Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-228-960/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-01-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-905-1015/2016Nutartis · 2016-07-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-19
Bylos Nr.
1-228-960/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00896-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
M. T.
Advokatai
Žaneta Šlyžiutė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-228-960/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00896-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; (S) 1.1.9.2.; 1.2.5.3.; 1.2.25.4.4.; 2.3.4.3.;
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Rūtai Petrauskienei ir Svetlanai Žurienei,vertėjaujant Katerinai Chvatovai, Svetlanai Minakovai ir Giedriui Račkauskui,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Jan Zavadski, nukentėjusiajam M. T., jo atstovei advokatei Žanetai Šlyžiutei,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje, 144 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.50 val., Vilniuje, Žemoji gatvėje, ties namu Nr. 30, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio), ir važiuodamas išvažinėtomis provėžomis žolėje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (pravažinėtos žolėje provėžos), nesuvaldęs vairuojamo automobilio išvažiavo iš provėžų ant dešinėje pusėje esančios žolės, kur partrenkė ir sužalojo prie įėjimo į namo kiemą vartų buvusį pėsčiąjį M. T., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

A. S. sukėlęs pavojų nepagelbėjo nukentėjusiajam asmeniui, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, o būtent, 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.50 val., Vilniuje, Žemoji gatvėje, ties namu Nr. 30, po to kai vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalotas M. T. ir tuo sukėlė pavojų M. T. gyvybei, nepranešdamas Bendrajam pagalbos centrui ar Greitosios medicininės pagalbos stočiai apie reikalingą skubią medicininę pagalbą ir iki Greitosios medicininės pagalbos medikų atvykimo nesiimdamas priemonių palaikyti sužaloto asmens gyvybę, kai grėsė pavojus M. T. gyvybei, pagalbos pastarajam nesuteikė, nors turėjo galimybę tai padaryti, o iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teisiamojo posėdžio metu A. S. duodamas parodymus paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. buvo išgėręs 2-3 butelius alaus ir apie 14 val., Vilniuje, Pavilnyje prie Žemosios gatvės važiavo keliuku su juodos spalvos automobiliu „VW Golf“. Norėdamas perjungti radiją pasilenkė, išvažiavo nuo kelio ir dešinės pusės priekine automobilio dalimi partrenkė žmogų. Girdėjosi atsitrenkimo garsas. Pavažiavęs į priekį apsisuko ir pamatė, jog šalia kelio be sąmonės guli žmogus, kuris yra jo kaimynas. Išsigando, todėl grįžo namo, kur prisigėrė ir nuėjo miegoti. Pamatęs gulintį žmogų suprato, jog jis gyvas ir jam reikalinga pagalba ir jis ją galėjo suteikti. Jo automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės žibintas ir įlenktas kapotas. Gailisi dėl padarytos veikos. Nuo to laiko nebevartoja alkoholinius gėrimus, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido. Sutinka su nukentėjusiojo pareikštu 3 016,08 litų civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo ir su 15 000 litų ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo metu nukentėjusiajam yra atlyginęs 3 000 litų ir dar galėtų sumokėti 2 000 litų, bet nukentėjusysis atsisako priimti. Taip pat sutinka su „Sodros“ pareikštu ieškiniu.

