Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės, nuteistojo M. R. gynėjų advokatų Ato Molio ir Mariaus Endzino apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 192 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 300 MGL (15 000 Eur) bauda, ją sumokant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

R. K. dėl kaltinimo pagal BK 192 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš M. R. priteista asociacijai (duomenys neskelbtini) 38 000 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 11 658,18 Eur turtinei žalai atlyginti.

Asociacijai LATGA iš M. R. nuspręsta priteisti 7 936,02 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu nuspręsta konfiskuoti M. R. turtą už 199 730,95 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. R. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ankščiau, kaip 2010 m. vasario 18 d. ir ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 8 d. neteisėtai, pažeisdamas 2003 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1355, 15 straipsnio 2 dalį <...> nesudaręs su autorių teisėms atstovaujančia asociacija (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) autorinės ar autorinės licencinės sutarties, siekdamas finansinės naudos, atgamino ir įkėlė į internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) patalpintą kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) valstybėje, serveriuose, ne mažiau 4782 vnt., audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių bendra vertė ne mažiau kaip 9 516,18 Eur, kurias administruodamas internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), laikė šioje internetinėje svetainėje ir platino, sudarydamas galimybę užsiregistravusiems lankytojams neteisėtas kūrinių kopijas peržiūrėti realiu laiku arba parsisiųsti į savo įrenginius, perkant taškus, taip jis gavo ne mažiau 199 730,95 Eur neteisėtų pajamų. Tokiu būdu M. R. komercijos tikslais neteisėtai atgamino, laikė ir platino ne mažiau, kaip 4782 vnt., audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų kainą viršijo 250 MGL dydžio sumą.

2. R. K. išteisintas pagal BK 192 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo tuo, kad veikdamas kartu su M. R., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ankščiau, kaip 2010 m. vasario 18 d. ir ne vėliau, kaip iki 2017 m. vasario 8 d. neteisėtai, pažeisdamas 2003 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1355, 15 straipsnio 2 dalį <...> nesudaręs su autorių teises atstovaujančia asociacija (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) autorinės ar autorinės licencinės sutarties, siekdamas finansinės naudos, atgamino ir įkėlė į internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) patalpintą kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) valstybėje, serveriuose, ne mažiau 4782 vnt., audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių bendra vertė ne mažiau kaip 9 516,18 Eur, kurias kartu su M. R., administruodamas internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), laikė šioje internetinėje svetainėje ir platino, sudarydamas galimybę užsiregistravusiems lankytojams neteisėtas kūrinių kopijas peržiūrėti realiu laiku arba parsisiųsti į savo įrenginius, perkant taškus, taip jis (R. K.) gavo ne mažiau 9 275 Eur, o M. R. ne mažiau 199 730,95 Eur neteisėtų pajamų. Tokiu būdu M. R. kartu su R. K. komercijos tikslais neteisėtai atgamino, laikė ir platino ne mažiau, kaip 4782 vnt., audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų kainą viršijo 250 MGL dydį.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. R. atžvilgiu, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog M. R. padarė BK 192 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Nuosprendyje padaryta išvada, kad neginčijamai nustatyta, jog M. R. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino audiovizualinių kūrinių kopijas, kurių peržiūra apmokestinta įsigyjant taškus, neturėdamas licencijos tai daryti, iš šios neteisėtos veiklos gavo pajamas, veikė tiesiogine tyčia suprasdamas veikos neteisėtumą ir norėdamas taip veikti. Dėl R. K. pareikšto kaltinimo teismas padarė išvadą, kad jo veikoje BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarantys požymiai nenustatyti.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Svetlana Zabielinienė (toliau – prokurorė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. išteisinimo, pripažinti jį kaltu pagal BK 192 straipsnio 2 dalį ir paskirti 250 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą – iš R. K. konfiskuoti 9 275 Eur; civilinius ieškinius tenkinti, priteisiant solidariai iš abiejų nuteistųjų M. R. ir R. K..

4.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų. Išvadas dėl R. K. nekaltumo teismas padarė vadovaudamasis išimtinai išteisintojo parodymais, kuris yra suinteresuotas palankia bylos baigtimi ir kuris yra laisvas nuo teisinės atsakomybės duodant bet kokius parodymus. Teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu tinklalapyje (duomenys neskelbtini) buvo patalpintos audiovizualinių kūrinių kopijos neturint licencijų, šių kūrinių peržiūrai vartotojai už atitinkamą mokestį įsigydavo taškus. Pinigus vartotojai pervesdavo į užsienio piliečių vardu atidarytas sąskaitas „Paysera“, kurių prisijungimo duomenys rasti nuteistojo M. R. kompiuteriuose, arba į M. R. vardu registruotą sąskaitą „PayPal“. Pervestomis lėšomis M. R. administravo svetainę, apmokėdavo už serverį, vertimus, reklamą ir panašiai. Iš „Paysera“ sąskaitos laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. birželio 6 d. kas mėnesį į R. K. sąskaitą buvo pervesta iš viso 9 275 Eur. Registruodamas svetainę (duomenys neskelbtini) M. R., be kita ko, nurodė jam priklausančio elektroninio pašto adresą, telefono numerį. Prie elektroninio pašto dažniausia jungtasi laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. iš IP adresų, kurie priskirti M. R. gyvenamosios vietos adresui arba jam priklausančiam telefono numeriui. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d. prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo jungtasi iš IP adreso, kuris priskirtas N. K., kuri yra R. K. motina ir iš IP adreso, kuris priskirtas telefono numeriui, priskirtam (duomenys neskelbtini) išankstinio apmokėjimo paslaugai, o nuo 2016 m. lapkričio 30 d. registruotam R. K. vardu.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad atlikus kratą R. K. namuose, buvo paimtas ir apžiūrėtas stacionarus kompiuteris ir nešiojamas kompiuteris, apžiūros metu aptikti duomenys, kurie vartotoją nukreipia į (duomenys neskelbtini) pašto serverį, kuriame administruojamas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), užfiksuoti duomenys apie prisijungimą ir svetainės administravimą, aptikti pokalbių programos „Skype“ vartotojo „(duomenys neskelbtini)“, t. y. R. K. (nes šiuo vardu siųsti pokalbiai iš/į jo naudotus kompiuterius) pokalbių įrašai su grupės nariais, tarp jų ir su M. R. ((duomenys neskelbtini) yra M. R. naudojamas elektroninis paštas), pokalbiai susiję su nuorodų išsiuntimu, nurodymais sutvarkyti garsą, pakeisti slaptažodį, parašyti elektroninį paštą, išvalyti, serverio veiklos sutrikimais. Kratos M. R. namuose paimtuose ir apžiūrėtuose kompiuteriuose aptikta, kad buvo prisijungiama ir administruojama svetainė (duomenys neskelbtini) ir nevienkartiniai susirašinėjimai „Skype“ kataloge tarp vartotojų „(duomenys neskelbtini)“ (M. R.) ir „(duomenys neskelbtini)“ (R. K.). Kratų, bei surastų kompiuterių apžiūrų metu nustatytas ir užfiksuotas aplinkybes patvirtino liudytojai L. B. bei M. M. P., patvirtinę ir tai, kad nuorodą į svetainės administravimo panelę žino tik svetainę administruojantys asmenys, filmų kopijas gali sukelti tik prie administravimo panelės galintis prisijungti asmuo, pagal nuorodų sekimo eigą nustatyta, kad buvo koreguojami vartotojai, keičiami jų vardai, slaptažodžiai, elektroninio pašto adresai, atliekamos manipuliacijos su kreditais

4.3. Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmiau nurodytus įrodymus įvertino, kaip nepatikimus, nes jais kategoriškai nustatyta, kad R. K. priklausančiose kompiuterinėse laikmenose surasta (duomenys neskelbtini) administravimo panele buvo jungtasi prie interneto svetainės (duomenys neskelbtini) ir atlikti įvairūs svetainės priežiūros veiksmai. Teismas neanalizavo ir nevertino netiesioginių įrodymų – pokalbių programoje „Skype“ užfiksuotų R. K. ir kitų asmenų, tarp jų ir M. R., pokalbių turinio, kuris patvirtina, kad asmenys bendravo ne dėl filmų vertimo, o svetainės administravimo klausimais. Duomenys patvirtina, kad R. K. turėjo prieigą prie svetainės administravimo panelės ir ją naudojo svetainės veiklos funkcionavimui: neteisėtų audiovizualinių kūrinių kopijų įkėlimui, redagavimui, laikymui, platinimui ir panašiai. Analogišką aplinkybę dėl administravimo panelės radimo nuteistojo M. R. kompiuterinėse laikmenose, jungimosi prie interneto svetainės (duomenys neskelbtini) teismas susiejo su kaltinime nurodytų veiksmų atlikimu, tačiau R. K. atžvilgiu tuos pačius duomenis vertino iš esmės skirtingai, nenurodydamas jokių tokio vertinimo motyvų. Nors R. K. kompiuterinėse laikmenose užfiksuotų pokalbių nekomentavo, tačiau jo paties parodymais nustatyta, kad administravimo panelės turėjimas (naudojimas) ir jungimasis prie svetainės niekaip nesusijęs su filmų vertimo veikla, kuriai vykdyti buvo naudotas tik svetainės elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino ir liudytojai D. A. ir P. C.. Teismas taip pat neanalizavo ir nevertino duomenų dėl į R. K. sąskaitą atliktų pinigų pervedimo laikotarpių nesutapimo su R. K. jungimosi prie svetainės elektroninio pašto adreso laikotarpiais bei pokalbių „Skype“ laikotarpiais.

