Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6799-199/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui D. P., trečiasis asmuo UAB „Projektana“ dėl žalos atlyginimo gamtai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis šioje byloje neginčija paties žalos aplinkai padarymo fakto, o ginčija tik teismo nustatytą šios žalos dydį. Ieškovas, apskaičiuodamas kiekvieno iš pažeistų medžių atkuriamąją vertę, visiems medžiams pagrįstai taikė tą patį atkuriamosios vertės įkainį - 32 Lt/vienam centimetrui kamieno diametro. Tokiu būdu, remiantis skaičiavimo metodika, pažeistų medžių atkuriamoji vertė turi būti paskaičiuojama taip: kaštonas - 35 cm x 32 Lt/cm = 1120 Lt; kaštonas - 50 cm x 32 Lt/cm = 1600 Lt; kaštonas - 19 cm x 32 Lt/cm = 608 Lt; klevas paprastasis - 44 cm x 32 Lt/cm = 1408 Lt; kaštonas - 46 cm x 32 Lt/cm = 1472 Lt. Atitinkamai, visų penkių pažeistų medžių bendra atkuriamoji vertė paskaičiuojama kaip suma ir sudaro: 1120 + 1600 + 608 + 1408 + 1472 = 6208,00 Lt. Skaičiavime taip pat įvertinta, kad visi 5 medžiai yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, todėl visų jų atkuriamosios vertės įkainiai, vadovaujantis Įkainių 5.3 punktu, didinami 2 kartus. Tokiu būdu, visų penkių medžių bendra atkuriamoji vertė sudaro: 6208 x 2 = 12416,00 Lt. Toliau skaičiavime, vadovaujantis Metodikos 25.7, 26 punktais, pripažįstama, kad lentelėje nurodytų 3-jų kaštonų ir 1-no klevo paprastojo sužalojimas padarytas pažeidžiant jų gyvybines funkcijas (žemių paskleidimas virš šaknies kaklelio lygio), o 46 cm kaštono sužalojimas (šaknų pažeidimas) padarytas nepažeidžiant medžio gyvybinių funkcijų. Atitinkamai, šiam medžiui padaryta žala, vadovaujantis Metodikos 27 punktu, mažinama 2 kartus: (1472 x2)/2= 1472,00 Lt. Atitinkamai, šia suma sumažinama visų penkių medžių bendra atkuriamoji vertė: 12416 - 1472= 10944,00 Lt. Būtent šią sumą pirmosios instancijos teismas pripažino šioje byloje ieškovo įrodyta žala gamtai ir priteisė man kaip atlygintiną ieškovo naudai - 3170,18 Eur. Apelianto vertinimu, šioje byloje esančių įrodymų visuma akivaizdžiai rodo, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas šioje byloje įrodė, jog medžių, kurių šaknys statybos procese buvo užpiltos žemėmis (trijų kaštonų ir vieno paprastojo klevo) gyvybinės funkcijos buvo pažeistos.Teismas nepagrįstai nurodė, kad žala buvo padaryta visiems penkiems medžiams, tačiau pačiame skaičiavime nurodyta, kad 46 cm kaštono sužalojimas (šaknų pažeidimas) padarytas nepažeidžiant medžio gyvybinių funkcijų. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino atsakovo liudytojo B. B. parodymų, bei į bylą pateiktų objektyvių įrodymų apie tai, kad aptariami 4 medžiai, atėjus pavasariui, sėkmingai išsprogdino pumpurus, vasaros metu vešliai žaliavo. Byloje nėra jokių objektyvių požymių, kad jų gyvybinės funkcijos kokiu nors būdu būtų buvusios pažeistos. Pažymi, kad aplinkybės, jog atėjus vasarai nebuvo matyti jokių šių keturių medžių gyvybinių funkcijų pažeidimoTeismas pacitavo LAT 2013-01-24 nutartį civilinėje byloje 3K-3-125/2014, tačiau kasacinio teismo kolegija įvairių žalos apskaičiavimo metodikų reikšmės nesuabsoliutina ir netgi pabrėžia, jog jas būtina taikyti protingai, teisingai ir sąžiningai. Teismas nepagrįstai pripažino, kad žalos dydis įrodytas, ir pasak ieškovo, atitinka visišką šių medžių sunaikinimą. Atitinkamai, skundžiamame sprendime nepagrįstai pripažinta, kad šių 4 medžių atveju, skaičiuojant žalą aplinkai, taikytinas Metodikos 25 punktas. Dėl to darytina pagrįsta išvada, kad minėtų 4 medžių atveju taikytinos Metodikos 26 ir 27 punktų normos. Tai reiškia, kad pripažinus, jog šie želdiniai buvo sužaloti nepažeidžiant jų gyvybinių funkcijų, pagal Įkainius apskaičiuota jų