- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- e2-17596-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11121-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Pareiškėjas
- P. S., B. B.
- Kategorijos
- 2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų P. S. ir B. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai P. S. ir B. B. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepareiškus ieškinio byloje, kuriuo prašo skubiai nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini) atnaujinti energijos tiekimą butui, adresu (duomenys neskelbtini), be atsakovo sutikimo bei nustatyti ieškovams terminą ieškiniui paduoti. Pažymėjo, jog ieškovai 2014-05-03 su M. M. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas įsipareigojo iki 2016-05-02 atlygintinai nuomoti butą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Bute kartu su ieškovais gyvena ir 3 mažamečiai vaikai. A. E. S. (vienas iš patalpų savininkų), piktavališkai nutraukė elektros tiekimą, nors ieškovai niekada su buto savininkais nekonfliktavo ir visada sąžiningai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Todėl ieškovai kreipiasi į teismą ir prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, kadangi kitu atveju nukentės vaikų interesai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovai prašo jų prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 str. 3 d.).
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą. Vadovaujantis CPK 147 str. 3 d., tokiame prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjų interesams. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nors ir spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, neturėtų apskritai ignoruoti būsimo ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimą, nors tokioje stadijoje vertinimas objektyviai yra dar labiau ribotas negu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bendrąja tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-16 nutartis civ.b. Nr. 2-874/2012). Be to Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Taigi nagrinėjant tokio pobūdžio klausimą įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi teismas neturi objektyvios galimybės, apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio. Šiuo atveju teismui pareikštame prašyme ieškovai visiškai nepateikė jokių priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu (t.y. ieškovai pateikdami teismui tokį prašymą nesilaikė LR CPK 147 str. 3 d. reikalavimų), nors yra atstovaujami profesionalaus teisininko - advokato, o iš esmės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo be ieškinio pateikimo pagrindą nurodė tik ieškovų mažamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad iš ieškovų suformuluoto prašymo turinio net neaišku koks konkretus ieškinys (ieškinio pagrindas) bus pareikštas atsakovo E. S. atžvilgiu (kadangi ieškovai nuomos sutartį buvo sudarę su trečiuoju asmeniu M. M., o ne su atsakovu, ieškovai nepateikė duomenų (įrodymų), kad šio ieškovų nuomojamo buto kitas bendraturtis E. S. būtų davęs sutikimą šiai nuomai, kurią sudarė tretysis asmuo ir ieškovai, atsakovo parašo ant nuomos sutarties nėra, t.y. iš esmės ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovus ir būtent atsakovą siejo kokie nors sutartiniai santykiai, išskyrus, tai kad ieškovai gyveno kaip nuomininkai atsakovui priklausančiame bute, nors buvo sudarę sutartį tik su kitu bendraturčiu), taip pat pažymėtina, kad ieškovai pateikė teismui AB (duomenys neskelbtini) pranešimą, jog elektros nutraukimas nutrauktas prašymu (tačiau pažymoje nenurodyta kieno konkrečiu prašymu, nes šiuo atveju yra du buto bendraturčiai – be atsakovo, taip pat ir tretysis asmuo M. M.), todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvadą, kad šiuo atveju pareikštas teismui prašymas nėra informatyvus apie tai koks konkretus (kokiu pagrindu) bus pareikštas ieškinys, nors prašant taikyti tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių prašymas turi būti aiškus ir pagrįstas.
Todėl šiuo nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad ieškovai visiškai nepagrindė ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos, t.y. būtinybės jas taikyti dar nepareiškus ieškinio (Vilniaus apygardos teismo 2011-11-11 nutartis civ.b. Nr. 2S-2231-823/2011), nors iš esmės prašant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonės būsimo ieškinio pagrindas turi būti pakankamai aiškus. Pareiškėjai nenurodė, kokių konkrečių įrodymų neturėjimas jiems trukdo reikšti ieškinį, iš prašymo turinio taip pat neaišku koks bus ieškinio pagrindas ir koks konkretus bus ieškinio dalykas (atitinkamai ir neaiški mokėtino žyminio mokesčio suma, nes už tokį prašymą mokamas 50 proc. žyminis mokestis). Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato ieškovui pareigos kartu su ieškiniu teismui pateikti visus be išimties įrodymus, kuriais yra grindžiamas ieškovo reikalavimo pagrįstumas, o ieškovai jau turi pasisamdę advokatą, todėl turėjo visas galimybes pareikšti teismui ieškinį (kuriame matytųsi aiškus ieškinio pagrindas ir dalykas), atitinkamai ir tuo metu prašyti laikinąsias apsaugos priemones.
Be to pažymėtina, kad šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama galutinio rezultato iš trečiojo asmens AB (duomenys neskelbtini), o ne iš atsakovo, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos ne tik atsakovo atžvilgiu (jei vis dėl to pagal atsakovo prašymą buvo nutrauktas elektros tiekimas butui), tačiau ir trečiojo asmens AB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t.y. AB (duomenys neskelbtini) esant tokioms laikinosioms apsaugos priemonėms negalėtų nutraukti elektros tiekimo, net buto savininkams nemokant už elektrą. Todėl nesutiktina su ieškovais, kad, nesiėmus ginčo laikinųjų apsaugos priemonių trečiojo asmens atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Be to laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne visiškai sutapti su pareikštais reikalavimais, t.y. ieškinio dalyku. Šiuo atveju iš pareiškėjų prašymo turinio matyti, kad pareiškėjai siekia galutinio rezultato – atnaujinto elektros tiekimo. Pritaikius tokias kokias prašo ieškovai laikinąsias apsaugos priemones faktiškai jau pradinėje bylos stadijoje iš dalies pasiekiamas tikslas, kurio ieškovai tikisi pareikšdami teisinius reikalavimus, nors ginčas dar net nepradėtas nagrinėti iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti byla sprendžiama iš esmės. Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtent tuo siekiama, nors teismui net nepateiktas ieškinys. Vien tai, kad ieškovai turi mažamečių vaikų, nesant LR CPK 147 str. 3 d. pagrindu, nenurodžius visiškai priežasčių dėl ko negalėjo būti pateiktas ieškinys, nesant aiškiam būsimam ieškinio pagrindui, nesant aiškaus atsakovo sutikimo sudarytai nuomos sutarčiai, nesant neabejotinų duomenų, kad elektros tiekimas nutrauktas būtent dėl atsakovo veiksmų, nėra pagrindas šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo (CPK 144 str. 1 d.), todėl pareiškėjų prašymas atmestinas.
Ieškovams išaiškintina, kad šis atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, neuždraudžia ieškovams, pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui kartu su pateiktu ieškiniu, suformulavus aiškų ir konkretų ieškinio pagrindą ir dalyką.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų P. S. ir B. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, netenkinti.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas Vilniaus miesto apylinkės teismą Vilniaus apygardos teismui.