- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- I-4964-764/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Egidija Puzinskaitė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB ,,FL Technics“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamentui
- Advokatai
- Paulius Docka
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,FL Technics“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja UAB ,,FL Technics“ (toliau – Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą (t. I, b. l. 1–21) prašydama panaikinti Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos (toliau – Komisija) 2015-11-05 protokole Nr. NV-3568 įtvirtintą sprendimą – pripažinti, kad Bendrovė, dalyvavusi VĮ Lietuvos oro uostai skelbtame aukcione dėl patikėjimo teise valdomo žemės sklypo Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje dalies nuomos, neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų, kadangi neatitinka Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 str. 10 d. 3 ir 4 p.
Šalies argumentai
Pagrįsdama savo reikalavimą Bendrovė nurodė, kad ji dalyvavo VĮ Lietuvos oro uostai skelbtame aukcione dėl patikėjimo teise valdomo žemės sklypo dalies nuomos ir jį laimėjo, tačiau negalėjo sudaryti nuomos sutarties, nes Komisija nusprendė, kad ji neatitinka Įstatymo reikalavimų. Su tokiu Komisijos sprendimu pareiškėja nesutinka, mano, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, nes yra nemotyvuotas, teisiškai ir faktiškai nepagrįstas, grindžiamas įslaptinta informacija, kurios turinys Bendrovei nėra žinomas. Pareiškėjos nuomone, nėra pagrindo sutikti, kad ji neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes neturi jokių riziką nacionaliniam saugumui didinančių ar grėsmę keliančių ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlantos Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis, nėra susijusi su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, grupuotėmis susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais joms priklausančiomis. Bendrovės neatitiktis Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. grindžiama tuo, kad ji priklauso AB ,,Avia Solutions Group“, tariamai palaikančiai ryšius su Rusijos verslininkais ir aukšto rango pareigūnais, siejamais su saugumo ir žvalgybos tarnybomis. AB ,,Avia Solutions Group“ su Rusijos valstybės įmone ,,Rostec“ sieja išimtinai komercinio pobūdžio santykiai, de facto ir de jure AB ,,Avia Solutions Group“ valdo tik 22,5 procentus OAO ,,Ramport Aero“ akcijų. AB ,,Avia Solutions Group“ komercinis bendradarbiavimas su Rusijos federacijos įmonėmis yra viešai prieinama informacija. Komisijos sprendime nurodytos klaidingos faktinės aplinkybės, nes AB ,,Avia Solutions Group“ jokios sutarties su Rusijos valstybės įmone ,,Rostec“ nėra sudariusi. Bendrovei nėra žinomos jokios aplinkybės, susijusios su Rusijos valstybės įmonės ,,Rostec“ prezidento S. Č. ir Rusijos prezidento ryšiais, jo praeitimi. Be to, šis asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negali įtakoti pareiškėjos veiklos. Juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas, todėl negali būti tapatinamas su vadovu ar valdymo organo dalyviu. Be to, nors Bendrovė ir priklauso AB ,,Avia Solutions Group“, negali būti tapatinama su ja, nes veikia savarankiškai. Tarp Bendrovės ir S. Č. ar kitų Rusijos Federacijos institucijų / specialiųjų tarnybų nėra jokio teisinio ar kitokio teisiškai reikšmingo ryšio. Jokių tiesioginių ryšių nėra ir tarp AB ,,Avia Solutions Group“ ir Rusijos valstybės įmonės ,,Rostec“. Pareiškėjos nuomone, priimdama ginčijamą sprendimą, Komisija neįrodė, Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. nustatytų sąlygų. AB ,,Avia Solutions Group“ bendradarbiaudama su Rusijos Federacijos įmonėmis veikė vadovaudamasi Seimo 2012-07-01 nutarimu Nr. 76-3946 patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija. Komercinius ryšius su Rusijos valstybės įmone ,,Rostec“ palaiko kitos Europos ir JAV bendrovės, kurios nelaikomos keliančiomis grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos nuomone, Komisija neteisingai aiškino Įstatymo reikalavimus, išplėtė jų turinį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad Bendrovė palaiko ryšius su asmenimis, keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui. Pagal