Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-10 · Civilinė byla Nr. 2A-28-460/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-10
Bylos Nr.
2A-28-460/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03477-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-28-460/2013

Teisėjas Petras Mineikis (Proceso Nr. 2-06-3-03477-2012-7)
Procesinio sprendimo kategorija 27.7; 44.5.2; 44.5.2.17; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. sausio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-5733-793/2012 pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Grūdotekos statyba“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo bei ieškovės (apeliantės) likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Grūdotekos statyba“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė LUAB „Grūdotekos statyba“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „ATENERGO“, 2012-03-21 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo A. S. 60 731,97 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011-03-23 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Grūdotekos statyba“, o 2011-05-24 nutartimi nutarė minėtai įmonei taikyti supaprastintą bankroto procedūrą. Pažymėjo, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo juridinio asmens dalyvis ir įmonės direktorius, žinojo, kad uždarosios akcinės bendrovės dalyviai už juridinio asmens prievoles savo turtu neatsako, piktnaudžiavo ir nepriėmė tinkamų sprendimų įmonės ir kreditorių labui, nepriėmė jokių sprendimų, kurie darytų įtaką bendrovės mokumui ir užkirstų kelią dar didesnių nuostolių susidarymui, todėl įmonė tapo nemoki, tačiau ir toliau vykdė ūkinę–komercinę veiklą, dėl to UAB „Grūdotekos statyba“ įsiskolino įvairiems kreditoriams 60 731, 97 Lt (b. l. 4–8).

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės, nesąžiningumo, nepateikė įrodymų, sąlygojančių atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimą. Pažymėjo, kad prašomas priteisti žalos dydis nepagrįstas. Nurodė, kad negali pateikti jokių savo kaltę paneigiančių dokumentų apie įmonės būklę, nes visi su UAB „Grūdotekos statyba“ veikla susiję dokumentai yra pas įmonės bankroto administratorių. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–39).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-15 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovės atstovo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra nenuoseklūs, nekonkretūs ir prieštaringi. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kada atsakovui atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą vadovaujamai bendrovei. Iš pradžių ieškovo atstovas teigė, jog įmonės vadovas privalėjo kreiptis dėl bankroto iškėlimo 2009 metais, vėliau, teismo posėdžio metu paaiškėjus, kada turi būti sudaromas balansas, paaiškino, jog atsakovas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turėjo kreiptis 2010-04-30. Teigė, kad tarp ieškovės nurodomos žalos ir atsakovo pareigos nevykdymo nėra priežastinio ryšio, nes atsakovui ieškovės nurodomu laiku kreipusis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtų skolos didesnės, nei bankroto bylos iškėlimo dieną. Padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog atsakovas, matydamas bendrovės balansą, sudarytą 2010 m. balandžio 31d., ir žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet nesikreipė ir toliau tęsė veiklą. 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu bendrovės turtas buvo 942 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 46 668 Lt, nuostolis buvo 45 726 Lt, bet atsakovas taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, jog Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Savo neveikimu – nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo – padarė žalos, kurią sudaro teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma, t. y. 60 731, 97 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog žalos dydis nustatomas pagal nepatenkintų kreditorių reikalavimų dydį, nebūtina nustatyti, kokiais laikotarpiais atsirado įmonės skolos ir tikslų skolos dydį, taip pat neturi reikšmės įmonės nemokumo priežastys, nes byloje sprendžiamas administracijos vadovo atliktų veiksmų (neveikimo) teisėtumas. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama, todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo kaltės nebuvimą.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp to, kad UAB „Grūdotekos statyba“ nuostoliai didėjo būtent dėl atsakovo kaip įmonės direktoriaus veiklos. Apeliantė nepateikė nė vieno fakto, įrodančio atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas, neinicijuodamas įmonės bankroto bylos iškėlimo, ne padidino, o sumažino įmonės nuostolius nuo 118 952 Lt 2009 metais iki 19 322 Lt 2010 metais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas A. S. nuo 2008-06-19 iki 2011-04-05 buvo UAB „Grūdotekos statyba“ direktoriumi, t. y. laikotarpiu, kada ieškovės teigimu, atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė mano, kad atsakovas, matydamas bendrovės balansą, sudarytą 2010 m. balandžio 31 d., ir žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet nesikreipė ir toliau tęsė veiklą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006).

