Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei K. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Su ieškiniu pateiktas atsakovės darbdavio 2022 m. sausio mėn. raštas, kuriame nurodyta, jog draudėjas, vykdydamas centralizuoto personalo administravimo funkcijas, rengė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl K. M. skyrimo į pareigas“ projektą, kurio pagrindu atsakovė turėjo būti perkeliama į žemesnes pareigas. Draudėjas (jo darbuotojas), rengdamas minėtą projektą, privalėjo patikrinti jo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nurodyti, jog šis neatitinka Vidaus tarnybos statuto nuostatų, kuriose nurodoma, kad perkeltam į žemesnes pareigas pareigūnui pareiginė alga nustatoma pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam buvo nustatytas iki perkėlimo, tačiau ne didesnį negu didžiausias ir ne mažesnį negu mažiausias tai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas. Dėl žalos kilimo yra atsakingas draudėjas. Atsakovei buvo mokamas didesnis darbo užmokestis tuo metu galiojusio įsakymo pagrindu, atsakovė neatliko jokių neteisėtų, nesąžiningų ar kitų tyčinių veiksmų, kurie būtų sąlygoję mokamo darbo užmokesčio dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir ieškovė, draudikė, apeliantė), kaip draudikė, ir Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (toliau –ir draudėjas arba NBFC), kaip draudėjas, 2021 m. spalio 19 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, padarytą draudėjui vykdant tik apskaitos, buhalterijos ir audito veiklą. NBFC vykdo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) personalo administravimo funkcijas, tame tarpe rengia atitinkamų įsakymų projektus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10.7 papunktis). 2020 m. spalio 29 d. Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. P-239 nuo 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovė K. M. (toliau – ir atsakovė) iš Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų buvo perkelta į Pataisos namų (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto pareigas, nurodant, kad iki šiame įsakyme nurodyto perkėlimo atsakovei nustatyta pareiginė alga, taikant pareiginės algos koeficientą – 7,3 baziniai dydžiai. 2020 m. spalio 30 d. Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. P-522 nuo 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovė buvo perkelta iš Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos į Pataisos namų (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės pareigas ir nustatytas atsakovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 7,3 baziniai dydžiai. 2021 m. gruodžio 6 d. Pataisos namų direktorius įsakyme dėl 2020 m. spalio 30 d. įsakymo pakeitimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistei K. M. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. nustatomas – 6,8 (baziniais dydžiais). NBFC rašte (be datos ir numerio), pateiktame Pataisos namams, nurodoma apie atsakovei 2020 m. spalio mėnesį perkeliant į žemesnes pareigas paskirtą 0,5 pareiginės algos koeficiento didesnį darbo užmokestį, nei jis priklausė pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 5 dalį ir iš dalies pripažįstama kaltė dėl susiklosčiusios situacijos. Pataisos namai 2022 m. sausio 31 d. raštu dėl susidariusios permokos grąžinimo kreipėsi į atsakovę, nurodant, kad ją nuo 2020 m. lapkričio 3 d. perkėlus į kitas pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 5 dalimi, turėjo būti mokamas 0,5 pareiginės algos koeficiento mažesnis darbo užmokestis. 2022 m. sausio 7 d. ieškovė, kaip draudikė, gavo pranešimą dėl draudžiamojo įvykio, kuriame nurodoma, jog NBFC specialistė padarė klaidą apskaičiuojant darbo užmokestį, nes darbuotoją perkeliant į žemesnes pareigas automatiškai būtina sumažinti pareiginės algos koeficientą (0,5 dydžio), tačiau tai nebuvo padaryta, ir Pataisos namai reikalauja atlyginti susidariusią permoką. 2022 m. vasario 11 d. ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir, įvertinusi žalą – 2 008,26 Eur bei draudimo sutartyje numatytą franšizę – 300,00 Eur, sumokėjo 1 708,26 Eur draudimo išmoką Pataisos namams. Ieškovė 2022 m. kovo 3 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti susidariusią 1 708,26 Eur žalą. Kadangi atsakovė gera valia 1 708,26 Eur negrąžino, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 708,26 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu draudikės ieškinį atsakovei pirmosios instancijos teismas atmetė.

12. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.241 straipsnio l dalies 4 punktas, teismų praktiką dėl sąskaitybos klaidos vertinimo bei neteisingai nustatė, kad tai yra klaida, padaryta netinkamai taikant teisės aktus.

13. Remiantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. CK 6.241 straipsnis yra specialusis CK 6.237 straipsnio atžvilgiu.