Įstatymo 7 str. 10 d. 3 p. prasmę, neigiamą sprendimą Komisija galėjo priimti tik nustačiusi, kad: 1) Bendrovė palaiko ryšius su užsienio valstybių subjektais, kurių tikslas yra nukreiptas prie Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir / ar NATO interesus; 2) ryšys yra neteisėtas ir neviešas bei priešiškas; 3) ryšys yra sąmoningas, t. y. juo siekiama pakenkti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos ginamoms vertybėms. Pagal Įstatymo 7 str. 10 d. 4 p. nuostatas, asmuo gali būti laikomas susijusiu su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis tik tuo atveju, jei jis slapta su jomis bendradarbiauja, ir tokio bendradarbiavimo tikslas – kelti grėsmę Lietuvos Respublikos politinei sistemai, kariniams pajėgumams ir t. t. Pažymėjo, kad veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, be jokių apribojimų ar pažeidimų, Bendrovė vykdo nuo 2008 metų.
Konstitucijos 46 str. įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama tik labai konkrečiais atvejais ir esant išimtinėms aplinkybėms, o ribojimus nustatančios teisės normos privalo būti aiškios, proporcingos ir tiksliai apibrėžtos. Pareiškėjos nuomone, Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. nuostatos nesiderina su teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais, nes yra abstrakčios, neaiškios, nesuprantamos, prieštaringos, jų formuluotės netikslios. Vadinasi, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. neprieštarauja Konstitucijos 46 str., teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio aiškumo principams, suponuojantiems, kad teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Taip pat prašė tenkinti Bendrovės prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. II, b. l. 24–25) nurodė, kad ji šalintina iš atsakovių byloje, nes jos atžvilgiu nėra pareikšti jokie materialiniai reikalavimai. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. II, b. l. 27–30) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad tik Komisijai yra suteikta kompetencija vertinti ir priimti sprendimus dėl potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams. Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, Komisija nustatė, kad ji neatitinka Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. reikalavimų. Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, kad ji priklauso AB ,,Avia Solutions Group“, o pastaroji valdo 22,5 procentus OAO ,,Ramport Aero“, kuri yra dukterinė Rusijos valstybės įmonės ,,Rostec“ įmonė, Bendrovė neginčija. Priimdama ginčijamą sprendimą, Komisija rėmėsi viešai žinoma informacija ir Valstybės saugumo departamento 2015-11-04 rašte Nr. 19-2138, žymimame slaptumo žyma ,,Slaptai“, nurodyta informacija. Komisijos nuomone, yra akivaizdu, kad S. Č. turi esminę įtaką jo valdomų juridinių asmenų veiklai, todėl kylą potenciali grėsmė nacionaliniam saugumui, Europos Sąjungai ir NATO. Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pareiškėjos skunde nurodytos Viešojo administravimo nuostatos jos atžvilgiu netaikytinos. Atsakovės nuomone, Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. nuostatos yra aiškios ir tikslios, nepažeidžia Konstitucijos 46 str., todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucingumo nėra.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. II, b. l. 181–183) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas jos kompetencijos ribose, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Sprendime aiškiai nurodytas jo faktinis pagrindas, sudarantis pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. reikalavimų. Sprendimas priimtas remiantis Valstybės saugumo departamento 2015-11-04 pateikta išvada bei viešo pobūdžio informacija. Prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas, nes Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. nuostatos yra aiškios ir konkrečios.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos 2015-11-05 protokolinio sprendimo Nr. NV-3568, kuriuo Bendrovė pripažinta neatitinkanti Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja dalyvavo VĮ Lietuvos oro uostai organizuojamame valstybės nuosavybei priklausančio 32,9905 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos aukcione ir buvo pripažinta jo laimėtoju (t. I, b. l. 71).
