Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:

nedalyvaujant: civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuro atstovui, civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, turintis 55 proc. darbingumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu esant apsvaigus nuo alkoholio, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. 2013 m. spalio 7 d. apie 11 val., Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 43-ame kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas G. T. nuosavybės teise priklausanti automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, taip pat eismo intensyvumą privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), gyvenvietėje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje į kairę automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į dešinę ir atsitrenkė į oro linijos atramą, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio keleiviams M. G. ir K. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, A. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/(duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad ši draudimo sutartis transporto priemonės ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtiems valdytojams galiojo laikotarpyje nuo 2012-10-06 iki 2013-10-05 (b.l. 21), t.y. eismo įvykio dieną – 2013-10-07 šios sutarties galiojimas jau buvo pasibaigęs.

2013-05-22 Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 502-0034395 patvirtina, kad transporto priemonė ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus, o techninė apžiūra galioja iki 2015-06-15 (I t., b.l. 22).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 6812 matyti, kad 2013-10-07 11.44 val. M. G. technine priemone „lion alcolmeter 500“ 2,21 promilės girtumas (I t., b. l. 23).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 6811 matyti, kad 2013-10-07 11.34 val. K. S. technine priemone „lion alcolmeter 500“ nustatytas 2,47 promilių alkoholio girtumas (I t., b. l. 24).

Iš 2013-10-09 specialisto išvados Nr. T-A 9563/13(01) matyti, kad A. G. kraujyje, paimtame 2013-10-07 11.40 val. rasta 1,78 promilės etilo alkoholio (I t., b. l. 30).

2013-10-10 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G312/13(12) nurodyta, kad M. G. padaryti galvos ir krūtinės sumušimas, nubrozdijimas ir poodinė kraujosruva dešinės šlaunies srityje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Dėl šių sužalojimų M. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (I t., b. l. 38-39).

