Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1221-281/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-16
Bylos Nr.: eI-1221-281/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03953-2018-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas: K. S.
Atsakovas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno teritorinė muitinė
Advokatai: Zbignevas Jankovskis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-1221-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-03953-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.7.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

dalyvaujant pareiškėjo K. S. (K. S.) atstovui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjui K. S. (K. S.), trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateikė prašymą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-30 sprendimo Nr. S-185(7-169)/2018) panaikinimo, taip pat prašydamas K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno banderolėmis nepaženklintas prekes: Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 16 500 pakelių cigarečių „NZ Gold SuperSlims“ iki kol 2016-08-11 15.30 val. miško masyve, esančiame Raščiunų kaimo ribose, Šalčininkų rajone, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Kauno teritorinė muitinė 2018-06-06 sprendimu Nr. 8PM190054 pripažino Pareiškėją skolininku muitinei ir įregistravo jam 42 592 Eur mokestinę prievolę už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas cigaretes. Muitinės departamentas 2018-08-01 sprendimu Nr. 1A-294 patvirtino Kauno teritorinės muitinės sprendimą. Nesutikdamas su tokiu Muitinės departamento sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į MGK, kuri 2018-10-30 sprendimu panaikino Muitinės departamento sprendimą.

Muitinės departamentas nesutinka su MGK konstatuota aplinkybe, kad akcizų, importo PVM bei akcizo ir PVM delspinigių mokestinė prievolė išnyko. Mano, kad MGK neteisingai aiškina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu akcizų ir importo skola muitinei išnyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir muito mokesčiai. Nagrinėjamu atveju prekės buvo sulaikytos ne pirmoje muitinės įstaigoje, o Sąjungos muitų teritorijoje (miško masyve, esančiame Raščiūnų kaimo ribose Šalčininkų rajone), todėl priešingai nei skundžiamame sprendime nurodo MGK, prekės, kurios buvo sulaikytos neteisėtai jas įvežus į minėtą teritoriją, apmokestinamos PVM ir akcizo mokesčiu.

Pažymėjo, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Pridėtinės vertės mokesčio 121 straipsnio 2 dalies ir Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kurie nustatė, kad prievole mokėti importo PVM ir akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d-g punktuose nustatytais atvejais. Minėti pakeitimai ginčo atveju netaikytini, kadangi skola muitinei atsirado 2016-08-11, t. y. minėtiems pakeitimams negaliojant.

Taigi, MGK, aiškindama importo PVM ir akcizų prievolės muitinei išnykimą (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 34-40 straipsnių, Akcizo įstatymo 19 straipsnio nuostatos), nepagrįstai jų taikymą aiškino remdamasi teisės aktų pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2017-01-01 bei 2010-04-29 Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-230/08 ir priėjo nepagrįstos, prieštaraujančios teismų praktikai išvados, kad iki 2017-01-01 galiojęs teisinis reglamentavimas leidžia teigti apie aiškią įstatymų leidėjo poziciją dėl muitinės administruojamų mokesčių, įskaitant akcizus ir importo PVM, mokestinės prievolės pasibaigimo, ir šis juridinis faktas be kita ko yra siejamas su atvejais, kuriems esant išnyksta skola muitinei.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes, prašė teismui pateiktą prašymą tenkinti.

Pareiškėjas K. S. atsiliepimo į atsakovo prašymą nepateikė. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir Kauno TM) atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad su Muitinės departamento prašymu sutinka.