Pareiškėja su 2015-10-07 prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydama atlikti Bendrovės atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą (t. I, b. l. 72–121).
Komisija 2015-11-05 vykusio posėdžio metu, konstatavo, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. reikalavimų (t. I, b. l. 123–124).
Su tokiu Komisijos sprendimu pareiškėja nesutinka ir prašo teismą jį panaikinti, kaip neatitinkantį individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, teisiškai ir faktiškai nepagrįstą, todėl neteisėtą.
Įstatymo 7 str. nuostatos reglamentuoja potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą. Pagal Įstatymo 7 str. 2 d. 3 p., potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis siekia įgyti nuosavybės ar valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį įrenginį arba ketina vykdyti veiklą į šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zoną patenkančioje teritorijoje. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą Komisijoje gali inicijuoti Vyriausybė, taip pat valstybės arba savivaldybės institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas, arba kuri priima sprendimus dėl investicijų į svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį ūkio sektorių arba sprendimus dėl investicijų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių apsaugos zonos teritorijoje, arba potencialus dalyvis (Įstatymo 7 str. 5 d.). Atlikdami potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, Komisijai išvadas pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka teikia Valstybės saugumo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu – kitos institucijos (Įstatymo 7 str. 6 d.).
Pagal Įstatymo 7 str. 10 d., potencialus dalyvis pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis (3 p.), nėra duomenų, kad asmuo yra susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms (4 p.).
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėja pripažinta neatitinkanti Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. reikalavimų, kadangi ji priklauso aviacijos verslo grupei AB ,,Avia Solutions Group“, kuri palaiko ryšius su Rusijos verslininkais ir aukšto rango pareigūnais, siejamais su Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis. Nurodytas išvadas Komisija pagrindė tuo, kad AB ,,Avia Solutions Group“ pasirašė sutartį su Rusijos valstybės įmone ,,Rostec“ dėl ketvirtojo Maskvos oro uosto statybų, o šios įmonės vadovas – S. Č. – yra artimas Rusijos prezidento bendražygis, buvęs KGB pareigūnas, partijos ,,Vieningoji Rusija“ Aukščiausiosios tarybos narys. Komisija taip pat konstatavo, kad S. Č. vadovaujamos įmonės ,,Rostec“ patronuojama įmonė ,,Rosaboronexport“ rėmė Krymo srities bendrovių integraciją į Rusijos gynybos pramonę, taip sutvirtindama neteisėtą Krymo prijungimą prie Rusijos Federacijos, todėl S. Č. taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijos.
Su tokiomis Komisijos išvadomis pareiškėja nesutinka ir mano, kad nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. reikalavimų, kadangi Bendrovė neturi jokių ryšių, galinčių daryti lemiamą įtaką jos veiklai, su šiose nuostatose nurodytais asmenimis, o Bendrovės ryšys su S. Č. yra per daug nutolęs.
Bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to byloje nėra, kad 100 procentų Bendrovės akcijų priklauso AB ,,Avia Solutions Group“, kuri turi akcijų OAO ,,Ramport Aero“, t. y. įmonėje įsteigtoje Oro uosto ,,Ramenskoje“ Rusijos Federacijoje statybai. Kita OAO ,,Ramport Aero“ akcininkė yra dukterinė Rusijos valstybės įmonės ,,Rostec“ įmonė OAO ,,TVK Rossija“. Rusijos valstybės įmonės ,,Rostec“ generalinis direktorius yra S. Č..