Byla remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-08-31, apie 14.30 val., išėjo iš namo, kuriame gyvena (Žemoji g. 30), ir ėjo link namo tvoros vartelių. Pro vartelius išėjo už namo teritorijos, perėjo automobilių išvažinėtą keliuką, išpylė už jo kibirą, kurį nešė su savimi, ir ėjo atgal. Kai vėl kirto keliuką, staiga pamatė jam iš dešinės pusės link jo artėjantį automobilį. Tuo metu atstumas iki automobilio buvo apie 30 m. Automobilis važiavo didžiuliu greičiu. Supratęs, kad automobilis gali jį partrenkti, paspartino žingsnį ir nuskubėjo prie vartelių, norėdamas spėti patekti už tvoros į namo kiemą. Kai jau buvo prie vartelių ir bandė juos atidaryti, staiga pajuto stiprų smūgį ir prarado sąmonę. Kai atsigavo, pamatė, kad guli prie žaliojo tvarto, kuris yra maždaug už 20 m nuo vartelių. Jis pradėjo šaukti, kviesti E. J.. Tuo metu prie jo iš už žaliojo tvarto priėjo kitas kaimynas (vardo ir pavardės nežino), kuriam paaiškino, kad jį partrenkė automobilis ir paprašė pakviesti E. J.. Po kelių minučių atbėgo E. J., kuris paskambino tel. 112 ir iškvietė medikus bei policiją. Automobilio, kuris jį partrenkė, įvykio vietoje nebuvo. Ar automobilis buvo sustojęs įvykio vietoje, nežino. Kad automobilį vairavo jo kaimynas A. S., sužinojo iš savo dukros ligoninėje (t.1, b.l. 70-72).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-08-31, apie 14.50 val., buvo savo namo kieme, kai išgirdo, kad kaimynystėje lauke kažkas garsiai keikėsi. Balsas buvo vieno žmogaus. Netrukus išgirdo, kaip vyras įsėdo į automobilį, didindamas greitį pravažiavo pro jo namą ir nuvažiavo. Pagal tolstančio automobilio garsą suprato, kad automobilis ties geležinkeliu nuvažiavo į dešinėje pusėje esantį keliuką ir važiavo aplink jų namus. Būdamas kieme, jis pastebėjo pralekiantį tamsų automobilį. Po kelių sekundžių išgirdo du smūgių garsus. Tada (iš karto po smūgių) išgirdo, kaip automobilis apsisuko ir pradėjo važiuoti atgal. Kai automobilis važiavo atgal, jis išėjo iš savo namo kiemo ir priėjo prie Žemosios gatvės, kur pamatė atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį. Atpažino, kad tai kaimyno Arturo automobilis. Tada jis grįžo į savo namo kiemą. Išgirdo, kaip minėtas automobilis privažiavo prie Žemosios g. 30-o namo kiemo ir sustojo. Kas vairavo automobilį, jis nematė. Savo namo kieme atsisėdo ant suoliuko ir rūkė. Išgirdo kažkokius garsus (aimanavimą). Nuėjo už namo. Už tvoros prie žaliojo sandėliuko pamatė gulintį vyrą, kurį pažino (tai buvo Žemosios g. 30-o namo gyventojas). Manydamas, kad kaimynas guli girtas, todėl nuėjo į namus. Po kurio laiko į tą vietą, kur gulėjo kaimynas, atvažiavo GMP automobilis ir policija. Suprato, kad kažkas įvyko ir taip pat nuėjo į tą vietą. Išgirdęs, kaip prie tvoros gulintis vyras pasakojo medikams ir policininkams, kad šį partrenkė automobilis, suprato, kad šį vyrą galėjo partrenkti kaimynui Arturui priklausantį automobilį vairavęs žmogus (t.1, b.l. 86-88).

Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-08-31, apie 14.30 val., buvo namuose. Išgirdo, kad dideliu greičiu atvažiavo ir prie jų namo pagrindinio įėjimo sustojo automobilis. Pro langą pamatė, kad prie jų namo sustojo jo kaimyno A. S. juodos spalvos automobilis „VW Golf“. Matė, kad buvo atidarytos vairuotojo durelės, o automobilyje prie vairo sėdėjo A. S. ir su kažkuo kalbėjo telefonu. Po kelių minučių A. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo į namus. Iki namo durų A. S. ėjo tiesiai, nesvirduliavo. Maždaug po 10-15 minučių atbėgo kaimynas ir pasakė, kad jį kviečia M. T., kuriam bloga. M. T. yra diabetikas, gydėsi kepenis. M. T. buvo leidžiami labai stiprūs vaistai, nuo kurių šiam pastoviai buvo bloga, jautėsi negerai, buvo nusilpęs. Išgirdęs iš kaimyno, kad M. T. bloga, jis nubėgo pas M. T., kurį rado iš kitos namo pusės, už tvoros, ties žalios spalvos tvartu. Netoli ant žolės matėsi automobilio ratų pėdsakai. Ant vieno iš tų pėdsakų, kuris buvo arčiau tvoros, gulėjo M. T. batas. Paklausė kas įvyko. M. T. pasakė, kad jį partrenkė tamsios spalvos automobilis. M. T. sakė, kad skauda koją ir šonkaulius. Jis telefonu iškvietė medikus ir policiją. Kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, atėjo kaimynas Andrej ir pasakė, kad matė, jog M. T. partrenkė A. S.. Tada pareigūnai nuėjo pas A. S. apžiūrėti automobilio. A. S. automobilis buvo išvežtas. Patį A. S. taip pat išvežė į policiją. Į įvykio vietą atvykę medikai M. T. išvežė į ligoninę (t.1, b.l. 89-90).

