Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-79-485/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
1-79-485/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08636-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
O. D.
Kategorijos
Baudž. byla Nr.1-79-485/2019
Teisminio proceso Nr.1-01-1-08636-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Auksei Lipkevičienei, Virginijui Mizarui, kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui A. G. Šalavkai, nukentėjusiajai O. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 4 kartus:

1) 2003-12-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. - 7 mėn. laisvės atėmimo, 2 metams atidedant nuosprendžio vykdymą;

2) 2004-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 2006-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 2 mėtų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės;

3) 2012-05-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2018-06-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d. - 30 parų arešto, vadovaujantis LR BK 64-1 str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. 2018 metų vasario 20 dieną, laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 08.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiojo Ž. V. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju Ž. V. metu, tyčia rankų kumščiais ir kojomis sudavė mažiausiai 10 kartų Ž. V. į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas Ž. V. kraujosruvą bei nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosruvą dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viršutinėje, kraujosruvą dešinio kelio užpakalinėje dalyje, kraujosruvą dešinio kelio priekinėje dalyje, kraujosruvą dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvą dešinės blauzdos vidinio paviršiaus apatinėje dalyje, dešinės pėdos vidinėje bei priekinėje dalyse, kraujosruvą kairio kelio priekinėje bei vidinėje dalyse, kairės čiurnos išorinėje dalyje, kraujosruvą bei nubrozdinimą kairės pėdos priekinėje bei vidinėje dalyse, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą po kairiuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruvas galvos smegenyse, kraują galvos smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, atsirado kraujosruvos kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas, ko pasekoje Ž. V. 2018 m. vasario 21 d. 13:50 val. gydymo įstaigoje mirė nuo galvos traumos, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad įvykio dieną apie 7 val. ryto jis atėjo pas savo žmoną ir atsigulė prie vaiko. Kiti vaikai jau kėlėsi ir ruošėsi į mokyklą. Žmona jam pasakė, kad buvo atėjęs Ž. ( V. ), tampė duris, pažadino ir išgąsdino vaikus, jie negalėjo užmigti. Taip pat paaiškino, kad Ž. V. butas yra kaip landynė, ten kiekvieną dieną girtaujama, triukšmaujama, neįmanoma gyventi. Tada jis nuėjo pas Ž. V. į jo butą. Ten rado lovoje gulinčius patį Ž. V., jo sugyventinę O. ir J.. Kaltinamasis paėmęs Ž. V. už rūbų iškėlė jį iš lovos, trenkė kumščiu, tačiau į kurią kūno vietą, pasakyti negali. Mušdamas V. jis jam sakė – „negąsdink vaikų, ko lendi“. Taip pat jie apsistumdė, kaltinamasis pats buvo nugriuvęs ant žemės. Po to jis išėjo iš buto, tačiau išgirdo kaip Ž. V. rėkia – „ ateik čia, pederaste, papjausiu“. Tada kaltinamasis vėl sugrįžo į butą, pamatė Ž. V. rankoje kažką aštraus ir ėmė jį mušti, t. y. mušė kumščiais ir spardė kojomis. Ar tuo metu Ž. V. stovėjo, ar sėdėjo, pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, kiek laiko mušė Ž. V., tačiau po to pastarasis atsisėdo į fotelį. Neginčija kaltinime nurodytų smūgių sudavimo skaičiaus, padarytų Ž. V. sužalojimų. Taip pat paaiškino, kad tiek Ž. V. mušimo metu, tiek jam išeinant iš jo buto, J. stovėjo prie lango, o jo sugyventinė O. gulėjo lovoje.

Po to jis grįžo pas žmoną ir pasakė, kad „V. viską suprato ir daugiau čia nelįs“. Vėliau jis dar pamiegojo ir išvyko savais reikalais. Po to sužinojo, kad Ž. V. blogai ir jis mirė. Aiškina, kad mušdamas Ž. V. tikrai nesitikėjo tokių pasekmių, norėjo jį tik „pamokyti“, nes ten kiekvieną dieną girtaujama, triukšmas, neįmanoma gyventi. Dažnai būdavo kviečiama policija, tačiau jokių konkrečių priemonių ji nesiėmė. Jis buvo nutaręs gera valia pasiduoti policijai, tačiau buvo sulaikytas. Savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto.

Nukentėjusioji O. D. paaiškino, kad kaltinamąjį D. B. pažįsta, jis yra jos kaimynas. Aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, dabar gerai nebeprisimena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji apklausta 2018-02-20 paaiškino, jog ji yra Ž. V. sugyventinė. Ji su Ž. V. kartu gyveno dvejus pastaruosius metus adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 20 d. apie 3 val. nakties, tikslaus laiko nurodyti negali, ji su Ž. V. susipyko dėl šuns laikymo bute. Susibarė ir jis supykęs jai patempė už plaukų, tuo metu abu buvo neblaivūs. Ji paskambino telefonu 112 ir iškvietė policiją. Išgirdęs tai Ž. V. pabėgo iš buto. Atvykus policijai jo bute nebuvo ir kadangi nebuvo sužalota, policija išvyko. Po to policiją kvietė dar sykį, nes Ž. V. norėjo grįžti į butą. Po to, kai išvyko pareigūnai, ji su Ž. V. susitaikė ir nuėjo gerti. Gėrė alkoholinius gėrimus kambaryje, dar buvo atėjęs kaimynas S. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), pavardės jo nežino ir jų bendras draugas J., kurio pavardės nežino, gyvenamosios vietos taip pat nežino. Jie gėrė keturiese ir kalbėjosi, baigus gerti, išėjo J., o S. atrodo liko pas juos, pabaigos tikrai dėl girtumo negali atsiminti, bet kada išgirdo triukšmą kambaryje, atmerkė akis ir pamatė kaip D. B. beisbolo lazda trenkė greta jos ant lovos gulėjusiam Ž. V., matė kad beisbolo lazda į galvą Ž. V. vieną kartą sudavė D. B.. Tuo metu Ž. V. suriko „už ką“, o D. B. nieko jam nepasakęs mušė jį toliau gulintį lovoje. Ji išsigandusi nusisuko į kitą pusę ir tylėjo, nes bijojo gauti pati. Tuo metu kambaryje nieko išskyrus ją, Ž. V. bei D. B., nebuvo. Po suduotų smūgių, kurių kiekio nurodyti negali, D. B. iš kambario išėjo. Netrukus į kambarį įėjo kaimynas S. iš gretimo buto, jis išgirdo kad pas juos kambaryje kažkas įvyko, girdėjo triukšmą. Ji S. pasakė, kad Ž. V. sudaužė D. B.. Nuo lovos Ž. V. jau daugiau nepakilo, jis liko gulėti lovoje ir ji pagalvojo, kad jis užmigs ir pamiegos. Ji atsikėlė ir toliau gėrė alkoholį su S.. Po kokios valandos laiko, galėjo būti apie 12.00 val. dienos ji su S. pamatė, kad Ž. V. iš nosies pasipylė kraujas ir išgirdo, kad sugyventinis pradėjo labai stipriai gargaliuoti, kriokti. Tada ji išsigando ir paskambino 112 bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė atvykti medikus. Padėjusi ragelį pasakė S., kad jokiu būdu negalima niekam sakyti, kad V. sužalojo D. B., žodžiu įspėjo S., nes visas jų bendrabutis labai bijo D. B.. Sugalvojo, kad atvykusiems medikams pasakys, kad V. parėjo iš kažkur namo jau sužalotas, taip sukūrė dėl to, kad labai bijo D. B.. Atvykę medikai V. išvežė į ligoninę, o ji paskambino buvusiai V. žmonai ir pranešė, kas nutiko. Atsimena gerai tai, kad D. B. beisbolo lazda trenkė tikrai vieną kartą V. į galvos sritį, kokie toliau jam buvo suduoti smūgiai nematė, kadangi išsigandusi nusisuko į kitą pusę. Atvykusi į policiją galvojo ir toliau meluoti, kad Ž. V. parėjo iš gatvės sumuštas, nes bijo D. B.. Jis ir ankščiau yra sumušęs jos kitą prieš V. buvusį sugyventinį A. ir už tai B. buvo iškelta byla, kokia bylos baigtis nežino, tai buvo prieš kokius 4 ar 5 metus. Nutarė pareigūnams pasakyti visą tiesą nors ir labai bijo. Nuo D. B. suduotų smūgių V. į galvą iki medikų iškvietimo praėjo maždaug valanda laiko. Po suduotų smūgių Ž. V. iš lovos daugiau neatsikėlė. Ir nori papildyti, kad durys buvo nerakintos dėl to D. B. laisvai užėjo į jų butą. ( t. 1, b. l. 81-83 ).

