymo 7 straipsnį prognozuoti, nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui yra priskirta žvalgybos institucijoms. Atsakovė nėra žvalgybos institucija, todėl negali vertinti tiekėjų grėsmės nacionaliniam saugumui. VPĮ perkančiajai organizacijai taip pat nesuteikia tokių teisių. Todėl dėl tiekėjo galimos grėsmės nacionaliniam saugumui perkančioji organizacija turėjo kreiptis į kompetentingą instituciją –VSD. Perkančioji organizacija nekeitė viešojo pirkimo sąlygų ir pagrįstai įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingas institucijas, nes kilus abejonėms dėl viešojo pirkimo laimėtojo patikimumo nacionalinio saugumo aspektu, privalėjo šias abejones patikrinti ne pagal pirkimo sąlygas, bet pagal galiojančius įstatymus, kurių perkančioji organizacija privalo laikytis taip pat, kaip ir VPĮ bei pirkimo sąlygų.Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog perkančioji organizacija į VSD kreipėsi po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl viešojo pirkimo laimėtojo, neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, nes pirkimo sutartis vis tiek negali būti sudaryta dėl paaiškėjusių aplinkybių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Helisota“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija teisėtai nutraukė viešojo pirkimo procedūras. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis pirkimo sąlygose nenustatytu ginčo viešojo pirkimo tikslu. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodyta, kad viešojo pirkimo objektas – įsigyti atitinkamų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių techninės priežiūros darbų paslaugą. Nei tiesiogiai, nei netiesiogiai pirkimo sąlygose nenumatyta, kad atliekami darbai yra siejami su nacionalinio saugumo užtikrinimu ar karinėmis valstybės reikmėmis. Nei Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedelio nuostatų plečiamas aiškinimas negali pagrįsti neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų keičiant pirkimo sąlygas. Nepagrįsta teismo išvada, kad sudarant pirkimo sutartį su tiekėju, kurio ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nebūtų galima pasiekti pirkimo tikslo, t.y. įsigyti paslaugų, reikalingų Lietuvos pasienio režimo kontrolei, o karo atveju ir karinei valstybės gynybai. Ieškovė įrodė turinti tinkamą ir pakankamą kvalifikaciją bei techninius pajėgumus užtikrinti, kad perkamos paslaugos būtų teikiamos pagal viešojo pirkimo sąlygas, todėl sudarius pirkimo sutartį su ieškove viešojo pirkimo tikslas būtų pasiektas. Teismo sprendime nėra atskleisti ieškovės tariami ryšiai, kurie galėtų sukelti grėsmę Valstybės nacionaliniam saugumui ar įtakoti viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad perkančioji organizacija dar rengdama viešojo pirkimo sąlygas galėjo iš anksto numanyti poreikį gauti žvalgybos institucijų nuomonę apie tiekėjus ir įtvirtinti atitinkamus reikalavimus pirkimo sąlygose. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo aplinkybių, kad perkančioji organizacija nėra žvalgybos institucija, todėl negali vertinti tiekėjų grėsmės nacionaliniam saugumui. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami argumentais, kad perkančiajai organizacijai manant, jog viešasis pirkimas susijęs su nacionaliniu saugumu, dar rengdama pirkimo sąlygas ji galėjo ir turėjo numatyti su tuo susijusius reikalavimus, taip pat galėjo nustatyti, kad viešajame pirkime gali dalyvauti tik tokie tiekėjai, kurie nekelia grėsmės Valstybės nacionaliniam saugumui, kad siekiant patikrinti šią aplinkybę bus kreipiamasi į atitinkamas žvalgybos institucijas, kurių išvados lems tiekėjo galimybę dalyvauti viešajame pirkime ir sudaryti su juo viešojo pirkimo sutartį. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su viešojo pirkimo sąlygų keitimu ir perkančiosios organizacijos veikimu ne pagal pirkimo sąlygų reikalavimus (VPĮ 24 straipsnio 8 dalis, 32 straipsnio 7 dalis). Teismo išvada, kad perkančioji organizacija nekeitė pirkimo sąlygų, tinkamai jų laikėsi, pažeidžia imperatyvias VPĮ nuostatas, VPĮ principus, taip pat yra nesuderinama su iki šiol formuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. nepagrįstai rėmėsi išimtinai įslaptinto turinio dokumentu – VSD raštu, kuriame kalbama apie administracines procedūras ir administracinius teismo procesus, kuriuose ieškovė net nedalyvavo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei nepagrįstai buvo apribota galimybė susipažinti su įslaptintais VSD ir AOTD raštais. Taip buvo apribota ieškovės teisė į efektyvią teisminę gynybą, todėl įslaptinti duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais byloje (CPK 177 straipsnio 4 dalis).

