Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti : 1) 2024 m. vasario 26 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros Energinio taupumo projektų skyriaus vadovės, vykdančios Žaliosios transformacijos departamento direktoriaus funkcijas, sprendimą Nr. APVA-1174 „Dėl paraiškos atmetimo“; 2) 2024 m. balandžio 25 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus sprendimą Nr. APVA-2407 „Dėl skundo“. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pateikė atsisakymą nuo skundo dalies panaikinti 2024 m. vasario 26 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros Energinio taupumo projektų skyriaus vadovės, vykdančios Žaliosios transformacijos departamento direktoriaus funkcijas, sprendimą Nr. APVA-1174 „Dėl paraiškos atmetimo“, nes Aplinkos projektų valdymo agentūra savo iniciatyva panaikino 2024 m. vasario 26 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros Energinio taupumo projektų skyriaus vadovės, vykdančios Žaliosios transformacijos departamento direktoriaus funkcijas, sprendimą Nr. APVA-1174 „Dėl paraiškos atmetimo“.

Skunde nurodė ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. birželio 16 d. V. B. su UAB „Evecon”, atstovaujančia UAB „Ignitis“, sudarė įrenginio pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutartį, pagal kurią už 12 990,00 EUR įsigijo 10,0 kWp galios saulės elektrinės įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pagal įrenginio pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutartį pilnai atsiskaitė UAB „Ignitis“ sumokėdamas 12 990,00 EUR. 2024 m. sausio 16 d. priėmimo – perdavimo aktu V. B. buvo perduoti saulės elektrinės įrenginiai.

Vadovaudamasi 2021-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-02 „Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus“ veiklos „Gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą“ poveiklių „Gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą visoje Lietuvoje“ ir „Gaminančių vartotojų investicijų į naujų AEI naudojančių finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2023 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1-198, 3.4 – 3.6 papunkčiais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) 2023 m. rugpjūčio 31 d. interneto svetainėje www.apva.lt paskelbė kvietimą teikti paraiškas finansuoti jungtinio projekto projektą „Fizinių asmenų saulės elektrinės dalies įsigijimas iš parkų Sostinės regione 2023-08“ Nr. 03-010-J-0001-J01.

Pažymi, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 5 d. Agentūrai pateikė paraišką (reg. Nr. 03-010-J-0001-J01-01191) (toliau ir – Paraiška), kuria prašė skirti dotaciją už saulės parko dalies iš nutolusio saulės elektrinių parko įsigijimą, elektros energiją nukreipiant į elektros vartojimo objektą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2024 m. vasario 26 d. Agentūros Energinio taupumo projektų skyriaus vadovė, vykdanti Žaliosios transformacijos departamento direktoriaus funkcijas, A. M. priėmė sprendimą atmesti pateiktą Paraišką ir neskirti dotacijos (toliau – Sprendimas neskirti dotacijos). 2024 m. balandžio 25 d. Agentūros direktorius G. D. skundą dėl Sprendimo neskirti dotacijos atmetė (toliau – Ginčijamas sprendimas).

Akcentuoja, kad Sprendimo neskirti dotacijos teiginiai, kad pareiškėjas stokoja organizacinių kompetencijų ir finansinių resursų projekto įgyvendinimui absoliučiai neatitinka realybės, jam nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos, nėra taikomi jokie draudimai gauti finansavimą, vykdyti bet kokią ūkinę ar ekonominę veiklą, jam taip pat jokia apimtimi nėra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pareiškėjas niekada nėra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl jokia valstybės institucija, pareigūnas ar tarnautojas jokia apimtimi negali varžyti jo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo, o tokį varžymą leidžiantis poįstatyminio akto reguliavimas yra neteisėtas kaip prieštaraujantis Konstitucijai ir įstatymui.

Ginčijamame sprendime klaidingai remiamasi nurodytu tiesiogiai nacionalinėje teisėje taikomu Reglamentu (Reglamentas - 2018/1046 - EN - EUR-Lex, nes norint taikyti draudimą asmeniui, kuriam nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, turi būti gauta Reglamento 143 straipsnyje numatytos specialios Komisijos rekomendacija.