2018-03-19 apklausta papildomai paaiškino, kad savo anksčiau duotus parodymus pamena ir juos tvirtina, papildomai norėtų pasakyti, kad 2018-02-20 įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai kartu su įvairiais daiktais buvo paėmę ir du mobilaus ryšio telefonus, t.y. ,,Nokia", kuris priklausė jos sugyventiniui Ž. V., ir ,,M.", kuris priklauso jai. Telefone ,,M." įdėtos dvi ,,Tele2 Pildyk" kortelės, kurių vienos telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir iš jo ji 2018-02-20 skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, o kitos kortelės telefono numeris (duomenys neskelbtini). Telefoną ,,M." policijos pareigūnai 2018-02-22 jai grąžino ir ji pretenzijų neturi. Taip pat dar norėtų pasakyti, kad po įvykio praėjus kažkuriam laikui ir jai pabendravus su D. B. sugyventine K. V., pastaroji jai pasakė, kad visą įvykį, t.y. kai D. B. mušė jos sugyventinį Ž. V., turėjo matyti J. (pavardės nepamena). Kaip supranta - tai ji turbūt dėl tuometinio savo girtumo ne viską galėjo prisiminti ir jai atrodė, kad J. tuo metu jos bute nebuvo, bet K. sakė, kad ji J. matė pas ją bute iš karto po įvykio. Taip pat dar savo apklausoje buvo nurodžiusi, kad D. B. Ž. V. mušė su beisbolo lazda, tačiau šiandien tuo nėra garantuota, kadangi įvykio metu kambaryje buvo prietema, o ji, kai D. B. pradėjo mušti Ž. V. - nusisuko ir gulėjo veidu į langą, nes bijojo žiūrėti, jai buvo baisu. Šiai dienai negali tiksliai pasakyti kuo ir kaip D. B. mušė Ž. V., t.y. nėra garantuota ar tikrai su beisbolo lazda - gal jai pasirodė, todėl šios aplinkybės nebetvirtina. Taip pat negynė Ž., nes bijojo D. B., kad nebūtų pati sumušta. D. B. jai negrasino, jai nieko nedarė, mano, kad jis galvojo, kad girta miega. Kaip D. B. buvo apsirengęs, neįsidėmėjo. Kur tuo metu buvo ar galėjo būti J. - ji tikrai negali pasakyti, nes nepamena. Kai Ž. V. greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę ir dar nebuvo atvykę policijos pareigūnai - tai apie įvykį informavo jo buvusią žmoną lyg R. vardu. Jai skambino iš Ž. V. telefono ir kiek žino - tai ji su sūnumi rūpinosi Ž. V. laidotuvėmis. Jei gerai pamena - tai tuo metu, kai skambino 112 - tai pas ją bute buvo tik ji ir S. P.. Ar dar buvo kažkas - tikrai nepamena, nes buvo girta. Taip pat pamena, kad iš karto buvo suplanavusi neišduoti D. B., kadangi jo bijojo, todėl buvo susigalvojusi versiją, kad Ž. V. grįžo namo kažkieno sumuštas, tačiau vėliau pasakė tiesą. ( t. 1, b. l. 84-85 ).

2018-03-26 dar kartą papildomai apklausta paaiškino, kad savo ankstesnių apklausų metu duotus parodymus pamena ir juos tvirtina, papildomai norėtų pasakyti tai, kad su Ž. V. kartu gyveno apie du metus. Nors buvo nesusituokę, bendrų vaikų neturėjo, tačiau gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, finansai ir kiti reikalai buvo bendri. Ž. V. gyveno pas ją, jos bute. Su Ž. V. planavo susituokti, tačiau to padaryti nespėjo, nes jis buvo nužudytas. Vestuvių datos dar nebuvo numatę, kadangi dar vyko jos skyrybų procesas su jos pirmu vyru. Ž. V. jokių giminių, artimųjų, išskyrus buvusios žmonos ir sūnaus, neturėjo. Jo abu tėvai mirę ir ji buvo vienintelis jam artimas žmogus. Atsižvelgiant į tai, kad jie gyveno kartu kaip šeima, prašo pripažinti ją nukentėjusia byloje, kadangi dėl jo nužudymo, jo netekus jai padaryta moralinė žala, patyrė išgyvenimus, sunku susitaikyti netekus mylimo žmogaus. Taip pat nori pasakyti, kad buvo įsitikinusi, kad jo laidotuvėmis rūpinsis jo sūnus ir buvusi žmona. Tai, kad Ž. V. dar nepalaidotas, ji sužinojo iš policijos pareigūnų ir tai jai tikrai netikėta, kadangi manė, kad jis palaidotas, tik ji nebuvo informuota apie jo laidotuves. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. V. dar nepalaidotas bei tai, kad ji neturi lėšų pasirūpinti tuo, prašo ir sutinka, kad jis būtų laidojamas valstybės lėšomis. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tai supranta, tačiau jo nereškia, o jei apsigalvos – tai jai išaiškinta, kad tai gali padaryti iki įrodymų tyrimo pradžios teisme. Taip pat dar nori paminėti, kad Ž. V. naudojosi mobilaus ryšio telefonu ,,Nokia", kuris buvo paimtas įvykio apžiūros metu, tačiau to telefono PIN kodo tikrai nežino. ( t. 1, b. l. 86-87 ).

Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusioji O. D. juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad tą dieną jie girtavo, t. y. ji, Ž. V. ir J.. Degtinės atsinešė J.. Kada atėjo S., ji nepamena. Dėl ko pas juos atėjo kaltinamasis D. B. taip pat pasakyti negali, nes tuo metu buvo labai girta ir gulėjo lovoje. Išgirdusi triukšmą ji atsisuko ir pamatė, kad Ž. V. kažkuo muša D. B.. Ji iš karto nusisuko ir ėmė miegoti, nes į tokius reikalus niekada nesikiša. Tuo metu Ž. V. sėdėjo fotelyje prie lovos. Kiek laiko D. B. mušė Ž. V. ir ar antrą kartą jis buvo sugrįžęs, ji pasakyti negali. Žino, kad naktį Ž. V. su J. buvo išėję nusipirkti degtinės. Atsibudusi pamatė, kad Ž. V. guli lovoje, kas jį ten paguldė, ji nežino. Tuo metu ji manė, kad Ž. V. miega. Po to pas juos atėjo Sigitas ir ji kartu su juo ėmė gerti degtinę. Begeriant pamatė, kad Ž. V. bėga kraujas. Ji pradėjo jį judinti, o Sigitas liepė iškviesti greitąją pagalbą. Tada ji paskambino numeriu 112 ir pasakė, kad sumuštas žmogus, jam iš nosies bėga kraujas. Po kiek laiko atvyko medikai ir Ž. V. išsivežė, o po to atvažiavo policijos pareigūnai ir ją išsivežė. Apklausiama ji pasakė, kad Ž. V. grįžo namo sumuštas. Pripažįsta, kad ji pasirašė kaimynų surašytame rašte, kuriame teigiamai charakterizuojamas D. B., nes jis nieko blogo jai nėra padaręs. Ji nežino kodėl D. B. sumušė Ž. V.. Tik vėliau jai pasakė, kad jis jį sumušė dėl to, kad ji ir Ž. V. nuolat geria, mušasi ir neduoda kitiems miegoti.

