Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovei D. N. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka – palikus pranešimą atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnis). Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 – 286 straipsniais).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-1053 priedai): deklaracijos apie gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto išrašo, 1994-10-10 pirkimo - pardavimo sutarties, 2011-08-09 dovanojimo sutarties, 1995-12-11 teismo sprendimo, ištuokos liudijimo, buto vidutinės rinkos vertės išrašo – vertinimą bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtas buvo įgytas ieškovo ir atsakovės kartu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.

Šalių santuoka pasibaigė, galiojant Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), kai 1996 m. sausio 23 d. buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose (SŠK 40 straipsnis). Taigi, ginčo buto 49/100 dalis įgyta 1994 m. spalio 10 d. santuokai nepasibaigus.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 49/100 buto dalis ieškovo buvo įgyta tik todėl, kad butas buvo paskirtas ieškovo mamai ir tik jai perleidus ieškovui teisę privatizuoti butą, ieškovas galėjo privatizuoti dalį buto jau savo vardu. Pagal Buto dalies įsigijimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, pirkti gyvenamąjį namą, butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (4 str.). Ieškovas galėjo išsipirkti dalį buto tik dėl to, kad jo mama turėjo teisę privatizuoti butą, o ieškovas buvo jos šeimos narys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė po santuokos nutraukimo būtų reiškusi pretenzijas į buto dalies nuosavybę, ar būtų mokėjusi komunalinius mokesčius ar kitaip prisidėjusi prie buto išlaikymo. Todėl akivaizdu, kad atsakovė nesielgė, kaip buto dalies savininkė. Nutraukiant santuoką ginčo buto dalis nebuvo įtraukta į dalintiną turtą, kas patvirtina aplinkybę, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl buto nuosavybės teisių.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 49/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyta pagal 1994 m. spalio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už asmenines ieškovo lėšas, gautas iš jo motinos, aiškiai išreiškiant ieškovo valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, pripažįstant 49/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas pagal 1994 m. spalio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 207,00 Eur žyminis mokestis bei 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų rengimą (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti 49/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1994 m. spalio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 507,00 Eur (penkis šimtus septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 - 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.