- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2S-1117-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00079-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Kreditorius
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) D. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1593-418/2021 pagal pareiškėjos (skolininkės) D. P. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. P. skundu ir 2021 m. kovo 5 d. patikslintu skundu prašė: 1) įpareigoti antstolę J. J. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0052/16/00075, vykdomą skolininkės D. P. atžvilgiu; 2) panaikinti antstolės J. J. 2021 m. sausio 22 d. turto arešto aktą S21-52-629, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0052/16/00075, ir jo pagrindu D. P. turtui taikytus apribojimus (areštus); 3) įpareigoti antstolę J. J. grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui; 4) priteisti iš antstolės J. J. D. P. naudai 150 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.
2. Skundus grindė argumentais, kad skolininkė D. P. negyvena, nedirba ir neturi turto antstolės J. J. aptarnaujamoje veiklos teritorijoje. Antstolė apskritai neturėjo teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Turto arešto aktas ir juo taikyti apribojimai D. P. turtui taip pat turi būti panaikinti, nes pagal bendrąjį teisėje galiojantį principą iš neteisės negali atsirasti teisė. Neteisėtai priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, akivaizdu, jog visi paskui sekę antstolės veiksmai taip pat yra neteisėti. Be to, skolininkės D. P. turtui turto arešto aktu pritaikytas areštas smarkiai viršija išieškotiną sumą. Išieškotina suma sudaro 2164,03 Eur, o turto yra areštuota už 3814,75 Eur. Antstolė areštavo ne savo veiklos teritorijoje esantį skolininkės D. P. turtą. Jis yra Kėdainių rajono savivaldybėje.
3. Antstolė J. J. pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0052/16/00075 persiuntė Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams. Pažymėjo, kad antstolės kontorai pateiktame vykdomajame dokumente skolininkės D. P. gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šią vykdomajame dokumente paminėtą gyvenamąją vietą ir buvo priimtas vykdyti šis dokumentas. 2016 m. vasario 2 d. grąžinus antstolei procesinius dokumentus neįteiktus ir patikrinus dar kartą skolininkės gyvenamąją vietą, nustatyta, kad skolininkė deklaravo savo gyvenamąją vietą Kėdainių raj. sav. ir yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Raginimas įvykdyti teismo sprendimą jai buvo įteiktas 2016 m. vasario 4 d. viešo paskelbimo būdu – paskelbtas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Be to, anot antstolės, skolininkė praleido terminą skundui paduoti, todėl ir dėl šios priežasties skundas turi būti atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė neturi turto, pajamų, iš kurių galimas išieškojimas, negauna, įstatymais antstoliui suteikta diskrecijos teisę spręsti dėl vykdomojo dokumento grąžinimo tikslingumo. Esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams antstolis turi ne pareigą, bet diskrecijos teisę nuspręsti kaip tokiu atveju pasielgti – vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui ar, manant, kad tai tikslinga, toliau tęsti išieškojimą. Šiuo atveju antstolė manė, kad tikslinga tęsti išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVĮ) 3 straipsnyje nustatyta, jog vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. CPK 590 straipsnio 1 dalyje, nustatančia vykdymo vietą, numatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi įstatymas numato tris alternatyvius vykdomojo dokumento vykdymo vietos kriterijus: skolininko gyvenamoji vieta, turto buvimo vieta ir darbo vieta.
6. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolei nenustačius akivaizdžių kliūčių, 2016 m. sausio 13 d. patvarkymu ji priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą 2015 m. gruodžio 4 d. Varėnos rajono apylinkės teismo. Vykdomajame rašte nurodyta skolininkės D. P. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).
7. Teismas nustatė, kad pagal 2016 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis skolininkė įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 2020 m. rugsėjo 3 d. D. P. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir ūkinius ir pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). 2021m. sausio 22 d. antstolė šį turtą areštavo, 2021 m. sausio 25 d. turto arešto aktą išsiuntė D. P. ir turto arešto aktas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. 2021 m. vasario 17d. skolininkei išsiųstas vykdymo išlaidų apskaičiavimas
8. Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad 2016 m. sausio 13 d. patvarkymu antstolė J. J. pagrįstai priėmė vykdyti Varėnos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, pagrįstai areštavo skolininkės D. P. turtą, negrąžino vykdomojo rašto išieškotojui ir areštavo skolininkei D. P. priklausantį turtą.
9. Be to, kaip nurodė teismas, iš skundo turinio matyti, kad skolininkė skundžia 2016 m. sausio 13d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Remiantis CPK įtvirtintais specialiais terminais, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio veiksmus (CPK 512 straipsnis), skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pati skolininkė nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga ir tai vertintina kaip pasyvus skolininkės elgesys, nepateisinantis antstolio veiksmų apskundimo termino praleidimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja D. P. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjos skundą patenkinti, priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skolininkė savo skunde buvo pažymėjusi, kad ji negyveno, nedirbo, neturėjo turto antstolės J. J. aptarnaujamoje veiklos teritorijoje ir tuo metu, kada vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti. Kartu buvo pateikta Varėnos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1116-547/2015 kopija, iš kurios matyti, kad skolininkė negyveno Varėnoje ir bylos nagrinėjimo metu (teismas buvo išsireikalavęs duomenis iš Gyventojų registro, iš kurių buvo matyti, kad D. P. nuo 2015 m. gegužės 29 d. išvyko gyventi į Norvegiją.
1.2. Faktinės aplinkybėmis identiškoje byloje Kauno apygardos teismas (2020 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-819-555/2020) nurodė, jog vykdomo proceso metu pasikeitus skolininko gyvenamosios vietos adresui, skolininkui nedirbant ir neturint turto to antstolio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje, antstolis vykdymo veiksmų atlikti nebegali, jis turi nutraukti vykdomąją bylą, panaikinti taikytus apribojimus ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.
1.3. Teismas visiškai nevertino skolininkės argumentų, kad turto arešto aktu pritaikytas areštas smarkiai viršija išieškotiną sumą kartu su vykdymo išlaidomis. Pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje nėra nei vieno motyvo, kodėl teismas atmeta kaip nepagrįstus skolininkės skundo argumentus dėl areštuoto per didelės vertės skolininkės turto.
1.4. Skolininkė skunde buvo nurodžiusi, kad turto arešto aktas yra nepasirašytas, jame nėra nurodyta areštuoto turto vertė, kad tai taip pat sudaro pagrindus antstolės J. J. turto arešto aktą laikyti neteisėtu. Be to, antstolė areštavo ne savo veiklos teritorijoje esantį skolininkės turtą. Apeliantei nėra žinoma, kad išieškotojas būtų pateikęs prašymą antstolei perduoti vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui.
1.5. Pažymi, jog patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimo įvykdyti sprendimą bei jokių kitų dokumentų, susijusių su vykdomąją byla, išskyrus 2021 m. sausio 22 d. turto arešto aktą, apeliantė iš antstolės nebuvo ir nėra gavusi. Šią aplinkybę patvirtina ir pati antstolė. Apie antstolės J. J. užvestą vykdomąją bylą pareiškėja sužinojo tik 2021 m. sausio 25 d., kai gavo 2021 m. sausio 22 d. turto arešto aktą ir nedelsiant pateikė antstolei skundą.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nėra pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui ir vykdomosios bylos nutraukimo bei visų apribojimų panaikinimo, kai skolininkės gyvenamoji vieta nepatenka į antstolės veiklos teritoriją.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu už akių ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės D. P. priteista 1298,93 Eur nuostolių atlyginimo, 138,34 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Šio sprendimo pagrindu teismas išdavė ieškovui 2015 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1116-547/2015, kuris 2016 m. sausio 6 d. pateiktas vykdyti antstolės B. P. kontorai, esančiai Vilniuje. Tačiau antstolė vykdomąjį raštą 2016 m. sausio 8 d. persiuntė antstolės J. J. kontorai, esančiai Druskininkuose. Vykdomajame rašte nurodyta paskutinė žinoma skolininkės D. P. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).
16. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).
17. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. CPK VI dalis reglamentuoja vykdymo proceso institutą civiliniame procese. CPK 651 straipsnio nuostatos įpareigoja antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), dėl ko antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nevertina dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustato akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.
18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. CPK 590 straipsnio 1 dalyje, nustatančią vykdymo vietą, numatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi įstatymas numato tris alternatyvius vykdomojo dokumento vykdymo vietos kriterijus: skolininko gyvenamoji vieta, turto buvimo vieta arba darbo vieta.
19. Antstolė J. J. 2016 m. sausio 13 d. patvarkymu, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, vykdomąjį dokumentą priėmė, kadangi skolininkės gyvenamoji vieta vykdomajame dokumente nurodyta (duomenys neskelbtini).
20. Aplinkybė, kad apeliantės gyvenamoji vieta gali būti kita, nustatyta po to, kai antstolės 2016 m. sausio 13 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, raginimas įvykdyti sprendimą, išsiųsti apeliantei adresu (duomenys neskelbtini), buvo grąžinti antstolei su neįteikimo žyma.
21. Antstolė, 2016 m. vasario 4 d. patikrinusi Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis, nustatė, jog skolininkė įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Kėdainių r. sav. teritorija.
22. Apie priimtą vykdomąjį dokumentą ir raginimą įvykdyti sprendimą skolininkei pranešta viešai, apie tai paskelbiant antstolių informacinėje sistemoje.
23. 2021 m. sausio 22 d. antstolė iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad skolininkė 2020 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – ¼ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalimi viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną antstolė minėtą nekilnojamąjį turtą areštavo, turto arešto mastas – 1800 Eur. Šį turto arešto aktą antstolė skolininkei išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini).
24. Iš byloje esančios civilinės bylos Nr. 2-1116-547/2015 medžiagos matyti, kad teismui pateiktame ieškinyje nurodyti keli atsakovės D. P. adresai: paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), ir kitas žinomas adresas – (duomenys neskelbtini)bei el. paštas (duomenys neskelbtini).
25. Šios aplinkybės patvirtina apeliantės argumentus, jog teismui 2015 metais nagrinėjant civilinę bylą dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo, buvo žinoma aplinkybė, jog apeliantės gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet Norvegijoje, nes ir ieškinys buvo kildinamas iš Norvegijoje 2013 m. gruodžio 23 d. įvykusio eismo įvykio. Tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte, antstolė J. J., priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturėjo teisinio pagrindo vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o vykdymo vietą nustatė pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie apeliantės gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Taigi antstolė, 2016 m. sausio 13 d. priimdama vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1116-547/2015 vykdymui, jokių teisės normų nepažeidė.
26. Byloje esantis išrašas iš Gyventojų registro tarnybos patvirtina, kad apeliantė nuo 2015 m. gegužės 29 d. deklaravo išvykimą į Norvegiją. Apeliantės teigimu, paaiškėjus aplinkybei, jog skolininko gyvenamoji vieta yra kito antstolio veiklos teritorijoje, antstolė, vadovaudamasi CPK 631 straipsnio 1 dalies 8 punktu, privalėjo vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui ir panaikinti visus taikytus apribojimus. Antstolė J. J. atsiliepime į skundą nurodė, jog esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, antstolis turi ne pareigą, bet diskrecijos teisę nuspręsti, kaip tokiu atveju pasielgti – grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui ar tęsti išieškojimo veiksmus.
27. CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Šios dalies 8 punkte nurodyta, kad vykdomasis dokumentas yra grąžinamas išieškotojui, jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje ir jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui. Tuo tarpu CPK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomąjį dokumentą persiunčia išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kaip nurodyta šios nutarties 19 punkte, pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį yra nustatyti trys vykdymo vietos kriterijai: skolininko gyvenamoji vieta, turto buvimo vieta arba darbo vieta.