4.4. Skunde nurodoma, kad tai, jog dalis faktinių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta (nepatikrinta, ar nuorodos veikia, ar jos nukreipia į (duomenys neskelbtini) serverius, administratoriaus panelę, kad nenustatytas prisijungimo laikas, nerasti neteisėti audiovizualiniai kūriniai, kad nėra duomenų, jog R. K. valdė (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą) dar nereiškia, kad atskleistų ir kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių nepakanka nusikalstamos veikos požymiams konstatuoti. Aplinkybė, kad vėlesni bandymai prisijungti prie svetainės (duomenys neskelbtini) nepavyko, nepaneigia fakto, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu svetainė veikė, gavo pajamas už filmų peržiūrą. Ne visų, pirmiau nurodytų, aplinkybių nenustatymas nesutrukdė teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį M. R. atžvilgiu, todėl spręstina, kad nenuosekli teismo pozicija taip pat sudarė sąlygas R. K. atžvilgiu priimti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. R. gynėjas advokatas Atas Molis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį dėl M. R. pripažinimo kaltu pagal BK 192 straipsnio 2 dalį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; civilinius ieškinius atmesti, kaip nepagrįstus; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atnaujinti įrodymų tyrimą.

5.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad baigiamojoje kalboje buvo keliamas klausimas, ar M. R. pagal pateiktus kaltinimus gali suprasti pareikšto kaltinimo esmę ir neabejotinai žinoti nuo kokių kaltinimų reikia gintis. Tačiau teismas dėl to nuosprendyje nepasisakė, nuosprendyje nenurodė, pagal kokią inkriminuojamos veikos redakciją nuteistasis yra pripažintas kaltu. Nei kaltinamajame akte, nei prašyme pakeisti kaltinime nurodytas veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nėra nurodyta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurios požymiai numatyti BK 192 straipsnio 2 dalyje, redakcija, nors šis BK straipsnis buvo keistas 2009 m. liepos 9 d. įstatymu ir pradėjo galioti nuo 2009 m. liepos 23 d. Šis kaltinamojo akto trūkumas sutrukdė M. R. žinoti, pagal kokią nusikalstamos veikos redakciją jis buvo kaltinamas ir atitinkamai žinoti, nuo kokio kaltinimo (pagal kokią BK straipsnio redakciją) jam reikia gintis, pagal kokią BK straipsnio redakciją jis pripažintas kaltu.

5.2. Skunde pastebima, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau prokuroro baigiamojoje kalboje įvardinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad M. R. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su R. K.. Tačiau nei kaltinamajame akte, nei prašyme dėl kaltinimo keitimo jokių nuorodų į BK 25 straipsnį, iš kurios būtų aišku, kad reikia gintis nuo bendrininkavimo, nėra. Pagal byloje esančius duomenis inkriminuoti bendrininkavimą nėra pagrindo.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad M. R. buvo inkriminuotas neteisėtas atgaminimas, laikymas ir platinimas ne mažiau, kaip 4 782 vnt. audiovizualinių kūrinių kopijų. Tačiau kokie tai kūriniai, kokie jų pavadinimai, kas atstovauja kiekvieno kūrinio autoriaus teises, nėra nurodyta, įvardinant tik skaičių vienetais. Kaltinimo esmė neatskleista, tinkamai neaprašyta, nenurodytos privalomos pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą aplinkybės. Tai nulemia įstatymo garantuotų kaltinamojo teisių suvaržymą. Dėl tokio neapibrėžto kaltinimo nuteistajam belieka tik spėlioti, dėl kokių audiovizualinių kūrinių jis yra teisiamas ir pripažintas kaltu, nes nuosprendyje šios aplinkybės nėra detalizuotos. Visi kūriniai turėjo būti detalizuoti pavadinimais būtent kaltinamajame akte.

5.4. Skunde nurodoma, kad nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi jame pažodžiui perrašyti kaltinantys duomenys iš kaltinamojo akto. Teismas, garsindamas bylos medžiagą, ją taip pat pagarsino tik tokia apimtimi, kuri buvo nurodyta kaltinamajame akte.

5.5. Skunde pažymima, kad sprendžiant M. R. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 192 straipsnio 2 dalį klausimą byloje turi būti: duomenys, kad per inkriminuojamą laikotarpį nuo 2010 m. vasario 18 d. iki 2017 m. vasario 8 d. buvo atlikti įstatymo draudžiami veiksmai ir šių veiksmų detalizavimas; duomenys apie neteisėtą kūrinių atgaminimą; duomenys apie įkėlimą į interneto svetainę (duomenys neskelbtini), šios svetainės administravimą; duomenys apie laikymą ne mažiau 4 782 vnt. audiovizualinių kūrinių kopijų; duomenys apie audiovizualinių kūrinių kopijų vertę, ne mažiau, kaip 9 516,18 Eur, kuri turi būti apskaičiuota pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas; duomenys apie platinimą. Tačiau tokių duomenų byloje nėra.

5.6. Skunde pastebima, kad nuosprendyje teismas nedetalizavo ir niekaip nemotyvavo, kodėl nuteistajam yra inkriminuojamas laikotarpis nuo 2010 m. vasario 18 d. iki 2017 m. vasario 8 d. bei kokius veiksmus per šį laikotarpį jis atliko. Kokiomis datomis per šį laikotarpį ir kokios kūrinių kopijos buvo įkeltos, taip pat nėra aišku. Teismas iš viso nenagrinėjo ir netyrė aplinkybių, kokius veiksmus M. R. atliko per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 18 d. iki 2017 m. vasario 8 d., o byloje duomenų apie tai, kokius veiksmus M. R. atliko, nėra.

5.7. Advokatas Atas Molis skunde nurodo ir tai, kad nors M. R. buvo inkriminuotas kūrinių atgaminimas, tačiau nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra detalizuotas ir nurodytas atgaminimo būdas, t. y. kuo atgaminimas pasireiškė, kokius veiksmus – tiesioginius ar netiesioginius, nuteistasis atliko neteisėtai atgamindamas audiovizualinius kūrinius, kada šiuos veiksmus atliko. Byloje nėra duomenų ar aplinkybių, kurie leistų manyti, kad M. R. atliko atgaminimo veiksmus ar, kad jis būtų susijęs su audiovizualinių kūrinių atgaminimu, kaip ir nėra duomenų, kada tokie veiksmai atlikti. Kaltinamasis aktas yra su trūkumais, nes jame nėra nurodyti neteisėtą atgaminimą pagrindžiantys duomenys, o jų nebuvimas rodo pagrindų ir sąlygų priimti išteisinamąjį nuosprendį buvimą. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo nukreiptas surinkti duomenis, kurie patvirtintų M. R. veiksmus neteisėtai atgaminant audiovizualinius kūrinius.

5.8. Skunde nurodoma, kad buvo netinkamai aiškinamos aplinkybės dėl kūrinių įkėlimo į svetainę, svetainės administravimo ir kūrinių laikymo. Byloje nustatyta, kad svetainė (duomenys neskelbtini) ir serveriai veikė iki 2010 m. vasario mėnesio. Vėliau jie buvo atjungti. Serveriai buvo laikomi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už tai M. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 192 straipsnio 2 dalį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžiu. Taip pat nustatyta, kad internetinė svetainė (duomenys neskelbtini) buvo patalpinta kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), serveriuose. Tačiau nėra nustatyta, kas sudarė sutartį dėl serverio nuomos, kas ir kada į serverį sukėlė inkriminuotas kūrinių kopijas, kas administravo svetainę, kokie veiksmai per inkriminuojamą laikotarpį serveryje buvo atliekami, kas sudarė sąlygas ir kokiu būdu neteisėtų kūrinių kopijų platinimui, ar tai atliko būtent M. R.. Teismas išvados dėl to, kad M. R. patalpino kūrinių kopijas, kurių peržiūrą apmokestinta, niekaip nemotyvavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. R. būtų administravęs, išpirkęs, prisijungęs ar atlikęs kitokius, su svetaine (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonei priklausančiu serveriu susijusius veiksmus inkriminuojamu laikotarpiu. Byloje yra priešingi duomenys, kurie yra anglų kalba, neišversti į lietuvių kalbą ir tai pažeidžia BPK 8 straipsnio 1, 6 dalių nuostatas. Kaltinime nurodytas IP adresas ((duomenys neskelbtini) bei domenas (duomenys neskelbtini) yra siejamas su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu serveriu, bet ne su nuteistuoju. Registrų išrašuose yra nurodyti asmenys, jų kontaktiniai duomenys, tarp kurių M. R. duomenų nėra, tie asmenys dėl serverio priklausomybės, naudojimosi serveriu nebuvo apklausti. 2017 m. rugpjūčio 17 d. ikiteisminio tyrimo įstaiga kreipėsi į minėtą kompaniją, 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas atsakymas, tačiau jis neišverstas į lietuvių kalbą.

5.9. Skunde atkreipiamas dėmesys į M. M. P. parodymus apie tai, kad susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) esančia kompanija vyko, tačiau jokių asmenų dėl serverių neapklausė, kopijų įkėlimo į serverį aplinkybių netyrė, neįsivaizdavo, kaip jas reikia tirti. Taip pat netyrė, iš kokios šalies kopijos buvo sukeltos, prisijungimų patikrinti negali, tokių techninių galimybių neturi, kas ir kiek filmų įkėlė, nemato. Šie parodymai patvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad M. R. atliko kaltinime jam inkriminuotus veiksmus. Dėl to teismo išvada, kad nuteistasis atliko jam inkriminuotus veiksmus, yra nepagrįsta. Pati tyrėja patvirtino, kad nenustatė, kas administravo svetainę ir serverį, netyrė kūrinių kopijų įkėlimo aplinkybių.

