Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. e2A-869-613/2016Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova (S) Proceso Nr. 2-06-3-09314-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.1.1.; 2.4.1.3.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21.

2016 m. gegužės 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovo S. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo ir pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovams S. J. (tėvui) ir S. J. (broliui) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notaras E. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas atsakovo S. J. (gim. 1951 m.) apeliacinis skundas, jame apeliantas nurodo, jog nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-18 sprendimu, prašo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškovo M. J. ieškinys, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo M. J. ieškinį atmesti visiškai. Prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

M. J. piktnaudžiavo subjektine teise, dėl to ji neturėtų būti ginama teisme. Ieškovas M. J. kreipdamasis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10505-637/2014 nurodė, jog jis nieko nežinojo apie civilinės bylos dėl termino palikimui priimti iškėlimą ir nagrinėjimą, taip pat apie tai, kad tėvas tapo viso turto savininku, jis sužinojo, kai butą, kuriame jis gyveno, nusipirko kitas asmuo. Tokie ieškovo motyvai buvo akivaizdžiai melagingi ir klaidinantys, kadangi šiuo apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime teismas konstatavo: „Bylos medžiaga patvirtina, kad pats ieškovas M. J. ieškojo pirkėjo minėtam butui. Susirado tarpininkę J. P., kuri padėjo tvarkyti klausimus, susijusius su paveldėjimu ir buto pardavimu“ (2016-02-18 sprendimo 5 lapo 2 pastraipa). Taip pat ieškovo M. J. melagingus paaiškinimus paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: „Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog M. J. buvo suinteresuotas, kad S. J. (gim. 1951 m.) būtų atstatytas terminas palikimui priimti, nes tik S. J. priėmus paveldėjimą būtų buvę galima parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Būtent M. J., o ne S. J., susirado J. P., su kuria ir derino paveldėjimo dokumentų tvarkymą bei buto pardavimo klausimus. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad M. J. ne tik žinojo apie tai, kad sprendžiamas klausimas dėl paveldėjimo termino atstatymo ir buto pardavimo, bet ir pats aktyviai dalyvavo tiek renkant dokumentus teismui, tiek ieškant pirkėjo butui“ (2016-01-15 Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. P. nutarimo 4 ir 5 lapai).Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daikto) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Šiuo atveju išskyrus tai, kad ieškovas bute gyveno, jokių kitų veiksmų, kaip savininkas, jis neatliko. Atvirkščiai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas butu nesirūpino, nes nemokėjo mokesčių. Paveldėjimo teisėje daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą, t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino juo ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog atsakovas S. J. palikimą paveldėjo ieškovui M. J. žinant ir net pastarajam padedant atlikti teisinius formalumus. Tokiu būdu ieškovas nesiekė ir atsisakė nuosavybės teisių į buto dalį, likusią po mamos mirties.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, nustatė, jog ieškovui M. J. priklauso kompensacija už parduotą butą, skaičiuojant ją nuo sandorio vertės – 39 967,56 Eur. Su tokio dydžio kompensacija apeliantas nesutinka, kadangi: 1) už butą, kuriame gyveno ieškovas M. J., buvo sumokėti įsiskolinimai (daugiau kaip 7000 litų). Skolų sumokėjimą įrodo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojos J. P. parodymai, taip pat paties ieškovo pateiktas liudytojos J. P. surašytas lapelis apie sandorio sudarymą; 2) už bute paliktus daiktus ieškovui M. J. buvo sumokėta 10 000 Lt, apie kuriuos paliudijo buto pirkėjas E. P., taip pat minėtame lapelyje užfiksuoti duomenys apie M. J. sumokamus 10 000 Lt; 3) minėtame ieškovo pateiktame lapelyje taip pat užfiksuota, jog M. J. papildomai gavo 2000 Lt. Apie tai taip pat paliudijo J. P., nurodžiusi, jog šiuos pinigus M. J. gavo notaro biure pasirašant įgaliojimą. Taigi, jei teismas konstatuotų, jog ieškovas paveldėjo po savo mamos mirties likusį turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, jam priklausanti kompensacija turi būti sumažinta nurodytų sumų dydžiu.

Teisme taip pat gautas ieškovo M. J. atsiliepimas į apeliacinį skundą, jame nurodoma, kad ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl termino palikimui priimti atsakovui atnaujinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas buvo nuosavybės teisės dokumentų įforminimas. Tačiau pagal teismų praktiką paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Tai reiškia, kad negalima atnaujinti termino palikimui priimti asmeniui, kuris palikimą priėmė. Asmuo, kuris palikimą priėmė, atsako už palikėjo skolas, asmuo, kuriam terminas atnaujintas, gali priimti palikimą pagal turto aprašą ir išvengti atsakomybės pagal palikėjo skolas. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo priteista kompensacijos suma. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad parduodant butą sumokėjo 7000 Lt įsiskolinimą. Tačiau ieškovas nuosekliai teigia, kad atsakovas sumokėjo savo įsiskolinimą, nes po A. J. mirties bute negyveno, komunalinių mokesčių nemokėjo. Ieškovas mano, kad jam priklauso 37,5 proc. palikimo, kuris atsirado po A. J. mirties, nes jo brolis S. J. savo teisės į palikimą įstatymo numatyta tvarka neįgyvendino. Ieškovas mano, kad remiantis LR CK 4.82 str. 3 d. įtvirtintu proporcingumo principu, turėjo sumokėti 37,5 procento nuo visų priskaičiuotų mokesčių. Todėl, ieškovo manymu, atsakovo kompensacijos sumos ginčijimas nepagrįstas. Ieškovas prašo atsakovo S. J. apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-19 (rašymo apsirikimas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas 2016-02-18) sprendimą bei priteisti iš atsakovo S. J. (gim. 1951 m.) ieškovo M. J. naudai bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, į apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, dėl to apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog M. J. piktnaudžiavo subjektine teise, dėl to ji neturėtų būti ginama teisme.