Kaip nustatė Komisija ir ką patvirtina į bylą pateikta Valstybės saugumo departamento medžiaga (tiek įslaptinta, tiek viešai prieinama), S. Č. yra artimas Rusijos prezidento bendražygis, buvęs KGB pareigūnas, partijos ,,Vieningoji Rusija“ Aukščiausiosios tarybos narys, siejamas su Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis, kuris per savo valdomą įmonę, taip pat jos patronuojamą įmonę ,,Rosaboronexport“ rėmė Krymo srities bendrovių integraciją į Rusijos gynybos pramonę, taip sutvirtindamas neteisėtą Krymo prijungimą prie Rusijos Federacijos. Pagal į bylą pateiktus duomenis bei oficialiame Europos Sąjungos Tarybos tinklapyje skelbiamą informaciją, dėl pagalbos Krymo prijungime prie Rusijos Federacijos S. Č. taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijos. Pažymėtina, kad šių Komisijos nustatytų aplinkybių pareiškėja neginčija.
Vadinasi, byloje neginčytinai nustatyta, kad AB ,,Avia Solutions Group“, kuriai priklauso 100 procentų Bendrovės akcijų, turi tiesioginių ryšių su S. Č., kurie, dėl šio asmens sąsajų su Rusijos Federacijos prezidentu, užimamų pareigų, jo veiksmų prisidedant prie neteisėto Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, nurodytas asmuo yra siejamais su Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis, todėl akivaizdu, kad AB ,,Avia Solutions Group“ palaiko ryšius su asmenimis, kurie priklauso užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. reikalavimų. Šioms išvados įtakos neturi Bendrovės nurodyti argumentai, kad S. Č. Bendrovės veikloje negali daryti jokios lemiamos įtakos, ar, kad ryšys tarp šio asmens ir Bendrovės yra pernelyg nutolęs. Pažymėtina, kad Įstatymas nenustato, kokie ryšiai laikytini keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir kokiems ryšiams esant, asmuo pripažįstamas neatitinkančiu Įstatymo 7 str. 10 d. 4 p. reikalavimų. Objektyviai ir nuodugniai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, AB ,,Avia Solutions Group“ sąsajas su S. Č., šio asmens veiklą bei įtaką Rusijos Federacijos politikoje ir vykdomoje karinėje agresijoje Ukrainos atžvilgiu, teismas konstatuoja, kad Komisija visiškai pagrįstai pripažino, jog vienintelė Bendrovės akcininkė palaiko ryšius su asmenimis, keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui bei priklausančiais užsienio valstybių specialiosioms tarnyboms, todėl Bendrovė neatitinka Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. reikalavimų.
Vienas iš esminių pareiškėjos skundo argumentų yra tas, kad ginčijamas sprendimas iš esmės grindžiamas tik teisės aktų nustatyta tvarka įslaptintais duomenimis, su kuriais ji negali susipažinti. Taip yra apribojama Bendrovės teisė į efektyvią teisminę gynybą, todėl įslaptinti duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 57 str. 3 d. buvo nustatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.
Aiškindamas nurodytą nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisės normoje vartojama sąvoka „paprastai“ reiškia, kad tam tikrais atvejais tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. Teismas pažymėjo, kad įslaptinti duomenys gali būti pripažinti leistinais įrodymais ir privalo būti įvertinti, jeigu įslaptinti duomenys nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikšmingas faktines bylos aplinkybes, byloje esantys neįslaptinti duomenys yra patikimi ir pakankami nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir taikomoms poveikio priemonėms pagrįsti (2014-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1456/2014). Toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimas iš esmės atitinka Konstitucinio Teismo poziciją, išdėstytą, 2007-05-15 nutarime, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. pažeidimo (2007-11-27 Meral prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 p.; 2009-04-21 Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 p.; 2009-04-21 Topal prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 p.; 2008-12-16 Gulijev prieš Lietuvą, pareiškimas Nr. 10425/03).
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas remiantis Valstybės saugumo departamento 2015-11-04 rašte Nr. 19-2138, žymimame slaptumo žyma ,,Slaptai“, pateiktais duomenimis bei Valstybės saugumo departamento pateikta vieša informacija.