5.10. Teismas nuosprendyje citavo liudytojų L. B., I. U., M. M. P. parodymus, tačiau jie nuosprendyje pacituoti ne visa apimtimi, o kaltinamųjų atžvilgiu tie patys parodymai įvertinti skirtingai. Atkreipiamas dėmesys, kad specialistas L. B. negalėjo patvirtinti, ar nuteistasis pagal tuos duomenis, kurie buvo ištrinti ir specialisto atstatyti, galėjo sėkmingai prisijungti prie svetainės administravimo panelės ir kokius veiksmus atliko. Specialistas net negalėjo nurodyti laikotarpio, kada duomenys ištrinti, kada bandyta jungtis prie svetainės administravimo panelės, ar buvo prisijungta, kiek kartų ir kokie veiksmai buvo atliekami. Specialisto parodymus teismas vertino kaip nuteistojo kaltę patvirtinančius, o R. K. atžvilgiu – priešingai. Specialisto parodymai niekaip nepatvirtina nuteistojo prisijungimo prie interneto svetainės ir jos administravimo panelės, tuo labiau nepatvirtina neteisėto atgaminimo, įkėlimo, laikymo ir platinimo. Nors liudytoja M. M. P. nurodė ir tai nustatyta byloje, kad registruojant elektroninio pašto adresus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas M. R. naudojamas mobilaus ryšio telefono numeris, tačiau byloje taip pat yra duomenys, kad paskyra (duomenys neskelbtini) sukurta 2010 m. gegužės 1 d., paskyra (duomenys neskelbtini) sukurta 2009 m. birželio 16 d., t. y. laikotarpiu, už kurį M. R. pripažintas kaltu pagal BK 192 straipsnio 2 dalį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžiu. Todėl aplinkybė, kad šias paskyra sukūrė M. R., nėra teisiškai reikšmingos pakartotinai inkriminuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 192 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

5.11. Pats M. R. parodė, kad kompiuterinėse laikmenose rasti duomenys, susiję su (duomenys neskelbtini) administravimu ir pelnymusi iš šios veikos, yra likę iš laikotarpio, kai jis buvo nuteistas 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžiu. Nuteistojo parodymų nepaneigia teismo argumentai, kad prisijungimai negalėjo būti atlikti iki 2010 m. vasario 18 d., nes kompiuteriai į rinką buvo išleisti vėliau – 2013 ir 2015 metais. Tai patvirtinančių duomenų nebuvo, jie nebuvo tiriami teismo posėdžiuose, teismas nuosprendyje nenurodė bylos lapo, kuria me yra atsakymas dėl kompiuterių išleidimo metų. Tokia aplinkybė dėl kompiuterių išleidimo metų nurodyta tik civilinio ieškovo baigiamojoje kalboje ir tai rodo ne tik BPK 293 straipsnio 4 dalies pažeidimą, bet ir teismo netinkamą procesinį elgesį – nuosprendyje nurodyti duomenis, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje ir dėl kurių kaltinamasis ir gynyba negalėjo pasisakyti.

5.12. Skunde advokatas Atas Molis pažymi, kad neteisėtai atgamintų kūrinių laikymas suprantamas kaip neteisėtų kopijų faktinis turėjimas savo žinioje tam tikroje vietoje. Šioje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų administravęs, išsipirkęs svetainę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiai įmonei priklausantį serverį, prisijungęs ar daręs kitus kaltinime nurodytus veiksmus, įskaitant kūrinių serveryje laikymą. Teismas, išteisindamas R. K., nurodė, kad kratos metu jo gyvenamojoje vietoje nebuvo surasti neteisėti audiovizualiniai kūriniai, jų laikymo faktas neužfiksuotas ir surastuose kompiuteriuose. Tokios pačios aplinkybės buvo nustatytos ir kratos metu M. R. namuose, tačiau jas teismas vertino skirtingai, nei vertino R. K. atžvilgiu. Teismo skirtingas procesinis elgesys, skirtingas tų pačių duomenų vertinimas sudaro pagrindą nuosprendį panaikinti.

5.13. Skunde nurodoma ir tai, kad aplinkybės, jog M. R. inkriminuotu laikotarpiu administravo svetainę, prie jos jungėsi, atliko inkriminuotus veiksmus, nepatvirtina ir kiti bylos duomenys: 2018 m. sausio 12 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2018 m. liepos 16 d. apžiūrų protokolai. 2018 m. birželio 25 d. – 2018 m. liepos 4 d. apžiūros protokolas buvo vertintas netinkamai dėl jame esančių neatitikimų apie procesinių veiksmų atlikimo laiką. Šie neatitikimai leidžia abejoti atlikto procesinio veiksmo teisėtumu. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti 2019 m. lapkričio 6 d. valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta informacija apie asmenis, galimai vykdžiusius (duomenys neskelbtini) elektroninių paslaugų teikimo veiklą ir iš šios veiklos gavusių pajamas ir per tą laikotarpį, kuris inkriminuotas M. R.. Teismui buvo pateiktas prašymas iš reikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl kitų asmenų galimai vykdytos nusikalstamos veikos, tačiau teismas šį prašymą protokoline nutartimi be jokių motyvų atmetė. Be to, 2022 m. spalio 4 d. teismas informavo proceso dalyvius, kad bus sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, kadangi įrodymams ištirti trūksta specialių žinių, tačiau vėlesnį gynybos prašymą skirti ekspertizę protokoline nutartimi be motyvų atmetė, nors naujų aplinkybių, patvirtinančių, kad ekspertizės skirti nereikia, nepaaiškėjo. Nėra aišku, kodėl teismo sprendimas skirti ekspertizę pasikeitė.

5.14. Advokato įsitikinimu, iš skundžiamo nuosprendžio taip pat nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, kad M. R. platino būtent 4 782 vnt. kūrinių kopijas ir už tai gavo ne mažiau, kaip 199 730,95 Eur pajamų. Byloje yra duomenys, kad žmonės pervedinėjo pinigus galimai už taškų pirkimą svetainėje (duomenys neskelbtini), tačiau nėra nustatyta, už ką iš tikrųjų pinigai buvo pervedami, kadangi nei vienas mokėtojas nebuvo apklaustas. Teismas išvadą dėl gautų pajamų sumos grindė 2020 m. gegužės mėnesio Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada, kurios teisingumas teisme nebuvo patikrintas, išvados patikrinimo metu nuteistasis nedalyvavo, paaiškinimų dėl to neteikė, išvada surašyta jam už akių. Gynyba prašė iškviesti specialistę, tačiau teismas be motyvų šį prašymą protokoline nutartimi atmetė. Tokiu procesiniu elgesiu teismas užkirto gynybai kelią užduoti klausimus specialistei ir taip patikrinti išvadų teisėtumą bei pagrįstumą. Be to, klausimas specialistu „kiek iš viso tiriamuoju laikotarpiu M. R. gavo pajamų iš asmenų už taškų pirkimą tinklapyje (duomenys neskelbtini)?“ yra ydingas, menamas ir tai sudaro pagrindą atnaujinti įrodymų tyrimą, ir apklausti specialistę A. V..

5.15. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ siuntė M. R. sąskaitas už serverio nuomą ir jis neva šias sąskaitas apmokėdavo, kaip nurodyta 2018 m. birželio 25 d. – 2018 m. liepos 4 d. apžiūros protokole. Taip pat nėra duomenų, kad dokumentai (Invoice (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)) būtų susiję ar išrašyti už serverio nuomą. Dėl to teismo išvada, kad nuteistojo kompiuteriuose neva surastos sąskaitos (Invoice) patvirtina apmokėjimą už serverio nuomą, nepagrįsta bylos duomenimis. Teismas, pasisakydamas dėl pinigų už peržiūras pervedimo kitiems asmenims į UAB „Paysera LT“ sąskaitas, nurodė, kad M. R. kompiuteriuose buvo rasti tų kitų asmenų prisijungimo duomenys (elektroninio pašto adresai), tačiau vien elektroninio pašto adreso buvimas, nesant kitų papildomų duomenų (slaptažodžio, prisijungimo laiko, jungimosi kartų, prisijungus atliktų veiksmų), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis valdė tų asmenų vardu atidarytas UAB „Paysera LT“ sąskaitas. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad teismas nuosprendyje padarė prieštaringas išvadas nurodydamas, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad (duomenys neskelbtini) svetainė ir iš jos generuojamos pajamos priklausė užsienio piliečiams, kurie galimai šią svetainę administravo ir būtent jie gaudavo pinigus iš klientų į savo sąskaitas Lietuvoje. Bylos duomenys tokią išvadą patvirtina ir su ja sutinkama. Tačiau šios išvados konstatavimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad teismas nepagrįstai kaltu pripažino M. R..

5.16. Skunde pažymima ir tai, kad iš byloje pateiktų civilinių ieškinių, (duomenys neskelbtini) atstovo P. S. paaiškinimų taip pat galima daryti išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog svetainėje (duomenys neskelbtini) ar serveryje buvo patalpinti civiliniuose ieškiniuose nurodyti kūriniai. Patikrinti šias aplinkybes taip pat nėra galimybės, nes paspaudus civiliniuose ieškiniuose nurodytas nuorodas, jos neveikia (nei puslapis, nei kūrinys neatsidaro). Be to, P. S. nurodė, kad jis ir netikrino, ar nurodyti filmai faktiškai yra rodomi. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas vartotojui pateikus pretenziją, kad sumokėjus pinigus, jis negali žiūrėti filmo ir, kad tokių nusiskundimų dėl šios svetainės veikimo yra daugiau. Tai patvirtina, kad svetainė (duomenys neskelbtini) kūrinių neplatino, nes jie faktiškai nebuvo rodomi. Byloje iš viso nebuvo ištirta ir nustatyta, ar svetainė iš viso veikė, ar buvo galimybė šioje svetainėje žiūrėti filmus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotas tik trijų filmų siuntimas, tačiau parsisiuntus nebuvo patikrintas kūrinių veikimas. Todėl ši aplinkybė negali patvirtinti inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

5.17. Skunde pažymima ir tai, kad inkriminuojant BK 192 straipsnio 2 dalį, svarbu nustatyti neteisėtų kopijų vertę, kuri turi viršyti 250 MGL. Įstatyme numatytas ir tokių neteisėtų kopijų vertės nustatymo būdas – pagal jų teisėtų kopijų vertę. Nors teismas konstatavo, kad vertė nustatyta civilinio ieškovo pateiktais duomenimis apie teisėtai išleistų kūrinių kainas, tačiau pastebima, kad neteisėtų kopijų vertė nėra nustatyta taip, kaip reikalauja įstatymas ir teismų praktika. Vertė nustatyta remiantis civilinio ieškovo pateiktais duomenimis iš interneto puslapio amazon.com skelbiamų kūrinių pardavimo kainos. Liudytojas P. S. nurodė, kad kainą apskaičiavo remiantis vidutine kaina, tarp 5-19 Eur, bandant surasti analogus, klausimas, ar amazon.com gali būti neteisėtas kūrinys, nekilo, negali pasakyti, ar (duomenys neskelbtini) kūrinius parduoda pats ar yra tik tarpininkas, kopijų legalumo (duomenys neskelbtini) netikrino. Taigi byloje nėra nustatyta legalių kūrinių kaina, o civiliniai ieškovai, deklaruodami, kad yra autorių atstovai, nežino ir negali oficialiai pateikti legalaus kūrinio mažmeninės kainos, kaip to reikalaujam pagal teismų praktiką.

5.18. Apeliaciniame skunde padaryta apibendrinanti išvada, kad nesant patikimų ir neabejotinų duomenų dėl M. R. kaltės, nebuvo pagrindo dėl jo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Visos abejonės, kurias pašalinti nėra galimybės, turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

6. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. R. gynėjas advokatas Marius Endzinas prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal BK 192 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, atitinkamai panaikinant ir nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo, konfiskavimo taikymo bei civilinių ieškinių tenkinimo.

6.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. R. pripažinimo kaltu yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai BPK pažeidimai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. M. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas byloje nesant duomenų, kurie be abejonių patvirtintų jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Priešingai teismo konstatavimui, byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu M. R. atgamino ir į svetainę (duomenys neskelbtini) įkėlė 4 782 vnt. audiovizualinių kūrinių kopijų. Kūrinių kopijų skaičiaus nepatvirtina jokie įrodymai, o teismas išvados dėl jų skaičiaus konkrečiais įrodymais nepagrindė. Galima daryti prielaidą, kad kūrinių skaičių teismas nustatė susumavęs civilinių ieškovų pateiktuose kūrinių sąrašuose nurodytą kūrinių skaičių. Tačiau ieškovų nurodyti kūrinių skaičiai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo patikrinti. Neteisėtų kūrinių kopijų skaičiaus įrodymo pareiga tenka kaltinančiai pusei. Nesant tokių duomenų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad M. R. į svetainę įkėlė būtent tokį skaičių kūrinių, tačiau pasielgė priešingai.

6.2. Skunde pažymima, kad byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių kūrinių faktinį egzistavimą svetainėje (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad tyrimo metu būtų tikrinamas svetainėje užfiksuotų nuorodų į kūrinius veiksmingumas. Priešingai, pareigūnai nuorodų veikimo tikrinimą paneigė. Nuorodų veikimo netikrino ir civiliniai ieškovai. 2022 m. rugsėjo 6 d. prie bylos buvo prijungti duomenys, patvirtinantys, jog svetainėje bandant atidaryti nuorodas į audiovizualinius kūrinius, to padaryti nepavyksta (pateikiama informacija dėl klaidos). Tokių klaidų atvejus nurodė ir liudytojas P. C.. Taigi šiuo atveju reikėtų kalbėti apie vartotojo teisių pažeidimą, bet ne apie BK 192 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą. Teismas tuos pačius duomenis R. K. ir M. R. atžvilgiu vertino skirtingai, nenurodydamas tokių vertinimo motyvų. Bylos duomenys (jų nebuvimas) taip pat neleidžia teigti, kad inkriminuojami kūriniai iš tikrųjų buvo atgaminti ir į svetainę įkelti kaltinime nurodytu laikotarpiu ir kad juos atgamino bei į svetainę įkėlė M. R.. P. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad audiovizualiniai kūriniai buvo atgaminti ne Lietuvoje. Nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad inkriminuojamu laikotarpiu M. R. lankėsi (duomenys neskelbtini). Nors buvo atliktos kratos, nei viename paimtų daiktų apžiūros protokole nėra jokių duomenų, kad būtent iš kratų metu paimtų įrenginių į svetainę buvo įkelti kokie nors audiovizualiniai kūriniai. Dėl to neaišku, kokiais duomenimis remiantis yra grindžiama teismo išvada, kad kūrinius atgamino ir į svetainę įkėlė būtent nuteistasis. Ši deklaratyviai konstatuota išvada nepagrįsta jokiais įrodymais. Tokie patys duomenys dėl audiovizualinių kūrinių kompiuteriuose neradimo M. R. ir R. K. atžvilgiu buvo vertinti skirtingai.

6.3. Skunde nurodoma, kad gynyba kėlė versiją, jog duomenys apie jungimąsi prie svetainės (duomenys neskelbtini) iš M. R. paimtuose įrenginiuose galimai atsirado dar nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas 2010 metais, laikotarpiu. Ši iškelta versija nebuvo paneigta. Teismas nuosprendyje rėmėsi „Asus“ atstovo Lietuvoje pateiktais duomenimis dėl nešiojamų kompiuterių gaminimo laiko, tačiau nuorodos į bylos lapą nepateikė, kadangi tokio dokumento byloje iš viso nėra. Šią aplinkybę baigiamojoje kalboje buvo paminėjęs tik vienas iš civilinių ieškovų.

6.4. Advokato teigimu, byloje surinkti duomenys nepatvirtina ir to, kad inkriminuojamų 4 782 vnt. audiovizualinių kūrinių teisėtų kopijų vertė yra ne mažesnė, kaip 9 516,18 Eur ir, kad kaltinamojo tyčia apėmė tokią vertę. Byloje nėra teisėtų pirminių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie inkriminuoto skaičiaus audiovizualinių kūrinių vertę. Teismas nepaaiškino ir nemotyvavo, kokiais įrodymais remdamasis jis suskaičiavo nuosprendyje deklaratyviai nurodytas vertes, jas mechaniškai nurašydamas nuo kaltinamojo akto, o kaltinimas rėmėsi civilinių ieškovų nurodytomis vertėmis. Nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl gynybos argumentų, kodėl nurodytų verčių negalima laikyti patikimomis (dėl to, kad jos yra skirtingos (prieštaringos), nėra tikslios, nėra susietos su konkrečiais kūriniais, nepateikti duomenys iš šaltinių, kuriais remiantis buvo nustatytos vertės). Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teiginiai apie kūrinių verčių intervalus yra grindžiami duomenimis apie konkrečių 16-os kūrinių tariamas rinkos vertes. Tačiau šie duomenys yra ne lietuvių kalba, nėra jų vertimo, todėl jais negalima vadovautis. Neaišku, kokiu principu vadovaujantis buvo parinkti konkretūs pavyzdiniai duomenys ar jų šaltiniai. Iš nurodomų 16-os kūrinių bent 15 nepatenka į (duomenys neskelbtini) ir (ar) „(duomenys neskelbtini)“ kūrinių sąrašus, pagal kuriuos buvo suformuluotas kaltinimas dėl 4 782 vnt. kūrinių. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kodėl nurodomos vertės atitinka teisėtų kopijų vertę būtent Lietuvos rinkoje. Nepaisant nurodytų trūkumų, proceso metu surinkti duomenys apie kūrinių vertę nebuvo patikrinti, nebuvo atlikta ekspertizė ar specialus tyrimas. Inkriminuotas laikotarpis yra itin ilgas, apima net 7 metus, todėl remtis tik momentiniais inkriminuojamo laikotarpio pabaigos duomenimis apie kūrinių teisėtų kopijų vertes negalima, nes tai neatspindi vertės visu inkriminuojamu laikotarpiu.

6.5. Skunde pažymima ir tai, kad visiškai nebuvo įrodinėjama M. R. tyčia dėl inkriminuotos kūrinių vertės, nors tai privalomas subjektyvusis veikos požymis. Kaltinimas turi įrodyti ne tik vertę, bet ir kaltinamojo tyčią tos konkrečios vertės atžvilgiu. Šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybė nebuvo įrodinėjama. M. R. kaltė nuosprendyje konstatuota deklaratyviai, nekonkretizuojant nei tyčios bendrai, nei tyčios konkrečios vertės atžvilgiu. Atkreiptas dėmesys, kad remiantis bylos duomenimis, svetainėje (duomenys neskelbtini) vartotojams filmų peržiūros suteikiamos už taškus, kurie gali būti įsigyjami (gaunami) ir nemokamai. Net ir įsigyjant taškus už pinigus, filmo peržiūros vertė, taškus konvertavus į pinigus, už kuriuos taškai įsigyti, yra kur kas mažesnė, nei kaltinime nurodoma kūrinių teisėtų kopijų vertė. Taigi vien taškų įsigijimo už pinigus aplinkybė savaime tyčios nepagrindžia. Nėra pagrįstas ir teismo vertinimas, kad apie M. R. tyčią galima spręsti iš ankstesnio baudžiamojo proceso jo atžvilgiu.

