- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- eA-1301-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06018-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono, ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas vardas – „(duomenys neskelbtini)“ laikytina rašymo apsirikimu) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Departamentas, atsakovas) 2022 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 22S143166 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. po (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rinkimų 5–6 kartus dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) režimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose. Iš kilmės valstybės pareiškėjas išvyko supratęs, kad gali būti persekiojamas dėl savo opozicinės veiklos. Nors protestų metu jis išvengdavo sulaikymo, bet teisėsaugai buvo žinomas, nes gavo aštuonis šaukimus atvykti į milicijos skyrių. Pareiškėjui buvo grasinama, pareigūnai buvo atvykę į pareiškėjo namus, tačiau jo nerado. 2021 m. liepos mėn. pareiškėjas, turėdamas darbo vizą, atvyko į Lietuvos Respubliką ir dirbo Lietuvos įmonėje, tačiau bijo grįžti į kilmės šalį pasibaigus vizos galiojimui. Skundžiamu Sprendimu Departamentas atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
2.2. Atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus. Visi neaiškumai turi būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai, tačiau pareiškėjo pasakojimas buvo atmestas nevertinant kilusių neaiškumų priežasčių.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas nepagrįstai sprendė, kad įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus autobiografinius faktus, pareiškėjas nepateikė, kadangi pareiškėjo paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių.
2.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas nėra paieškomas ir dar nesusidūrė su tiesioginiais grasinimais ar kankinimu, nereiškia, jog tokia jo paieškos procedūra negali būti inicijuota jam grįžus į kilmės valstybę. Atsakovas nevertino pagrįstos tikimybės pareiškėjui patirti spaudimą iš teisėsaugos institucijų, todėl padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta.
Šalies argumentai
2.5. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas buvo jo opozicinė veikla, tokią veiklą vykdantys asmenys yra persekiojami, todėl baimė susidurti su persekiojimu – visiškai pagrįsta nepriklausomai nuo to, ar anksčiau asmuo buvo patyręs persekiojimą. Dėl šios priežasties atsakovas tinkamai neįvertino pareiškėjo persekiojimo rizikos galimybės.
2.6. Sprendime vertinta kilmės valstybės informacija pagrindžia, kad po 2020 m. (duomenys neskelbtini) vykusių protestų netinkamas elgesys su opozicijos veikėjais bei kankinimai tapo nuolatiniu reiškiniu. Tokius veiksmus patyrė ne tik protestų organizatoriai ar lyderiai. Be to, Sprendime nurodyta, kad asmenys, susiję su 2020 m. (duomenys neskelbtini) prasidėjusiais protestais, yra identifikuojami ir persekiojami. Taikiuose protestuose dalyvavusieji sulaikomi ir apkaltinami fabrikuojant kaltinimus, prieš juos taikomos psichologinės ar fizinės poveikio priemonės, žmonės gatvėse sulaikomi pareigūnų, todėl atsakovas negalėjo remtis argumentu, kad pareiškėjas buvo tik paprastas protestų dalyvis.
2.7. Pareiškėjo buvo ieškoma jo namuose, taip pat jis gavo šaukimus atvykti į milicijos skyrių. (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis juos mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra pavaldžios (duomenys neskelbtini).
2.8. Pareiškėjas turi pagrįstą baimę, kad grįžęs į kilmės valstybę taps viena iš valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų. Šios priežastys, pareiškėjo vertinimu, turėjo būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2.9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad 2020 metais (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini) ieškoti darbo, grįžo 2021 m. vasario mėn., dirbo įvairiose statybose (duomenys neskelbtini). Kodėl jam buvo siųsti šaukimai nežinojo. 2021 m. vasarą jo prie namų laukė milicininkai, kurie jį sulaikė ir nuvežė į nuovadą, laikė surakintą antrankiais, nes jis buvo panašus į kitą įtariamąjį. Pareiškėjo teigimu, jam buvo rodomos kito žmogaus nuotraukos, bet pareiškėjas apibūdino savo skirtumus, todėl atėjęs milicijos vyresnysis pasakė jį paleisti. Pareiškėjo teigimu, jis buvo susiruošęs vykti į kilmės šalį, pasikeisti pasą, ir grįžti dirbti į Lietuvą, bet jo dokumentai buvo pavogti. Vėliau pagalvojo, kad yra rizikinga važiuoti į (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1. Pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlio statuso (toliau – ir Konvencija) nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, todėl jam nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje pareiškėjui gresia persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nebuvo laikoma visiškai pagrįsta.
4.2. Pareiškėjo pasakojimas dėl dalyvavimo protestuose buvo abstraktus, bendro pobūdžio, nebuvo pateikti įrodymai. Atsakinėdamas į patikslinančius klausimus apie protestus pareiškėjas teikė abstrakčius atsakymus. Kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtino pareiškėjo pasakojimo. Departamentas, atsižvelgęs į surinktą informaciją ir pareiškėjo pateiktos informacijos trūkumus, pareiškėjo pasakojimų apie dalyvavimo protestuose nelaikė patikimu įrodymu.
4.3. Pareiškėjas nebuvo protestų organizatoriumi ar lyderiu, jis „buvo eilinis dalyvis“, nepriklausė jokiai politinei opozicinei partijai, dėl ko būtų galėjęs susilaukti didesnio saugumo ar policijos tarnybų dėmesio, todėl atsakovas sprendė, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra hipotetinė.
4.4. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad juo domėjosi kilmės šalies teisėsauga, kad pareiškėjas gavo 8 šaukimus atvykti į miliciją. Kadangi šie pareiškėjo nurodyti šaukimai jam nebuvo įteikti asmeniškai, o įdėti į pašto dėžutę, atsakovas vertino, kad asmeniui neatvykus į policiją teisinė atsakomybė nėra numatyta. Atitinkamai nepagrįstu vertintas ir pareiškėjo teiginys, kad jo ieškojo milicijos pareigūnai. Todėl nėra tikėtina, kad dėl dalyvavimo protestuose pareiškėjas yra žinomas kilmės šalies teisėsaugos institucijoms.
4.5. Atsakovo vertinimu, tikroji pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies priežastis yra ekonominio pobūdžio. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko su darbo viza, dirbo Lietuvos įmonėje, atvykęs į Lietuvą 2021 m. prieglobsčio iš karto neprašė.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas pirmiausiai įvertino ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo, Konvencijos, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva) nuostatas, ir pažymėjo, kad „pabėgėlis“ yra asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sprendime įvertinta tiek pareiškėjo kilmės valstybės, tiek individuali pareiškėjo situacija. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus ir prieštaringas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir teismo posėdžio metu pateiktas pareiškėjo pasakojimas turėjo trūkumų – pareiškėjas teigė į protestus važiavęs su draugais (bendradarbiais), tačiau jų pavardžių nežinojo, vėliau tvirtino, kad su jais bendravo tik darbo reikalais bei darbo (duomenys neskelbtini) klausimais, nes ketino kartu dirbti.
8. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad dėl dalyvavimo protestuose jį persekioja ar gali persekioti milicija, kadangi objektyviais įrodymais tai nebuvo patvirtinta. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias išvykti į (duomenys neskelbtini) 2020 m. (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėjas nebuvo sulaikytas grįžęs iš jos, taip pat jam nebuvo sudarytos kliūtys išvykti su darbo viza į Lietuvą.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjo pasakojimą apie jam kylančią ar galinčią kilti grėsmę, teismo teigimu, paneigė ir aplinkybė, kad pareiškėjas 2021 m. vasarą buvo sulaikytas „palaikius jį kitu žmogumi“, tačiau vėliau, klaidai paaiškėjus, paleistas. Pareiškėjas patvirtino, kad milicijos įstaigoje buvo patikrinta jo tapatybė (jis pasakė savo vardą, pavardę). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pagrindą išvadai, kad pareiškėjas kilmės valstybėje nėra persekiojamas, nes, priešingu atveju, sulaikius jį per klaidą, bet vėliau patikrinus tapatybę, pareiškėjas nebūtų buvęs paleistas. Aplinkybė, kad milicija laukė pareiškėjo prie namų ir jį nuvežė į nuovadą apklausti, tik patvirtina, kad milicija persekiojo kitą asmenį, kuris buvo panašus į pareiškėją, bet pačiam pareiškėjui jokių įtarimų neturėjo ir jų nepareiškė, toliau persekioti neketino – klaidai paaiškėjus pareiškėją paleido.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo manymu, net ir vertinant, kad pareiškėjas dalyvavo jo nurodytuose mitinguose (nors jo pasakojimas dėl dalyvavimo yra mažai tikėtinas dėl savo abstraktumo), byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjui dėl to kilo persekiojimo grėsmė. Tokios grėsmės neįžvelgė ir pats pareiškėjas, kadangi, atvykęs į Lietuvą su darbo viza, prieglobsčio iš karto nesiprašė, pats, pasibaigus paso galiojimo laikui, nusipirko bilietą ir ketino grįžti į (duomenys neskelbtini).
11. Teismas konstatavo, kad Sprendime detaliai įvertinti pareiškėjo pasakojimo neatitikimai, kurių pareiškėjas nepašalino. Atsakovas neturėjo nei pareigos, nei galimybės surinkti papildomą reikšmingą informaciją, kuri patvirtintų prieglobsčio prašytojo pasakojimą. Todėl teismas kritiškai vertino ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai.
12. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.
15. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Pareiškėjo paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių. Net ir esant netiksliems, logiškai nepagrįstiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams, prieglobsčio prašymą nagrinėjanti institucija turi tikslinti ir aiškintis aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas klaidino tyrimą ar tyrimo metu teikė prieštaringą informaciją. Pareiškėjas detalesnę informaciją teikdavo tik po patikslinamų klausimų, dėl kalbėjimo manieros. Pareiškėjo pasakojimas turėjo būti laikomas patikimu įrodymu.
15.2. Teismas nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo dalyvavimo 5-6 mitinguose 2020 m., dėl ko jis išvyko iš kilmės valstybės, supratęs, kad ten jis gali būti persekiojamas dėl savo opozicinės veiklos. Teismas nenurodė, kokių dokumentų pagrindu konstatavo, kad pareiškėjui vykstant į (duomenys neskelbtini), iš jos grįžtant ir išvykstant į Lietuvą, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtų buvęs sulaikytas dėl to, kad jam buvo išrašyti šaukimai atvykti į milicijos skyrių.
15.3. Aplinkybė, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką su darbo viza, nepaneigia to, kad pareiškėjas nusprendė palikti kilmės šalį ne dėl materialių gyvenimo sąlygų pagerinimo, o dėl jam kylančios grėsmės. Pareiškėjo atvykimas su darbo viza rodo tik jo atvykimo būdą, o ne priežastį.
15.4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, susijusias su jo sulaikymu kilmės šalyje, kurios nebuvo nustatytos atsakovui atliekant tyrimą ir jo pagrindu priimant Sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2021 m. vasarą buvo sulaikytas palaikius jį kitu žmogumi, tačiau vėliau, klaidai paaiškėjus, paleistas. Teismas sprendime šias aplinkybes įvertino kaip patvirtinančias, kad pareiškėjas nėra persekiojamas, nes milicijos įstaigoje buvo patikrinta jo tapatybė (jis pasakė savo vardą, pavardę), nes, priešingu atveju, sulaikius jį per klaidą, bet vėliau patikrinus tapatybę, pareiškėjas nebūtų buvęs paleistas, net ir klaidai išaiškėjus. Tačiau nėra pagrindo išvadai, kad šios aplinkybės turėjo lemti pareiškėjo sulaikymą dėl to, kad jam buvo siųsti šaukimai atvykti į milicijos įstaigą. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nebuvo pakankamai duomenų, kad pareiškėjo tapatybės nustatymas vyko su tikslu patikrinti, ar jis nėra ieškomas milicijos – galima konstatuoti tik tai, kad milicijos pareigūnai nusprendė, kad pareiškėjas nėra jų ieškomas asmuo ir tai, kaip galima suprasti iš pareiškėjo paaiškinimų, buvo padaryta ne dėl to, kad milicijos pareigūnai išsiaiškino, kad pareiškėjas nėra ieškomas, bet dėl to, kad neatitiko pareiškėjo ir milicijos ieškomo konkretaus asmens išoriniai požymiai. Taigi, išvada, kad pareiškėjas nebuvo (nėra) persekiojamas (duomenys neskelbtini), nes po klaidingo sulaikymo jis buvo paleistas, savaime nepatvirtina, kad būtent pareiškėjui buvo siunčiami šaukimai atvykti į milicijos skyrių.
15.5. Tiek atsakovas, tiek teismas netinkamai įvertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, pareiškėjo pasakojimas apie kilmės valstybėje egzistuojančią persekiojimą grėsmę yra tinkama įrodinėjimo priemonė, o pasakojimo trūkumai turėjo būti pašalinti tiek atsakovui atliekant tyrimą, tiek teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą. Teismui pripažinus, kad pareiškėjo patirtas persekiojimas nėra susijęs su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytomis konvencinėmis priežastimis, jis (pasakojimas) laikytinas susijusiu su papildomos apsaugos suteikimo nuostatomis, kurios taip pat nebuvo tinkamai įvertintos.
15.6. Pareiškėjas nurodė ir byloje nepaneigta, kad jis teisėsaugos institucijų buvo ieškomas namuose, taip pat gavo šaukimus atvykti į milicijos skyrių. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, veikiantys prieš režimą (nepriklausomai nuo to, ar jų vaidmuo yra vadovaujamojo pobūdžio ar tai tik eisenose dalyvaujantys asmenys), susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema. Pareiškėjas turi pagrįstą baimę, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) taps viena iš valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų. Šios priežastys, pareiškėjo vertinimu, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.
17. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:
17.1. Pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus ir nedetalus, bendro pobūdžio. Įrodymų (pvz., nuotraukos, šaukimai), patvirtinančių pareiškėjo nurodytus tariamai autobiografinius faktus, prieglobsčio prašytojas nepateikė. Atsakinėdamas į patikslinančius klausimus apie protestus, pareiškėjas teikė abstrakčius, miglotus atsakymus. Pareiškėjui buvo užduodami papildomi klausimai ir siekiama išsiaiškinti bylai svarbias aplinkybes. Be to, pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigė ir surinkta kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą pagrįstai buvo vertinama hipotetine.
Šalies argumentai
17.2. Pareiškėjas Departamentui nebuvo nurodęs aplinkybių dėl jo klaidingo suėmimo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad 2021 m. vasarą jis buvo sulaikytas palaikius jį kitu žmogumi, tačiau vėliau, klaidai paaiškėjus, paleistas. Pareiškėjas patvirtino, kad milicijos įstaigoje buvo patikrinta jo tapatybė (jis pasakė savo vardą, pavardę). Atsakovas pažymi, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas kilmės valstybėje dėl protestų (už 2020 m.) nėra persekiojamas, nes, priešingu atveju, sulaikius jį per klaidą, bet vėliau patikrinus tapatybę, pareiškėjas nebūtų buvęs paleistas, net ir klaidai išaiškėjus. Aplinkybė, kad milicija laukė pareiškėjo prie namų ir jį nuvežė į nuovadą apklausti, nagrinėjamu atveju patvirtina, kad policija persekiojo kitą asmenį, kuris buvo panašus į pareiškėją, bet pačiam pareiškėjui jokių įtarimų neturėjo ir jų nepareiškė, toliau persekioti neketino – klaidai paaiškėjus paleido pareiškėją po apklausos į namus.
17.3. Pareiškėjui taip pat pagrįstai atsisakyta suteikti papildomą apsaugą Lietuvoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio nuostatų. Departamentas rėmėsi patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei Sprendime padarytas išvadas, pareiškėjas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Departamentas atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Departamentas, atlikęs išsamų tyrimą, pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
20. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pareiškėjo argumentus, neatsakė į visus pareiškėjo teiginius, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
23. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.
24. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
25. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.
29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
30. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
31. Pareiškėjo teigimu, jis kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl politinių motyvų, t. y. kad 2020 m. dalyvavo protestuose. Vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą šiuo aspektu, darytina išvada, jog pasakojimas yra išskirtinai abstraktus, bendro pobūdžio, pasakojimui trūksta detalių, tikslumo, o atsakinėdamas į patikslinančius klausimus apie protestus, pareiškėjas teikė abstrakčius, miglotus atsakymus, kurie nėra nulemti pareiškėjo kalbos manieros. Prieglobsčio prašytojas nepateikė įrodymų (pvz., nuotraukų, šaukimų), patvirtinančių jo nurodytus tariamai autobiografinius faktus. Be to, pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia ir surinkta kilmės valstybės informacija.