atkuriamoji vertė turi būti mažinama 2 kartus. Tokiu būdu, visa šioje byloje nustatinėjama žala apskaičiuotina aukščiau ieškinyje nurodytą visų penkių medžių bendrą atkuriamąją 12416,00 Lt vertę mažinant 2 kartus: 12416,00 / 2 = 6208,00 Lt (1797,96 Eur), todėl tikroji padarytos žalos suma 3170,18 - 1797,96 = 1372,22 Eur. Apeliantas pažymi, kad jo atstovas teisme pripažino, jog atsakovas ieškinyje nurodomais neteisėtais veiksmais iš esmės padarė tam tikrą žalą gamtai, ir nors nepripažįsta minėtus medžius sunaikinęs, tačiau yra pasiruošęs atlyginti protingai apskaičiuotą žalą, sutinka šiai sumai sudaryti taikos sutartį. Tačiau ieškovo atstovai taikos sutarties šioje byloje sudarymo galimybę kategoriškai atmetė, nurodydami, kad paprasčiausiai neturi tokių įgaliojimų. Pripažinus, kad ieškinys įrodytas tik 1797,96 Eur, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti keistinas.Skundžiamu teismo sprendimu patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 3170,18 Eur. Atitinkamai, vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 1 p. apskaičiuota atsakovo valstybei mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 95 Eur, tačiau teismas priteisė 109,46 Eur.

Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).Ieškovas yra pateikęs žalos dydžio apskaičiavimą pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika).Atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: žemės sklypo schema su pažymėtais 2014 m. spalio 1 d. pažeidimais dėl medžių užpylimo ir šaknų pažeidimo, nuotraukos, 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktas Nr. KMP- Nr.l64. 2015 m. gegužės 19 d. buvo atliktas pakartotinas patikrinimas atsakovo žemės sklype, adresu Vievio g. 1a, Kaune, kuriame dalyvavo Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas O. P., Departamento Kauno miesto regiono vyr. specialistas K. Š.. Buvo nustatyta, kad medžiai dar užpilti statybiniu gruntu, situacija nuo 2014 m. spalio 1 d. pablogėjo, žemės sklype sandėliuojamos statybinės medžiagos. Prie 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo akto pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, kad medžiai apie 10 cm spinduliu aplink kamienus yra atkasti, tačiau aplink medžių lają žemė su statybiniu gruntu nėra atkasta, po medžių laja yra susidarę žemės su statybiniu gruntu kalnai, guli statybinės medžiagos. Ieškovo atstovas Departamento vyr. specialistas K. Š. patvirtino teismo posėdžio metu jo užfiksuotus 2014 m. spalio 1 d. ir 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimų metu medžių kamienų užpylimus statybiniu gruntu, šaknų pažeidimus.2015 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas O. P. paaiškino, kad dalyvavo komisijoje, kuri tikrino 2015 m. gegužės 19 d. atsakovo žemės sklype užpiltus gruntu medžius. Liudytojas konstatavo, kad yra pažeidimai, prieš pradedant vykdyti statybos darbus medžiai turėjo būti aptverti ne mažiau kaip 1 metro atstumu. Žala medžiams padaryta, nes atsakovas nesilaikė Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių reikalavimų. Niekas nepasikeitė atlikus patikrinimą 2015 m. gegužės 19 d. Atsakovui priklausantis žemės sklypas randasi Valstybės saugojamoje teritorijoje. Atsakovas užpildamas 4 medžių kamienus statybiniu gruntu, daug kartų viršydamas leistinas normas, vienam medžiui nukapodamas šaknis daugiau nei 30 procentų, padarė realią žalą gamtai, kuri yra tęstinio pobūdžio, nes tęsiasi nuo 2014 m. spalio 1 d. jos nustatymo dienos iki šiol, kadangi medžiai nėra atkasti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo už statybos darbų atlikimo metu padarytą gamtai žalą, užpylus statybiniu gruntu saugomus, inventorizuotus atsakovui priklausančiame žemės sklype medžius, o vienam medžiui pažeidus šaknis.