6.6. Skunde pažymima, kad nuosprendyje nėra pagrįsta ir paaiškinta, kuo su BK 192 straipsnio sudėtimi siejasi ir kuo konkrečiai pasireiškė kaltinamajam inkriminuojamas svetainės administravimas. Taip pat – kas konkrečiai patvirtina kaltinamajam inkriminuotų audiovizualinių kūrinių laikymą ir platinimą (ne kaip rezultatą – pajams, o kaip patį veiksmą). Administravimo sąvokos turinys kaltinimo kontekste neatskleistas ir nepagrįstas konkrečiais duomenimis. Galima manyti, kad administravimas buvo inkriminuotas remiantis kratos metu surastų objektų apžiūros metu gautais duomenimis, tačiau šie protokolai nepagrindžia išvados, kad M. R. svetainę administravo. Apžiūrą atlikęs specialistas L. B. kelis kartus akcentavo, kad jis tik apžiūrėjo kompiuterius ir juose esančią informaciją, tyrimo neatliko, todėl protokoluose nurodytos formuluotės nėra išvados. Taip pat nurodė, kad aplinkybių dėl jungimosi prie svetainės, jos administravimo jis netyrė. Teismas R. K. atžvilgiu apžiūrų protokolus vertino kaip deklaratyvius, grindžiamus prielaidomis ir nepatikrintus, tačiau M. R. atžvilgiu juos vertino priešingai, tokio vertinimo motyvų nenurodė. Be to, apžiūrų protokoluose duomenys užfiksuoti akivaizdžiai netiksliai, padaryti vertinimai neatitinka tikrovės (dėl skirtingai nurodytų administravimo panelės adresų; kokiais duomenimis remiantis viena vertus nurodyta, kad galimai prisijungta prie svetainės, o kitu atveju jau kategoriškai nurodoma, kad prisijungta prie svetainės; dėl įrašo, kad aptikta nuoroda leidžia administruoti svetainę padarymo remiantis tik lingvistine nuorodos elemento „adminopanelė“ išraiška).

6.7. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jeigu įrenginiuose ir buvo duomenų apie jungimąsi prie atitinkamų puslapių, nenustatyta, kad prisijungti iš tikrųjų pavyko, nenustatytas prisijungimo laikas. Ši aplinkybė nebuvo tikrinta. Ši aplinkybė M. R. ir R. K. atžvilgiu taip pat buvo vertinta skirtingai. Teismas viena vertus konstatavo, kad duomenims ištirti reikalingos specialios žinios, dėl to proceso dalyviai buvo informuoti apie klausimo dėl ekspertizės skyrimo sprendimą. Tačiau vėliau gynybos prašymai skirti ekspertizę buvo atmesti.

6.8. Skunde teigiama, kad byloje nebuvo įrodyta, jog M. R. neteisėtai laikė ir (ar) platino audiovizualinius kūrinius. Nebuvo tikrinta, ar svetainėje iš tiesų egzistuoja inkriminuotas skaičius kūrinių. Neatskleista, kuo pasireiškė audiovizualinių kūrinių laikymas ir kokie duomenys tai pagrindžia. Vadovautis apžiūrų protokolais negalima, kadangi juose laikymas, kaip veikos elementas, neatskleistas, aprašyti duomenys prieštaringi ir prieštaravimai nepašalinti. Be to, apžiūros protokolus surašęs specialistas viršijo turimus įgaliojimus. Pats specialistas L. B. nurodė, kad atlikdamas apžiūras, jis tik turėjo fiksuoti (aprašyti) pastebėtus duomenis, tačiau jų tyrimas, o tuo labiau – vertinimas, į apžiūros apimtį neįeina. Svarbu ir tai, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino bendravimo su M. R., tvirtino bendravę su lietuviškai gerai nekalbančiu asmeniu. Be to neaišku (neįrodyta), ar svetainėje (duomenys neskelbtini) esantys kūriniai atgaminti, laikomi bei platinami nelegaliai. I. U. teigimu, sprendimas dėl veikos neteisėtumo buvo padarytas remiantis vertinimu, kad M. R. Lietuvoje nėra gavęs licencijos. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iš viso buvo tikrinama, ar atitinkamą licenciją svetainės (duomenys neskelbtini) veiklai nėra išdavę kitų valstybių subjektai. Serveriai yra (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė buvo žinoma, tačiau P. S. patvirtino, kad į (duomenys neskelbtini) atitinkamą instituciją nesikreipė. Taip pat nurodė, kad esant multiteritorinei licencijai, bet kur pasaulyje galima panaudoti kūrinį.

6.9. Skunde pažymima, kad byloje surinkti įrodymai nepagrindžia privalomo BK 192 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymio – komercinių tikslų. Skundžiamas nuosprendis šiuo požiūriu yra nenuoseklus, prieštaringas ir grindžiamas deklaratyviomis išvadomis, neturinčiomis nieko bendro su byloje ištirtais įrodymais. Teismui konstatavus, kad svetainės (duomenys neskelbtini) veikla priklausė, ji buvo administruojama ir pajamas generavo konkretiems užsienio piliečiams, nenustačius kaip ir kokiu būdu užsienio piliečiai bendrininkavo su M. R., išvada, kad svetainė priklausė M. R., buvo jo administruojama ir jam generavo pajamas, yra neteisėta, nelogiška ir nepagrįsta. Teismas padarė išvadą, kad svetainė buvo administruojama pinigais, gautais iš vartotojų, kurie šiuos pinigus pervesdavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečių sąskaitas „Paysera“. Išteisindamas R. K. teismas nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog svetainė (duomenys neskelbtini) ir iš jos generuojamos pajamos priklausė užsienio piliečiams, kurie galimai administravo šią svetainę ir būtent jie gaudavo pinigus iš klientų. Kitų asmenų dalyvavimas (duomenys neskelbtini) veikloje arba gaunant iš šios veiklos pajamas, byloje turėjo būtų ištirtas, nustatant konkretų kiekvieno asmens dalyvavimo inkriminuojamoje veikoje laipsnį ir pobūdį, pasiskirstymą vaidmenimis, santykį su M. R. ir kt. Tačiau tokie asmenys ne tik nebuvo kaltinami, bet iš viso nebuvo apklausti ir tai sutrukdė teismui teisingai išnagrinėti bylą. Teismas padarė prieštaringas išvadas dėl tos pačios aplinkybės (svetainės priklausymo ir pajamų iš jos generavimo). Išvada dėl gautų pajamų padaryta neištyrus ir neaptarus nuosprendyje jokių konkretų pajamų dydį pagrindžiančių įrodymų. Pajamų iš konkrečios veiklos apskaičiavimas turėtų būtu specialių žinių reikalaujantis klausimas, tačiau teismas apie specialisto išvados reikalingumą (nereikalingumą) neužsiminė. Išvada dėl gautų pajamų nebuvo pagrįsta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio nuostatos.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintasis R. K. ir jo gynėjas advokatas G. K. prašo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. išteisinamąjį nuosprendį. Atsiliepime nurodoma, kad prokurorės apeliacinis skundas neargumentuotas, nemotyvuotas ir paremtas tik prielaidomis, o teismo išvada, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog R. K. komercijos tikslais atgamino ir įkėlė į (duomenys neskelbtini) valstybėje esančius serverius ne mažiau, kaip 4 782 vnt. audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių vertė 9 516,18 Eur ir juos laikė komerciniais tikslais, yra pagrįsta.

8. Kauno apygardos teisme 2023 m. birželio 7 d. gautas nuteistojo M. R. gynėjo advokato Mariaus Endzino prašymas taikyti M. R. nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 192 straipsnio redakciją ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, BPK 320 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, M. R. išteisinti, atitinkamai panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių, juos paliekant nenagrinėtus (16 t., b. l. 78, 79).

9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė M. R. ir R. K. išteisinti atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 192 straipsnio redakciją, pagal kurią nusikaltimo dalykas šioje byloje nesiekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtinos vertės. Civilinio ieškovo asociacijos (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas V. G. prašymų dėl paduotų apeliacinių skundų nereiškė, paliko spręsti teismo nuožiūra. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas E. S. palaikė prokurorės nuomonę. Nuteistasis M. R. ir jo gynėjai advokatai Marius Endzinas ir Atas Molis prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir M. R. išteisinti, kadangi inkriminuotų kūrinių kopijų vertė nesiekia 400 MGL; apeliaciniuose skunduose pateiktų prašymų dėl įrodymų tyrimo nebepalaikė. Išteisintasis R. K. ir jo gynėjas advokatas G. K. prašė palikti išteisinamąjį nuosprendį, prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

10. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kiuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

11. Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio šioje byloje padavė prokurorė ir nuteistojo M. R. gynėjai. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su R. K. išteisinimu pagal BK 192 straipsnio 2 dalį, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, dėl to nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistojo M. R. gynėjų apeliaciniuose skunduose keliamas įrodymų vertinimo atitikimo baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintiems reikalavimams klausimas, nurodoma, kad įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių M. R. veikoje, byloje nėra, teismo išvados pagrįsto samprotavimais ir prielaidomis, kaltinamojo akto turinio perrašymu. Taigi tiek prokurorės, tiek nuteistojo M. R. gynėjų apeliaciniuose skunduose iš esmės yra nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu tvirtinant, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, dėl to R. K. buvo nepagrįstai išteisintas, o M. R. – nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

12. Apeliaciniuose skunduose keliant BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo klausimą visų pirma pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnio 4 dalyje. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis, tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.

13. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, 2K-513/2013, 2K-333/2003). Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, vertinamos atsakomybėn traukiamos asmens naudai.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo.

14. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžiu R. K. buvo išteisintas jį kaltinant BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, teismui padarius išvadą, kad R. K. veikoje nėra BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, kadangi R. K. (duomenys neskelbtini) suteikdavo įgarsinimo ir vertimo paslaugas, už tai gaudavo atlyginimą, o duomenų, kad jis būtų atlikęs kaltinime inkriminuotus veiksmus, byloje nėra. Prokurorės apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis nesutinkama teigiant, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad R. K. veikoje yra nustatyti ir įrodyti visi BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarantys požymiai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir nepagrįsto R. K. išteisinimo pripažinti pagrįstais, neturi pagrindo.

15. R. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ne anksčiau kaip 2010 m. vasario 18 d. ir ne vėliau, kaip iki 2017 m. vasario 8 d. Inkriminuotu laikotarpiu galiojusiame BK 192 straipsnyje (2009 m. liepos 9 d. įstatymo Nr. XI-330 redakcija) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą ar jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą. Vertei viršijant 250 MGL dydžio sumą, pirmiau aprašyti veiksmai užtraukė baudžiamąją atsakomybę pagal BK 192 straipsnio 2 dalį. Taigi, komentuojamame BK straipsnyje buvo numatyta atsakomybė už alternatyvias veikas: 1) neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto ar jų dalies atgaminimą komercijos tikslais arba 2) neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto ar jų dalies platinimą, gabenimą ar laikymą komercijos tikslais.

16. Šio nusikaltimo dalykas yra neteisėtai atgamintas literatūros, mokslo, meno ar kitoks kūrinys, jo dalis, duomenų bazių gamintojo teisių objektas, taip pat neteisėtai atgamintas gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis, tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas. Kopijų neteisėtumas apibūdinamas tuo, kad kaltininkas daro straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas, nesudaręs su autoriumi ar gretutinių teisių subjektu autorinės ar autorinės licencinės sutarties arba piktnaudžiaudamas sudarytos licencinės sutarties suteiktomis teisėmis atgaminti ar kitaip naudoti kūrinio originalą ar jo dalį. Objektyvusis požymis, lemiantis baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį taikymą, yra neteisėtų kūrinio kopijų bendra vertė, nusikaltimo padarymo metu viršijanti 100 MGL dydžio sumą. Kvalifikuojantis veiką požymis – viršijanti 250 MGL dydžio sumą neteisėtų kopijų vertė, numatyta BK 192 straipsnio 2 dalyje. Būtent ji R. K. ir buvo inkriminuota. BK 192 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad atlieka bent vieną iš baudžiamajame įstatyme numatytų veiksmų ir nori taip veikti.

17. R. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino. Duodamas parodymus laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kaltinime nurodytų veiksmų jis neatliko, interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo radęs skelbimą, kad yra reikalingi filmų vertėjai ir garsintojai, dėl įdarbinimo kreipėsi elektroniniu paštu, buvo įdarbintas, jam į elektroninį paštą būdavo atsiunčiamos filmų nuorodos su titrų failu, kuriuos jis versdavo ir gaudavo užmokestį (nuo 30 Eur iki 50 Eur), apmokėdavo kartą per mėnesį, pinigus pervesdavo į „Paysera“ sąskaitą, įgarsintus filmus išsiųsdavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė, kad bendravimas vyko tik elektroniniu paštu, negalvojo, kad filmų garsinimas yra nelegalu, jis pardavinėjo savo paslaugas – įgarsino, atliko vertimus (14 t., b. l. 155, 156).

18. Kaip nurodyta pirmiau, BK 192 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: nusikaltimo dalyko neteisėtu atgaminimu arba platinimu, gabenimu ar laikymu. Nors prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad visi šio nusikaltimo sudėtį sudarantys požymiai R. K. veikoje yra įrodyti, pritarti tokiam vertinimui teisėjų kolegija neturi pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad atlikus kratą R. K. gyvenamojoje vietoje, buvo surasti ir paimti stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas ir nešiojamas kompiuteris. Atlikus šių objektų apžiūrą, buvo aptikti interneto naršyklės išsaugoti žymeklio duomenys, nukreipiantys vartotoją į (duomenys neskelbtini) pašto serverį, aptiktas galimas prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) administravimo panelės, taip pat aptiktos nuorodos, skirtos redaguoti vartotoją ir nuoroda, skirta administruoti/perkelti taškus. Be to, aptikti pokalbių programos „Skype“ vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ pokalbių įrašai su grupės nariais, tarp jų ir vartotoju „(duomenys neskelbtini)“ (M. R.) (5 t., b. l. 103–109). Vis tik šių objektų apžiūros protokoluose užfiksuota informacija nėra pakankama daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad R. K. savo veiksmais realizavo BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančius veiksmus, kurie buvo inkriminuoti jam pareikštame kaltinime. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto L. B. 2018 m. sausio 12 d. apžiūros protokolų turinys suponuoja išvadą, kad nors ir buvo aptiktos nuorodos, skirtos redaguoti vartotoją, administruoti/perkelti taškus, taip pat į pašto serverį bei (duomenys neskelbtini) administravimo panelę nukreipiančios nuorodos, faktinis prisijungimas, administravimas nebuvo nustatytas, o jokių kitų duomenų, įrodančių, kad R. K., veikdamas kartu su M. R. atgamino ir į interneto svetainę (duomenys neskelbtini) audiovizualinių kūrinių kopijas ir kartu su M. R. administruodamas šią interneto svetainę, laikė joje kūrinių kopijas ir jas platino, byloje nėra.

19. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas objektų apžiūrą atlikęs L. B. vienareikšmiai patvirtinti, kad buvo jungtasi prie (duomenys neskelbtini) administravimo panelės, negalėjo, parodė, kad atsakyti, ar buvo jungtasi, ar ne, negali, kadangi pats nebandė jungtis, kad manytina, jog prisijungus per nuorodą buvo galima pasiekti administravimo panelę (12 t., b. l. 50–54). Kaip liudytoja apklausta M. M. P., ikiteisminio tyrimo metu atlikusi kratos R. K. namuose metu paimtų standžiųjų diskų apžiūrą, parodė, kad duomenų realumo netikrino, atliekant apžiūrą jungtis ir administruoti negali, tačiau konstatavo, kad buvo jungiamasi, apie faktus sprendė iš nuorodų turinio, vizualinių kūrinių kopijų įkėlimo į serverį netyrė, sutiko, kad apžiūros protokole pateiktoje informacijoje trūksta žodžio „galimai“ (14 t., b. l. 84–86). Taigi ši liudytoja taip pat negalėjo kategoriškai patvirtinti aplinkybės, kad kratos R. K. gyvenamojoje vietoje metu paimtų objektų apžiūra leido daryti kategorišką išvadą, jog R. K. jungėsi prie (duomenys neskelbtini) administravimo panelės, joje talpino ir padarė prieinamas vartotojams audiovizualinių kūrinių kopijas ar atliko kitus veiksmus, inkriminuotus kaltinime.

20. Nors UAB „Paysera LT“ rašte su priedais pateikta informacija patvirtina, kad 2015-2016 metų laikotarpiu R. K. į savo sąskaitą iš V. K. sąskaitos kiekvieną mėnesį gaudavo tam tikras pinigų sumas (nuo 922 Eur iki 1 419 Eur) (3 t., b. l. 1–19), nors tuo metu Sodros duomenimis jis nedirbo, ši aplinkybė R. K. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo savaime neįrodo. Kaip nurodyta pirmiau, R. K. neneigė, kad (duomenys neskelbtini) teikė filmų vertinimo ir garsinimo paslaugas, už tai kiekvieną mėnesį gaudavo atlygį, kuris būdavo pervedamas į sąskaitą. R. K. parodymai apie (duomenys neskelbtini) teiktas paslaugas atitinka ir liudytojų P. C. bei D. A. parodymus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jie vertė filmus ir juos garsino, gaudavo už tai atlygį per elektroninių pinigų įstaigą „Paysera“, filmų nuorodos su titrų failu būdavo atsiunčiamos elektroniniu paštu, išverstus filmus išsiųsdavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), mokėdavo kartą per mėnesį (9 t., b. l. 183, 184; 10 t., b. l. 57, 58).

21. Kaip jau minėta pirmiau, BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais bei šioje nutartyje dar kartą aptartais duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nesant patikimų įrodymų dėl R. K. kaltės neteisėtai atgaminus, įkėlus, laikius ir platinus audiovizualinių kūrinių kopijas, siekiant finansinės naudos, yra procesinis pagrindas jį išteisinti dėl šios veikos padarymo. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai priešingos išvados nesuponuoja. Tai, kad duomenis, kuriais buvo grindžiamas R. K. pareikštas kaltinimas, prokurorė vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, savaime BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo neįrodo, o jokie kiti teisiniai argumentai, paneigiantys nuosprendyje nustatytą R. K. išteisinimo pagrindą, apeliaciniame skunde nenurodyti. Taigi tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir R. K. pripažinti kaltu dėl BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas R. K. dėl šio nusikaltimo padarymo išteisino pagrįstai, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

23. Būtina pažymėti ir tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 192 straipsnio redakcija, pagal kurią autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas, baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik tuo atveju, kai nusikaltimo dalyko vertė viršija 400 MGL sumą. Šis BK straipsnis dar buvo keičiamas ir 2023 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIV-2025 (nuo 2023 m. liepos 1 d.), tačiau būtinas šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymis – nusikaltimo dalyko vertė, išliko nepakitęs. R. K. inkriminuotu laikotarpiu (ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 8 d.) 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur, taigi audiovizualinių kūrinių neteisėtų kopijų bendra vertė turėtų viršyti 15 064 Eur (400 x 37,66 Eur). Pagal R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymą, jis buvo kaltinamas tuo, kad komercijos tikslais neteisėtai atgamino, laikė ir platino ne mažiau, kaip 4 782 vnt. audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų kainą buvo ne mažesnė, kaip 9 516,18 Eur. Ši suma neviršija šiuo metu galiojančioje BK 192 straipsnio redakcijoje nustatytos vertės, būtinos taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą.

24. Bendra nuostata yra tokia, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 192 straipsnio redakciją R. K. negalėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl pasikeitusios nusikaltimo dalyko vertės, kuri baudžiamajame įstatyme nustatyta didesnė, nei nurodyta R. K. pareikštame kaltinime. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje sutiko ir apeliacinį skundą šioje byloje padavusi ir pripažinti R. K. kaltu prašiusi prokurorė.

Dėl nuteistojo M. R. gynėjų apeliacinių skundų.

25. Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu pagal BK 192 straipsnio 2 dalį ir nuteistas teismui padarius išvadą, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, jog M. R. komercijos tikslais neteisėtai atgamino, laikė ir platino ne mažiau, kaip 4 782 vnt. audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų kainą ne mažesnė, kaip 9 516,18 Eur, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuteistojo gynėjų apeliaciniuose skunduose prašant M. R. išteisinti tvirtinama, kad nepagrįstą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą lėmė neteisingas, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų neatitinkantis įrodymų vertinimas, tų pačių įrodymų skirtingas vertinimas M. R. ir R. K. atžvilgiu. Pripažinti šiuos argumentus pagrįstais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

26. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, kuriais buvo grindžiamas M. R. pareikštas kaltinimas, juos nuosprendyje aprašė ir pateikė jų teisinį vertinimą nurodydamas, kuriais duomenimis yra grindžiamos teismo išvados dėl M. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Taip pat išdėstyti argumentai ir dėl M. R. versijos, kad kratos metu surastuose įrenginiuose rasti ir apžiūrų metu užfiksuoti duomenys yra susiję su jo veikla laikotarpiu, už kurį jis buvo nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, vertinimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. R. kaltu dėl BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK nuostatas ir dėl to baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai, neturi pagrindo.

27. Nuteistasis M. R. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino. Teisminio nagrinėjimo metu M. R. parodė, kad prisijungimo duomenys buvo rasti po to, kai jis buvo nuteistas Šiauliuose, jokių serverių nekėlė ir jų neadministravo, jokių pajamų negavo, yra kaltinamas dėl to paties, dėl ko jau buvo nuteistas, į klausimus atsakyti atsisakė (4 t., b. l. 156). Savo kaltės M. R. nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Vis tik nors nuteistasis savo kaltę neigė ir kėlė versiją, kad rasti duomenys susiję su jo ankstesne veikla, už kurią jis jau buvo nuteistas, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, pagrįstai šią versiją atmetė

28. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad spręsdamas M. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas, be kita ko, rėmėsi duomenimis, gautais atlikus objektų, paimtų kratos M. R. gyvenamojoje vietoje metu, apžiūras. Kratos metu paimtų nešiojamų kompiuterių „Lenovo Yoga“ ir „Asus“ apžiūra užfiksuota 2018 m. sausio 11 d. ir 2018 m. sausio 12 d. apžiūrų protokoluose (5 t., b. l. 116, 117; 119–121). Atliekant apžiūrą aptikti jungimaisi į svetainės (duomenys neskelbtini) galimai administravimo panelę, „Skype“ vartotojų pokalbių įrašai, naršymo duomenys, susiję su svetainės (duomenys neskelbtini) administravimu, aptikta, kad buvo prisijungta ir administruota svetainė (duomenys neskelbtini), taip pat prisijungta ir administruota programa „phpMyAdmin“, prie kurios buvo jungtasi nuorodomis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir buvo administruojama duomenų bazė pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jungtasi prie elektroninių paštų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nors šių objektų apžiūrą atlikęs specialistas L. B., kaip jau nurodyta pirmiau, negalėjo pateikti vienareikšmio atsakymo, ar surastomis nuorodomis faktiškai buvo jungtasi, kadangi tų nuorodų netikrino, jungtis nebandė, atliko tik apžiūrą, o ne tyrimą, ši aplinkybė nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumo neapneigia. Skirtingai nei R. K. atveju, BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį M. R. veikoje patvirtina ir kiti bylos duomenys, teismo pagrįstai pripažinti atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus.

29. M. R. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtų nešiojamų kompiuterių „Lenovo Yoga“ ir „Asus“ 2018 m. sausio 11 d. ir 2018 m. sausio 12 d. apžiūrų protokoluose, be jau pirmiau paminėtų duomenų, buvo aptikta ir informacija apie prisijungimus prie elektroninės bankininkystės svetainės https://bank.paysera.lt su vartotojo vardais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš UAB „Paysera LT„ pateiktos informacijos, prisijungti prie V. K. vardu atidarytos Paysera sąskaitos ir ją valdyti galima, be kita ko, naudojantis el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), prie šios sąskaitos buvo jungtasi laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 30 d., asmenį identifikuojant per elektroninio pašto adresą. Sąskaita atidaryta projektui (duomenys neskelbtini), kuris V. K. prašymu 2016 m. birželio 6 d. buvo priskirtas prie A. H. vardu atidarytos sąskaitos, patvirtintos el. pašto adresais, tarp jų ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Paysera LT“ pateiktais duomenimis nustatyta ir tai, kad V. K. ir A. H. paskyros yra susijusios (2 t., b. l. 133–144, 145–183, 185; 3 t., b. l. 1–19).

30. Iš operatyvaus patikrinimo pažymų matyti, kad į V. K. ir A. H. priskirtas Paysera sąskaitas 2015-2016 metų laikotarpiu buvo pervedami pinigai iš projekto (duomenys neskelbtini) skirtinga valiuta ir skirtingomis sumomis (į V. K. sąskaitą 2015-2016 metų laikotarpiu iš fizinių asmenų gautos mikro įplaukos iš viso 809 744 Eur, į A. H. sąskaitą 2016 metais iš fizinių asmenų gautos mikro įplaukos sudarė 236 186 Eur). Iš šių sąskaitų buvo atliekami mokėjimai fiziniams asmenims už Lietuvoje suteiktas vertimo ir kitas (reklamos, optimizavimo, hostingo (serverių) ir kt.) paslaugas (3 t., b. l. 37–47). Kaip nurodyta pirmiau, išteisintasis R. K. atlyginimą už filmų vertimą ir įgarsinimą gaudavo pavedimais į Paysera sąskaitą iš V. K. priskirtos Paysera sąskaitos, iš kurios piniginės lėšos buvo pervedamos ir D. A., P. C. (2 t., b. l. 145–183; 3 t., b. l. 1–19), kurie taip pat teikė vertimo ir įgarsinimo paslaugas (duomenys neskelbtini). 2016 metais iš šios sąskaitos ženklios piniginės lėšos (iš viso 34 323 Eur) buvo pervedamos ir „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 4–6), t. y. kompanijai, kuriai priklausančiame serveryje buvo patalpintas tinklapis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 121–124). Prie V. K. Paysera sąskaitos jungimaisi vykdyti iš Lietuvoje veikiančių interneto vartotojų, svetainė (duomenys neskelbtini) apipavidalinta lietuvių kalba, audiovizualiniai kūriniai platinami išversti į Lietuvių kalbą (2 t., b. l. 186). Be to, atlikus A. H. ir V. K. sąskaitų išklotinių analizę nustatyta, kad iš šių sąskaitų pinigai nuolatos būdavo išgryninami bankomatuose Vilniaus mieste (3 t., b. l. 135).

31. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad registruojant svetainę (duomenys neskelbtini) buvo pateikti su M. R. susiję duomenys – telefono numeris, elektroninio pašto adresai, tarp jų el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), prie kurio 2016 metais buvo jungtasi iš IP adresų, susijusių su M. R. gyvenamąją vieta bei jo naudojamu telefono numeriu (3 t., b. l. 64, 65, 174–177, 182–185, 188, 189, 191; 5 t., b. l. 1, 2). Su M. R. susiję duomenys (elektroninio pašto adresai, telefono numeris) buvo nurodyti ir M. R. vardu registruojant paskyrą PayPal, su kuria buvo susietos M. R. mokėjimo kortelės VISA ir į kurią buvo atliekami vartotojų pervedimai už filmų peržiūrą. Prie šios PayPal paskyros buvo jungtasi 178 kartus iš IP adreso, susijusio su M. R. gyvenamąją vieta (4 t., b. l. 54, 55). Šias aplinkybes patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja M. M. P., ikiteisminio tyrimo metu atlikusi iš PayPal gautų duomenų analizę, kurios rezultatai užfiksuoti 2018 m. liepos 5 d. tarnybiniame pranešime. Be to, atlikus M. R. naudotų įrenginių apžiūrą, buvo aptikti į el. pašto adresus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) siųsti pranešimai iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ (šios kompanijos serveryje buvo patalpinta svetainė (duomenys neskelbtini)) bei slaptažodžių paskyroje išsaugoti prisijungimo duomenys, tarp kurių ir prisijungimų prie Paysera paskyrų slaptažodžiai, taip pat Skype susirašinėjimo programoje aptikto susirašinėjimo 2017 m. sausio 25 d. turinys, kai vartotojas (duomenys neskelbtini) (M. R.) kitam vartotojui rašo apie tai, jog negerai, nes pareigūnai jau žino kur gyvena; mano, kad surado pagal IP adresą (5 t., b. l. 161–186).

32. Vertinant pirmiau aptartus duomenis pažymėtina, kad teismų praktikoje ne tik tiesioginiai, bet ir netiesioginiai įrodymai pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone, kadangi įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013). Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę, tiek vienais, tiek kitais baudžiamajame procese gali būti įrodinėjama asmens kaltė. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, visi šie įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

33. Taigi nors M. R. kaltės nepripažino ir tiesioginiais įrodymais nebuvo konkrečiai nustatyta, kuriuo tiksliai laiku ir kokie konkretūs audiovizualiniai kūriniai buvo atgaminti, įkelti į interneto svetainę (duomenys neskelbtini) ir išplatinti (sudarant galimybę užsiregistravusiems vartotojams peržiūrėti neteisėtas kūrinių kopijas ar jas atsisiųsti), tai nesutrukdė teismui dėl M. R. priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų, ir šioje nutartyje dar kartą aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. R. svetainę (duomenys neskelbtini) administravo ir iš šios veiklos pelnėsi ir po to, kai už tokią pačią veiką buvo nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžiu. Byloje esantys duomenys apie prisijungimų prie V. K. ir A. H. priskirtų Paysera sąskaitų bei finansinių operacijų jose laiką, duomenys apie prisijungimų prie (duomenys neskelbtini) administratoriaus elektroninio pašto adresų, priskirtų M. R., laiką, patikimai paneigia nuteistojo M. R. pateiktą ir skunduose atkartojamą versiją, kad duomenys yra likę iš to laikotarpio, už kurį M. R. jau buvo nuteistas. Skunduose keliamą versiją, kad šiai bylai aktualiu laikotarpiu svetainė (duomenys neskelbtini) neveikė, galimybės peržiūrėti, atsisiųsti audiovizualinius kūrinius nebuvo, paneigia jau pirmiau aptarti duomenys apie finansinių operacijų (mikro įplaukų, pinigų pervedimo už Lietuvoje teiktas vertimo paslaugas, serverio paslaugas ir kt.) Paysera sąskaitose laiką, liudytojų parodymai apie apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) teiktas vertimo, įgarsinimo paslaugas šiai bylai aktualiu laikotarpiu. Šią versiją taip pat paneigia ir antstolio 2017 m. vasario 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota informacija, susijusi su failų dalijimosi internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) bei šioje svetainėje esančio turinio parsisiuntimo į kompiuterį aplinkybėmis (2 t., b. l. 45–93). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose.

34. Kaip jau minėta, baudžiamosios atsakomybės pagal veikos padarymo metu galiojusį BK 192 straipsnį taikymui yra būtina nustatyti, kad nusikaltimo dalyko vertė (kaina) viršija 250 MGL (kvalifikuojant veiką pagal BK 192 straipsnio 2 dalį). Apeliaciniuose skunduose su inkriminuota verte nesutinkama, kartu nurodant ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo patalpinti civiliniuose ieškiniuose nurodyti kūriniai. Teisėjų kolegija su šiomis aplinkybėmis susijusius skundų argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 5 d. pareiškimo dėl autorių teisių pažeidimo, patikrinus viešai prieinamą informaciją tinklalapyje (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad tinklalapio administratoriai, nesikreipę į teisių turėtojus, platina šiuos kūrinius pažeisdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises, kuriai priklauso tinklalapyje (duomenys neskelbtini) platinamų kūrinių turtinės teisės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad tokių kūrinių skaičius yra ne mažesnis, negu 4 682 vnt. (2 t., b. l. 18–33). Šios aplinkybės nurodytos ir VšĮ (duomenys neskelbtini) civiliniame ieškinyje (2 t., b. l. 107–109), jas patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius V. S. (2 t., b. l. 101, 102). Pažymėtina, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) esančią informaciją buvo nustatyta, kad ši svetainė siūlo virš 20 000 filmų ir daugiau nei 2 000 serialų, televizijos bei dokumentikos laidų, tačiau M. R. buvo inkriminuotas skaičius tik tų kūrinių, kurių turtinės teisės Lietuvoje priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, neinkriminuojant kitų kūrinių, dėl kurių platinimo M. R. jokių sutarčių taip pat nebuvo sudaręs.

35. Pasisakant dėl vertės pažymėtina, kad įstatyme nustatyta ne tik baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina vertė, bet numatytas ir neteisėtų kopijų vertės nustatymo būdas – pagal jų teisėtų kopijų vertę, o jeigu jų nėra – pagal atgamintų kūrinių originalų kainas. Šioje byloje neteisėtai atgamintų ir platintų audiovizualinių kūrinių bendra vertė buvo nustatyta remiantis civilinio ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis apie teisėtai internetu platinamo audiovizualinio kūrinio (teisėtos kopijos) vidutinę rinkos kainą, kuri, remiantis platformų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenimis, yra ne mažesnė, negu 2,49 Eur (2 t., b. l. 107–109). Su pirmosios instancijos teismo pasirinktu neteisėtų kūrinių kopijų vertės nustatymo būdu nesutikti nėra pagrindo, kadangi žinant teisėtai platinamo audiovizualinio kūrinio vidutinę rinkos kainą (2,49 Eur) ir neteisėtų audiovizualinių kūrinių skaičių (4 682 vnt.), atlikus specialių žinių nereikalaujantį aritmetinį skaičiavimą buvo galima nustatyti nusikaltimo dalyko vertę, kuri viršijo 250 MGL dydžio sumą. Taigi dėl BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko vertės abejonių taip pat nekyla.

36. Nuteistojo M. R. gynėjų apeliaciniuose skunduose yra keliamas klausimas ir dėl kaltinamojo akto trūkumų bei bendrininkavimo atskleidimo teigiant, kad kaltinime nebuvo nurodyta inkriminuoto BK 192 straipsnio redakcija, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, neatskleistos bendrininkavimo su R. K. turinys. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus. Kaip jau nurodyta pirmiau, pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 192 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. liepos 23 d. nuteistajam inkriminuotas laikotarpis iki 2017 m. vasario 8 d. Nuo veikos padarymo iki kaltinamojo akto surašymo (kaltinamasis aktas surašytas 2019 m. sausio 7 d.) ši įstatymo redakcija nesikeitė, taigi galiojančio įstatymo redakcijos nenurodymą vertinti kaip esminį kaltinamojo akto trūkumą, dėl kurio M. R. negalėjo suprasti kuo yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad pats nuteistasis neteigė, kad kaltinimas jam nesuprantamas. nurodyti veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo redakcija teismas neturėjo pagrindo. Dėl bendrininkavimo su R. K. pažymėtina, kad nors M. R. buvo kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs veikiant kartu su R. K., jis nebuvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje, o pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad R. K. veikoje nėra inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių, teismui nebuvo teisinio pagrindo pasiakyti dėl R. K. ir M. R. veiksmų bendrumo.

37. Apibendrinant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į visumą ir padarė byloje esančiais įrodymais pagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad M. R. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 192 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai turėjo reikšmės nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumui. Baudžiamasis įstatymas M. R., jos veikoje nustačius visus inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius, pritaikytas teisingai. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiamas kitoks tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar nevisapusišką nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, įvertinimą. Konstatavus šią išvadą, tenkinti nuteistojo M. R. gynėjų apeliacinius skundus ir nuosprendį panaikinti nėra pagrindo.

38. Tačiau kaip jau nurodyta pirmiau, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 192 straipsnio redakcija, pagal kurią autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas, baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik tuo atveju, kai nusikaltimo dalyko vertė viršija 400 MGL sumą. M. R. inkriminuotu laikotarpiu (ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 8 d.) 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur, taigi audiovizualinių kūrinių neteisėtų kopijų bendra vertė turėtų viršyti 15 064 Eur (400 x 37,66 Eur). Byloje nustatyta vertė pirmiau nurodytos sumos neviršija (kaltinime inkriminuota vertė 9 516,18 Eur) ir tai reiškia, kad nusikaltimo dalykas neviršija šiuo metu galiojančioje BK 192 straipsnio redakcijoje nustatytos vertės, būtinos taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą.

39. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Akivaizdu, kad pagal naująją BK 192 straipsnio redakciją M. R. veika nebelaikoma nusikaltimu, kadangi jo veikoje nebelieka vieno iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių – dalyko vertės. Todėl naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu ir, kaip nustatyta BK 3 straipsnio 2 dalyje, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taikyti nuteistojo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė ir nuteistasis bei jo gynėjai, taip pat prokurorė. Atsižvelgiant į tai, M. R. pagal BK 192 straipsnio 2 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Konstatavus, kad M. R. veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties, apeliacinių skundų argumentų dėl civilinių ieškinių vertinimas nebėra aktualus. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį M. R. nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taip neeliminuojant galimybės civiliniams ieškovams reikalavimą dėl žalos atlyginimo reikšti civilinio proceso tvarka ir su tuo susijusias aplinkybes įrodinėti civilinės teisės priemonėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės, nuteistojo M. R. gynėjų advokatų Ato Molio ir Mariaus Endzino apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 2 dalį (2009 m. liepos 9 d. įstatymo Nr. XI-330 redakcija) ir nuteistas 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, M. R. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria patenkinti civiliniai ieškiniai ir iš M. R. priteista asociacijai LATGA 38 000 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini) 11 658,18 Eur turtinei žalai atlyginti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš M. R. asociacijai (duomenys neskelbtini) 7 936,02 Eur už advokato paslaugas.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuotas M. R. turtas už 199 730,95 Eur.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria daiktinius įrodymus – kratos metu iš M. R. paimtus nešiojamus kompiuterius „Asus“, modelis (duomenys neskelbtini), s/n (duomenys neskelbtini), „Lenovo Yoga“, modelis (duomenys neskelbtini), s/n (duomenys neskelbtini), standžius diskus „Western Digital“, modelis (duomenys neskelbtini), s/n (duomenys neskelbtini) ir „Samsung“, modelis (duomenys neskelbtini), s/n (duomenys neskelbtini), planšetę „eStar“, modelis „(duomenys neskelbtini)“, IMEI: (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti ir šiuos daiktus grąžinti M. R..

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.