32. Atsakovo tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyko tik 2 protestai. 2020 m. (duomenys neskelbtini) įvykęs protestas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vyko taikiai, protestuotojai nebuvo vaikomi ar suiminėjami policijos, nebuvo fiksuota jokių incidentų. Protesto metu buvo aiškiai naudojamos (duomenys neskelbtini) vėliavos (priešingai nei nurodė pareiškėjas) ir (duomenys neskelbtini) spalvos balionai. 2020 m. (duomenys neskelbtini) protestas (duomenys neskelbtini) buvo skirtas išreikšti palaikymą neteisėtai (duomenys neskelbtini) rinkimus laimėjusiam (duomenys neskelbtini). Protestas tuomet nebuvo įvykęs spontaniškai ir buvo organizuojamas valstybės institucijų, susibūrimo metu (duomenys neskelbtini) buvo laikomi plakatai, išsakantys palaikymą (duomenys neskelbtini) perrinkimą. Nors pareiškėjas teigė, jog jis dalyvavo demonstracijoje, kurioje buvo naudojama (duomenys neskelbtini) oficiali vėliava, tačiau kiti jo teiginiai – milicijos jėgos panaudojimas prieš protestuotojus, protesto akcijos pabaiga ir protesto tikslas ir pasisakymai/šūksniai neatitinka surinktos kilmės valstybės informacijos, nes jo metu nebuvo kritikuojamas (duomenys neskelbtini), nepasisakyta dėl rinkimų neteisėtumo, renginys neišvaikytas milicijos pareigūnų. Pareiškėjas nedetalizavo, kuriame proteste jis dalyvavo, o jo nurodytos detalės neatitiko nei vieno iš nurodytų protestų, vykusių aptariamu laiku (duomenys neskelbtini) mieste. Apie (duomenys neskelbtini) vykusius protestus pareiškėjas apie taip pat teikė tik labai abstrakčią ir visuotinai žinomą informaciją, negalėjo nuosekliai paaiškinti protestų datos, eigos, reikalavimų, kitų esminių įvykių ar protestų atributikos. Nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad pareiškėjas nebuvo protestų organizatoriumi ar lyderiu, nepriklausė jokiai politinei opozicinei partijai, dėl ko būtų galėjęs susilaukti didesnio saugumo ar policijos tarnybų dėmesio, tačiau, jeigu ir dalyvavo protestuose, tik kaip eilinis jų dalyvis. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu Departamentas teisėtai ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą šiuo aspektu nėra pagrįsta.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus, taip pat kritiškai vertina pareiškėjo pasakojimą dėl pašto dėžutėje rastų šaukimų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas apklausos Departamente metu teigė, jog šaukimuose nebuvo įvardinta pareiškėjo kvietimo atvykti į milicijos skyrių priežastis, juose buvo nurodytos tik atsisakymo atvykti pasekmės. Pareiškėjas teigė, jog jis manė, kad šaukimai buvo siunčiami dėl jo dalyvavimo protestuose, tačiau ši hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio nuomonė neparemta kitais byloje surinktais įrodymais, todėl pagrįstai įvertinta kritiškai – nepripažinta patikimu įrodymu bei nustatytu faktu.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl pareiškėjo pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis 2021 m. vasarą buvo klaidingai sulaikytas milicijoje, palaikius jį kitu žmogumi, tačiau tą pačią dieną, išaiškėjus klaidai, kai buvo patikrinta jo tapatybė, jį paleido, pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai. Aplinkybė, kad pareiškėjas, nustačius jo tapatybę milicijos įstaigoje, buvo paleistas, leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjas kilmės valstybėje dėl protestų (už 2020 m.) nėra persekiojamas, nes, priešingu atveju, jis nebūtų buvęs paleistas, net ir klaidai išaiškėjus. Byloje nenustačius pareiškėjo nurodyto persekiotojo objektyvaus tikslo persekioti pareiškėją, teiginiai, kad pareiškėjas galėjo būti sulaikytas dėl dalyvavimo protestuose, o ne dėl kilmės šalies teisėsaugos pareigūnų klaidos („palaikius jį kitu asmeniu“, klaidai paaiškėjus pareiškėjas buvo paleistas) negali būti laikomi pagrįstais.
35. Be kita ko, byloje nustatytos aplinkybės: pareiškėjas į Lietuvos Respubliką, turėdamas darbo vizą, atvyko 2021 m. birželio (duomenys neskelbtini), tačiau prieglobsčio prašymą pateikė tik 2022 m. rugsėjo 22 d.; siekdamas atnaujinti vizą, kuri galiojo iki 2022 m. gegužės (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nusprendė vykti į kilmės šalį, pratęsti vizos galiojimą ir grįžti atgal į Lietuvą (buvo nusipirkęs ir autobuso bilietą); pareiškėjui nepavyko to padaryti dėl dingusių asmens dokumentų po susitikimo su draugu; dėl prarastų dokumentų jis nusprendė kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vilniuje, tačiau pinigų ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas sutrukdė gauti pasą arba grįžimo dokumentus.
36. Taigi nustatytų faktinių aplinkybių visuma, kaip teisingai nustatė Departamentas, nepagrindė prielaidos, jog tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsauga) identifikuoja pareiškėją kaip grėsmę valdančiajam (duomenys neskelbtini) režimui ir dėl to ieško prieglobsčio prašytojo, siekia jį sulaikyti ir nubausti. Pastebėtina, kad grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; ir kt.)
37. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios nulemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.
38. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
39. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (be kita ko, dėl pareiškėjo atvykimo būdo ir tikslo, dėl jo išvykimo į kitas šalis), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
40. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų.
41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.