29. Nagrinėjamu atveju antstolė J. J. dar 2016 m. vasario pradžioje nustatė, kad skolininkės gyvenamoji vieta yra nežinoma, ji priregistruota prie Kėdainių rajono savivaldybės. Kaip jau buvo nustatyta šios nutarties 24 punkte, antstolė 2021 m. sausio mėnesį nustačiusi, jog skolininkė įgijo turtą, esantį Kėdainių rajono savivaldybėje, toliau tęsė vykdymo veiksmus ir areštavo apeliantei priklausantį turtą, kuris yra kito antstolio veiklos teritorijoje. Tai patvirtina viešai prieinami Antstolių rūmų interneto tinklalapio https://www.antstoliurumai.lt/lt/antstoliu-paieska?search_type=name&search_value=33 duomenys, kuriuose nurodyta, kad antstolės J. J. kontoros veiklos teritorija apima Alytaus apylinkės teismo Druskininkų ir Varėnos rūmų, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų veiklos teritorijas.
30. Kasacinis teismas yra nurodę, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo nustatyta tvarka teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas; 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Šiose įstatymo nuostatose įtvirtinti antstolio veiklos ribojimai teritoriniu principu. Antstolio pareiga atlikti vykdymo veiksmus tik savo aptarnaujamoje teritorijoje nustatyta CPK 590 straipsnio 3 dalyje. Šio straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui (CPK 590 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2011).
31. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju vykdymo proceso eigoje pasikeitus skolininkės gyvenamosios vietos adresui ir nesant duomenų, kad antstolės J. J. veiklos teritorijoje būtų skolininkės turtas ir / ar darbovietė, vykdymo veiksmai turėtų būti atliekami kitoje, nei antstolės J. J., veiklos teritorijoje. Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad išieškotojas būtų pateikęs antstolei prašymą persiųsti vykdomojoje byloje Nr. 0052/16/00075 priimtą 2015 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1116-547/2015 vykdyti kitam jo nurodytam antstoliui.
32. CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Esant duomenimis, kad vykdymo veiksmai turėtų būti atliekami kitoje, nei antstolės J. J., veiklos teritorijoje, taip pat išieškotojui nepateikus prašymo dėl vykdomojo dokumento persiuntimo kitam jo nurodytam antstoliui, sutiktina su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos antstolei grąžinti išieškotojui vykdomąjį dokumentą, panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti (CPK 631 straipsnio 4 dalis) ir vykdomąją bylą užbaigti.
33. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitoje apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (pvz. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-819-555/2020).
34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo atvejį reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos D. P. skundas tenkinamas, o antstolė J. J. įpareigotina vykdomojoje byloje panaikinti pareiškėjos atžvilgiu taikytus visus apribojimus, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1116-547/2015 grąžinti išieškotojui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ir vykdomąją bylą Nr. 0052/16/00075 nutraukti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
36. Šiuo atveju pareiškėja prašė priteisti iš antstolės 300 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti, kurios susidarė iš 150 Eur išlaidų už skundo dėl antstolės veiksmų parengimą pirmosios instancijos teisme ir 150 Eur už atskirojo skundo parengimą. Apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 125, 159).
37. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, kadangi antstolė su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas visiškai, konstatuoja, kad pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi turi atlyginti antstolė. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
39. Pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 7, 8.2, 8.15 punktuose nustatytų dydžių, todėl prašymas tenkintinas ir pareiškėjai iš antstolės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Įpareigoti antstolę J. J. vykdomojoje byloje Nr. 0052/16/00075 panaikinti visus pareiškėjos D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytus apribojimus, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1116-547/2015 grąžinti išieškotojui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ir vykdomąją bylą Nr. 0052/16/00075 nutraukti.
Priteisti pareiškėjai D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš antstolės J. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.