Apeliantas iš esmės neginčija, kad atlikdamas statybos darbus, nesilaikė ir pažeidė Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7 p., 7.2 p., 7.6 p., 7.11 p., 7.12 p., 7.13 p. nustatytus reikalavimus ir LR Želdynų įstatymo 14 str. 1 d. 2 p., 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, kadangi privalėjo saugoti ir išsaugoti, tačiau neišsaugojo jo žemės sklype augančių 5 inventorizuotų ir pripažintų saugotinais medžių. Taip pat neginčija, kad atliko priešingus teisei veiksmus, kuriais padarė gamtai žalą, kadangi 4 medžių kamienai buvo užpilti statybiniu gruntu viršijant leidžiamas normas pagal Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių reikalavimus, o vienam medžiui daugiau nei 30 procentų buvo nukirstos šaknys, kas taip pat prieštarauja minėtų Taisyklių reikalavimams. Apeliantas taip pat neginčija, kad administracinio teisės pažeidimo byloje 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu už tai, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų metu gruntu buvo užpilti 4 medžiai – 3 kaštonai ir 1 klevas, o kasinėjant gruntą buvo pažeistos 1 kaštono šaknys, buvo jam paskirta 200 Lt bauda. Tačiau apeliantas nesutinka su ieškovo paskaičiuotu žalos dydžiu ir sutiktų ieškovui atlyginti 1797,96 Eur sumą, kuri, jo vertinimu, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes visų medžių gyvybinės funkcijos nebuvo pažeistos.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo prašomos priteisti žalos dydis yra visiškai įrodytas, todėl ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 3170,18 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimui.

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo nesivadovavo liudytojo B. B. parodymais, kuris 2015 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad 5 medžiai buvo užpilti, bet rugsėjo mėnesį patikrinus, jie jau buvo atkasti. Liudytojas patvirtino, kad medžiai yra viduramžiai, jų žievė sustambėjusi, todėl iki dvejų metų toks apipylimas gruntu jokios reikšmės neturi, t. y. nepažeidžia jų gyvybinių funkcijų. Lapai po įvykio žaliuoja intensyviau, nes atkasus gavo daugiau vandens. Liudytojas kategoriškai teigė, jog ateityje jokios žalos medžiams nebus (52.58 min. – 1.24.44 min.). Taigi, šis liudytojas pateikė teismui nuomonę, kad žala visiems minėtiems penkiems medžiams nėra padaryta, kadangi jų gyvybinės funkcijos nėra pažeistos ir ateityje dėl to, kad jie buvo užpilti gruntu, o vienam kaštonui nukirstos šaknys, taip pat neatsiras. Apeliacinės instancijos teismui netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, kadangi jis turi specialių žinių, yra įgijęs miškų ūkio inžinieriaus išsilavinimą, dirbęs miškotvarkos institute, jam suteiktas žemės ūkio mokslų srities daktaro laipsnis (b. l. 75–76). Byloje apelianto pateiktos tų pačių minėtų medžių nuotraukos, darytos 2015 m. gegužės 10 d. patvirtina apelianto argumentus, kad visi medžiai žaliuoja, kaštonai žydi (b. l. 43–47). Ieškovo 2015 m. gegužės 19 d. atlikto pakartotinio patikrinimo akte Nr. KMP-164 nurodyta, kad medžiai šlaite vis dar užpilti statybiniu gruntu, statybvietėje yra sandėliuojamos statybinės medžiagos, smėlis, gruntas dar ant septynių medžių – trijų klevų ir 4 liepų. Situacija nuo paskutinio patikrinimo tik pablogėjo (b. l. 55). Teismo posėdžio metu, vykusio 2015 m. birželio 19 d., liudytoju apklaustas Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas O. P. paaiškino, kad pažeidimas vykdant statybos darbus yra padarytas, nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, keturi medžiai buvo apipilti statybiniu gruntu, vienam medžiui nukirstos šaknys. Šis liudytojas nepatvirtino, kad šiems medžiams buvo padaryta neatstatoma žala, nes tam reikalingos specialios žinios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis liudytojas patvirtino, kad atsakovas padarė teisės aktų pažeidimus, už kuriuos administracine tvarka apeliantui buvo paskirta bauda ir kurios atsakovas neginčija.