Atsakovė VSAT atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Atsakovės atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas teisingai konstatavo, kad ginčo viešojo pirkimo tikslas yra įsigyti tokias paslaugas, kurios užtikrintų ne tik tiesioginių VSAT funkcijų - pasienio režimo kontrolės vykdymą, bet karo atveju ir valstybės ginkluotosioms pajėgoms priskiriamą funkciją – karinę valstybės gynybą. Sudarius pirkimo sutartį su ieškove tokie tikslai nebūtų pasiekti. Teisinga teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nekeitė pirkimo sąlygų ir pagrįstai įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingas institucijas, nes kilus abejonėms dėl viešojo pirkimo laimėtojo patikimumo nacionalinio saugumo aspektu, privalėjo šias abejones patikrinti ne pagal pirkimo sąlygas, o pagal galiojančius įstatymus. Gavusi kompetentingų institucijų pranešimus, kad pirkimo sutarties su ieškove sudarymas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, perkančioji organizacija privalėjo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu leisti nutraukti viešąjį pirkimą bei gavusi tokį leidimą – viešąjį pirkimą nutraukti. Teismas nepažeidė įrodymų leistinumo, tyrimo ir vertinimo taisyklių, kadangi įrodymais gali būti įslaptinti faktiniai duomenys, kurie sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.Apeliacijos ribas byloje sudaro klausimas, ar perkančioji organizacija, pripažinusi ieškovės pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus ir laimėjusiu viešąjį pirkimą, kilus abejonėms dėl ieškovės patikimumo nacionalinio saugumo aspektu pagrįstai kreipėsi į kompetentingas institucijas su prašymu pateikti nuomonę dėl pirkimo sutarties su ieškove sudarymo bei gavusi šių institucijų neigiamas išvadas bei Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą – viešąjį pirkimą nutraukė.

Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų priėmimo

Apeliantė 2017 m. liepos 31 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės VSAT atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kuriuos prašo priimti į bylą ir vertinti apeliacinio skundo nagrinėjimo metu.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad atsakovė yra susipažinusi su apeliantės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės rašytiniai paaiškinimai priimami ir prijungiami prie bylos (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesant teisinio pagrindo pakeitė viešojo pirkimo sąlygas, kreipdamasis į kompetentingas institucijas bei vadovaudamasis jų išvadomis nepagrįstai nutraukė viešąjį pirkimą.Kaip teisingai nustatyta skundžiamame teismo sprendime, viešųjų pirkimų procedūrų nutraukimą reglamentuojanti VPĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Kasacinis teismas dėl paminėtos VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo yra pasisakęs, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl minėtų VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo formaliųjų sąlygų (pirkimo sutarties nesudarymo fakto bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimo) egzistavimo, nes pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, o Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras buvo gautas. Ginčijama tik trečioji sąlyga – nenumatytos aplinkybės, kurias, anot apeliantės, perkančioji organizacija galėjo numatyti ir nustatyti pirkimo sąlygose.Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo nutraukimui neturi esminės reikšmės, kada perkančiosios organizacijos nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki viešojo pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus ir vykstant (įvertinus tiekėjų kvalifikacijos atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams ir pirkimo sąlygoms, paskelbus viešojo pirkimo laimėtoją). Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turėtų esminę reikšmę tolimesnei viešojo pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis viešojo pirkimo procedūrų vykdymas taptų negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant viešojo pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir kt.). Pareiga įrodyti, kad perkančioji organizacija galėjo protingai numatyti aplinkybes, dėl kurių viešasis pirkimas buvo nutrauktas, tenka apeliantei (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nenumatytomis aplinkybėmis, dėl kurių perkančioji organizacija nutraukė viešąjį pirkimą, laikomos aplinkybės apie ieškovės UAB „Helisota“ vienintelės akcininkės aviacijos verslo grupės AB „Avia Solutions Group“ ryšius su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie pripažinti keliančiais