Pažymi ir tai, kad labai svarbus aspektas yra tai, kaip apibrėžiami sukčiavimas ir korupcija Reglamento 136 straipsnio 1 dalies d punkto kontekste. Iš atskleisto tarptautinių teisės aktų reguliavimo daro išvadą, kad sukčiavimas Reglamento 136 straipsnio 1 dalies d punkto, kuriuo remiamasi Skundžiamame sprendime, kontekste turi būti susijęs su kenkimu Europos Sąjungos finansiniams interesams, tačiau pareiškėjui pareikštas įtarimas jokia apimtimi nėra susijęs su kenkimu Europos Sąjungos finansiniams interesams. Iš atskleisto tarptautinių teisės aktų reguliavimo matyti, kad korupcija Reglamento 136 straipsnio 1 dalies d punkto, kuriuo remiamasi Skundžiamame sprendime, kontekste yra apibrėžiama kaip veikla, kenkianti ar galinti pakenkti ES finansiniams interesams arba kyšininkavimas/papirkimas, tačiau pareiškėjui pareikštas įtarimas jokia apimtimi nėra susijęs nei su veikla, kenkiančia ar galinčia pakenkti ES finansiniams interesams, nei su kyšininkavimu/papirkimu.

Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Agentūra atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad vertinant Išlaidų kompensavimo prašymą ir gavus informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD), nustatyta, kad pareiškėjas turi apribojimų gauti finansavimą, t. y., jis neatitinka Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – PAFT) 2 priedo „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašas ir jų vertinimo metodika“ 4.2.1 papunkčio, nes jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos.

Konkrečiu atveju buvo nustatyta, jog 2022 m. liepos 14 d. STT centrinė tyrimų tarnyba pradėjo pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 21 straipsnio 1 dalį (rengimasis padaryti nusikaltimą), LR BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas) ir LR BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas).

Pažymi, kad LR BK nėra išskirta ir paaiškinta, kokios veikos turėtų būti pripažintos kaip veikos dėl ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos. Visgi, aiškinant teisės aktus sistemiškai, galima padaryti išvadą, jog LR BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ bei LR BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ numatyti nusikaltimai yra veikos dėl ūkinės ir (ar) ekonominės veiklos.

Papildomai pažymi, jog Agentūroje 2024 m. liepos 25 d. gautas Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos raštas Nr. 6K-24/4181 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ 2 priede nurodytų bendrųjų projektų atrankos kriterijų aiškinimo“, kuriame išaiškintas PAFT 2 priedo „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašas ir jų vertinimo metodika“ 4.2.1 papunkčio vertinimas.

Taigi Agentūra, atsižvelgdama į gautą papildomą informaciją ir į tai, kad dar nebaigtas paraiškų pagal kvietimą teikti paraiškas finansuoti JP projektus „Fizinių asmenų saulės elektrinės dalies įsigijimas iš parkų Sostinės regione 2023-08“ Nr. 03-010-J-0001-J01, panaikino savo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. APVA-1174 „Dėl paraiškos atmetimo“ ir grąžino pareiškėjo Paraišką į vertinimo būseną.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Agentūra 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. APVA-7140 „Dėl sprendimo „Dėl paraiškos atmetimo“ panaikinimo“ pasinaikino 2024 m. vasario 26 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros Energinio taupumo projektų skyriaus vadovės, vykdančios Žaliosios transformacijos departamento direktoriaus funkcijas, sprendimą Nr. APVA-1174 „Dėl paraiškos atmetimo“ ir grąžino pareiškėjo Paraišką į vertinimo būseną.

Pareiškėjo atstovo atsisakymas nuo skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą neskirti dotacijos neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia proceso šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, pareiškėjo atstovui žinomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 straipsnyje nurodytos bylos nutraukimo pasekmės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas priima atsisakymą nuo skundo dalies ir šioje dalyje byla nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas).