Teismas primena, jog civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp to, kad UAB „Grūdotekos statyba“ nuostoliai didėjo būtent dėl atsakovo kaip įmonės direktoriaus veiklos, kad atsakovo kaip įmonės direktoriaus veikla neatitiko protingos verslo rizikos ir prieštaravo geriems verslo standartams. Apeliantė nurodo, kad atsakovas piktnaudžiavo ir nepriėmė tinkamų sprendimų įmonės ir kreditorių labui, nesiėmė jokių sprendimų, kurie darytų įtaką bendrovės mokumui ir užkirstų kelią dar didesnių nuostolių susidarymui, taip pat, kad atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės nuostoliai buvo didesni už jos turtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė visiškai neakcentavo tos aplinkybės, kad palyginus 2009 metų ir 2010 metų įmonės balansus aiškiai matyti, kad įmonės nuostoliai smarkiai sumažėjo, t. y. 2009 m. grynasis nuostolis buvo 118 952 Lt, o 2010 m. – 19 322 Lt (b. l. 54–55, 58). Apeliantas nepateikia nė vieno fakto, įrodančio atsakovo nesąžiningumą. Nesąžiningumas šiuo atveju būtų bendrovės turto iššvaistymas, jo pardavimas mažesne nei rinkos verte, nepagrįstas nurašymas ir t. t. Priešingai, iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas veikė atsakingai, sąžiningai, nes įmonės nuostoliai smarkiai mažėjo, todėl atsakovas, kaip įmonės direktorius, pagrįstai tikėdamas, kad įmonės finansinė padėtis gerėja, neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos inicijavimo, o apeliantės argumentas, kad atsakovas, įvertinęs 2010-04-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes buvo aišku, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su savo kreditoriais, yra visiškai nepagrįstas. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovas neinicijuodamas įmonės bankroto bylos iškėlimo ne padidino, o sumažino įmonės nuostolius nuo 118 952 Lt 2009 metais iki 19 322 Lt 2010 metais. Visa tai įrodo, kad atsakovo kaip administracijos vadovo veikloje nebuvo neteisėtų veiksmų, dėl kurių įmonės kreditoriai patyrė žalą. Neįrodžius nesąžiningų vadovo veiksmų, yra negalimas ir žalos prisiteisimas.

Pažymėtina, jog nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nurodo, kad nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nėra atsakovo kaltės dėl kreditoriams atsiradusios žalos. Teisėjų kolegija su šituo apeliantės teiginiu nesutinka, nes, priešingai, kaip teigia apeliantė, byloje yra pateikti įrodymai, kad šiuo atveju nėra nustatyta atsakovo – bendrovės vadovo – neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos (nuostolių) atsiradimą, nes tai patvirtina įmonės balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2009 ir 2010 metus, iš kurių matyti, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija mano, jog tai, kad atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo 2010-04-30, nepatvirtina atsakovo kaltės.

Apeliantė nurodo, kad iš atsakovo priteistinas žalos dydis yra 60 731,97 Lt, t. y. Klaipėdos apygardos teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Su šituo apelianto teiginiu teisėjų kolegija sutikti negali. Apeliantė žalos dydį iš esmės skaičiuoja pagal pareikštų kreditinių reikalavimų sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog žala įmonei, jeigu tokia būtų buvusi padaryta, kadangi šiuo atveju jos nėra, nes nėra atsakovo kaltės bei neteisėtų veiksmų, turėtų būti apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įmonės įsipareigojimų kreditoriams, buvusių tuo laikotarpiu, kada atsakovas, kaip teigia apeliantė, privalėjo inicijuoti įmonės bankroto iškėlimą, ir tarp įmonės įsipareigojimų kreditoriams tuo laikotarpiu, kada buvo iškelta apeliantui bankroto byla, t. y. 2011-03-23. Žala, kurią tariamai ieškovė patyrė dėl to, kad nebuvo kreiptasi laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, šiuo atveju būtų ieškovės skolų apimties išaugimas, kuris atsirado dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, ir kurio bendrovė bankroto procese negali padengti kreditoriams. Toks žalos apskaičiavimo principas yra pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-422/2012). Kadangi šiuo atveju nėra įrodytos būtinos atsakovo, kaip administracijos vadovo, civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti atsakovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, šiuo atveju žalos dydis neturi reikšmės, nes jis nepadarytas.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad atsakovas savo neveikimu – nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo padarė žalos, ir į tai, kad nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp to, kad žala kreditoriams atsirado būtent dėl atsakovo kaip administracijos vadovo kaltės, nes iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad visi atsakovo veiksmai lėmė kaip tik kreditorių nuostolių mažėjimą, o ne didėjimą, bei vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija mano, kad apeliantės reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimą ir priteisti iš atsakovo 60 731,97 Lt žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusBronius Valius