riziką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Perkančioji organizacija apie galimas UAB „Helisota“ sąsajas su minėtais asmenimis sužinojo jau vykstant ginčo viešajam pirkimui, kai informacija apie tai pasirodė žiniasklaidoje. Kilus įtarimams, kad potencialus tiekėjas (ieškovė) gali turėti nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis, perkančioji organizacija turėjo įstatyminę pareigą inicijuoti potencialaus tiekėjo (ieškovės) atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą (Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje individualioje situacijoje tokie perkančiosios organizacijos veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip pirkimo sąlygų keitimas ar tiekėjo kvalifikacijos papildomas tikrinimas, kaip tvirtina apeliantė, kadangi jais buvo siekiama užkirsti kelią bet kokiems riziką nacionaliniam saugumui keliantiems ryšiams, galėjusiems sukelti neigiamas pasekmes ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir visos Valstybės interesams. Kilus tokiai grėsmei viešojo pirkimo sutarties tikslas nebūtų pasiektas bei būtų pažeisti ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir Valstybės interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir taikant specialius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas prioritetas turi būti teikiamas Valstybės nacionaliniam saugumui, o ne formaliam atitinkamų teisės normų aiškinimui ir taikymui. Apeliantė, tvirtindama, kad perkančioji organizacija galėjo anksčiau (pirkimo sąlygų rengimo stadijoje) protingai numatyti aplinkybes, dėl kurių viešasis pirkimas buvo nutrauktas, nepateikė jokių tokius argumentus patvirtinančių objektyvių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apeliantės prielaidos, kad perkančioji organizacija galėjo ir turėjo numatyti tokias aplinkybes, savaime nepagrindžia pirkimo procedūrų nutraukimo neteisėtumo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kompetentingų institucijų pateiktos neigiamos išvados apie ieškovę nacionalinio saugumo aspektu, taip pat viešai prieinama informacija apie aviacijos verslo grupės AB „Avia Solutions Group“ ryšius su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis, turėjo tiesioginę įtaką tolimesnei viešojo pirkimo eigai bei sudarė perkančiajai organizacijai pakankamą pagrindą kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu leisti nutraukti viešąjį pirkimą. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė faktiškai net neginčijo jos vienintelės akcininkės – aviacijos verslo grupės AB „Avia Solutions Group“ – ryšių su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis, nepateikė jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, paneigiančių tokius ryšius. Vien apeliantės argumentai, kad AOTD ir VSD pažymos, kuriuose ir buvo pateikta informacija apie ieškovės akcininkės ryšius su nurodytais asmenimis, negali būti teisėtu pagrindu nutraukti viešąjį pirkimą, nes šie dokumentai yra įslaptinti ir nebuvo pateikti jai susipažinti, nagrinėjamu atveju nepaneigia ieškovės akcininkės sąsajų su grėsmę Valstybės nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis.Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad AOTD ir VSD pažymos nėra leistini įrodymai byloje. Pirmiausia, nurodytų institucijų pažymos laikomos oficialiais rašytiniais įrodymais. Antra, pažymos nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Trečia, CPK 177 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, negalėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų visumoje. Nagrinėjamu atveju ieškovės akcininkės ryšius su asmenimis, keliančiais riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, patvirtina ne vien VSD pažyma, su kuria specialia tvarka susipažino pirmosios instancijos teismas, tačiau ir viešai prieinami duomenys, t. y. straipsniai iš internetinių svetainių, kuriems pasirodžius perkančioji organizacija ir nusprendė kreiptis į VSD dėl išvadų pateikimo, taip pat atsakovės paaiškinimai procesiniuose dokumentuose bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-4964-764/2016, nustatyti prejudiciniai faktai. Tai, kad ieškovė nedalyvavo nurodytoje administracinėje byloje, savaime nesudaro pagrindo nesiremti šioje byloje nustatytais prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai, 279 straipsnio 4 dalis), kadangi jie tiesiogiai susiję su ieškovės vienintele akcininke aviacijos verslo grupe AB „Avia Solutions Group“. Ketvirta, bylos nagrinėjimo metu buvo atskleista pakankamai duomenų apie ieškovės akcininkės ryšius su asmenimis, keliančiais grėsmę Valstybės nacionaliniam saugumui, kurių apeliantė net neginčijo, todėl tvirtinti, kad neišslaptinus VSD pažymos ir nesuteikus ieškovei galimybės susipažinti su šiuo dokumentu, buvo apribota jos teisė į efektyvią teisminę gynybą, nėra teisinio pagrindo. Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neneigia, kad yra susipažinusi su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-4964-764/2016, kuriame plačiau aprašyti ir konstatuoti ieškovės akcininkės ryšiai su asmenimis, keliančiais grėsmę Valstybės nacionaliniam saugumui bei priklausančiais užsienio valstybių specialiosioms tarnyboms. Nors minėtas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, tačiau apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjamoje byloje, neginčijami aviacijos verslo grupės AB „Avia Solutions Group“ ryšiai su nurodytais asmenimis. Neginčijama, kad perkančiajai organizacijai VSAT yra pavesta vykdyti pasienio režimo kontrolę, ši institucija priskiriama nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, įvedus karo padėtį ar ginkluotosios gynybos nuo agresijos (karo) metu ji priskiriama ginkluotosioms pajėgoms. Perkami sraigtasparnių techninės priežiūros darbai (paslaugos) susiję su tiesioginėmis ir netiesioginėmis VSAT vykdomomis funkcijomis, kurių įgyvendinimui bus naudojami viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo prižiūrimi sraigtasparniai. Ieškovė prieš dalyvaudama ginčo viešajame pirkime turėjo susipažinti su perkančiosios organizacijos veiklos specifika bei atliekamomis funkcijomis bei numatyti, kad perkamos techninės priežiūros paslaugos bus teikiamos sraigtasparniams, naudojamiems tiek civiliniams tikslams, tiek esant poreikiui karinėms pajėgoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, žinodama perkančiosios organizacijos veiklos specifiką ir neatskleisdama duomenų apie aviacijos verslo grupės AB „Avia Solutions Group“ ryšius su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis, ieškovė elgėsi nesąžiningai, todėl turi priimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu individualiu atveju perkančioji organizacija tinkamai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą.

Dėl apeliantės prašymo kreiptis į Europos sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo

Apeliantė 2017 m. liepos 31 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašant priimti preliminarų sprendimą šioje byloje, atsakant į prejudicinį klausimą, ar 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 55 straipsnio nuostatos, bei iš šios direktyvos ir Europos sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo kildinamas skaidrumo principas turi būti suprantami kaip leidžiantys nutraukti viešąjį pirkimą tais atvejais kai perkančioji organizacija, viešojo pirkimo eigoje nustatydama ir tikrindama skelbime apie pirkimą neišviešintus reikalavimus potencialių tiekėjų kvalifikacijai, priima galutinį sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras remdamasi būtent šių, naujai nustatytų, reikalavimų pagrindu.Vertinant tokį apeliantės prašymą, pažymėtina, kad teismas privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo tik tada, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas kyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo. Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima ex officio.Nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu apeliacinės instancijos teismui neaiškumų nekyla. Todėl šiuo klausimu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nėra teisinio pagrindo. Kiti apeliantės argumentai (dėl teisėtų lūkesčių, proporcingumo, skaidrumo principų pažeidimo, poveikio konkurencijai ir kt.) yra susiję ne su poreikiu gauti Europos Sąjungos teisės aktų išaiškinimą, o su siekiu kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendime nutraukti ginčo viešąjį pirkimą padarytas išvadas. Todėl apeliantės prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą atmetamas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės prašyme nurodytose ETT bylose buvo sprendžiamas klausimas, ar Italijos Respublika pagrįstai vadovavosi bendra praktika, apimančia tiesioginį sraigtasparnių pirkimo sutarčių sudarymą įvairių karinių ir civilinių tarnybų poreikiams derybų būdu, iš anksto nepaskelbus apie viešąjį pirkimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto viešojo pirkimo būdo (atviras konkursas), todėl vadovautis ETT nutartyse pateiktais išaiškinimais dėl išimtinių atvejų ribų, kai perkančiajai organizacijai leidžiama nerengti atviro arba riboto konkurso, o taikyti derybų procedūra, nėra jokio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAntanas RudzinskasVigintas Višinskis