Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą antstoliui A. B. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. 2017 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas K. P. atskirasis skundas dėl 2017 m. spalio 16 d. teismo nutarties. Pareiškėjas dėl atskirojo skundo padavimo termino nurodė, kad dėl turimo nedarbingumo nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. jis yra nedarbingas, nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo gydomas Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyriuje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 16 d. nutarties ir skundą grąžino pareiškėjui.Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nenumato galimybės teikti atskirąjį skundą dėl įsiteisėjusių nutarčių (CPK 301, 335, 338 str.). Pareiškėjo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų iš tiesų patvirtina, kad jis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose gydėsi laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., tačiau 2017 m. spalio 16 d. nutartis, kuria buvo atmestas jo skundas dėl antstolio A. B. veiksmų, jam įteikta 2017 m. spalio 23 d. Prašyme pratęsti terminą pareiškėjas nurodė, kad turi lankytis medicinos įstaigoje konsultacijai (b. l. 24), terminas buvo pratęstas septynioms dienoms iki 2017 m. lapkričio 7 d. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kad iki 2017 m. lapkričio 7 d. gydėsi stacionare, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo nurodomas nedarbingumo laikotarpis pats savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi termino dėl atskirojo skundo pateikimo, atnaujinimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog sprendžiant klausimą, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Jeigu terminas yra praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties pareiškėjas padavė žymiai praleidęs nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą (beveik vieną mėnesį, kai atskiruoju skundu skundžiama nutartis per 7 d. nuo jos įteikimo), nepateikė įrodymų patvirtinančių teismo priimtos nutarties neteisėtumą, todėl atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 338 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas K. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 16 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.). CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK78 str. 4 d.).Jeigu terminas yra praleistas nedaug, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti patį pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t.y., ar procesinio termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Todėl nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK42 str. 5 d.).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti atskirąjį skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir parsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012; 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Jeigu terminas yra praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose gydėsi laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. 2017 m. spalio 16 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio A. B. veiksmų, pareiškėjui įteikta 2017 m. spalio 23 d. 2017 m. spalio 30 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti. 2017 m. spalio 31 d. teisėjo rezoliucija pratęstas terminas atskirajam skundui paduoti iki 2017 m. lapkričio 7 d. 2017 m. gruodžio 1 d. tesime buvo gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2017 m. spalio 16 d.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad iki 2017 m. lapkričio 7 d. gydėsi stacionare, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodomas nedarbingumo laikotarpis pats savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi termino dėl atskirojo skundo pateikimo, atnaujinimui. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties pareiškėjas padavė žymiai praleidęs nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą (beveik vieną mėnesį, kai atskiruoju skundu skundžiama nutartis per 7 d. nuo jos įteikimo), nepateikė įrodymų patvirtinančių teismo priimtos nutarties neteisėtumą, todėl atskirasis skundas negali būti priimamas. Pažymėtina, kad pareiškėjas privalėjo būti rūpestingas ir atidus, sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, laiku pateikti teismui atskirąjį skundą. Žinodamas, kad laiku nespės atlikti procesinio veiksmo, pareiškėjas turėjo ne laukti, kol dėl nuo jo priklausančių aplinkybių atsiras galimybė atlikti minėtą veiksmą, o informuoti teismą, kad dėl konkrečių faktinių aplinkybių jis nespėja per teismo nustatytą terminą atlikti procesinio veiksmo, tačiau pareiškėjas nei iki 2017 m. lapkričio 7 d. prašymo pratęsti, nei po 2017 m. lapkričio 7 d. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, teismui nepateikė.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.