Taip pat paaiškino, kad prieš Ž. V. sumušimą ji K. V. ( D. B. sugyventinei ) nunešė ir atidavė 20 Eur skolą. Tai galėjo būti apie 17-18 val., o vėliausiai – apie 21 val. Apie tai ji pasisakė Ž. V. ir, jos žiniomis, jis naktį pas K. V. ėjo vėl skolintis tų pinigų. Muštynių metu matė kaip D. B. sėdinčiam fotelyje Ž. V. sudavė smūgius į galvą, o kur daugiau sudavė, pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad D. B. Ž. V. mušė beisbolo lazda, tačiau dabar aiškina, kad jai galėjo taip tik pasirodyti, nes nei pas D. B., nei pas aplinkinius ji beisbolo lazdos nėra mačiusi. Pas juos namuose taip pat nėra beisbolo lazdos. Taip pat paaiškino, kad Ž. V. buvo labai konfliktiška asmenybė, jis ją yra ne kartą sumušęs.

Taip pat paaiškino, kad nors ir buvo nesusituokę, ji su Ž. V. gyveno kaip vyras ir žmona, vedė bendrą ūkį ir ruošėsi vestuvėms.

Liudytoja K. B. ( buv. V. ) paaiškino, kad šiuo metu ji yra oficiali kaltinamojo D. B. žmona, šiuo metu jie yra susituokę, turi bendrą vaiką, kiti du vaikai yra jos. Parodymus duoti sutinka. Taip pat paaiškino, kad įvykio metu jie buvo sugyventiniai, Ž. V. ir O. D. pažįsta, jie – jų kaimynai. Įvykio dieną Ž. V. ir O. D. girtavo, visą dieną girdėjosi triukšmas. Vakare O. D. atnešė ir atidavė 20 Eur skolą. Vėliau naktį atėjo Ž. V. ir paklausė, kiek pinigų jai grąžino O. D.. Po to jis grįžo pas O. D. į butą, vėliau vėl atėjo pas ją ir paprašė grąžinti tuos pinigus teigdamas, kad O. D. tuos pinigus iš jo pavogė. Tuo metu, kai Ž. V. buvo jos bute atėjo O. D. ir trenkė Ž. V. per veidą. Tada Ž. V. sugriebė ją už plaukų ir vilko koridoriumi. Vėliau ji Ž. V. atidavė tuos 20 Eur norėdama, kad tik būtų ramybė. Konfliktai tarp Ž. V. ir O. D., triukšmas vyko visą naktį su pertraukomis. Tuo metu kaltinamasis D. B. miegojo kitame kambaryje. Ryte apie 7 val. jis atėjo pas ją ir paklausė, kaip praėjo naktis. Liudytoja jam viską papasakojo. D. B. susinervino ir pasakė, kad eina su jais pasikalbėti. Maždaug po pusvalandžio jis grįžo ir pasakė, kad „jie daugiau čia neateis“. Liudytoja matė, kad D. B. nubrozdinti rankų krumpliai, iš to ji suprato, kad jis „taip juos paauklėjo“. Vėliau ji išvežė vaikus į darželį, o grįžusi apie 9 val. D. B. namuose neberado, jis buvo išvykęs su reikalais. Po to ji koridoriuje sutiko O. D., paklausė kaip jaučiasi Ž. V., tačiau ši atsakė, kad jis sėdi namuose ir geria. Vėliau sužinojo, kad kažkas pamatė, jog Ž. V. bėga kraujas, jis buvo išgabentas į ligoninę, o vėliau paniro į komą. Apie tai ji pranešė D. B.. Šis paprašė jos suruošti jam rūbus, nes „bus uždarytas“. Vėliau ją sulaikė policijos darbuotojai, klausė, kur yra D. B.. Ji jiems atsakė, kad jie turi susitikti prie užkandinės

„Hesburger“. Po apklausos jis susitiko su D. B. ir naktį praleido viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Viešbutyje D. B. jai prisipažino, kad mušė Ž. V., tačiau smulkiau aplinkybių neaiškino. Iš ryto ji grįžo namo, o D. B. buvo sulaikytas vakare. Santykiai su Ž. V. buvo kaimyniški, nebūdavo piktybiškų konfliktų, tiesiog buvo jo prašoma netriukšmauti. Nuolat jie kviesdavo policiją, tačiau ši nieko gero nepadarydavo.