Iš Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), VSGFV Kauno skyriaus 2014-05-26 sprendimo dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo A. G. matyti, kad A. G. nuo 2014-05-09 iki 2015-05-08 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t.y. A. G. po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neteko 60 proc. darbingumo, jam VSDFV Kauno skyriaus paskirta 571,06 Lt mėnesinė valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (I t., b.l. 124, 165, 167).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai lemia padarinių atsiradimą. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad D. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, vairuotojas privalo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.). Tačiau akivaizdu, kad grubiausiai buvo pažeistas KET 14 punkto reikalavimas, kuriame nurodyta, jog asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Išnagrinėta bylos medžiaga rodo, kad kaltinamasis, ką ir pats pripažino, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtino apklausti nukentėjusieji K. S., M. G., tai neginčijamai patvirtina ir 2013-10-09 specialisto išvada Nr. T-A 9562/13(01), kurioje nurodyta, kad D. T. kraujyje, paimtame 2013-10-07 11.45 val., rasta 2,03 promilės etilo alkoholio (I t., b. l. 27). Kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Pats kaltinamasis nurodė, jog teisės vairuoti jis niekada neturėjo, o ir nukentėjusieji K. S. bei A. G. parodė, kad D. T. teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, dar tik ruošėsi ją įgyti, nors transporto priemonę vairavo ir anksčiau. Akivaizdu, kad kaltinamasis, kaip pats nurodė, nors ir mokėsi KET, tačiau įstatymų nustatyta tvarka neišlaikęs egzamino, patvirtinančio šių taisyklių tinkamą žinojimą, neturėdamas tinkamo vairavimo mokymo įgūdžių, vairavo nesaugiai ir tai buvo viena iš eismo įvykio kilimo priežasčių. Tai patvirtina nustatytas faktas, kad kaltinamasis važiavo nesaugiu greičiu, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis K. S., M. G. bei liudytojai V. B. ir R. S.. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 133 punkte kalbant apie saugų greitį, nenurodytas konkretus jo dydis. Pagal šios teisės normos prasmę svarbu yra tai, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo konkrečioje situacijoje pasirinktų tokį greitį, kuris leistų valdyti transporto priemonę ir nekeltų pavojaus. Konkretus faktinis greitis, vertinant jį saugumo aspektu, nagrinėjamoje situacijoje nėra esminė aplinkybė, pagal kurią sprendžiama apie eismo saugumo taisykles pažeidžiančių veiksmų buvimą ar nebuvimą. Visi paminėti pažeidimai sudaro ir KET 9 punkte numatytą bendros eismo dalyvio pareigos pažeidimo sudėtį. Neginčijamai nustatyta, kad taip vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės D. T. pažeidė KET 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus (A. G.) sveikata ir nežymiai sutrikdytos dviejų kitų žmonių (K. S. ir M. G.) sveikatos, t.y. kilo skaudžios ir sunkios pasekmės. Eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Tai patvirtino ne tik teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymai, bet ir teismo medicinos specialistų išvados, kuriose nurodyta, kad A. G. sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, o K. S. ir M. G. sukelti nežymūs sveikatos sutrikdymai buvo padaryti aplinkybėse nurodyto autoįvykio metu (I t., b.l. 38-39, 45-46, 52-54). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių neginčijamai įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro kategorišką išvadą, kad D. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kas šiuo atveju apima asmens atsakomybę už to paties eismo įvykio metu kilusias lengvesnes pasekmes (nežymiai sutrikdytą kitų dviejų asmenų sveikatą), už kurias yra numatyta administracinė atsakomybė).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nors nusikaltimas neatsargus, tačiau sukėlė itin sunkias pasekmes (buvo sužalotos kitų jaunų asmenų sveikatos, vieno iš jų – sunkiai), kaltinamasis grubiai pažeidė esminius Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl nors kaltinamojo veika padaryta ir dėl neatsargumo, turi būti vertinama kaip labai pavojinga. Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis paaiškino, kad neturėdamas teisių transporto priemonę vairuodavo ir anksčiau (tai patvirtino ir nukentėjusysis A. G.), kas rodo kaltinamojo neatsakingumą bei polinkį nusižengti įstatymams, o tai, kad kaltinamasis prieš sukeldamas eismo įvykį sėdo neblaivus už transporto priemonės, kurioje vežė dar tris žmones, vairo, bet dar ir vairuodamas transporto priemonę, kaip tvirtino nukentėjusysis K. S., vartojo alkoholinius gėrimus, rodo asmens cinizmą ir visi šie jo veiksmai būtent sukėlė pavojingas, sunkias pasekmes. Kaltinamojo veiksmai buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga sunkių padarinių kilimo priežastis. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad D. T. praeityje neteistas (I t., b.l. 81), nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų ir praeityje niekuomet nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (I t., b. l.82-83), Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų priežiūros grupėse neregistruotas (I t., b.l. 88), turi mažametę dukrą (I t., b.l. 84, 163), yra iš dalies darbingas (iki 2015-05-08 nustatytas 55 proc. darbingumas) (I t., b.l. 169), tačiau nedirba, nuo 2014-09-19 registruotas darbo biržoje (II t., 19), buvusio darbdavio AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai iki 2013-10-07 savavališko pasišalinimo iš darbo vietos, kuomet sukėlė eismo įvykį (I t., b.l. 86), jis sutinka iš dalies atlyginti žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, D. T. skirtina BK 281 str. 4 d. sankcijoje numatyta artima vidutiniam dydžiui laisvės atėmimo bausmė (BK 50, 61 str.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam laikui, nes teismas mano, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p.). Prokuroro prašomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę, taikyti kaltinamajam teismas neturi pagrindo, nes toks uždraudimas gali būti taikomas, kai naudodamasis šia teise asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 68 str. 1 d.). Šiuo atveju nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas šios teisės.