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas, apskaičiuodamas kiekvieno iš pažeistų medžių atkuriamąją vertę, visiems medžiams taikė tą patį atkuriamosios vertės įkainį - 32 Lt/vienam centimetrui kamieno diametro. Atitinkamai visų penkių pažeistų medžių bendra atkuriamoji vertė paskaičiuota suma 6208,00 Lt. Skaičiavime taip pat įvertinta, kad visi 5 medžiai yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, todėl visų jų atkuriamosios vertės įkainiai, vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343, (toliau – Įkainiai) 5.3 punktu, didinami 2 kartus. Tokiu būdu, visų penkių medžių bendra atkuriamoji vertė sudaro 12416,00 Lt. Toliau ieškovas vadovavosi Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 (toliau – Metodika). Vadovaujantis Metodikos 25.7 punktu, ieškovas pripažino, kad lentelėje nurodytų 3-jų kaštonų ir 1-no klevo paprastojo sužalojimai padaryti pažeidžiant jų gyvybines funkcijas (žemių paskleidimas virš šaknies kaklelio lygio), o vadovaujantis metodikos 26 punktu, 46 cm kaštono sužalojimas (šaknų pažeidimas) padarytas nepažeidžiant medžio gyvybinių funkcijų, todėl šiam medžiui padarytą žalą, vadovaujantis Metodikos 27 punktu, mažino 2 kartus (2944 / 2 = 1472,00 Lt (b. l. 11). Šia suma sumažinęs visų penkių medžių bendrą atkuriamąją vertę 12416 Lt – 1472 Lt, apskaičiavo, kad atsakovas turi atlyginti 10944,00 Lt (3170,18 Eur) dydžio gamtai padarytą žalą.

Prieš tai minėtos metodikos, galiojusios pažeidimo padarymo metu, 22 punkte nurodyta, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Želdinių sunaikinimas – medžių, krūmų, krūmokšnių, puskrūmių, lianų išrovimas, nupjovimas, nukirtimas ar kitoks sunaikinimas, sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas (metodikos 24 p.). Ieškovas skaičiuodamas gamtai padarytos žalos dydį, vadovavosi šios metodikos 25.7 punktu, kuriame nurodyta, kad želdinių sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas, yra žemių, birių statybinių medžiagų sandėliavimas ar paskleidimas virš medžių ar krūmų šaknies kaklelio lygio (medžiams – lajos projekcijos plote, krūmams – prie pat jo). Apeliantas nurodo, kad schemoje pažymėtų 1, 2, 3, 4 medžių gyvybinės funkcijos pažeistos nebuvo, nes gruntą ir žemes nuo medžių nukasė, šie medžiai žaliuoja, žydi, todėl turėtų būti taikomas minėtos metodikos 27 p., kuriame nurodyta, kad žala aplinkai, sužalojus želdinius, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, mažinama 2 kartus.

Apeliantas įrodinėja, jog schemoje pažymėtų pirmų keturių medžių (3 kaštonų ir 1 paprastojo klevo) gyvybinių funkcijų nepažeidė, nes jie toliau žaliuoja ir žydi, t. y., apelianto vertinimu, užpildamas medžius statybiniu gruntu jų nesunaikino, dėl atsakovo padarytų pažeidimų jokių neigiamų pasekmių neatsirado. Pažymėtina, kad želdinių sunaikinimą reglamentuoja metodikos 24 punktas ir įkainiai dėl žalos padarymo tokiu atveju būtų taikomi visiškai kiti. Šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, konkrečiai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos (b. l. 34–42), 2015 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktas, žemės sklypo schema (b. l. 33), ieškovo atstovų paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad minėti 3 kaštonai ir 1 paprastasis klevas buvo apipilti žemėmis ir statybiniu gruntu, o tai pagal metodikos 25.7 punktą laikoma želdinių sužalojimu, pažeidžiant gyvybines funkcijas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad nagrinėjamoje byloje gamtai padarytos žalos dydis yra visiškai įrodytas ir pagrindo jį mažinti nėra.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas, išskyrus jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dėl kurių bus pasisakyta žemiau, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo valstybės naudai yra priteista 109,46 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu. Iš atsakovo D. P. skundžiamu teismo sprendimu yra priteista 3170,18 Eur, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas valstybei mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 95 Eur. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo D. P. valstybei priteista 109,46 Eur žyminio mokesčio keistina, sumažinant priteistiną sumą valstybei iki 95 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo D. P. valstybei priteista 109,46 Eur žyminio mokesčio pakeisti ir sumažinti priteistiną sumą iki 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 00 ct).

Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.