Skundo reikalavimą panaikinti 2024 m. balandžio 25 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus sprendimą Nr. APVA-2407 „Dėl skundo“ pareiškėjo atstovas palaiko. Tokį Ginčijamo sprendimo panaikinimą motyvuoja tuo, kad Agentūrai pasinaikinus Sprendimą neskirti dotacijos, Ginčijamas sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, tačiau negali būti paliktas galioti neteisėtas sprendimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisė į teisminę gynybą yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.), kurios negalima atsisakyti, apriboti ar paneigti, tačiau suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1, 2 ir 3 d.). Kitaip tariant, asmuo gali kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tuo atveju, jeigu turi materialinį teisinį suinteresuotumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), pasisakydamas dėl asmens materialinio teisinio suinteresuotumo, yra pabrėžęs, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (LVAT 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-394-520/2019).

Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą (prašymą) kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat turėtų būti suprantamos taip, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-733-822/2021).

Agentūros atstovė teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjo atstovo nurodyta aplinkybe, kad Agentūrai pasinaikinus Sprendimą neskirti dotacijos, Ginčijamas sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes pareiškėjo Paraiška grąžinta į vertinimo būseną. Taip pat paaiškino, kad pasinaikinti Ginčijamą sprendimą iki teismo posėdžio pradžios nesuspėta dėl laiko stokos.

Iš Agentūra 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. APVA-7140 „Dėl sprendimo „Dėl paraiškos atmetimo“ panaikinimo“ turinio matyti, kad pareiškėjo Paraiška grąžinta į vertinimo būseną, o kitokių pareiškėjo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo jo nurodytu būdu, argumentų teismo posėdžio metu nebuvo nurodyta, todėl skundo reikalavimas panaikinti Ginčijamą sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisakys.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Agentūros 1 932,98 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas skundu reiškė du reikalavimus. Vieno reikalavimo pareiškėjas atsisakė, kadangi Agentūra savo iniciatyva panaikino 2024 m. vasario 26 d. sprendimą atmesti pareiškėjo paraišką ir neskirti dotacijos, o skundo dalis dėl kito reikalavimo atmetama kaip nepagrįsta.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Kadangi Agentūra geruoju patenkino vieną iš pareiškėjo reikalavimų, padavus skundą teismui ir pareiškėjas šio reikalavimo atsisakė, o kitoje dalyje teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjas turi teisę į 1/2 dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Pareiškėjo prašomas priteisti išlaidas sudaro 1 905,75 Eur už skundo parengimą ir pateikimą, aktualių ES teisės aktų analizę ir konsultacijos elektroniniu paštu suteikimą, 27,23 Eur už papildomas išlaidas. Patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. birželio 13 d. darbų ataskaitomis, 2024 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita-faktūra NOOR-2404-0400, 2024 m. birželio 13 d. PVM sąskaita-faktūra NOOR-2406-0296, 2024 m. birželio 14 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymais Nr. 274 ir Nr. 273.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi skundą teismui pareiškėjas pateikė 2024 m. gegužės 27 d. (2024 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 110,30 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 5 275,75 Eur (2 110,30 Eur x 2,5 (koeficientas)). Teisinės paslaugos – aktualių ES teisės aktų analizė ir konsultacijos elektroniniu paštu suteikimas vertintinos kaip skundo parengimo sudedamoji dalis. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 905,75 Eur suma yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 27,23 Eur papildomų išlaidų. Iš prie prašymo pateiktų dokumentų matyti, kad minėtas išlaidas sudaro 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 4,73 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM).

Į bylą pateiktas 2024 m. gegužės 27 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymas Nr. 128 patvirtina, kad pareiškėjo atstovas sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Tačiau žyminis mokestis nelaikytinas PVM apmokestinama paslauga, todėl šiuo atveju pagrįsta yra 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.

Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, į tai, kad pareiškėjas turi teisę į 1/2 dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjui iš Agentūros priteistina 964,13 Eur (1 905,75 + 22,50) ÷ 2) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti atsisakymą nuo skundo ir nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kuriuo prašoma panaikinti 2024 m. vasario 26 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros Energinio taupumo projektų skyriaus vadovės, vykdančios Žaliosios transformacijos departamento direktoriaus funkcijas, sprendimą Nr. APVA-1174 „Dėl paraiškos atmetimo“.

Likusią skundą dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjo V. B. naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 964,13 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus, 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.