Asmens teisę kreiptis į teismą kiekvienam asmeniui laiduoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 str. 2 d.). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kalbant apie šalių paaiškinimo patikimumą reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra žymus, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2008). Pažymėtina, kad asmuo, duodantis sau palankius parodymus teismo posėdžio metu, nelaikytinas piktnaudžiaujančiu subjektine teise. Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino ieškovo M. J. argumentus, atsakovo S. J. (gim. 1951 m.) argumentus ir tik atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą priėmė sprendimą. Aplinkybė, kad teismo sprendimas yra nepalankus atsakovui S. J. (gim. 1951 m.), nesudaro pagrindo teismui atsisakyti ginti ieškovo M. J. subjektines teises.

Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. CK 5.51 straipsnyje kaip vienas iš palikimo priėmimo būdų nustatytas įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog išskyrus tai, kad ieškovas bute gyveno, jokių kitų veiksmų kaip savininkas jis neatliko. Atvirkščiai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas butu nesirūpino, nes nemokėjo mokesčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog ieškovas M. J. su šeima gyveno bute, adresu Kretingos g. 43-42, Klaipėda, po motinos mirties, nors ir nereguliariai, bet pagal finansines galimybes mokėjo mokesčius už butą, atliko dalinius buto pagerinimo darbus, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas M. J. po motinos A. J. mirties 2011-12-12 priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai: 1) išskyrus tai, kad ieškovas bute gyveno, jokių kitų veiksmų kaip savininkas neatliko, 2) pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas butu nesirūpino, nes nemokėjo mokesčių.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog ieškovas nesiekė ir atsisakė nuosavybės teisių į buto dalį, likusią po mamos mirties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.60 straipsnio 3 dalis nustato palikimo atsisakymo tvarką, t. y. įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nesant raštiško įpėdinio atsisakymo nuo palikimo, negalima teigti, kad jis palikimo nepriėmė kitu CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti, yra pažymėjęs, jog įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, o pretenzijas pareiškė tik po to, kai jis pats kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Byloje nėra duomenų apie ieškovo M. J. palikimo atsiradimo vietos notarui pateiktą pareiškimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo M. J. palikimo atsisakymą, priešingai, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai iš byloje esančių įrodymų viseto padarė išvadą, jog ieškovas M. J. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, dėl to atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nesiekė ir atsisakė nuosavybės teisių į buto dalį, likusią po mamos mirties, atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas.

Dėl priteistos kompensacijos dydžio

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovui mokėtinu 14 987,84 Eur kompensacijos dydžiu, nurodo, jog už butą, kuriame gyveno ieškovas M. J., buvo sumokėti įsiskolinimai (daugiau kaip 7000 litų), už bute paliktus daiktus ieškovui M. J. buvo sumokėta 10 000 Lt ir minėtame ieškovo pateiktame lapelyje taip pat užfiksuota, jog ieškovas M. J. papildomai gavo 2000 Lt. Prašo ieškovui priklausančią kompensaciją sumažinti nurodytų sumų dydžiu.

CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovas, būdamas buto bendraturčiu, taip pat turi pareigą proporcingai savo turimai daliai mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, todėl atsakovo reikalavimas sumažinti priteistos kompensacijos dydį šia suma atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog už bute paliktus daiktus ieškovui M. J. buvo sumokėta 10 000 Lt ir 2000 Lt ieškovas gavo papildomai. Teismas pažymi, jog minėta 10 000 Lt suma, kaip nurodo atsakovas, sumokėta už ieškovo M. J. daiktus, todėl teismas neturi pagrindo išskaičiuoti šios sumos iš ieškovui M. J. priteistos kompensacijos dydžio. Be to, skaičiuodamas kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visų sumokėtų sumų pagrįstumą, įvertino tai, jog parduoto buto vertė buvo apie šimtą šešiasdešimt tūkstančių litų, kad pirkėjas ir pardavėjas susitarė dėl buto vertės, kuri sudarė šimtą trisdešimt aštuonis tūkstančiu litų jau išskaičiavus visas atsakovo nurodytas sumas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dar kartą išskaičiuoti nurodytas sumas iš priteistos kompensacijos dydžio, todėl šis atsakovo reikalavimas laikytinas pertekliniu ir netenkintinas.

Dėl termino palikimui priimti atsakovui atnaujinimo

Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui atnaujintas terminas palikimui priimti. Nurodo, jog tokiu atveju atsakovas turės galimybę priimti palikimą pagal turto aprašą ir išvengti atsakomybės pagal palikėjos skolas.

Pažymėtina, kad A. J. mirė 2011-12-12, t. y. jau praėjo nemažai laiko, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie palikėjos A. J. skolas. Kadangi ieškovas M. J. nepateikė jokių įrodymų apie palikėjos skolas, jo reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas S. J. (gim. 1951 m.) nereiškė reikalavimo priimti palikimą faktiškai jį pradėjus valdyti, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti S. J. priėmusiu palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti, dėl šių motyvų ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.