Pažymėtina, kad 2016-02-25 teisme buvo gautas Valstybės saugumo departamento 2015-11-04 raštas Nr. 19-2138, žymimas slaptumo žyma ,,Slaptai“, (t. II, b. l. 132), o 2016-05-20 papildomi teisės aktų nustatyta tvarka įslaptinti dokumentai, kuriais remiantis buvo rengiamas 2015-11-04 raštas Nr. 19-2138 (t. III, b. l. 1–2). Teismas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą dėl 2015-11-04 rašto Nr. 19-2138 ir 2016-05-20 papildomai pateiktų įslaptintų dokumentų išslaptinimo, tačiau nurodyti dokumentai nebuvo išslaptinti, kadangi nepasibaigęs jų įslaptinimo terminas ir neišnykęs įslaptinimo tikslingumas (t. II, b. l. 153, t. III, b. l. 174).
Valstybės saugumo departamentas 2016-05-20 taip pat pateikė teismui viešai prieinamą informaciją, t. y. straipsnius iš internetinių portalų bei jų vertimus į lietuvių kalbą, kuriais buvo remtasi rengiant Komisijai pateiktą Valstybės saugumo departamento 2015-11-04 raštą Nr. 19-2138 (t. III, b. l. 3).
Atsižvelgdamas į ginčijamame Komisijos protokoliniame sprendime nurodytą faktinį jo pagrindą ir remdamasis Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis, teismas konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas nėra grindžiamas išimtinai tik įslaptintais duomenimis, su kuriais pareiškėja neturi teisės susipažinti. Pažymėtina, kad Valstybės saugumo departamento pateikta informacija, patvirtina Komisijos nustatytas aplinkybes, apie AB ,,Avia Solutions Group“ ryšius su S. Č. bei šio asmens sąsajas su Rusijos Federacijos prezidentu, priklausymu užsienio valstybių specialiosioms tarnyboms, jo veiksmus prisidedant prie neteisėto Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos. Be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ir oficialiame Europos Sąjungos Tarybos tinklalapyje skelbiama informacija apie S. Č. taikomas sankcijas bei pagrindą joms taikyti.
Viešai prieinama ir teismui pateikta informacija, yra pakankama ginčijamam sprendimui priimti, t. y. konstatuoti, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. reikalavimų. Šias išvadas, teismas taip pat grindžia įvertinęs į bylą pateiktus įslaptintus duomenis.
Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Valstybės saugumo departamento pateikti neįslaptinti duomenys yra nepatikimi ir neobjektyvūs. Pažymėtina, kad šie pareiškėjos argumentai iš esmės grindžiami bendro pobūdžio pamastymais apie įrodymų pobūdį ir jų šaltinį, kita vertus, Bendrovė niekaip nepaneigė juose nurodytos informacijos teisingumo. Pažymėtina, kad tokia pati informacija yra nurodyta ir oficialiame Europos Sąjungos Tarybos tinklapyje (www.europa.eu), pateikiant informaciją apie Europos Sąjungos taikomas sankcijas Rusijos Federacijai ir jos piliečiams dėl krizės Ukrainoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo abejoti Valstybės saugumo departamento surinktų duomenų objektyvumu ir patikimumu. Juo labiau, kad juos patvirtinta į bylą Valstybės saugumo departamento pateikti įslaptinti duomenys.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo pripažinti Valstybės saugumo departamento pateiktus įslaptintus duomenis neleistinais įrodymais, byloje nėra. Kaip nustatyta anksčiau, Komisijos ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės byloje yra pagrįstos ne tik įslaptintais duomenimis, bet ir kita viešai prieinama informacija, kurios teisingumo pareiškėja nenuginčijo.
Pareiškėja taip pat teigia, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, kadangi jame nėra nurodytas faktinis ir teisinis ginčijamo sprendimo pagrindas.
