Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Pakruojo rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi šioje civilinėje byloje specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis), pranešant apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, siūlant suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nurodant, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nebus ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinės rašytinio proceso tvarka.

Iki teismo posėdžio dienos nebuvo gauta jokių pareiškimų, ginčijančių pareiškime nurodyto nekilnojamojo daikto – arkinio sandėlio valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, todėl pareiškimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); ketvirta, visą valdymo laiką daiktas turi būti valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai; septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų, t. y. 2003 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pažymos, nustatyta, kad arkinis sandėlis – angaras, statytas 1984 m., esantis (duomenys neskelbtini), statytas (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje ir po reorganizacijos perėjo įkurtai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Kaip nurodyta krovinio važtaraštyje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė G. S. 2002 m. liepos 8 d. pardavė arkinį sandėlį metalinį už 6500,00 litų. Tą pačią dieną, t. y., 2002 m. liepos 8 d. G. S. už arkinį sandėlį metalinį sumokėjo 6500,00 litų (kasos pajamų orderio kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)).

2003 m. sausio 14 d. buvo padaryta arkinio sandėlio, statyto 1984 m., esančio (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1F1g, Nekilnojamo turto kadastro ir registro byla ir pastatui suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Byloje nurodyta, kad viso pastato plotas 537,19 m², baigtumas – 100 procentų, užstatytas plotas 574 m².

Pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į negyvenamą pastatą – arkinį sandėlį, tačiau jos prašymas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu buvos atmestas, nes minėtam pastatui nebuvo suteiktas adresas, be to, kartu su prašymu nepateikti dokumentai, patvirtinantys prašomo įregistruoti daikto ir daiktinių teisių atsiradimo faktą.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. AV-267 negyvenamam pastatui – arkiniam sandėliui buvo suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą, prašė netenkinti pareiškimo, nes 1984 m. statybos arkiniam sandėliui iki 2003 metų nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir jis nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad šis sandėlis buvo suformuotas laikantis teisės aktų reikalavimų ir kas buvo šio sandėlio savininkas, todėl nenustačius šių aplinkybių, įgyjamosios senaties faktas į šį turtą negali būti nustatytas. Be to, bylos nagrinėjimo metu turėtų būti išsiaiškinta, ar pareiškime nurodytas turtas, į kurį pareiškėja prašo jai nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nepriklausė valstybei.

Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektas – teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

Šiuo atveju, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog minėtas turtas buvo suformuotas laikantis teisės aktų, tačiau iš prie pareiškimo pridėtos Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003 m. lapkričio 4 d. pažymos Nr. 92-2 matyti, kad minėta institucija neprieštarauja dėl arkinio sandėlio 1F1g, statyto 1984 metais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 537,19 m², esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Draudimų jį statyti bei naudoti arba savavališkos jo statybos akto skyrius nerašė. Teismo nuomone, šis minėtas dokumentas įrodo, kad pastatas, į kurį nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį siekia įgyti pareiškėja, yra suformuotas nepažeidžiant teisės aktų.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas išreiškė abejonę, kad galimai šis pastatas gali priklausyti valstybei, tačiau šis suinteresuotas asmuo savo abejones patvirtinančių duomenų nepateikė, nurodė, kad tai patvirtinančius dokumentus galimai turi ir gali pateikti Pakruojo rajono savivaldybė.

Pakruojo rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad minėtas pastatas – arkinis sandėlis nėra Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybė, ji neturi teisių į minėtą statinį ir nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti minėtą turtą pagal įgyjamąją senatį. Į teismą dėl minėto nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu nesikreipė.

Taigi, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pastatas – arkinis sandėlis būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Be to, kaip jau minėta, byloje yra pažyma iš kurios matyti, kad pastatas – arkinis sandėlis 1984 m. buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio, po 1992 m. reorganizacijos atiteko (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, kuri 2002 m. liepos 8 d. jį pardavė pareiškėjai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja G. S. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., ji nėra pastato, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkė. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Iš pareiškimo nustatyta, kad pareiškėja G. S. yra įsitikinusi, jog į minėtą nekilnojamąjį daiktą niekas neturi daugiau teisių už ją. Byloje nėra duomenų, kad visą valdymo laiką minėtas nekilnojamasis daiktas buvo valdomas neteisėtai. Pareiškėja G. S. šį nekilnojamą daiktą, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savą, nesislapstydama ir šis nekilnojamas daiktas pareiškėjos buvo valdomas nepertraukiamai. Pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė. Be to, pareiškėja nekilnojamąjį daiktą valdė 17 metų, t. y., daug ilgiau, nei numatytas įstatyme terminas.

Teismui specialiame tinklalapyje paskelbus apie nagrinėjamą bylą, suinteresuotų asmenų, kurie būtų norėję būti įtraukti į procesą, neatsirado.

Įrodytas CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visetas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos G. S. pareiškimą ir nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastatą – arkinį sandėlį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – arkinį sandėlį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.