Liudytojas V. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-08-31 patruliavo kartu su policijos vyriausiuoju patruliu E. S.. Apie 14.50 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad ties Žemosios g. 30 namu galimai buvo partrenktas žmogus. Nuvykę prie Žemosios g. 30 namo, prie pagrindinio įėjimo pamatė stovintį automobilį „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini) Pastebėjo, kad automobilis VW Golf buvo apgadintas: sudaužytas priekinis dešinės pusės žibintas, sulankstytas variklio dangtis. Jokio partrenkto žmogaus šalia nebuvo. Po kelių minučių prie jų priėjo vyras, kuris palydėjo juos į įvykio vietą - už Žemosios g. 30 namo. Įvykio vietoje jau buvo medikai, o nukentėjęs asmuo – M. T. buvo GMP automobilyje. M. T. papasakojo, kad ėjo link vartelių, kai pastebėjo link jo dideliu greičiu artėjantį tamsios spalvos automobilį. Bandė įbėgti pro vartelius, tačiau nespėjo. Pajuto smūgį, prarado sąmonę ir daugiau nieko neatsimena. Įvykio vietoje buvo A. G. ir E. J.. A. G. papasakojo, kad girdėjo, kaip automobilio „VW Golf“ vairuotojas A. S. prieš įvykį, eidamas link savo automobilio, stovinčio prie pagrindinio įėjimo į namą, su kažkuo telefonu garsiai barėsi, o po to įsėdo į automobilį ir chuliganiškai vairuodamas nuvažiavo link keliuko, kur buvo partrenktas M. T., netrukus išgirdo smūgio garsą ir žmogaus riksmą. E. J. paaiškino, kad įvykio nematė, tik išėjęs iš namo pamatė gulintį savo draugą ir iškvietė medikus. Vilniaus aps. VPK OVS budėtojas per CDB nustatė, kad automobilis priklauso Žemosios g. 30 namo 3-io buto gyventojui A. S.. Į įvykio vietą atvykę Kelių policijos pareigūnai užėjo į minėtą namą ir netrukus iš namo išsivedė vyrą. Kaip paaiškėjo, tai buvo VW Golf vairuotojas A. S.. Matėsi, kad A. S. buvo neblaivus, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, sklido alkoholio kvapas. A. S. neigė vairavęs automobilį „VW Golf“, aiškino, kad automobilis stovėjo ilgą laiką. Raktai nuo automobilio buvo A. S. šortų kišenėje (t.1, b.l. 91-92).

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas V. C. (t.1, b.l. 93-94).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-08-31 patruliavo kartu su policijos vyriausiuoju patruliu G. V.. Apie 15.20 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad ties Žemosios g. 30 namu įvyko eismo įvykis, o vairuotojas iš eismo įvykio vietos pabėgo. Nuvykę prie Žemosios g. 30 namo, prie pagrindinio įėjimo pamatė stovintį apgadintą automobilį „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini) Patrulių rinktinės pareigūnai juos nuvedė už namo į įvykio vietą, kur buvo partrenktas žmogus. Nukentėjusiojo tuo metu jau nebuvo (GMP automobiliu jau buvo išvežtas į ligoninę). Nustatę, kad automobilio „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini) savininkas A. S. gyvena Žemosios g. 30 name, nuėjo ieškoti A. S.. Jie ilgai beldėsi į buto duris, bet durų niekas neatidarė. Jis nuėjo apžiūrėti automobilį „VW Golf‘, o G. V. liko prie automobilio savininko buto. Po kurio laiko G. V. atėjo kartu su automobilio savininku. Bendraujant su automobilio „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini) savininku matėsi, kad šis buvo neblaivus, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. S. tvirtino, kad automobilio nevairavo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. A. S. su savimi turėjo automobilio „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini) raktelius. A. S. buvo įsodintas į policijos automobilį ir jie nuvažiavo į Kelių policiją įforminti eismo įvykį (t.1, b.l. 95-96).

Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-08-31 anksti ryte (valandos nepamena) kartu su A. S. nuvažiavo žvejoti prie Kernavės ežero. Važiavo jo automobiliu, kurį jis pats ir vairavo. Grįžo apie 12.00 val. Atvežęs A. S. į namus, jis išvažiavo savo reikalais. Tuo metu A. S. buvo blaivas. Žvejodami jokių alkoholinių gėrimų jie negėrė (t.1, b.l. 97-98).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8297/13(01) nurodoma, jog A. S. kraujyje rasta 1,99 ‰ etilo alkoholio (t.1., b.l. 45).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1231 nurodoma, jog 2013-08-31 17.20 val. atliekant A. S. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad A. S. neblaivus - jo kraujyje rasta 1,99 ‰ etilo alkoholio (t.1, b.l. 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8321/13(01) nurodoma, jog eismo įvykio metu M. T. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1, b.l. 78).

Teismo medicinos specialistė J. M.-Čobot, susipažinusi su M. T., RVUL gydymo stacionare ligos istorija Nr.2013/20721 ir rentgeno nuotraukomis, padarė išvadą, kad M. T. nustatyti tokie sužalojimai: dešinės pusės I-VI ir kairės pusės II-IX šonkaulių lūžiai, plaučių sumušimas, kraujo ir oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, kairio raktikaulio lūžis, dešinės mentės lūžis, kairio žastikaulio atviras lūžis, stuburo krūtininio V slankstelio kompresinis lūžis ir keterinės ataugos lūžis, stuburo juosmeninio V slankstelio abiejų skersinių ataugų lūžiai, kryžkaulio išilginis lūžis, abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžis, dešinio šlaunikaulio pergubrinis lūžis, dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis, dešinio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžis, blužnies plyšimas, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje (3 litrai kraujo su krešuliais), skrandžio priekinės sienelės kraujosruva, pohemoraginė (po nukraujavimo) mažakraujystė, trauminis hipovoleminis šokas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 74-75).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs šiuos byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus daro išvadą, jog byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog A. S., 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodamas išvažinėtomis provėžomis žolėje, jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (pravažinėtos žolėje provėžos), todėl nesuvaldęs vairuojamo automobilio išvažiavo iš provėžų ant dešinėje pusėje esančios žolės ir partrenkė bei sužalojo prie įėjimo į namo kiemą vartų buvusį pėsčiąjį M. T., kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu A. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tokia kaltinamojo veika teismo kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

Byloje taip pat nustatytos faktinės aplinkybės, jog A. S. 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.50 val., Vilniuje, Žemoji gatvėje, ties namu Nr. 30, po to kai vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalotas M. T. ir tuo sukėlė pavojų M. T. gyvybei, nepranešdamas Bendrajam pagalbos centrui ar Greitosios medicininės pagalbos stočiai apie reikalingą skubią medicininę pagalbą ir iki Greitosios medicininės pagalbos medikų atvykimo nesiimdamas priemonių palaikyti sužaloto asmens gyvybę, kai grėsė pavojus M. T. gyvybei, pagalbos pastarajam nesuteikė, nors turėjo galimybę tai padaryti, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu A. S. sukėlęs pavojų nepagelbėjo nukentėjusiajam asmeniui, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Tokia kaltinamojo veika teismo kvalifikuojama pagal BK 144 straipsnį.

Kaltinamasis A. S. įvykdė neatsargų ir nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta (t.1, b.l. 62-64). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, jog kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje padarymą skirtina vienintelė numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį kartu su baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 2 metams naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant mažesnį už vidurkį. Paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis) bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis už padarytą neatsargų nusikaltimą nuteistas laisvės atėmimo bausme neviršijančia 6 metų, o už nesunkų nusikaltimą jam buvo paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Jis savanoriškai nukentėjusiajam atlygino dalį žalos, įsipareigojo atlyginti kitą žalos dalį, teisiamas pirmą kartą. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos laikytinos atsitiktinėmis. Darbovietėje jis yra charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas ir darbštus. Dėl šių priežasčių teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams (BK 75 straipsnio 1 dalis) ir paskiriant įpareigojimus: tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus dėl 2 709,43 Lt (784,71 Eur) žalos atlyginimo (t.2, b.l. 81-83) ir nukentėjusiojo M. T. – dėl 3 016,08 Lt turtinės žalos ir 50 000,00 litų neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 154-160).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštame civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš kaltinamojo 2 709,43 litų (784,71 eurų) dydžio žalą, atsiradusią išmokėjus nukentėjusiajam M. T. ligos pašalpas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino šį pareikštą ieškinį, jis yra įrodytas prie ieškinio pridėtais dokumentais (t.2, b.l. 84-97). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas tenkina civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį ir iš kaltinamojo priteisia 784,71 eurų žalą (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis M. T. pateiktame civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš kaltinamojo 3 016,08 litų turtinę žalą, Šią žalą sudaro negautos pajamos, nes laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. kovo 13 d. jis buvo nedarbingas ir gaudavo ligos pašalpą, kuri yra mažesnė nei jo gaunamas darbo užmokestis arba negaudavo jokių pajamų, todėl per šį laikotarpį susidarė 2 914,84 litų skirtumas. Turtinę žalą taip pat sudaro ir 101,24 litų išlaidos vaistams. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas prie ieškinio pridėtais dokumentais (t.1, b.l. 166-181). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir kaltinamasis pripažino aplinkybę, jog kaltinamasis yra atlyginęs 3 000 litų žalą, kurią prašė įskaityti į ieškinio dydį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas tenkina nukentėjusiojo M. T. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, ir iš jo išskaičiavęs atlygintą 3000 litų žalos dalį, priteisia iš kaltinamojo 16,08 litų turtinę žalą, kas atitinka 4,66 eurus (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis M. T. taip pat prašė teismo priteisti iš kaltinamojo 50 000 litų neturtinę žalą, kurią pagrindė patirtais sveikatos sutrikdymais, patirtu ilgu ir varginančiu gydymu, iki šiol jis jaučiamais skausmais, sutrikusiu miegu ir patirtais nepatogumais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog nukentėjusiajam M. T. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kas pasireiškė: dešinės pusės I-VI ir kairės pusės II-IX šonkaulių lūžiais, plaučių sumušimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, kairio raktikaulio lūžiu, dešinės mentės lūžiu, kairio žastikaulio atviru lūžiu, stuburo krūtininio V slankstelio kompresiniu lūžiu ir keterinės ataugos lūžiu, stuburo juosmeninio V slankstelio abiejų skersinių ataugų lūžiais, kryžkaulio išilginis lūžiu, abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžiais, dešinio šlaunikaulio pergubrinis lūžiu, dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžiu, dešinio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžiu, blužnies plyšimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (3 litrai kraujo su krešuliais), skrandžio priekinės sienelės kraujosruva, pohemoraginė (po nukraujavimo) mažakraujystu, trauminis hipovoleminis šoku (t.1, b.l. 74-75). Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo 20 dienų komos būsenoje ir jam buvo atliktos keturios operacijos (t.2, b.l. 161-164). Nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. kovo 13 d. jis buvo nedarbingas. Nukentėjusiojo paaiškinimu iki šios jis jaučia skausmus ir jo kūnas yra subjaurotas randų, jis patyrė dvasinius išgyvenimus dėl baimės nepasveikti, negalėjimo užmigti. Nukentėjusiajam yra pašalinta blužnis. Iki šiol nukentėjusysis vaikšto su atrama. Patirti nepatogumai pasireiškė, jog apie 4 mėnesius buvo gydytas ligoninėse, kur turėjo jį lankyti ir slaugyti jo dukra, grįžęs iš ligoninės turėjo grįžti gyventi du mėnesius pas dukrą, nes jam buvo reikalinga priežiūra. Tokia būsena jam sukėlė menkavertiškumo, silpnumo, priklausomybės jausmą, diskomfortą. Anksčiau darbe dirbo sunkų fizinį darbą, kurio šiuo metu negali atlikti.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis A. S. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivas bei nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos, nors turėjo tokią galimybę. Kaltinamasis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, o jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro 517,50 litų per mėnesį, todėl laikytina, jog jo turtinė padėtis nėra gera. Papildomai pažymėtina, jog dėl byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusio gydymas kainavo 25 897,08 Lt, o A. S. su Vilniaus teritorine ligonių kasa sudarė susitarimą dėl šios žalos atlyginimo, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys buvo atsiimtas (t.1, b.l. 150).

Teismas nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis M. T. patyrė anksčiau paminėtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), o paties kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis dėl šio įvykio turi kitų turtinių įsipareigojimų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), daro išvadą, jog atsižvelgiant į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo M. T. patirta neturtinė žala vertinama 6 500 eurų dydžio.

Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes dėl kaltinamojo sunkios turtinės padėties, nukentėjusiajam priteistos žalos dydį, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimas išdėstomas 20 mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamasis A. S. sukėlė anksčiau priteistas žalas vairuodamas automobilį ir būdamas neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nukentėjusysis M. T. ir civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareikštuose ieškiniuose prašė žalą priteisti iš kaltinamojo. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo šioje byloje peržengti civilinių ieškinių ribas ir todėl žala nepriteisiama iš byloje esančio civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti 2014 m. balandžio 8 d. prokuroro nutarimais buvo laikinai apribotos kaltinamojo nuosavybės teisės į lėšas, esančias AB „Swedbank“ ir AB SEB bankas sąskaitose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. balandžio 8 d. Kadangi šiuo nuosprendžiu teismas tenkino visiškai civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir iš dalies nukentėjusio M. T. pareikštus civilinius ieškinius, laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęsiamas iki priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo, papildomai leidžiant A. S. areštuotomis lėšomis atsiskaityti su civiliniu ieškovu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi ir nukentėjusiuoju M. T..

Nukentėjusysis M. T. ir jo atstovė advokatė Žaneta Šlyžiutė teismo prašė pripažinti 1 600 litų išlaidas procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo. Byloje yra pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimų nurodymai (t.2, b.l. 51-56) patvirtinantys, jog M. T. patyrė 1 600 litų išlaidas advokatės Žanetos Šlyžiutės teisinei pagalbai apmokėti. Šios nukentėjusiojo išlaidos laikytinos būtinomis, protingomis, todėl teismas jas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 104 straipsnio 2 dalis) ir perskaičiuodamas šią sumą į eurus (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalis) priteisia iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301-302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metams naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metams naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metams naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti dvi dienas laikino sulaikymo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi A. S. bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. S. paskirti įpareigojimus: tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. S. 784,71 eurų žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Nukentėjusiojo M. T. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. S. 4,66 eurų turtinę žalą ir 6 500 eurų dydžio neturtinę žalą M. T. naudai. Priteistos žalos atlyginimas išdėstomas dalimis 20 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kiekvieną mėnesį, iki mėnesio paskutinės dienos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mokėti nemažiau kaip po 325 eurus, iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. 463,39 eurų procesines išlaidas nukentėjusiojo M. T. naudai.

Pratęsti 2014 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą iki Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir M. T. šiame nuosprendyje priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo, į A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Žemoji g. 30-3, Vilniuje, banke „Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas sąskaitose Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias pinigines lėšas. Leisti A. S. areštuotomis lėšomis atsiskaityti pagal šiame nuosprendyje tenkintus civilinius ieškinius su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi (kodas 191683350, Laisvės pr. 28, Vilnius) ir M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski