- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-496-290/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01134-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2018 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius (toliau – Institucija) 2018 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą skirti A. N. 60 eurų baudą už jo padarytą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusižengimą. Nutarime nurodyta, kad vadovaujantis E. P. paaiškinimu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 13 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), A. N. perdavė vairuoti transporto priemonę savo sūnui T. N., gim. (duomenys neskelbtini), neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. N. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi A. N. skundą atmetė.
Šalies argumentai
3. A. N. apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde apeliantas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas neapklausė liudytojos E. P.. Ji tiktai vienintelė iš visų liudytojų, kuri neva matė, kad jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Jos neapklausimas buvo paaiškintas tuo, kad minėtos pilietės teismas niekaip nesugebėjo iškviesti duoti parodymų. Ši pilietė, anot Kauno apylinkės teismo, nereagavo į siųstus teismo šaukimus, taip pat jos nepavyko surasti ir policijai. Ši aplinkybė atrodo labai keistai, nes, jo žiniomis, E. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, taip pat vadovauja įmonei UAB „ D. A.“. Teismas nesiėmė jokių poveikio priemonių, neskyrė baudos už neatvykimą į teismą ir t.t., išskyrus tai, kad policijai buvo duotas nurodymas atvesdinti E. P. į teismą. Iš policijos buvo gautas atsakymas, kad ši pilietė nerasta ir jos niekaip neįmanoma surasti.
3.2. Apeliantas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas vadovavosi A. M. parodymais, kurie visiškai neatitinka įvykio aplinkybių. Šios liudytojos net nebuvo įvykio vietoje. Prieštaringus šios liudytojos parodymus patvirtina tai, kad ji nurodo neteisingą E. P. automobilio markę, vietoj automobilio ,,BMW“, kuriuo iš tiesų atvyko E. P., ji nurodo ,,Audi“ markės automobilį, kad būtent ,,Audi“ į įvykio vietą buvo atvykusi E. P.. Teismo posėdžio metu ir jis, ir teisėja J. Vasiliauskienė, A. M. kelis kartus paklausė, ar tikrai E. P. buvo atvykusi ,,Audi“ markės automobiliu. A. M. nedvejodama patvirtino, kad tikrai E. P. buvo atvykusi ,,Audi“ markės automobiliu. Teisėja A. M. dar klausė, ar ji gerai atskiria transporto priemonių markes ir pavadinimus, į ką ji kategoriškai pareiškė, kad transporto priemonių markes ir pavadinimus žino, kad jas atskiria kuo puikiausiai ir dar kartą patvirtino, kad įvykio vietoje E. P. buvo su ,,Audi“, o ne su ,,BMW“.
3.3. Skunde apeliantas teigia, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atmetė teiginį, kad E. P. jam keršijo už jo ankstesnį darbą policijoje. Tai motyvuodamas tik viena aplinkybe, kad A. M., neva negirdėjusi, kad apie tai jis su E. P. kalbėjosi.
3.4. Skunde apeliantas pažymi, kad liudytojo, policijos pareigūno T. V. nurodyti jo vairuoto automobilio valstybiniai numeriai yra neteisingi. Šis pareigūnas, apklausiamas Kauno apylinkės teisme teismo posėdžio metu, nurodė, kad automobilis stovėjimo aikštelėje buvo pastatytas netvarkingai. Kai šio pareigūno paklausė, kodėl įvykio vietoje nepadarė netvarkingai pastatyto automobilio nuotraukų ir vėliau nebaudė už parkavimo taisyklių pažeidimą, T. V. teigė į šį klausimą atsakyti negalintis. Šis pareigūnas savo tarnybiniame pranešime taip pat klaidingai nurodė, kad į įvykio vietą automobiliu ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko A. M., o iš tikrųjų atvyko E. P.. Šie pareigūno teiginiai parodo, kad jis įvykio vietoje dirbo atmestinai, nesigilindamas į įvykio aplinkybes. Todėl šio pareigūno parodymus, kad E. P. įvykio vietoje, jo manymu, buvo blaivi taip pat negalima vertinti kaip patikimus.
3.5. Skunde pabrėžiama, kad Kauno apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į jo nurodytą aplinkybę, kad sūnus yra tokių fizinių duomenų, kad neturi jokių galimybių vairuoti ir valdyti automobilį, nes yra mažo ūgio ir net nepasiekia pedalų. Tad jeigu vaikas, net negali pavairuoti automobilio, tai kaip jis gali būti baudžiamas už perdavimą vairuoti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į A. N. skundą, Institucijos viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. A. N. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai, sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino A. N. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi A. N., kad skundžiamos nutarties išvados jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo šią nutartį pakeisti ar panaikinti.
9. Pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už perdavimą vairuoti transporto priemonės neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui.
10. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina faktą, kad A. N. atlikti veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliantas savo kaltę neigia ir nurodo, kad neperdavė savo sūnui vairuoti transporto priemonės, nes jo sūnus yra tokių fizinių duomenų, kad neturi jokių galimybių vairuoti ir valdyti automobilį, nes yra mažo ūgio ir net nepasiekia pedalų. Vis dėlto, ši apelianto versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma ir laikoma tik gynybine versija bei siekiu išvengti atsakomybės. Konstatuojant šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytojas T. V. teismo posėdžio metu patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2018 m. gegužės 13 d. dirbo apie 14.46 val. iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „A.“ neblaivus asmuo pasodino 10 m. vaiką už automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir norėjo jį mokinti vairuoti. Pranešėja vyrą sulaikė. Laukia vietoje. Nuvykus pastebėjo nurodytą automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo parduotuvės „A.“ automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Taip pat prie automobilio buvo E. P., A. M. ir R. A. M. paaiškino, kad apie 14.30 val. važiavo link parduotuvės „A.“ savo automobilių ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo iš paskos įtartinai manevruojantį automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. kartu su automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „A.“. Išlipus automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. P. priėjo prie vairuotojo ir paklausė, kodėl taip įžūliai pastatė automobilį, bendraujant su automobilio vairuotoju E. P. teigė, kad jautė stiprų alkoholio kvapą, vairuotojo ir paprašė berniuko, kuris vairavo automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad persėstų i automobilio galą. Sugrįžus vyrui, kuris atvažiavo automobiliu ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki parduotuvės jis atsisėdo į keleivio vietą priekyje, o vaikas liko sėdėti už vairo. Nepilnametis užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti atbulas, vos neatsitrenkė į kitą automobilį, po garsinio signalo sustojo, ir pradėjo važiuoti į priekį. Kad neįvyktų dar didesnė nelaimė E. P. savo automobiliu užstatė automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekį ir neleido išvažiuoti, bei iškarto iškvietė policiją.
11. Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad į įvykio vietą automobiliu ,,Toyota“ atvyko paskutinė. Iš tolo atvažiuodama į aikštelę (duomenys neskelbtini) matė, kad viena mašina yra užblokuota kitos mašinos. Iš užblokuoto juodo automobilio ,,BMW“ vairuotojo vietos išlipo vaikas. Privažiavusi matė ten kilusį konfliktą. Moteris, vardu E., savo baltos spalvos automobiliu ,,Audi“ buvo užblokavusi vyriškio automobilį. E. aiškino, kad matė, kaip vaikas bandė išvairuoti automobilį, vos neatsitrenkė į kitą automobilį, todėl ji užblokavo jį, užstatė jį, kad neišvažiuotų. Automobiliai stovėjo netvarkingai. Vyriškis tuo metu buvo šalia mašinos. Priėjusi arčiau girdėjo, kaip moteris vyrui sakė, kaip leidžia vairuoti vaikui. Vaikas buvo atvežęs girtą tėvą. Ji klausė vaiko, ko jis čia atvažiavo, tai vaikas pasakė, kad atvežė tėvą „šnapso“ nupirkti. Vyriškis buvo neblaivus, tai matėsi iš eisenos, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vyriškis kalbėjo, kad jis nieko nelauks, užrakino mašiną ir išėjo. Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas liudytojos A. M. paaiškinimas, kurį ji patvirtino. Jame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 13 d., apie 15 val. su savo automobiliu atvykus prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo aikštelėje pamatė vykstantį konfliktą ir užstatytą automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis buvo užstatytas baltos spalvos ,,Audi“ automobiliu. Matė, kaip viena moteris išsodino nepilnametį vaiką apie 10 m., sėdėjusį prie vairo, į lauką. Priėjus prie konfliktuojančių asmenų vaiko tėvas ir pats vaikas teigė, jog vairavo nepilnametis su neblaivaus tėvo priežiūra. Nuo vaiko tėvo sklido stiprus alkoholio kvapas, elgesys buvo nekoordinuotas, kalbėjo nerišliai ir pats pripažino nevairuosiantis, nes jį atvežė ir parveš jo sūnus. Iškvietus policiją, kelias minutes pabendravus, palikęs pirkinius automobilyje, jį užrakino ir išėjo.
12. Tesimo posėdžio metu buvo pagarsintas liudytojos E. P. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog 2018 m. gegužės 13 d., apie 14.30 val., vyko į prekybos centrą „A.“, esantį (duomenys neskelbtini), su savo automobiliu ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad priešais ją važiuojantis juodos spalvos automobilis ,,BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai manevruoja po kelią. Kartu sustojo toje pačioje parduotuvės stovėjimo aikštelėje. Išlipus vairuotojui priėjo prie jo ir paklausė, kodėl taip įžūliai pastatė automobilį. Bendraujant su asmeniu nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai. Paklausus, kas parvairuos automobilį, jis nurodė į nepilnametį berniuką, galimai sūnų. Vairuotojas nuėjo į parduotuvę, prie automobilio vairo pasodino minėtą nepilnametį, kuris patraukė automobilį ir kantriai laukė vairuotojo. Berniuką ji sustabdė užstatydama savo automobilį. Paprašė berniuko persėsti į automobilio galą. Grįžus vyrui, kuris atvairavo automobilį iki parduotuvės, šis atsisėdo ant priekinės automobilio sėdynės, rankose laikydamas šampano butelį. Už vairo sėdėjęs nepilnametis užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti atbulas vos neatsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį. Po garsinio signalo sustojo ir pradėjo važiuoti į priekį. Kad neįvyktų didesnė nelaimė savo automobiliu užtvėrė jam kelią ir neleido išvažiuoti. Vyras su vaiku skubiai pasišalino link (duomenys neskelbtini), apie įvykį informavo 112.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 1 dalyje t. y. perdavė vairuoti transporto priemonę savo sūnui, gim. (duomenys neskelbtini), neturinčiam teisės ją vairuoti. Nors A. N. viso proceso metu savo kaltę neigė, tačiau tokie jo parodymai paneigti byloje esančių ir aukščiau aptartų duomenų visetu.
14. Skunde apeliantas nurodo, kad A. M. parodymai visiškai neatitinka įvykio aplinkybių, šios liudytos net nebuvo įvykio vietoje. Prieštaringus šios liudytojos parodymus patvirtina tai, kad ji nurodo neteisingą E. P. automobilio markę, vietoj automobilio ,,BMW“, kuriuo iš tiesų atvyko E. P., A. M. nurodo ,,Audi“ markės automobilį. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši liudytoja nurodė mačiusi aplinkybę, kad prie ,,BMW“ vairo sėdėjo nepilnametis vaikas, o priėjusi artyn, girdėjo, kad tiek vaikas, tiek jo tėvas patvirtino aplinkybę, kad automobilį vairavo būtent nepilnametis. Liudytoja taip pat nurodė, kad nuo vaiko tėvo sklido stiprus alkoholio kvapas. Nors ši liudytoja, kaip teigia apeliantas, nebuvo įvykio vietoje iš pradžių, tačiau vėliau atvykusi matė aplinkybę, kad iš vairuotojo vietos buvo išlaipintas nepilnametis vaikas. O tai, kad liudytoja A. M. nurodė neteisingą liudytojos E. P. automobilio markę, nėra laikoma aplinkybe, turinčia esminės reikšmės bylai. Be to, šios liudytojos parodymus patvirtina liudytojų E. P. paaiškinime ir liudytojo T. V. tarnybiniame pranešime bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės. Liudytoja E. P. nurodė mačiusi, kad automobilį vairavo nepilnametis vaikas. Šias aplinkybes liudytoja nurodė ir į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui liudytojui T. V..
15. Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog liudytojo T. V. parodymai, jog E. P. įvykio vietoje buvo blaiva, vertintini kaip nepatikimi, kadangi liudytojas nurodė neteisingus apelianto automobilio valstybinius numerius bei aplinkybę, jog į įvykio vietą automobiliu ,,BMW“ atvyko liudytoja A. M.. Šį skundo argumentą apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi nei liudytojui T. V., nei liudytojai A. M. nekilo abejonių dėl liudytojos E. P. galimo neblaivumo. Be to, aplinkybė, jog automobiliu ,,BMW“ į nusižengimo padarymo vietą atvyko ne liudytoja A. M., o liudytoja E. P., neturi esminės reikšmės šiai bylai ir, teismo vertinimu, laikoma sąžiningu suklydimu.
16. Apeliantas nurodo, kad liudytoja E. P. vienintelė iš visų liudytojų, kuri neva matė, kad jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau ji nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme. Atsakydamas į šį skundo argumentą, teismas pažymi, jog aplinkybę, apelianto automobilį vairavo nepilnametis vaikas, matė ir liudytoja A. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog du kartus liudytojai E. P. buvo siunčiami teismo šaukimai, jie buvo įteikti, tačiau liudytoja neatvyko į teismo posėdžius. Du kartus buvo priimta nutartis atvesdinti šią liudytoją į teismo posėdį, tačiau buvo gauti raštai iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad nėra galimybės liudytoją atvesdinti į teismo posėdį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė šios liudytojos paaiškinimą pagarsinti, kadangi buvo išnaudotos visos galimybės, siekiant į teismo posėdį išsikviesti E. P..
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netikėti aukščiau paminėtais nurodytų liudytojų parodymais nėra pagrindo, jie tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas visus aukščiau paminėtus įrodymus įvertino netinkamai ar A. N. kaltę grindė įrodymais, neatitinkančiais ANK 569 straipsnio reikalavimų. Liudytojai nėra susiję su A. N. jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl jų paaiškinimais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
18. Kauno apygardos teismui pateiktą skundą apeliantas iš esmės grindžia tais pačiais samprotavimais, kurie buvo nurodyti ir jo paaiškinime apylinkės teismui. Jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, skunde nenurodoma. Taigi, naujų aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, nėra.
19. Apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje byloje A. N. kaltės, padarius ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, klausimas išspręstas teisingai. Atsižvelgiant į visą tai skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl ją nei pakeisti, nei naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.