Taip pat paaiškino, kad išeinant D. B. pas Ž. V. ji nematė, kad jis su savimi neštųsi kokį nors įrankį. Beisbolo lazdos savo namuose nėra mačiusi. Būnant D. B. pas Ž. V. ji girdėjo, kad D. B. pastarajam liepė pas juos nevaikščioti, o Ž. V. jam atsakė, kad „kur norėsiu, ten ir vaikščiosiu“. Taip pat paaiškino, kad D. B. buvo pasiruošęs pats nueiti į policiją, o sužinojęs kas įvyko, labai pergyveno ir verkė.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad įvykio dieną jis turėjo butelį degtinės ir atėjo pas savo pažįstamus O. D. ir Ž. V. su tikslu išgerti. Išgėrus tą butelį, jis su Ž. V. nuvažiavo ir nusipirko dar vieną butelį. Begeriant jis užmigo. Prabudo nuo triukšmo ir pamatė, kad atėjęs kaltinamasis D. B. muša Ž. V.. Pastarasis tuo metu sėdėjo ant lovos, o D. B. jį mušė kumščiais į įvairias kūno vietas. Tuo metu jis išlipo iš lovos, atsistojo prie lango ir stovėjo. Nepamena, ar mušdamas Ž. V. D. B. ką nors sakė, taip pat nepamena, kiek laiko jis jį mušė. Po to D. B. išėjo. Jam išėjus Ž. V. ėmė šaukti, kad D. B. bus blogai, vadino jį visokias negražiais žodžiais. Tada D. B. sugrįžo, vėl ėmė mušti Ž. V.. Jis jį mušė kumščiais, suduodamas smūgius į krūtinę, veidą ir pan. D. B. išėjus, liudytojas nuėjo į tualetą. Grįžęs paklausė Ž. V., ar nereikia jam iškviesti greitosios pagalbos, tačiau šis atsisakė. Tada liudytojas išėjo namo, o apie įvykusias pasekmes sužinojo iš spaudos.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog O. D. ir Ž. V. pažinojo apie metus laiko. Su jais susipažino per savo buvusią bendradarbę R. (pavardės nepamenu), kuri gyvena tame pačiame daugiabutyje kaip ir O. su Ž., t. y. jis nueidavo pas R., o kadangi pastaroji bendrauja su O. - tai ir jis su jais susipažino. Jo su O. ir Ž. santykiai buvo draugiški, pas juos užeidavo nelabai dažnai, o susitikę išgerdavo alkoholio, pabendraudavo. Apie O. ir Ž. gali pasakyti, kad tai žmonės, mėgstantys pavartoti alkoholinius gėrimus. Ž. buvo labai aršus, dažnai smurtaudavo prieš O., kabinėdavosi prie kitų namo gyventojų, keldavo konfliktus. Jis Ž. V. ne kartą buvo sakęs, kad jis apsiramintų, nes vieną kartą gaus mušti nuo ko nors. D. B. pažinojo tik iš matymo, t. y. kai būdavo pas O. ir Ž. - tai su juo pasisveikindavo, kadangi jis jų kaimynas. Su D. B. jokių konfliktų neturėjo, jį gali apibūdinti (iš to, ką pats matė ir to, ką kalba kiti) kaip gerą žmogų, kuris rūpinasi šeima, labai myli savo vaikus. Anksčiau nėra matęs, kad Ž. V. konfliktuotų su D. B.. 2018-02-19 apie 20 val., tiksliai nepamena, jis atėjo pas O. su Ž., atsinešė degtinės ,, (duomenys neskelbtini)", 0,7 litro talpos butelį. Pradžioje alkoholį O. ir Ž. namuose gėrė trise, t. y. jis, Ž. ir kažkoks vyriškis (kaimynas, kurio anketinių duomenų nežino), vėliau, apie 22 val. namo grįžo O. ir prisijungė prie jų. Tas kaimynas išėjo naktį, gal kokią 2-3 val. nakties. Toliau visą naktį jis su O. ir Ž. vartojo alkoholį, kurio turėjo ne tik tą vieną, jo atsineštą butelį, bet ir daugiau, kiek ir kokio - dabar jau tiksliai nepamena. Tą naktį tikrai prisigėrė ir ne viską pamena. Pamena tai, kad geriant Ž. kažką kalbėjo, kad eis pas D. B. sugyventinę K.. Ko jis norėjo ten eiti- nežino, tačiau Ž. sakė, kad geriau ten neitų, nes naktis, miega jų vaikai. Kiek žino - tai Ž. dažnai dėl kažko kibdavo prie K.. Dėl ko, tikrai nežino. Kiek pamena, tai tą išgertuvių naktį Ž. su O. beveik visą naktį pykosi, mušėsi, triukšmavo tiek bute, tiek laiptinėje, koridoriuje. Ar Ž. naktį buvo nuėjęs pas K., jis tiksliai nežino, kadangi buvo girtas ir ne viską matė. Apie 04:30 – 5:00 val. jis užmigo O. bute ir miegojo lovoje prie lango. O. su Ž. toliau gėrė tame pačiame kambaryje, sėdėdami ant lovos ir ant fotelio prie stalo. Miegodamas kambaryje išgirdo triukšmą, nuo kurio pabudo. Pabudęs pagalvojo, kad vėl pykstasi O. su Ž., tačiau kai atsimerkė - tai kambaryje pamatė D. B., kuris rankomis daužė Ž.. D. Ž. smūgius davė į krūtinės, galvos sritį. Kiek D. B. sudavė smūgių kumščiais Ž., jis tikrai negali pasakyti, bet jų buvo apie 10. Smūgiai, bent iš pažiūros, buvo stiprūs. Mušdamas Ž., D. šaukė klausdamas, ar pastarasis žino už ką gauna. Taip pat D. Ž. dar šaukė ,,kiek aš tau kartų sakiau - netriukšmauk naktimis, vaikai miega". Iš tokių D. žodžių suprato, kad Ž. kažką pridirbo naktį ir dėl to D. labai supyko ant jo, nes, jo nuomone, D. nebūtų mušęs Ž. be jokios priežasties. Ž. šaukė, prašė D., kad jis jo nebemuštų. Ž. buvo savo lovoje, gulėjo, kai D. jį mušė. Sudavęs smūgius, D. išėjo iš buto. D. buvo apsirengęs juodos spalvos treningais ir lyg avėjo šlepetes. Kai D. išėjo iš buto, tai Ž. pradėjo šūkauti, grasinti D., kad jam bus blogai, vadino D. ,,gaidžiu, velniu, pyderu" ir visokiais kitais negražiais, necenzūriniais žodžiais. Jis mano, kad D. išgirdo tuos Ž. grasinimus ir įžeidinėjimus, nes netrukus vėl sugrįžo į butą, ir vėl puolė mušti Ž.. Tada D. Ž. mušė kumščiais bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, o taip pat ir į galvą. Kiek smūgių buvo suduota, tiksliai nepamena, bet apie 5-6. Mušant Ž. nukrito ant fotelio ir liko jame. Sudavęs smūgius, D. išėjo. Jei gerai pamena, tai D. nieko nesakė. D. tiek pirmą, tiek antrą kartą mušant Ž., O. gulėjo lovoje, o pamačiusi, kad D. muša Ž., tai nusisuko, apsiklojo antklode, o jis, pakilęs iš lovos stovėjo kambaryje prie lango ir žiūrėjo. Jų neskyrė, D. neramino, nes nenorėjo ir bijojo kištis, o taip pat mano, kad Ž. pats savo elgesiu išprovokavo D., tokį jo elgesį. Kiek matė, tai Ž. tik iš nosies ar iš lūpos bėgo kraujas, daugiau jokių sužalojimų ant jo kūno nesimatė. Po to jis Ž. siūlė iškviesti greitąją med. pagalbą, bet jis sakė, kad tikrai nereikia, viskas gerai. Netrukus po D. antro išėjimo iš buto, kurio durys liko atidarytos, prie buto durų atėjo D. sugyventinė K., kuri nuo grindų, bute, prie durų paėmė pamestus D. raktus ir lyg nieko nesakiusi išėjo. Tada Ž. liko sėdėti fotelyje ir sakė, kad skauda visą kūną. Jei gerai pamena, tai po viso to Ž. dar gėrė alkoholio, tačiau iš namų jau niekur nėjo. Visa tai, t. y. muštynės vyko 2018-02-20 apie 7-8 val. ryto, tiksliau tikrai nepamena. Iš O. buto išėjo jis išėjo apie 8 val., t. y. beveik iškart po muštynių. O. dar jį palydėjo iki tualeto durų ir jiems būnant daugiabučio koridoriuje O. pasikvietė ar ji pati nuėjo pas D.. Jis nežino, ko D. kvietė O., nežino, ar ji nuėjo iki D. buto. Tą dieną daugiau pas juos nebuvo. Apie tai, kad Ž. mirė, jis sužinojo vėliau iš bendradarbės R.. Jis iš karto suprato, kad Ž. mirė nuo jam suduotų D. smūgių. ( t. 1, b. l. 121-123 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas paaiškino, kad nepamena, ar antrą kartą grįžęs D. B. spardė kojomis Ž. V., tačiau savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis tvirtina.

Liudytoja R. M. paaiškino, kad ji pažįsta tiek kaltinamąjį D. B., tiek ir O. D. ir Ž. V.. Dėl savo sveikatos būklės ji dažnai vaikšto į tualetą, todėl įvykio metu matė, kad koridoriuje pešasi O. D. ir Ž. V.. Vėliau pas ją atėjo O. D., prašė paskolinti telefoną. Liudytoja jai paskolino telefoną, tačiau kam O. D. skambino, nežino. Iš ryto ji išėjo į darbą, o grįžusi apie 13 val. matė, kad yra atvykusi policija. Apie tai, kas atsitiko Ž. V., ji sužinojo tik vėliau. Taip pat paaiškino, kad O. D. ir Ž. V. gyveno apie metus laiko. Juos apibūdinti gali tik iš neigiamos pusės, jie nuolat girtauja, mušasi, triukšmauja. Ž. V. buvo labai konfliktiška asmenybė, išgėręs nuolat prie ko nors priekabiaudavo. Kaltinamąjį D. B. charakterizuoja išimtinai teigiamai, t. y. kaip labai gerą, paslaugų, visada padedantį asmenį.