Su šiais pareiškėjos skundo argumentais teismas nesutinka, nes ginčijamame Komisijos 2015-11-05 protokoliniame sprendime yra aiškiai ir konkrečiai nurodytos Komisijos nustatytos aplinkybės, informacija, kuria remiantis šios aplinkybės buvo nustatytos, taip pat pateiktas teisinis nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas. Kaip nurodyta anksčiau, Komisija nusprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. reikalavimų, nes nustatė, kad vienintelė Bendrovės akcininkė AB ,,Avia Solutions Gruop“ turi ryšių su asmeniu, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, taip pat priklauso užsienio valstybių specialiosioms tarnyboms. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad jis priimtas remiantis Valstybės saugumo departamento 2015-11-04 rašte Nr. 19-2138 nurodyta įslaptinta informacija taip pat viešai prieinamais duomenimis.
Teismas sutinka, kad ginčijamas sprendimas neatitinka tam tikrų individualaus administracinio akto formai ir turiniui keliamų reikalavimų, kadangi jame nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, kiti privalomi rekvizitai. Kita vertus, teismas pažymi, kad ginčijamas sprendimas yra protokolinis, t. y. priimtas per kolegialaus subjekto posėdį, todėl jo turiniui ir formai negali būti keliami griežti reikalavimai. Teismas taip pat pažymi, kad nustatyti neatitikimai nėra esminiai, t. y. neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, neapribojo pareiškėjos teisės į teisminę gynybą. Kaip nurodyta anksčiau, esminius individualaus administracinio akto reikalavimus sprendimas atitinka, t. y. jame nurodytas faktinis sprendimo pagrindas bei pateiktas teisinis įvertinimas.
Pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti nesudaro ir pareiškėjos argumentai, kad ji jau 8 metus vykdo veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo nebuvo nustatyta, kad įmonė ar jos veikla neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Teismas pažymi, kad Įstatymo 7 str. nuostatos, reglamentuojančios potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą įsigaliojo nuo 2009-10-01. Įstatymo 7 str. 5 d. yra nustatytas apibrėžtas subjektų, galinčių kreiptis į Komisiją, ratas, t. y. Vyriausybė, valstybės arba savivaldybės institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės akcijų valdytoja arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas, arba kuri priima sprendimus dėl investicijų į svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį ūkio sektorių arba sprendimus dėl investicijų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių apsaugos zonos teritorijoje, arba potencialus dalyvis. Vadinasi, Komisija neturi teisės savo iniciatyva vertinti, ar tam tikra įmonė atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Be to, vertindama, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 7 str. 10 d. reikalavimus, Komisija sprendimą priima atsižvelgdama į tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reguliavimą. Kaip nustatyta, Bendrovė pripažinta neatitinkanti Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. reikalavimų, nes nuo 2014 metų jos vienintelė akcininkė AB ,,Avia Solutions Group“ palaiko tiesioginius ryšius su S. Č. bei jo valdomomis įmonėmis, nurodytas asmuo prisidėjo prie neteisėto Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos.
Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Įstatymo 7 str. 10 d. 3 ir 4 p. neprieštarauja Konstitucijos 46 str., teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio aiškumo principams, suponuojantiems, kad teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių.
Konstitucijos 110 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 str. 2 d.). Analogiškas kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 4 str. 2 d. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau jame išdėstyti argumentai teismo nesaisto ir prašymo pagrįstumą teismas vertina savarankiškai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindu kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009).
Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 3 d., nustatanti, kad teismo sprendime būtina atsakyti į visus pareikštus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012).
Įvertinęs pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį ir argumentus, dėl kurių prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas konstatuoja, kad nemato pagrindo abejoti ginčui taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai, jų aiškumu ir tikslumu. Pažymėtina, kad pareiškėja abejones kelia dėl teisės normose vartojamų sąvokų, kurios yra vertinamojo pobūdžio, t. y. vertinamos pagal kiekvienu konkrečiu atveju susiklosčiusią faktinę situaciją
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra. Ginčijamas Komisijos 2015-11-05 protokolinis sprendimas Nr. NV-3568 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB ,,FL Technics“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.