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam prokuroro 2014-03-24 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.l. 78-79) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktiniai įrodymai. Automobilis ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas G. T. vardu, kuris jam atiduotas saugojimui vyresniojo tyrėjo S. S. 2013-12-23 nutarimu (I t., b.l. 18, 19), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas automobilio savininkui G. T. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, o nukentėjusiojo A. G. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatu. Įstatymai (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.) nustato nukentėjusiojo nuo teisės pažeidimo asmens teisę reikalauti žalos, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, atlyginimo ne tik iš kaltininko, bet ir iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą.

Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltais D. T. veiksmais sukelto eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusieji M. G. ir A. G. buvo gydomi sveikatos priežiūros įstaigose, už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo apmokėta bendra suteiktų paslaugų kaina – 16229,72 Lt (už M. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas – 490,68 Lt, o už A. G. gydymą – 15739,04 Lt) (b.l. 149-150). Ieškinys pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo atstovo į bylą pateiktais dokumentais (I t., b. l. 149-150), kaltinamasis šį ieškinį pripažįsta visiškai, todėl ieškinys tenkintinas ir ši suma Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš kaltinamojo D. T. (Lietuvos Respublikos CK 6.283 str., 6.280 str. TPVCAPDĮ 19 str. 10 d.).

Dėl nukentėjusiojo A. G. civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau TPVCAPD) 17 straipsnyje nurodyta, kad Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Įstatymo 2 str. nurodyta, kad eismo įvykio žala (toliau – žala) – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Įstatymo 11 str. nurodyta, kad draudikų biuras išmoka per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims (nuo 2012 m. birželio 11 d.) – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nurodyto įstatymo 15 str. 4 d. nurodyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Kadangi dėl eismo įvykio kaltas D. T. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonių valdytojų civiline atsakomybe nedraustą automobilį, pareiga išmokėti žalą, neviršijant įstatyme nurodytų sumų, tenka Transporto priemonių draudikų biurui.

Turtine žala (BPK 109 str., CK 6.249 str.) pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, bet ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos (net jei kaltininko veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti būtent į jį), turi teisę į žalos atlyginimą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį, sužaloto asmens priežiūros, transporto priemonių įsigijimo ir kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos priskiriamos ne negautų pajamų, kurias nukentėjęs būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, kategorijai, o su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų kategorijai. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentai - nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis. Laikantis proceso normų apklaustų asmenų parodymai - viena iš įrodymų rūšių. Svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais. Akivaizdu, kad, kaip šiuo atveju – sveikatos sužalojimus eismo įvykyje patyręs asmuo turėjo praradimų ir išlaidų (jų dydis neabejotinai priklauso nuo sužalojimo sunkumo, gydymo ilgalaikiškumo, prarasto turto vertės, kt.), todėl jo turtinės žalos dydis tokiu atveju nustatomas kaip galima išsamiau išsiaiškinus praradimų, išlaidų atstatant padarytas nusikaltimo pasekmes aplinkybes. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

LR transporto priemonių draudikų biuras nukentėjusiajam A. G. jau po ieškinio pareiškimo pagal pateiktus dokumentus (I t., b.l. 107, 128) 2014-06-02 atlygino 108,98 Lt turtinę žalą (84 Lt už masažinius kamuoliukus reabilitacijai bei 24,98 Lt už kurą), 1404 Lt sumos už nukentėjusiojo motinos A. L. gyvenimą (duomenys neskelbtini) sanatorijoje slaugant sūnų neatlygino, motyvuodamas, kad šios išlaidos nepagrįstos, nes nebuvo pateikta gydytojo išvada dėl papildomos slaugos reikalingumo (I t., b.l. 156-158).

Teismo nukentėjusysis A. G. ieškiniu prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudaro: 1512,98 Lt - 1404,00 Lt už A. L. būtiną buvimą (duomenys neskelbtini) sanatorijoje jį slaugant, ir 84 Lt už masažinius kamuoliukus reabilitacijai bei 24,98 Lt už kurą vykstant į gydymo įstaigą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (I t., b.l. 127-128).

Nukentėjusysis ieškinyje ir teismo posėdžio metu dėl 1404,00 Lt jo motinos A. L. buvimo (duomenys neskelbtini) sanatorijoje būtinų išlaidų jį slaugant paaiškino, kad jį mama (duomenys neskelbtini) sanatorijoje mėnesį prižiūrėjo, nors nežino, ar buvo daktarų reikalavimas jį prižiūrėti artimiems žmonėms, bet turbūt privalėjo būti, nes mama buvo. Į (duomenys neskelbtini) sanatoriją jį atvežė vežimėliu, kitą dieną jau ėjo su ratukais, trečią dieną pradėjo vaikščioti pats įsikabinęs mamai į ranką, nes mėtydavo į šonus. Nuo ryto jį mokindavo vaikščioti seselė. Vakarienės, pietų, pasivaikščioti eidavo su mama. Jam nebuvo pastoviai paskirto personalo, tik procedūrų metu buvo paskirtas personalas. Liudytoja A. L. teismui paaiškino, kad operavęs gydytojas sakė, kad ji važiuotų kartu su sūnumi, nes šis nevaikščiojo, buvo nesąmoningas. Ji su vežimėliu sūnų nuvežė į (duomenys neskelbtini) sanatoriją ir reikėjo jį slaugyti, kad sūnus kuo greičiau imtų sveikti. Iš byloje esančių medicininių dokumentų, kitų dokumentų, patvirtinančių apie A. G. sveikatos būklę patyrus sunkią galvos traumą (I t., b. l. 52-54, 122-125, 149, 165-168) matyti, kad dėl tokios traumos specifikos, kurios liekamieji reiškiniai gydomi dar iki šiol, netgi chirurginiu būdu (II t., b. l. 8), visiškai pateisinama, kad po tokios traumos nukentėjusiojo A. G. mama, vadovaudamasi specialisto – jos sūnų operavusio chirurgo žodine rekomendacija vyko į (duomenys neskelbtini) sanatoriją, kur slaugė sūnų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. G. prašymas priteisti jo motinos tokias turėtas išlaidas jį slaugant (duomenys neskelbtini) sanatorijoje yra pagrįstas, nes minėtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo kaltais veiksmais ir jas šiuo atveju teismas pripažįsta su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu susijusiomis išlaidomis, ši prašoma priteisti 1404,00 Lt suma, atsižvelgiant į gydymo trukmę sanatorijoje, sužalojimų sunkumo pagrįstus nukentėjusiojo poreikius, dabartinėmis gyvenimo sąlygomis, žinant kad tokio pobūdžio medicinos įstaigos negali kiekvienam ligoniui užtikrinti tik jį asmeniškai slaugančio darbuotojo, yra reali, pagrįsta paminėtų apklaustų asmenų parodymais, rašytiniais įrodymais (medicininiais dokumentais, kvitais (I t., b.l. 127), žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl 1404,00 Lt šeimos nario buvimo sanatorijoje slaugant nukentėjusįjį tenkintinas ir ši suma nukentėjusiajam priteistina.

Nukentėjusysis ieškinyje prašė priteisti ir 84 Lt už masažinius kamuoliukus reabilitacijai bei 24,98 Lt išlaidas kurui, kurias patyrė dėl važinėjimo į gydymo įstaigas. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad su šiomis išlaidomis sutinka, tačiau šias išlaidas nukentėjusiajam jau atlygino Transporto priemonių draudikų biuras. Iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsiliepimo į ieškinį ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad būtent šias išlaidas - 84 Lt už masažinius kamuoliukus reabilitacijai bei 24,98 Lt už kurą, viso 108,98 Lt 2014-06-02 jis A. G. atlygino (I t., b.l. 156-158), todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas yra atmestinas.

Konstatavus, jog iš dalies tenkinant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – 1404,00 Lt, turtinės žalos sumai neperžengiant įstatyme nustatytos draudimo įmonės atlygintinos turtinės žalos sumos ribos (įskaitant jau nukentėjusiajam atlygintą 1659,67 Lt turtinę žalą (1550,69 Lt (2014-04-23) + 108,98 Lt (2014-06-02)), 1404,00 Lt turtinė žala nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. priteistina iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam 92 000 Lt neturtinės žalos, kurią teisiamojo posėdžio metu nurodė sutinkantis sumažinti per pusę, t.y. iki 46 000 Lt.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Po įvykio jauno amžiaus nukentėjusysis, iki tol buvęs visiškai sveikas, tapo neįgalus (neteko 60 proc. darbingumo), jam VSDFV Kauno skyriaus paskirta 571,06 Lt mėnesinė valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (I t., b.l. 124, 165, 167), jis negali dirbti, normaliai socialiai bendrauti, tapo priklausomas nuo kitų asmenų, iki šio yra tęsiamas gydymas (II t., b. l. 8). Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jau išdėstytas aplinkybes, į teismo medicinos 2014-03-04 specialisto išvadoje Nr. G49/14(12) nustatytą dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų (muštinės galvos žaizdos, kairio momenkaulio – smilkinkaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo virš kairio smegenų kietuoju dangalu ir po juo, galvos smegenų suspaudimo) nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio šiuo metu nukentėjusiajam nustatytas tik 40 procentų darbingumas (I t., b.l. 124), į tai, kad nukentėjusysis dėl sunkios galvos traumos patyrė ypatingas fizines kančias, kentė didelį skausmą. Nukentėjusysis A. G. teismui paaiškino, jog po avarijos pragulėjo mėnesį ligoninėje Kaune, paskui mėnesį buvo sanatorijoje. Iš sanatorijos grįžo gruodžio mėn. ir vėl jį guldė į Kauno ligoninę, buvo atlikta antra operacija-į galvą dėjo kaulą. Kai grįžo iš Kauno ligoninės, važinėjo į Kėdainių ligoninę. Kaune darė akių stimuliaciją dėl dvejinimosi. Nurodė, kad jeigu orai nebus karšti, tai liepos mėn. pradžioje bus atliekama operacija, nes pusę kaulo priėmė, o pusę kaulo nepriėmė (kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų (II t., b.l. 8), jau nagrinėjant bylą teisme 2014-07-09 LSMUL VšĮ Kauno klinikų Galvos smegenų traumos skyriuje A. G. tokia operacija buvo atlikta). A. G. teismui teigė, kad pradžioje po traumos jam dvejinosi akyse, bet padarė stimuliacijos 10 procedūrų, jam pagerėjo ir dar darys 10 procedūrų. Jis po patirtos traumos gydėsi ligoninėje, po to mėnesį buvo priverstas reabilituotis (duomenys neskelbtini) sanatorijoje, kur nuvyko ratukuose, nes nevaikščiojo ir jį turėjo slaugyti mama, prarado bendravimo galimybes, ką be byloje apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojos A. L. parodymų, patvirtina byloje esantys dokumentai (medicinos dokumentų 2013 -10-28 2013-12-182014-06-17 ir 2014-07-18 išrašai), iš kurių matyti, jog dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų nukentėjusiajam A. G. 2013-10-10 operuota galva atliekant autokranioplastiką konservuotu kaulu, kaulinis lopas susidedantis iš 2 fragmentų ir fiksuotas 6 titano plokštelėmis, gydymo eigoje reanimacijoje ligoniui išsivystė meningitas dėl kaukolės pamato sužalojimo ir buvusios pneumocefalijos, jis gydytas pagal pasėlius antibiotikais; kaip jau aukščiau minėta, 2014-07-09 LSMUL VšĮ Kauno klinikų Galvos smegenų traumos skyriuje A. G. planine tvarka buvo operuotas – per seną randą išdalintas odos aponurozės lopas, prieita prie kaulinės plokštelės, kuri išplonėjusi iki 1 mm, pašalinti titano tilteliai bei varžteliai, kaulinis lopas, atlikta defekto plastika metakrilato plokšte, ją fiksuojant 3 vietose X formos titaninėmis plokštelėmis bei 4 mm sraigtais (b.l. I t., b.l. 122, 123, 166, II t., b.l. 8). Atsižvelgiama į tai, kad eismo įvykyje patirti jauno amžiaus nukentėjusiojo A. G. sveikatos sutrikimai sąlygoja jo dabartinę sveikatos būklę, tai yra nukentėjusysis, kaip nurodė jis pats, viena ausimi visiškai negirdi, kurioje pastoviai spengia, ūžia ir ši negalia nebeatsistatys, nes pažeistas vidinis ausies būgnelis, jam yra galvos skausmai, dirbti negali, negali nieko kelti, negali dirbti pasilenkęs, yra darbingas 40 procentų, ką patvirtina ir darbingumo lygio pažyma bei išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (I t., b.l. 124, 168), o iki įvykio jis dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, kur gaudavo apie 1100 Lt atlyginimą, jis turi statybininko specialybę, tad akivaizdu, kad bent artimiausioje ateityje, gal ir niekuomet tokio sunkaus fizinio darbo dirbti nebegalės, tačiau atsižvelgtina į tai, kad A. G. dabar, kaip nurodė teismui, baigė mokslus ir įgijo kitą specialybę - verslo paslaugų teikėjas. Jam paskirta 571 Lt netekto darbingumo pensija (I t., b.l. 165). Jis nevedęs, vaikų neturi. Tai gi, dėl patirtų sužalojimų yra apribotos jaunuolio galimybės gyventi visavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, kad iki eismo įvykio nukentėjusysis buvo visiškai sveikas, akivaizdu, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai ir praradimai yra reikšmingi, esminiai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, nukentėjusiojo sveikata neatsistačiusi ir nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad sveikata pilnai atsistatys, o ne dar labiau pablogės.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo kaltę. Būtina atsižvelgti, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas, draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio, vairuoti neturint teisės vairuoti. Priešingu atveju transporto priemonės vairavimas rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis D. T., neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, pakankamai greitai važiuodamas ir dar tuo pat metu vartodamas alkoholį, puikiai suvokė, kad jo veiksmai gali sąlygoti eismo įvykio kilimo tikimybę. Jo veika, kurią jis padarė būdamas neblaivus, yra žymiai pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes, pažeisdamas KET, sukelia blaivus vairuotojas. Pats kaltinamasis teismui duodamas parodymus nurodė, ką patvirtino ir byloje apklausti nukentėjusieji, kad kaltinamasis, kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, važinėjo automobiliu. Tai yra visi kaltinamojo veiksmai, kurie sukėlė pavojingas bei sunkias pasekmes, buvo dėsninga, bet neatsitiktinė padarinių kilimo priežastis. Todėl tik teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo paprašytų apklausti trijų liudytojų K. P., M. B. ir R. B., kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, parodymus, kad neblaivių jaunuolių važiavimo automobiliu, kurį vairavo D. T., iniciatorius, kaip šiems liudytojams po kiek laiko prasitarė nukentėjusysis M. G., buvo pats A. G., teisiamojo posėdžio metu M. G. šios aplinkybės nepatvirtinus, atsižvelgiant į tai, kad K. P. teisme liudyti paprašė šio pažįstamas - kaltinamojo tėvas G. T., o kitus liudytojus paprašė liudyti pats K. P., visiems šiems parodymams esant identiškiems, kas kelia pagrįstą įtarimą liudytojams esant galimai susitarus nurodyti tokias vienodas aplinkybes, teismas šiuos liudytojų parodymus vertina kritiškai, kaip duotus kaltinamojo tėvui siekiant kartu su juo gyvenančiam jo sūnui – kaltinamajam D. T., taigi ir visai šeimai patirti kuo mažiau finansinių nuostolių, todėl šiais parodymais nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas nesivadovauja. Tačiau pažymėtina, kad nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį inter alia teismas įvertina paties nukentėjusiojo neatsargų ir neapdairų elgesį, kuomet jis, kartu su nukentėjusiuoju prieš įvykį vartojęs alkoholinius gėrimus, t.y. matydamas ir žinodamas, kad kaltinamasis yra vartojęs alkoholio, žinodamas, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones, sėdo į tokio asmens vairuojamą automobilį, nors būdamas suaugęs asmuo privalėjo suvokti ir suvokė kilusią riziką, tačiau nepareikalavo kaltinamojo sustoti ir jo nevežti.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina ir žalą padariusio kaltinamojo turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis savo noru išėjo iš darbo, neužsiregistravo darbo biržoje, tik paskutiniojo posėdžio metu teismui pateikė pažymą, kad nuo 2014-09-19 užsiregistravo darbo biržoje (II t., b.l. 19), jokio savo turto neturi, yra nevedęs, turi mažametę dukrą (It., b.l. 163), kuriai, kaip nurodė, mokėjo išlaikymą kol dirbo. Kaip teismui nurodė kaltinamojo gynėjas, D. T. galėtų atlyginti apie 9000 Lt neturtinės žalos. Teismas mano, jog visiškai nepateisinama, kad per visą laiką nuo kaltinamojo sukelto eismo įvykio (2013-10-07), nukentėjusiajam A. G. jis neatlygino žalos nei lito. Kaltinamasis turi 55 procentų darbingumą (I t., b.l. 169), todėl akivaizdu, kad pagal savo išgales gali dirbti darbą, nebūtinai reikalaujantį didelių fizinių pastangų, jis teismui nepateikė jokių duomenų, kad negauna pajamų. Visa tai, kas išdėstyta, teismui iš dalies sveiko bei darbingo ir turinčio galimybę uždirbti, kaltinamojo turtinės padėties neleidžia vertinti kaip išskirtinai sunkios.

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 10 000 Lt iki 120 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-50/2010, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-507/2009, Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-284/2009, Nr. 2K-204/2009, Nr. 2K-1/2009, 2K-556/2008, 2K-424/2008, 2K-114/2008). Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad A. G. atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas - 30 000 Lt, į šią sumą įskaitant draudimo bendrovės atlygintą 8000 Lt sumą, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija nėra nei per maža, nei per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi LR transporto priemonių draudikų biuro vardu AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam A. G. atlygino 8000 Lt neturtinės žalos dydį (I t., b.l. 115, 126), o TPVCAPDĮ numatant maksimalų tokios žalos atlyginimo dydį 5000 eurų, kas atitinka 17264 Lt, tokiu būdu dar neatlyginta 22000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dalis priteistina - 9264 Lt (17264 Lt – 8000 Lt) iš LR transporto priemonių draudikų biuro, o 12736 Lt iš kaltinamojo D. T..

Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., prašant nukentėjusiajam A. G. 100 proc. apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiančiai atstovei (I t., b. l. 129), iš kaltinamojo D. T. priteistina valstybės naudai nukentėjusiajam A. G. suteikiant antrinę teisinę pagalbą patirtos 666,80 Lt dydžio išlaidos (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Sutinkamai su BPK 103 str., 63,85 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl jos valstybės naudai priteistinos iš D. T..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas esant apsvaigus nuo alkoholio, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), ir nuteisti dvejų (2) metų ir šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų (3) metų laikui, įpareigojant D. T. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą mokytis arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą G. T. vardu ir atiduotą jam saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti automobilio savininkui G. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš D. T., a.k. (duomenys neskelbtini), Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, 16229,72 Lt (šešiolika tūkstančių du šimtus dvidešimt devynis litus 72 ct) nukentėjusiųjų A. G. ir M. G. gydymo išlaidas.

Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291, 1404,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturis litus 00 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 9264,00 Lt (devynis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt keturis litus 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, iš D. T., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 12736,00 Lt (dvylika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt šešis litus) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. T., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai už nukentėjusiajam A. G. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą 666,80 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 80 ct), pinigus sumokant į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš D. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 63,85 Lt (šešiasdešimt tris litus 85 ct) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.