Liudytojas S. P. paaiškino, kad jis iš vakaro buvo pas O. D. ir Ž. V., ten kartu visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jis namo išėjo apie 23.30 val., jokių konfliktų tuo metu nebuvo .Iš ryto jis išvyko į darbą. Grįžo apie 11 val. ir vėl užėjo pas Ž. V.. Tuo metu šis stovėjo tarpduryje, buvo visas kruvinas, rėkė, kad kažką papjaus. Liudytojas klausė jo, kas jį sumušė, tačiau jis nieko neatsakė. Apie tai nieko nesakė ir O. D.. Liudytojas Ž. V. paguldė į lovą ir iškvietė greitąją pagalbą.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog apie 3 mėnesius gyvena pažymoje nurodytu adresu, jo kaimynai - O. D. ir Ž. V., su pastaraisiais sutaria gerai, dažnokai pas juos užeina, kartu išgeria. O. su Ž. dažnai girtaudavo, pykdavosi. 2018-02-19 apie 18 val. grįžo namo ir užėjo pas O. ir Ž. Kartu su jais bute gėrė alkoholį, degtinę. Kai jis pas juos atėjo - tai pas juos bute jau buvo kažkoks jaunas, maždaug 27 metų amžiaus vaikinas, vardu J., kurio pavardės nežino, taip pat nežino kur gyvena, J. matė pirmą kartą, nežino ar galėtų atpažinti. Tas J. buvo iš parduotuvės nupirkęs degtinės ,,Admiral", galimai 1 litro talpos butelį, kurį jie visi keturi gėrė. Pats pas O. ir Ž. į butą atėjo būdamas blaivus, o pastarieji jau buvo kažkiek išgėrę, t. y. apsvaigę nuo alkoholio. Pas kaimynus bute pabuvo maždaug iki 23:00 - 23:30 val. ir parėjo namo į savo butą. Kai jis išėjo iš O. ir Ž. buto, J. dar liko pas juos. Kada J. iš jų išėjo, jis nežino. Tuo metu, kai jie visi keturi gėrė - tai O. su Ž/ nesipyko, nesimušė, t. y. visi keturi gražiai bendravo, gėrė. Grįžęs pas save į butą, nuėjo miegoti ir miegodamas tikrai negirdėjo jokių triukšmų bendrabučio koridoriuje ir pas kaimynus, t. y. O. ir Ž. bute. Kitą dieną, t. y. 2018-02-20 apie 7-8 ryte atsikėlė ir išvažiavo iki autobusų stoties. Namo grįžo apie 11 val., tikslaus laiko nepamena. Grįžęs namo nuėjo pas kaimynus – O. ir Ž., pasižiūrėti kaip jiems sekasi. Užėjęs pas juos į butą pamatė, kad kambaryje, lovoje, aukštielninkas guli Ž., o jam iš nosies bėga kraujas. O. sėdėjo ant lovos šalia Ž.. Daugiau bute nieko nebuvo. Kai pamatė, kad Ž. iš nosies bėga kraujas, O. paklausė, kas Ž. atsitiko. O. jam kažką pradėjo aiškinti, kad Ž. iš kažkur namo grįžo sumuštas. O. buvo kaip nesava, kažkokia išsigandusi, pasimetusi. Ž. tuo metu jau į aplinką nereagavo, gargaliavo. Tada jis O. pasakė, kad jam neįdomu, kas ir kur atsitiko Ž., ir liepė kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą. Tada O. iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir paprašė, kad atsiųstų greitąją. Kol su O. laukė greitosios, jie nieko nekalbėjo. Greitoji atvažiavo labai greitai, tačiau pastebėjo, kad Ž. būklė buvo tikrai bloga, o atvykę medikai pasakė, kad jam koma. Tada dar medikams jis padėjo iš buto išnešti Ž.. Kai O. kvietė greitąją pagalbą, tai jis buvo išgėręs alkoholio ir pamatęs kruviną Ž. buvo išsigandęs. Nepamena, kad O. jai būtų sakiusi, kad Ž. sumušė D. ir jo negalima įkišti į šitą reikalą. Su kaimynu, vardu D. ar D. (pavardės nežino), jis nebendrauja, tik žino, kad toks gyvena tame pačiame bendrabučio aukšte, kaip ir jis. Kiek žino, tai tas D. turi sugyventinę K. (pavardės nežino), kuri augina tris mažus vaikus. Kur dirba, kuo verčiasi D., jis nežino. Su D. jokių konfliktų nėra turėjęs. Ar Ž. ir O. yra turėję konfliktų su tuo D. ar jo sugyventine, jis nežino. Kas tiksliai atsitiko Ž., jis nežino. Taip pat nepastebėjo ar bute buvo kraujo, kažkaip iš to streso į nieką nekreipė dėmesio. Taip pat tiksliai negali pasakyti, ką O. telefonu sakė medikams ir po pokalbio su jais. Jis dar O. priekaištavo, kad ji anksčiau neiškvietė greitosios. Kodėl ji to nepadarė anksčiau, jis nežino, gal negalvojo, kad Ž. gali pasidaryti blogai. ( t. 1, b. l. 101-102 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad jam vieną kartą teko O. D. ir Ž. V. išskirti, jie abu mušėsi. Kaltinamąjį D. B. apibūdina kaip labai kultūringą, mylintį šeimą ir vaikus asmenį.

Iš 2018-02-20 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 193-194 ).

Iš 2018-02-23 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. B. parodė aplinkybes, visiškai atitinkančias jo duotus parodymus apie Ž. V. nužudymo aplinkybes. ( t. 2, b. l. 190-191 ).

Iš 2018-07-04 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas J. B. parodė aplinkybes, visiškai atitinkančias jo duotus parodymus apie D. B. suduotus smūgius Ž. V.. ( t. 1, b. l. 125-133 ).

Iš 2018-02-22 iš LSMUL KK gauto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame nurodyta, jog 2018-02-20 GMP brigados atvežtas ir į Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyrių stacionarizuotas Ž. V.. Ligonis operuotas skubos tvarka. Po operacijos bendra ligonio būklė išliko sunki. 2018-02-21, 13.30 val. kardiomonitoriuje stebima retėjanti širdies veikla, pradėtas gaivinimas pagal suaugusiųjų asistolijos protokolą. Nesant atsako į gaivinimo veiksmus, 13.50 val. konstatuotas mirties faktas. ( t. 1, b. l. 57 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog Ž. V. mirties priežastis galvos trauma: kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruvos galvos smegenyse, kraujas galvos smegenų skilveliuose. Dėl aukščiau išvardintų pakitimų įvyko galvos smegenų pabrinkimas, atsirado kraujosruvos kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas.

Ž. V. mirė 2018-02-21 13:50 val. (LSMUL Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ž. V. lavone nustatyti galvos bei kitų kūno sričių sužalojimai. Galvos sužalojimai: kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruvos galvos smegenyse, kraujas galvos smegenų skilveliuose. Galvos sužalojimų atsiradimo mechanizmas: galvos sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su galva ir/arba galvai judant bei atsitrenkiant į daiktu (-us). Galvos sužalojimų padarymo laikas: galvos sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija, kiti lavono tyrimo radiniai, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas, aplinkybių dalis). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2. 6.6.4 punktais bei Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių atskirų punktų komentarų 25.1 punktu Ž. V. galvos sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tiriamojo lavone taip pat nustatyta kitų kūno sričių sužalojimai: kraujosruva bei nubrozdinimas dešiniame dilbyje, kraujosruva dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viršutinėje, kraujosruva dešinio kelio užpakalinėje dalyje, kraujosruva dešinio kelio priekinėje dalyje, kraujosruva dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kraujosruva dešinės blauzdos vidinio paviršiaus apatinėje dalyje, kraujosruvos dešinės pėdos vidinėje bei priekinėje dalyse, kraujosruva kairio kelio priekinėje bei vidinėje dalyse, kraujosruva kairės čiurnos išorinėje dalyje, kraujosruva bei nubrozdinimas kairės pėdos priekinėje bei vidinėje dalyse. Kitų kūno sričių sužalojimų padarymo mechanizmas: sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/ar kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Kitų kūno sričių sužalojimų padarymo laikas: sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija, kiti lavono tyrimo radiniai rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis).

Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu Ž. V. kitų kūno sričių sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimai galėjo būti padaryti dešimties (ar daugiau) trauminių poveikių: du į galvos sritį; aštuoni - į viršutines bei apatines galūnes. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimų pobūdis rodo, jog po jų padarymo tiriamasis galėjo būti sąmoningas. Sužalojimų vaizdas, pobūdis nerodo keliais įrankiais jie buvo padaryti. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, pobūdis nerodo žalojusių daiktų tikslesnių savybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvairiomis jėgomis. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija nerodo jų padarymo sekos. Ž. V. galvos bei kitų kūno sričių sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija, kiti lavono tyrimo radiniai, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas, aplinkybių dalis). ( t. 1, b. l. 61-65 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog D. B. konstatuota odos nubrozdinimas kairės plaštakos IV piršto krumplio srityje, V piršto nugariniame paviršiuje, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2018-02-20 ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. ( t. 2, b. l. 140 ).

Iš 2018-02-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš VšĮ Kauno miesto GMP gauti kvietimo kortelė ir garso įrašas. ( t. 1, b. l. 139-143 ).

Iš 2018-03-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gautas garso įrašas, kuris įrašytas į kompaktinę plokštelę.

Apžiūrėjus kompaktinę plokštelę su garso įrašu, nustatyta, kad CD-R diską įdėjus į leistuvą, matyti du mp3 formato įrašai.

Atidarius pirmąjį garso įrašą „20180220130431_715206.mp3“ girdime besikalbančias dvi operatores, t. y. bendrojo pagalbos centro operatorę ir greitosios pagalbos. Paleidus antrą garso įrašą „20180220130548_715227.mp3“ girdime:

(O - operatorė, M - moteris, galimai O. D., V - vyro balsas, girdimas pokalbio fone, M1 - moters balsas girdimas pokalbio fone)

M - Klausau.

O - Greitoji pagalba, prašau patikslinkit įvykio vietos adresą, kur atvykti medikams.

M - (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini) iš vidaus.

O - Iš kiemo pusės?

M - Ne, iš išorės, taip į kiemą pirma laiptinė, nuo tilto pirma laiptinė.

O - Supratau, miestas koksai?

M - (duomenys neskelbtini).

O - Gerai, pasakykit kas būtent atsitiko?

M - Nežinau, jisai buvo biški apsinešęs, nu girtas šiaip tai ir žinokit, nežinau, jisai miega ir pas jį kraujai bėga iš nosies, aš pati net nežinau kas jam darosi.

O - Ar dabar esat šalia paciento?

M - Taip.

O - Kiek pacientui metų?

M - 46 bus.

O - Ar jis sąmoningas?

M - Nu šiaip tai normalus.

O - Ar jis kvėpuoja?M - Ką daro?O - Ar jis kvėpuoja?

M - Kvėpuoja, bet taip kvėpuoja, kad, žinok, nu pas jį šiaip tai nosis sulaužyta - tai jisai ne kvėpuoja, o knarkia.

O - Supratau, o sakykit, kada tai atsitiko?

M - Va tik ką, nesenai.

O - Ar užpuolikas vis dar netoliese?

M - Tai kad aš net nežinau kas jį užpuolė.

O - Gal žinot ar buvo naudojami ar paminėti ginklai?

M - Nežinau, kad jisai net paeit negali.

O - Supratau, ar yra stiprus kraujavimas?

M - Nu tiktai iš nosies va matau, o daugiau - ką aš jį nenurenginėsiu, nežiūrėsiu.

O - Pats tikrai kraujuoja?

M - Nu tik iš nosies bėga kraujas.

O - Ar jis visiškai sąmoningas?

M - Žinokit, aš jį net pakelt negaliu, aš jau nežinau nei ką daryt.

O - O pabandykit pakalbinti jį, ar jisai reaguoja?

M - Nieko jisai nereaguoja, žinokit, gal jam smegenų kažkas, sutrikimas.

O - Pabandykit jį pajudinti.

M - Oi, palaukit biški... Ž., vapše jisai kaip miega, kaip užmuštas ir jau nieko.

O - O ar jisai kvėpuoja?

M - Kvėpuoja per burną, va kvėpuoja.

O - Norėčiau.

M – Ž..

O - Norėčiau, kad nuo dabar kiekvieną kartą, kai jis įkvėps, pasakytumėte dabar, gerai? Noriu įvertinti jo kvėpavimą.

M - Nu dabar aš jums va galiu pasakyti - jisai knarkia, Ž., jisai net neatsikelia.

O - O ar pažiūri į jumis?

M - Net nežiūri, jisai net neatsimerkia.

O - Supratau, gerai, norėčiau, kad nuo dabar, kai jis kiekvieną kartą įkvėps, pasakytumėte dabar, gerai? Noriu įsivertinti jo kvėpavimą .

M - Gerai.

O - Sakykit, kada įkvėpia pirmą kartą?

M - Aš galiu jum duot paklausyt

O - O jūs pasakykit, jūs - kada įkvėpia jisai. Fone girdisi knarkimas

M - Girdėjot? Bet jisai net nereaguoja į mane, nors šiaip tai visa laiką reaguodavo.

O - O sakykit ar kraujavimas yra stiprus? Galit apžiūrėti ar yra koks nors stiprus kraujavimas?

M - Iš vienos ir iš kitos pusės kraujai va išbėgo, aš nežinau man dabar valyt, nevalyt?

O - Iš kur išbėgo? Iš kur išbėgo tie kraujai?

M - Iš nosies.

O - Supratau, o kitur kraujavimo nėra, nematote?

M - Neapžiūrėjau dar aš jo.

O - Pažiūrėkite.

M - Nu šiaip tai ne, nesimato, nežinau.

O - Nesimato, supratau, o bandykit dabar dar kartą jį pakalbinti.

M Ž., Ž..

O - Pajudinkite jį.

M - Tai judinu, va, jėzau, bet jisai neatsikelia, Ž., Ž., pakėliau, net ir, ir akis, ir karoče į vieną tašką žiūri ir viskas.

O - Atsimerkia jisai?

M - Neatsimerkia, aš pakėliau karoče akis.

O - Supratau.

M - Nežinau jau ką daryt.

O - Aš nepadėsiu ragelio kol galėsiu, atidžiai jį stebėkit ir vertinkit pokyčius, jei jo būklė blogės-nedelsiant informuokite mane, gerai?

M - Aš labai bijau, žinokit, atvažiuokit ir paimkit jį.

O - Pasakykit man kai atvyks medikai, gerai?

M - Gerai.

O - Nedėkite ragelio, atidžiai stebėkite jo kvėpavimą.

M – Gerai

O - Sakykite kada jisai įkvepia.

M - Kaip?

O - Sakykite kada jisai įkvėpia, noriu įsivertinti jo kvėpavimą.

M - Nu jisai įkvėpia, jisai knarkia, bet jisai (nesuprantamas žodis).

O - Tai sakykite, va būtent kada, įkvėpia.

M - Nu va, galit paklausyt, aš jum garsiakalbį įjungsiu... (fone girdimas knarkimas) bet kiek, bet kiek aš su juo gyvenu, tokio dalyko niekada nebūdavo.