14. Taigi, anksčiau minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad tam, jog iš atsakovės būtų galima išreikalauti turtą (pinigines lėšas) kaip be pagrindo įgytą, reikia įrodyti, kad buvo padaryta sąskaitybos klaida arba atsakovė buvo nesąžininga. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą, vertina kritiškai juos atmeta.

15. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad sekant kasacinio teismo praktika (skundžiamame sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019), nagrinėjamu atveju būtent ieškovei tenka sąskaitybos klaidos įrodinėjimo pareiga.

16. Iš bylos matyti, kad atsakovei atlyginimas buvo mokamas vadovaujantis 2020 m. spalio 30 d. Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. P-522, kurio 2 punkte buvo nustatytas atsakovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 7,3 baziniai dydžiai. Minėtame įsakyme numačius atsakovės atlyginimo dydį (7,3 baziniai dydžiai) buvo nukrypta nuo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes atsakovei turėjo būti mokamas 0,5 mažesnis pareiginės algos koeficientas. Atsakydamas į ieškovės prašymą pateikti informaciją, NBFC 2022 m. sausio 20 d. el. laiške nurodė, kad klaida buvo padaryta teikiant centralizuotas personalo administravimo (PA) paslaugas, todėl sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo neaktuali; <...> personalo administratorė galėjo prašyti papildomos informacijos dėl perkeliamo darbuotojo koeficiento, tačiau to nepadarė, manydama, kad koeficientas nesikeičia (Nutarimo Nr. 507 71.3 papunktis). Savo teiginio, kad buvo padaryta sąskaitybos klaida, ieškovė kitais įrodymais neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktą rašytinę medžiagą, išklausęs bylos šalių atstovų pasisakymus teismo posėdyje, padarė teisingas ir pagrįstas, kasacinio teismo praktiką atitinkančias ( jau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019) išvadas, kad rengiant ir priimant 2020 m. spalio 30 d. Pataisos namų direktoriaus įsakymą Nr. P-522, nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 5 dalimi, ir kad tokia klaida negali būti laikoma sąskaitybos (skaičiavimo) klaida, o tai yra klaida, padaryta netinkamai taikant teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių išvadų teisingumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad nei 2020 m. spalio 29 d. įsakymo projekte, nei 2020 m. spalio 30 d. įsakyme nėra jokios klaidos taikant įstatymus, įsakyme yra tik klaidingai nurodytas koeficientas 7,3, tačiau ši klaida nėra tiesiogiai susijusi su permoka. Būtent dėl įsakyme neteisingai nurodyto pareiginės algos koeficiento pagal Statuto nuostatas, atsakovei buvo mokamas didesnis nei priklauso darbo užmokestis.

17. Pabrėžtina, jog aplinkybę, kad gavėja (atsakovė) buvo nesąžininga, privalo įrodyti ieškovė (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Apeliantė nurodo, kad atsakovė būdama pareigūnė, žinodama Statutą bei teisę gauti ne didesnį negu Statute nustatytą darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. gavo 2 008,26 Eur atlyginimo permoką, apie tai neinformavo darbdavio ir neteisėtai jį pasisavino. Tokiu būdu ji veikė nesąžiningai.

18. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas teisingai pagal tuo metu galiojusį 2020 m. spalio 30 d. Pataisos namų direktoriaus įsakymą Nr. P-522, vadovaujantis jame nurodytu koeficiento dydžiu. Tai leidžia daryti išvadą, kad į buhalterinę programą skaičiai buvo suvedami teisingai ir nepadaryta jokia sąskaitybos klaida. Iš byloje pateiktos nuostolių skaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovei buvo mokamas kintamo dydžio darbo užmokestis ir tokiu atveju galima teigti, kad darbo užmokesčio apskaičiavimas reikalauja specialių žinių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad atsakovė neįvertino įsakyme nurodyto atlyginimo dydžio (7,3 baziniai dydžiai), nes pagal Statuto 30 straipsnio 5 dalį turėjo būti mokamas mažesnis atlyginimas, nesuponuoja išvados bei apeliantė neįrodė, kad atsakovė buvo nesąžininga ir siekė finansinės naudos – nepagrįstai praturtėti (CPK 12 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, pareigos analizuoti ir vertinti, kokiu pagrindu minėtas įsakymas Nr. P-522 buvo priimtas, atsakovė neturėjo.

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

20. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Patikrinęs skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ar panaikinti, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

22. Atsakovei iš ieškovės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 000,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.