- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- I-599-289/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01808-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. V-92 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo.
Pareiškėjos skunde (b. l. 2–4) nurodoma, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-92 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai už tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, įrašant į valstybės tarnautojo asmens bylą. Su tokia nuobauda nesutinka, nes tarnybinio nusižengimo nepadarė. 2017 m. rugpjūčio 30 d. ryte, teismo pirmininkas paskambinęs telefonu paprašė, kad pareiškėja užeitų pas jį į kabinetą. Teismo pirmininkas pareiškėjai priminė draugišką pasiūlymą išeiti iš darbo, kurį buvo pateikęs 2017 metų sausio mėnesį prieš kasmetinį valstybės tarnautojų vertinimą. Jausdama psichologinį spaudimą, aktyviai ieškojo kito darbo ir susirado, t. y. turėjo būti pervesta tarnybinio kaitumo būdu į Šiaulių apylinkės teismą, bet pasiūlymas dirbti buvo atšauktas ir pareiškėja liko dirbti Radviliškio rajono apylinkės teisme. Ši situacija buvo teismo pirmininkui žinoma. Po to, teismo pirmininkas pasakė, kad teisėja D. Š. informavo jį apie pareiškėjos nekokybiškai parengtus procesinių dokumentų projektus. Paprašius teismo pirmininką nurodyti pareiškėjos procesinių dokumentų trūkumus, jis pareiškėjai nieko nepaaiškino ir padavė karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą bei pasakė, kad galioja pasiūlymas išeiti iš darbo šalių susitarimu su dviejų mėnesių išeitine kompensacija. Pareiškėjai teisėja D. Š. nebuvo pareiškusi pastabų dėl pareiškėjos rengtų procesinių dokumentų projektų, todėl pareiškėja nuėjo pas teisėją D. Š. paklausti, kokie buvo jos procesinių dokumentų projektų trūkumai. Teisėja paaiškino, kad teismo įsakymuose reikalavimas (dėl..) ir skolininkas (iš skolininko ...) buvo parašyti atskirose eilutėse, o nutartis - „sviestas sviestuotas“. Pareiškėja teisėjos paklausė, kodėl nenurodė pareiškėjai rengti procesinius dokumentus taip, kaip teisėja nori, ir, kad parengti projektai blogi, o iš karto informavo teismo pirmininką. Teisėja paaiškino, kad su pareiškėja dirba laikinai, todėl ir nenurodė jos darbo trūkumų. Grįžusi į savo darbo kabinetą, Teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) surado teisėjos D. Š. 2017 m. birželio 13 d. teismo įsakymą (pasirašytą teisėjos el. parašu), kuriuo ir naudojosi rašydama teismo įsakymo projektą. Jame „reikalavimas“ ir „skolininkas“ buvo parašyti atskirose eilutėse. Be to, minėtas teismo įsakymas buvo surašytas nesilaikant Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu patvirtintų „Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų“ - nurodyta „išnagrinėjusi“, „LR CPK“. Pareiškėjos projektas atitiko minėtus standartus. Surašytą 2017 m. birželio 13 d. teisėjos D. Š. teismo įsakymą nunešė teisėjai, jos neradusi, padėjo ant teisėjos darbo stalo. Vėliau peržiūrėjo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2581 -766/2017, kurią teisėja buvo apibūdinusi kaip „sviestas sviestuotas“. Teisėja iš pareiškėjos parengto nutarties projekto buvo išbraukusi motyvą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad nutartyje turi būti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Pareiškėja rašydama šios nutarties projektą naudojo LITEKO sistemoje esantį galutinį procesinį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-1442-1029 2016, kurioje ir buvo įrašytas teisėjos išbrauktas motyvas. Paėmusi savo ruoštą nutarties projektą, pasirašytą teisėjos D. Š. nutartį bei nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1442-1029/2016, nuėjo pas teisėją ir padavė minėtus dokumentus. Pas teisėją D. Š. nuėjo išsiaiškinti, ar nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-2581-766/2017 tikrai nebūtina įrašyti motyvo. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Buvo labai susijaudinusi, net pravirko. Tuomet teisėja paprašė nusiraminti. Tada kalbėjo apie nutarties projektą. Stengėsi kalbėti aiškiai, jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, kalbėjo dalykiškai. Pareiškėjos aukščiau nurodyti veiksmai nėra pažeidimas, o darbo funkcijų vykdamas, siekiant tinkamai įvykdyti pareigas - parengti kokybiškai procesinių dokumentų projektus. 2017 m. rugpjūčio 30 d. parašė prašymą Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininkui A. M. „Dėl patikrinimo atlikimo“, kuriuo prašė atlikti patikrinimą ir palyginti pareiškėjos pateiktus procesinių dokumentų projektus su procesiniais dokumentais, esančiais Teismų informacinėje sistemoje, nustatyti pateiktus procesinių dokumentų projektų trūkumus. Patikrinimas nebuvo atliktas. 2017 m. rugsėjo 6 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodyta: „Savo veiksmais galimai pažeidėte Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 punktą“. Tai yra Valstybės tarnybos įstatymo sąvoka, apibrėžianti, kas yra laikoma šiurkščiu pažeidimu. Kadangi nurodyta sąvoka, bet ne konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, tai nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė į gynybą. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus. Kai Radviliškio rajono apylinkės teismo administracijos sekretorė R. B. įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, pareiškėja paklausė, ar nėra daugiau dokumentų. Ji pasakė, kad nėra. Šią aplinkybę gali patvirtinti teismo administracijos sekretorė R. B.. 2017 m. rugsėjo 29 d. Išvadoje „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėjos A. G. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau - Išvada) nurodyta: teismo pirmininko A. M., posėdžių sekretorių G. B. ir A. A. bei teisėjos D. A. paaiškinimus. Pareiškėjai šie paaiškinimai nebuvo įteikti. Posėdžių sekretorė A. A. pati paaiškinimo neįteikė, jos paaiškinimą posėdžių sekretorė S. M. ir teisėja D. Š. A. A. nedarbingumo laikotarpiu rado jos stalčiuje, tuomet teisėja D. Š. jį paėmė. Toks įrodymas nėra legitimus ir juo negalima remtis. Šią aplinkybę gali patvirtinti posėdžių sekretorės S. M. ir A. A.. Išvadoje nėra nurodyta, kokį Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį pareiškėja pažeidė, tačiau 2002 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 977 patvirtintų „Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ 13 punktas numato, jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta: „Pripažinti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėja A. G. padarė netyčinį (dėl didelio susijaudinimo) darbo drausmės pažeidimą“. Mano, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tyčia. 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininkas A. M. teikė pasiūlymus „Dėl neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo“. 2017 m. spalio 3 d. Nacionalinės teismų administracijos, teismų ir prokuratūros vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija pateikė Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą, kuria pasiūlė nepritarti tiesioginio vadovo siūlymui.
Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo reikalavimą. Teisėjos D. Š. padėjėja dirbo labai trumpą laiką. 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismo pirmininkas pakvietė į kabinetą ir pasakė, kad dėl pareiškėjos darbo kokybės teisėja D. Š. turi pastabų. Pirmininkas davė pareiškėjai užpildyti dokumentus dėl neeilinio vertinimo. Koridoriuje sutiko teisėją D. Š. su sekretore A. A.. Nuėjo į jos darbo kabinetą. Kabinete paklausė, kodėl nebuvo išsakytos pastabos, paklausė, kokiuose projektuose ir kokios klaidos buvo. Teisėja projektų neįvardijo, tačiau teismo įsakymuose ji norėjo, kad „...ir skolininkas“ būtų vientisas tekstas, tačiau teismo šablonas, esantis Liteko išskiria į atskiras eilutes, kad būtų aiškiau. Pirmą kartą atėjusi tik išklausė teisėjos. Projektus rengė remdamasi D. Š. dokumentais, esančiais Liteko. Dar dėl vienos nutarties teisėja pasakė, kad „sviestas sviestuotas“. Atėjusi į savo darbo kabinetą pradėjo ieškoti savo darbo projektų, kitus sistemoje esančius projektus, teismo įsakymus ir nuėjo pas teisėją. Jos kabinete nebuvo. Padėjo dokumentus jai ant stalo. Grįžusi ieškojo nutarties, palygino su teisėjos nutartimi, kur išbrauktas motyvas. Pareiškėjai keistai pasirodė, kad Radviliškio teisme, skirtingai nei visoje Lietuvoje, CPK normos interpretuojamos kitaip. Paėmė teisėjos G. K. nutartį, kur toks motyvas buvo. Šios nutarties pagrindu priėmė tą projektą. Atėjusi pas teisėją jautėsi susijaudinusi, manė esanti apkaltinta be pagrindo, jog su teisėja buvo galiama anksčiau išsiaiškinti. Pravirko, teisėja sakė nusiraminti. Teisėjai turbūt atrodė, kad tai nėra svarbu. Gal kai susijaudino, pradėjo strigti gerklėje, nebuvo mosikavimo rankomis ar kėdės pastūmimo. Nenorėjo jos įžeisti, tik norėjo sužinoti, kokias klaidas padarė. Neįrodė, kokį pažeidimą padarė pareiškėja. Taisyklių 13 punkte numatyta, kad jei valstybės tarnautojas padaro tarnybinį nusižengimą, turi būti kvalifikuojamas, ar padarytas tyčia. Šiuo atveju to nebuvo išvadoje ir ji neatitiko 13 punkto reikalavimo. Kaltės formos nėra, įvardino kaip netyčinį. Nebuvo nei sumos klaidingos, nei kreditoriai, nei kas, tik nepatiko forma. Šūkavimo tikrai nebuvo. Tai buvo tik dalykinis pasiaiškinimas. Rašo, kad pareiškėja gailėjosi, bet pareiškėja nesakė, kad tai padarė. Ji nepripažino. Su šita teisėja teko dirbti ir vėliau, kai jos padėjėjos nebuvo. Dar sekantį kartą, nesant padėjėjos, teisėja paprašė pagalbos ir pareiškėja padėjo. Jokių konfliktų nebuvo. Triukšmo nebuvo, buvo tik pokalbis. Kalbėjo su teisėja dalykiškai ir tik apie darbus. Nesupranta, kaip sutrikdė darbą. Neatkreipė dėmesio, kad pas teisėją buvo senas standartas, o pareiškėja parašė pagal naują standartą.
Atsiliepimas
Atsakovo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. atsiliepime (b. l. 20–21) nurodoma, kad skunde keliami padėjėjos kvalifikacijos ir jos darbo vertinimo klausimai, tačiau drausminė nuobauda jai paskirta už itin nepagarbų elgesį su teisėja. Tokį jos elgesį ir tyrimo metu, ir dabar vertina kaip labai nemandagų, nepateisinamą, todėl pirmame skundo lape išdėstytus paaiškinimus atmeta kaip nesusijusius su jos padarytu pažeidimu. Atsakovo nuomone, teisėjo padėjėjos darbo trūkumai, nekvalifikuoti projektai, dokumentai su nepakankamai pagrįsta teisine analize vertinami teisėjo padėjėjos eilinio kasmetinio ar neeilinio vertinimo metu, o darbo metu nustatyti pažeidimai tiriami atliekant tarnybinį patikrinimą, todėl nederėtų jų maišyti. Skundas pateiktas akivaizdžiai klaidinant teismą, siekiant įtraukti jį nagrinėti teisėjo padėjėjos tinkamos kvalifikacijos, o ne jos nepagarbaus elgesio su teismo teisėja klausimą. Padėjėjos prašymas atlikti tarnybinį patikrinimą nebuvo tenkinamas, nes tai net nėra šio dalyko svarstymo pagrindas, o kaip jau buvo minėta, šis klausimas (dėl tinkamos kvalifikacijos) tuo metu buvo numatytas nagrinėti neeiliniame teisėjo padėjėjos vertinime Vilniuje, todėl padėjėjos interesai nebuvo pažeidžiami. Padėjėja turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl akivaizdžiai suprato apie kokius galimus pažeidimus kalbama 2017 m. rugsėjo 6 d. pranešime dėl galimai padarytų pažeidimų, todėl atmeta bet kokius padėjėjus argumentus, kad ji nesupratusi pranešimo esmės ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyto pažeidimo kvalifikacijos. Toks pareiškėjos pareiškimas dar ir ne logiškas, nes tyrimo eigoje nustatyta, kad ji pripažino savo pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi. Atsakovo nuomone, pareiškėjos keliami klausimai yra teisės klausimai, ir faktų aiškinimasis žodinio proceso tvarka nėra būtinas. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, kad žodinis nagrinėjimas užtikrins jos pažeistų teisių gynimą, tačiau neaišku, kuo tai pasireikš: pareiškėja savo nuomonę gali pateikti raštu, ir bus išklausyta, o priešingos šalies spaudimas apskritai nepaaiškinamas; pareiškėja visada buvo išklausoma darbe, asmeniškai pas teismo pirmininką, jai sudaromos saugios ir palankios sąlygos darbui. Argumentai dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ir dėl drausminės nuobaudos skyrimo visiškai nurodyti išvadoje, daugiau atsakovas nieko papildomai nenurodys.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. G. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. V-92 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Žemesnės instancijos teismas
Įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 997 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. išvada Nr. BVD-114 „Išvada dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėjos A. G. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada).
Išvadoje (b. l. 22–25) nurodoma, kad Komisija, išnagrinėjusi anksčiau nurodytą faktinę informaciją ir nustatytus teisės aktų reikalavimus valstybės tarnautojai, daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėjos A. G. veiksmuose, nurodytuose Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjos D. Š. 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime, yra tarnybinio nusižengimo sudėtis – pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 51 punkto reikalavimus, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl tarnautojo kaltės.
Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias tarnautojo veikas, padarytas dėl tarnautojo kaltės, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Šiuo atveju, sprendžiant, ar Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-92 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 2002 m. birželio 25 d. Nr. 977 (nuo 2012 m. lapkričio 1 d. galiojanti redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.
Išvadoje nurodoma, kad Radviliškio rajono apylinkės teisme gautas teisėjos D. Š. 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas.
Žemesnės instancijos teismas
Taisyklių 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą.
Taisyklių 5 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją.
Taigi Taisyklių 4 punkte numatytas imperatyvus reikalavimas įpareigoti įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą ir tik po šio imperatyvaus reikalavimo atlikimo valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, gali šiam nusižengimui tirti sudaryti komisiją.
Teismo posėdyje liudytoja R. B. nurodė, kad teismo pirmininkas „prašė pradėti procedūrą“, „kai pirmininko pavedimu buvo pradėtas patikrinimas, buvo vienas teisėjos D. Š. pranešimas“.
Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucijoje ant 2017 m. rugpjūčio 30 d. teisėjos D. Š. paaiškinimo parašyta „sudaryti komisiją drausminiam nusižengimui tirti“.
Atkreiptinas dėmesys, kad Išvados pavadinime nurodyta „Komisija tarnybiniam nusižengimui tirti, rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Komisijos sudarymo galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti pakeitimo“. Kita vertus Išvadoje nurodyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3, 5, 7, 13 punktais, 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-85 sudarė komisiją, galimai teismo padėjėjos A. G. padarytam nusižengimui tirti. Pažymėtina, kad administraciniam teismui šioje byloje nepateiktas (-i) įsakymas (-ai), kuriuo (kuriais) buvo sudaryta (-os) komisija (-os) tarnybiniam nusižengimui tirti.
Darytina išvada, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija (b. l. 31) nutarta sudaryti komisiją tarnybinio nusižengimo ištyrimui, tačiau jokiu valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (Taisyklių 3 punktas) ir nebuvo suformuluotas konkretus įpareigojimas pradėti tirti tarnybinį nusižengimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui, kaip numatyta taisyklių 4 punkte. Rašytiniai įrodymai, patvirtinantys Komisijos sudarymo faktą (jos sudėtį), kaip jau buvo minėta, taip pat nepateikti.
Žemesnės instancijos teismas
Taisyklių 7 punkte nurodoma, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.
Pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 5 d. įteiktas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. teismo administracijos sekretorės R. B. parengtas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. BVD-97 (b. l. 36), o 2017 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjai įteiktas to paties turinio pranešimas Nr. BVD-99, parengtas Komisijos pirmininkės O. J., Komisijos narių K. L. ir R. B..
Įrodymų, kad R. B. buvo įgaliota pradėti tirti galimą tarnybinį nusižengimą byloje neturima, todėl darytina išvada, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. pranešimas parengtas nesilaikant Taisyklių 7 punkto reikalavimo, numatančio, kad pranešimą rengia už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas. 2017 m. rugsėjo 6 d. pranešimas Nr. BVD-99 parengtas Komisijos, kurios sudarymą patvirtinančių dokumentų teismas neturi.
Darytina išvada, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. pranešimas Nr. BVD-97 ir 2017 m. rugsėjo 6 d. pranešimas Nr. BV-99 parengti pažeidžiant Taisyklių 7 punkto reikalavimus.
Taisyklių priede „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys“ nurodoma, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės. Taip pat ir pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-473/2007 nurodoma, jog pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės.
2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. pranešimuose apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 36-37) pranešama, kad yra duomenų, jog pareiškėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – neetiškai kalbėjosi su Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja D. Š., pažemino teisėjos garbę ir orumą, kėlė triukšmą darbo metu. Sutrikdė teisėjos darbo dieną, nesilaikė elgesio reikalavimų; savo veiksmais galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 punktą, Teismo vidaus taisyklių 51 punktą, 52 punktą.
Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; tos pačios dalies 10 punkte numatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. V-25 patvirtintų Radviliškio rajono apylinkės teismo vidaus tvarkos taisyklių 51 punkte numatyta, kad teisme turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis; 52 punkte numatyta, kad teismo darbuotojams draudžiama darbo vietoje vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius.
Iš pranešime nurodytų faktinių aplinkybių negalima suprasti, kuri iš pranešimuose nurodytų veikų galėtų būti priskirtina būtent šiukščiam pažeidimui.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame numatytas pavyzdingumo principas, nustatantis, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus, tvarkingas. Išvadoje nurodoma, kad sisteminis Valstybės tarnybos įstatymo aiškinimas sudaro pagrindą manyti, kad valstybės tarnautojo veikla šio įstatymo kontekste gali būti suprantama kaip jo veikla, kuri yra betarpiškai susijusi su jo tarnyba, jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, viešojo administravimo vykdymu, o jo veiklos etikos principai, įtvirtinti įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, orientuoti būtent į šios veiklos reguliavimą.
Nei 2017 m. rugsėjo 5 pranešime Nr. BVD-97, nei 2017 m. rugsėjo 6 d. pranešime Nr. BVD-99 nebuvo nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktas, t. y. pranešimais pareiškėja nebuvo informuota, jog yra duomenų, kad pareiškėja galimai savo veiksmais (neveikimu) pažeidė pavyzdingumo principui keliamus reikalavimus / dalį reikalavimų: atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-473/2007 nurodoma, jog jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui.
Taisyklių 13 punkte numatyta, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.
Kaip jau buvo minėta jokiu valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, bet atsižvelgiant į tai, jog teisėjos D. Š. paaiškinimas buvo parašytas 2017 m. rugpjūčio 30 d. dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. įvykio (galimo tarnybinio nusižengimo) ir Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija buvo nurodyta sudaryti komisiją, laikytina, kad paskutinioji, 21 –oji darbo diena buvo 2017 m. rugsėjo 28 d., o ne 2017 m. rugsėjo 29 d. Taigi Komisija Išvadą pateikė pažeidusį Taisyklių 13 punkte numatytą terminą.
Darytina išvada, kad buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas, numatantis reikalavimus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą parengimui, taip pat nebuvo laikomasi Taisyklių 3–4, 5, 7, 13 punktuose numatytų terminų ir šiuose punktuose numatytų reikalavimų dėl atsakingo asmens paskyrimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, komisijos sudarymo, todėl buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.
Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o tam būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008).
Išvadoje Komisija padarė išvadą, jog pareiškėjos veiksmuose, nurodytuose Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjos D. Š. 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime, yra tarnybinio nusižengimo sudėtis – pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 51 punkto reikalavimus, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl tarnautojo kaltės.
2017 m. rugpjūčio 30 d. teisėjos D. Š. paaiškinime (b. l. 31) nurodyta, kad „šių metų rugpjūčio 30 d., apie 9:30 val. teisėjo padėjėja A. G., atėjusi pas teisėją D. Š. į kabinetą, pradėjo priekaištauti teisėjai, kodėl ji pasakė pirmininkui, jog A. G. blogai dirba, reikalavo paaiškinti, ką ji daro blogai. Teisėja trumpai paaiškino ką, teisėjos nuomone, ji daro negerai. A. G. išėjo iš kabineto. Apie 11:00 val. teisėjo padėjėja vėl atėjo pas teisėją į kabinetą, pakeltu tonu reikalavo, kad teisėja paaiškintų, ką ji blogai daro, teisėjai paprašius nusiraminti, ji nekreipė dėmesio, toliau reikalavo teisėjos paaiškinimų, elgėsi neadekvačiai, verkė, kėlė triukšmą. Tokiu elgesiu teisėjo padėjėja A. G. sutrikdė teisėjos darbo dieną. Manau, kad toks elgesys neatitinka etikos ir elementarios kultūros normų.“
Atsakovo Išvadoje nusižengimo sudėtis sietina būtent su šiame teisėjos D. Š. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis.
Radviliškio rajono apylinkės teismo vidaus tvarkos taisyklių 51 punkte numatytas visetas reikalavimų, kurių privalo laikytis teismo teisėjai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, t. y. turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis.
Išvadoje nurodoma, kad išanalizavus prie teisėjos D. Š. 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio pranešimo pridėtus teisėjo padėjėjos A. G., teismo pirmininko A. M., posėdžių sekretorės G. B. ir A. A. bei teisėjos D. A. paaiškinimus, nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja A. G. 2017 m. rugpjūčio 30 d. 11 val. (tai nustatyta susipažinus su teismo darbuotojų pateiktais paaiškinimais) teisėjos D. Š. kabinete sukėlė triukšmą darbo metu ir taip pažemino teisėjos garbę ir orumą, t. y. nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 51 punkte numatytų elgesio reikalavimų, įpareigojančių teisme vengti triukšmo, palaikyti dalykinę darbo atmosferą, elgtis pagarbiai vieni su kitais. Taigi Išvadoje 51 punkto pažeidimas sietinas tiesiogiai su triukšmo sukėlimu darbo metu ir teisėjos garbės ir orumo pažeminimu. Pažymėtina, kad teisėjos 2017 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinime nėra nurodoma, jog pareiškėjos veiksmai (elgesys) pažemino jos garbę ir orumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).
Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos A. A. ir G. B. teismo posėdyje nurodė girdėjusios triukšmą teisėjos D. Š. kabinete 2017 m. rugpjūčio 30 d. kabinete esant pareiškėjai, tačiau liudytojos nenurodė jokių aplinkybių, faktų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 30 d. sukėlė triukšmą darbo metu ir taip pažemino teisėjos garbę ir orumą. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai Radviliškio rajono apylinkės teismo vidaus tvarkos taisyklių 51 punktą aiškino plečiamai, konstatuodamas teisėjos D. Š. garbės ir orumo pažeminimą. Taip pat pažymėtina, kad ir 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. pranešimuose bei Išvadoje nurodomas teisėjos D. Š. garbės ir orumo pažeminimas negalėjo būti siejamas (grindžiamas) su Radviliškio rajono apylinkės teismo vidaus tvarkos taisyklių 51 punkte numatytais įpareigojimais (teisme vengti triukšmo, palaikyti dalykinę darbo atmosferą, elgtis pagarbiai vieni su kitais).
Kadangi nagrinėjamu atveju tarnybinio tyrimo išvadoje tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, tai laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu (pvz. žr. 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-918/2011). Konstatavus, jog ir kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą padarytas esminis pažeidimas, nebeatliekama kitų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų analizė.
Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad tarnybinė nuobauda skirta vadovaujantis prieštaringa tarnybinio patikrinimo Išvada, padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. V-92 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. V-92 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.