O - Supratau.

M - Žinokit, dabar net akis atmerkiau ir šiaip tai jisai, nors ir koks begirtas būdamas, bet tikrai jisai nors kvėpuodavo normaliai, o dabar negaliu net pakelt.

O - Supratau... jeigu keistųsi jo kvėpavimas - nedelsiant man sakykite, gerai? Kai išgirsite kad atvyksta medikai - nepalikite jo vieno.

M (girdisi fone)- Gerai, sekundei išeisiu, a girdi (nesuprantami žodžiai), a girdi, karoče jeigu ką - pats jisai (nesuprantami žodžiai)

O- alio ar girdite? Alio.

M (girdisi fone)- Pasakyk jisai kvėpuoja, ką aš žinau kaip jis kvėpuoja - ua ua ua, blet, viską turiu pasakot, blet, taip. Tai tuoj atvažiuos medikai, karoče, medikai, nebe biški karoče, aik negaliu net pakelt, karoče akį va tai va pramerkiu viskas kaip lavonas.

V - Nachui, taip pasako, sako pats nukrito.

M (girdisi fone) - O jeigu ką klaus – D. čia net nebuvo.

V - Ne, kur aš tau sakau.

M (girdisi fone) - Ne, aš tik tai pasakau, kad karoče, jisai įkiš D., jisai jau ne vieną kartą norėjo įkišt, tai jau žinau.

V - Klausyk, tu tą viską jam sakei, grįžo sudaužytas.

M (girdisi fone) - Taip, iš kur?

V - Aš gi girdėjau.

M (girdisi fone)- Vandenį paduok.

V - O paverčiau, paverčiau senį paskiau.

M (girdisi fone) - Man pirmą žinai, kad reikia išverst, o tada parūkyt. O tu nėščia? Kiek mėnesių?

M1- Penki bus.

V - Kaip aštuntas nėštumas kažkur šone, atvažiuotų bambyzas su čia gi eitų, pamatytum infarktas, per bokštą kur langas bus, tu esi pezalutė. Oi blet blet, J., matai koks gyvenimas ane? Tu, kurva putyte, nepasiturinti mergaite. Tai tu dar negirdėjai, blet, imk duonos bo bybį čiulpi.

M (girdisi fone) - Nieko aš nenoriu, nachui.

V - Tu negirdėjai kaip sakau, O., gal turi pėdkelnes, blet tiems dažam, nachui, išeinu į kolidorių, blet, tai žinai ką jos iš manęs girdėjo šičia buvau (juokiasi, nesuprantami žodžiai), atvažiavo greitukė, eik.

M (girdisi fone) - Karoče, jau man pist nachui reiškia, a man pochui, sėdėsiu parūkydama.

V - Gal nerūkyk, blet, (nesuprantami žodžiai) nerūkyk.

M (girdisi fone)- ai.

V - Ir paėmei taures.

M1 - Blet, nespausk.

M (girdisi fone) - Dar kol užlips, dar kol ką.

V - Rūbų pasiimk.

M (girdisi fone) - O kodėl aš turiu kartu važiuot? Aš pasakiau, kad nevažiuosiu kartu, kodėl aš turiu važiuot kartu?

V - Žiūrėk, ką šnekėt paskui sugalvok turbūt, o paskui ateisi.

M (girdisi fone) - Aš iš vis jį paliksiu vieną ir karoče man pochui.

V - Tu paliksi tu jį vieną gali (nesuprantami žodžiai) ir bus, nereikia net nekalbėk, žino juk kaip yra, jeigu kas vyksta bus kas toliau.

M (girdisi fone) - O tai ką man daryt?GMP - Kur?

M (girdisi fone) - Čionai.

GMP - (nesuprantami žodžiai)

M (girdisi fone) - Jisai atsigulė prie manęs toks... žinokit, neatsigauna, aš daužiau ir taip, ir taip.

GMP - Bet prie jūsų atsigulė o tai ką (nesuprantami žodžiai)

M (girdisi fone) - aš labai, man nepatinka, nepatinka kada knarkia ir viskas, ir aš pradėjau jį daužyt ir va... (nesigirdi, neįmanoma suprast).

Garso įrašo trukmė 12 min. 11 sek. ( t. 1, b. l. 145-150 ).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė žmogų.

Kaip jau minėta, kaltinamasis D. B. savo kaltę pilnai pripažino. Jis paaiškino, kad žmonai pasakius apie tai, kad naktį Ž. V. triukšmavo, išgąsdino ir pažadino vaikus, jis pas jį nuėjo aiškintis. Radęs jį gulintį lovoje pakėlė ir ėmė mušti kumščiais į įvairias kūno vietas. Po to išeinant Ž. V. ėmė rėkti „ateik čia, pederaste, papjausiu“. Tada jis grįžo ir vėl ėmė mušti Ž. V. kumščiais bei spardyti kojomis. Neneigia kaltinime nurodytų Ž. V. suduotų smūgių skaičiaus bei jam dėl to padarytų sužalojimų.

Liudytoja K. B. ( buv. V. ) paaiškino, kad įvykio dieną, iš ryto ji pasakė, kad naktį buvo atėjęs Ž. V., triukšmavo, išgąsdino ir pabudino vaikus. Tada kaltinamasis nuėjo pas juos aiškintis. Ten jam būnant ji girdėjo, kad D. B. liepė Ž. V. pas juos nevaikščioti, o Ž. V. jam atsakė, kad „kur norėsiu, ten ir vaikščiosiu“. Po to D. B. grįžo ir pasakė, kad „jie daugiau čia neateis“. Liudytoja matė, kad D. B. nubrozdinti rankų krumpliai ir iš to ji suprato, kad jis „taip juos paauklėjo“. Šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. B. konstatuota odos nubrozdinimas kairės plaštakos IV piršto krumplio srityje, V piršto nugariniame paviršiuje, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2018-02-20 ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. ( t. 2, b. l. 140 ).

Liudytojas S. B. paaiškino, kad įvykio dieną buvo pas O. D. ir Ž. V., visi kartu girtavo. Po to užmigo ir prabudo nuo triukšmo. Prabudęs matė, kad D. B. muša Ž. V. kumščiais į įvairias kūno vietas. Po to D. B. išėjo, tačiau Ž. V. ėmė šaukti, kad D. B. bus blogai, vadino jį visokiais negražiais žodžiais. Iš teismo pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis nurodė, jog išeinant D. B., Ž. V. jam grasino, kad bus blogai, vadino „gaidžiu, velniu, pyderu“. Tada D. B. grįžo ir vėl ėmė mušti Ž. V. kumščiais į įvairias kūno vietas. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepamena, ar kaltinamasis Ž. V. spardė ir kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu jis tai nurodė ir prašė vadovautis šiais jo parodymais.

Nukentėjusioji O. D. taip pat nurodė, kad įvykio dieną pas juos atėjo D. B. ir sumušė Ž. V.. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė mačiusi, kad D. B. Ž. V. mušė beisbolo lazda, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai galėjo taip tik pasirodyti, nes nei pas juos namuose, nei pas D. B., nei pas aplinkinius, ji beisbolo lazdos nėra mačiusi. Tokiu būdu inkriminuoti tai, kad D. B. mušė Ž. V. ir beisbolo lazda, nėra jokio pagrindo.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. V. mirties priežastis - galvos trauma: kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruvos galvos smegenyse, kraujas galvos smegenų skilveliuose. Dėl aukščiau išvardintų pakitimų įvyko galvos smegenų pabrinkimas, atsirado kraujosruvos kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas.

Ž. V. mirė 2018-02-21 13:50 val. (LSMUL Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sužalojimai galėjo būti padaryti dešimties (ar daugiau) trauminių poveikių: du į galvos sritį; aštuoni - į viršutines bei apatines galūnes. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimų pobūdis rodo, jog po jų padarymo tiriamasis galėjo būti sąmoningas. Sužalojimų vaizdas, pobūdis nerodo keliais įrankiais jie buvo padaryti. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, pobūdis nerodo žalojusių daiktų tikslesnių savybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvairiomis jėgomis. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija nerodo jų padarymo sekos. Ž. V. galvos bei kitų kūno sričių sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija, kiti lavono tyrimo radiniai, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas aplinkybių dalis). ( t. 1, b. l. 61-65 ).

Pažymėtina, kad tarp kaltinamojo veiksmų – smūgių sudavimo nukentėjusiajam, ir padarinių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Remdamasis virš išdėstytais įrodymais teismas daro vienareikšmę išvadą, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis D. B. 2018 metų vasario 20 dieną, laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 08.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiojo Ž. V. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju Ž. V. metu, tyčia rankų kumščiais ir kojomis sudavė mažiausiai 10 kartų Ž. V. į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas Ž. V. kraujosruvą bei nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosruvą dešinės šlaunies išorinio paviršiaus viršutinėje, kraujosruvą dešinio kelio užpakalinėje dalyje, kraujosruvą dešinio kelio priekinėje dalyje, kraujosruvą dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvą dešinės blauzdos vidinio paviršiaus apatinėje dalyje, dešinės pėdos vidinėje bei priekinėje dalyse, kraujosruvą kairio kelio priekinėje bei vidinėje dalyse, kairės čiurnos išorinėje dalyje, kraujosruvą bei nubrozdinimą kairės pėdos priekinėje bei vidinėje dalyse, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą po kairiuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruvas galvos smegenyse, kraują galvos smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, atsirado kraujosruvos kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumas, ko pasekoje Ž. V. 2018 m. vasario 21 d. 13:50 val. gydymo įstaigoje mirė nuo galvos traumos, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Be to, kaltinamasis, pilnai pripažindamas savo kaltę dėl nukentėjusiojo nužudymo aiškina, kad jis, mušdamas Ž. V. tikrai nesitikėjo tokių pasekmių, o „norėjo jį tik pamokyti“.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas gali būti padarytas veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant alternatyvių nusikalstamų pasekmių. Teismas įsitikinęs, kad kaltinamasis D. B., suduodamas smūgius žmogui į gyvybiškai svarbią kūno vietą, t. y. galvą, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, tuo pačiu parodydami savo abejingumą galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, suduodamas nevienkartinius smūgius nesipriešinančiam asmeniui į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokia, kad jo veiksmai yra pavojingi tokio žmogaus sveikatai ir gyvybei ( LR Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-174/2007 ).

Dėl civilinio ieškinio.

Kaip matyti, byloje yra pareikštas Kauno teritorinės ligoninės civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo Ž. V. gydymo išlaidų atlyginimo – 1 273,58 Eur ( t. 1, b. l. 77-78 ). Kaip nustatyta, nukentėjusysis Ž. V. nuo 2018-02-20 iki 2018-02-21 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose buvo gydytas dėl trauminės subdurinės hemoragijos. Nukentėjusiajam atliktos intervencijos: bendroji anestezija, ASA 50, intrakraujininės hematomos šalinimas, atliekant kraniektomiją, kardiopulmoninis gaivinimas, nenutrūkstama plaučių ventiliacija, < 24 val., galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktos paslaugos kaina – 1 273,58 Eur. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis šią žalą privalo atlyginti pilnai.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip lengvinanti aplinkybė numatyta tai, kad kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. B. iš esmės pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, savo veiksmus vertino kritiškai. Atsižvelgiant į tai, šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte kaip lengvinanti aplinkybė numatyta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Minėta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu paprastai yra laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo kaltininkas yra sąmoningai skatinamas pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeliantis kaltininkui emocinę įtampą, formuojantis ar stiprinantis nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis D. B., išgirdęs iš savo žmonos, kad naktį nukentėjusysis Ž. V. triukšmavo, pabudino ir išgąsdino vaikus, nuėjo pas nukentėjusįjį Ž. V. ir jį sumušė. Po to jam išėjus iš pastarojo buto, nukentėjusysis ėmė rėkti – „ateik čia, pederaste, papjausiu“. Tai nurodė pats kaltinamasis. Liudytojas J. B. taip pat nurodė, kad kaltinamajam D. B. pavartojus fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir išėjus iš jo buto, pastarasis ėmė šūkauti, grasinti kaltinamajam, kad jam bus blogai, vadino jį „gaidžiu, velniu, pyderu“ ir visokiais kitais negražiais, necenzūriniais žodžiais. Po to kaltinamasis grįžo pas nukentėjusįjį į butą ir vėl jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, ko pasekoje šis buvo sužalotas ir mirė. Tokiu būdu nukentėjusiojo žodiniai grasinimai, kad kaltinamajam „bus blogai“, jo įžeidinėjimai, vadinat jį „velniu, gaidžiu, pyderu“ leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo Ž. V. elgesys.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaip matyti, kaltinamasis D. B. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs ( t. 2, b. l. 111-116 ), administracine tvarka baustas ( t. 2, b. l. 106-110 ), niekur nedirba, vedęs, turi mažametį vaiką, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje nesilankė. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas ( t. 2, b. l. 94 ).

Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamasis D. B. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 129 str. 1 d. ). Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynių iki penkiolikos metų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnei nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamojo atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sankcijoje skyrimo. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-382/2012). BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Kaip matyti, kaltinamasis teismo posėdyje kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto, vedęs, turi šeimą, mažametį vaiką. Nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini)-ojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų rašto matyti, kad kaltinamasis charakterizuojamas išimtinai teigiamai ( t. 3, b. l. 133 ). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad jo nusikalstamą veiką iš dalies sąlygojo ir provokuojantis nukentėjusiojo Ž. V. elgesys. Antra vertus, kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes, t. y. nužudė žmogų. Todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes ji skirtina mažesnė negu sankcijoje numatytos žemiausios ribos laisvės atėmimo bausmė.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 - 299, 301 – 303, 308, 313 str.,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį nuteisti jį 5 m. ( penkerių metų ) laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtą bausmę subendrinti su 2018-06-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ( 20 parų arešto ) apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti jam galutinę bausmę – 5 ( penkis ) metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeista ir baigti ją taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2019-01-24.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką, t. y. nuo 2018-02-22 iki 2019-01-24.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistojo D. B. PSDF biudžetui padarytą 1273,58 Eur ( vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt trys Eur 58 ct ) žalą dėl nukentėjusiojo Ž. V. gydymo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT 217 3000 1000 2484 333.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : Nuorūkas iš peleninės, biologinį pėdsaką nuo stalo, cigarečių pakelį, 5 vnt. butelių nuo alkoholio, 5 vnt. butelių dėžėje, paklodę nuo lovos, žalios spalvos rankšluostį nuo lovos, baltos spalvos rankšluostį, pledą nuo lovos, striukę nuo pakabos, dėklą su miesto kortele, biologinį pėdsaką nuo kibiro, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus 2018-02-20, atliekant įvykio vietos apžiūrą, džinsines kelnes, baltos spalvos megztinį, marškinėlius ir apatines kelnaites, paimtus 2018-02-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinį diską prie 2018-07-10 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) su garso įrašais, kurie gauti atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašu prie 2018-02-23 įtariamojo D. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kompaktinį diską su fotonuotraukomis prie 2018-02-20 įvykio vietos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo, kompaktinį diską su garso įrašų kopijomis, kurios gautos iš VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( o nuteistajam D. B. nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos ) gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Remeika