Paaiškino, kad Kauno TM, gavusi Kauno apygardos teismo 2017-08-01 baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. 1-316-317/2017, nustatė, kad pareiškėjas 2016-08-11, miško masyve, esančiame Raščiūnų kaimo ribose, Šalčininkų r., neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes: 16 500 pakelių cigarečių, nepažymėtų banderolėmis. Teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199-2 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bauda ir cigarečių konfiskavimas. Kadangi muitinei nebuvo pateikta informacija, jog į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos cigaretės buvo deklaruotos šioje teritorijoje ir už jas apskaičiuoti ir sumokėti importo mokesčiai, laikytina, kad jos nebuvo pateiktos muitinės įstaigai, todėl 2016-08-11 atsirado skola muitinei. Kauno TM neteisėtai gabentas ir sulaikytas bei konfiskuotas prekes (cigaretes), nepažymėtas banderolėmis, importo muito skolos muitinei neapskaičiavo ir neįregistravo, tačiau apskaičiavo akcizo, PVM ir akcizo bei PVM delspinigių sumas.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, MGK neteisingai aiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016-05-01 iki 2017-01-01) akcizų ir importo skola muitinei išnyksta tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir muito mokesčiai, neatsižvelgiant į tai, kad pati MGK savo sprendime pripažino, jog 2013-10-09 Sąjungos muitinės kodeksas nereglamentuoja akcizų ir PVM apmokestinimo, o Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme ir Akcizų įstatyme nebuvo įtvirtintų specialių nuostatų, reglamentuojančių atleidimą (gražinimą ar neapmokestinimą) nuo akcizų ar importo PVM mokėjimo tokių apmokestinimų prekių atžvilgiu, kurios yra sulaikomos ir konfiskuojamos. Nagrinėjamu atveju skolos atsiradimo momentu – 2016-08-11 galioję Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo, Akcizų ir PVM įstatymai reglamentavo importo akcizų ir PVM mokestinės prievolės atsiradimo ar išnykimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas, įvertinęs tai, kad prekės (cigaretės) buvo sulaikytos jau kirtus sieną ir įvežus į Sąjungos muitų teritoriją, savo sprendime teisingai padarė išvadą, jog Kauno TM pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui apskaičiavo akcizus ir PVM bei įpareigojo jį šiuos mokesčius sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, kad atsakovas iš esmės nesutinka su MGK pozicija, kad akcizo ir PVM mokesčiai pareiškėjo atžvilgiu išnyko.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno TM 2018-06-06 sprendimu Nr. 8PM190054 apskaičiavo pareiškėjui mokestinę prievolę: akcizą – 28 150 Eur, PVM – 7 367 Eur, akcizo delspinigius – 5 607 Eur, PVM delspinigius – 1 468 Eur, skolos atsiradimo datai 2016-08-11 (MGK bylos medžiaga, b. l. 17–22). Kauno TM, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, už neteisėtai sulaikytas bei konfiskuotas prekes (cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis) importo muito skolos muitinei neapskaičiavo ir neregistravo, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu. Kauno TM 2018-06-06 pranešimu informavo pareiškėją, kad įtraukė į apskaitą 2018-06-06 sprendime Nr. 8PM190054 apskaičiuotus mokesčius ir susijusias sumas bei įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę (MGK bylos medžiaga, b. l. 16). Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno TM 2018-06-06 sprendimu Nr. 8PM190054, pateikė skundą Muitinės departamentui (MGK bylos medžiaga, b. l. 11–14), kuris 2017-08-01 sprendimu Nr. 1A-294 nustatė, kad Kauno TM pagrįstai pripažino pareiškėją skolininkui muitinėje ir apskaičiavo mokestinę prievolę tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka (MGK bylos medžiaga, b. l. 9–10). Pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės departamento 2017-08-01 sprendimu pateikė skundą MGK (MGK bylos medžiaga, b. l. 1–6), kuri Muitinės departamento 2018-08-01 sprendimą panaikino, motyvuodama tuo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas bei Europos Sąjungos Teisingumo praktika leidžia konstatuoti, kad akcizų ir importo PVM skola muitinei išnyko (MGK bylos medžiaga, b. l. 47–53).

Bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms reglamentuoja 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatytas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas).

Pagal Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsdamas jas turi pristatyti į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, vykdamas muitinės nurodytu maršrutu ir laikydamasis muitinės nurodymų, jeigu muitinė jų duoda. Nesilaikant šio reikalavimo, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsniu, atsiranda importo skola muitinei.

Skolos muitinei išnykimą reglamentuoja Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos (e punktas). Siekiant nustatyti skolos sampratą pagal Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, aktualus 5 straipsnio 18 punktas, pagal kurį, skola muitinei apibrėžiama kaip asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą.

Iš nurodytų nuostatų turinio matyti, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja asmens pareigos sumokėti būtent importo ar eksporto muito sumą išnykimą. Pažymėtina, kad Kauno TM 2018-06-06 sprendimu Nr. 8PM190054 neapskaičiavo ir neregistravo importo skolos muitinei, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, ginčo dėl to nėra, tačiau, pareiškėjo teigimu, išnykusiais turi būti laikomi ne tik muito mokestis, bet ir akcizo bei PVM.

Atkreiptinas dėmesys, kad Sąjungos muitinės kodeksu nėra administruojami pareiškėjui nustatyti akcizo ir PVM mokesčiai. Todėl šių prievolių išnykimo pagrindai vertintini atsižvelgiant į kitus teisės aktus. Pažymėtina, kad PVM ir akcizo mokesčius muitinė administruoja pagal Mokesčių administravimo įstatymą (Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis). Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šiame įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Pažymėtina, kad PVM ir akcizo mokesčius muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus (Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Atvejus, kai akcizais apmokestinamos prekės (įskaitant ir apdorotą tabaką) atleidžiamos nuo akcizų, reglamentuoja Akcizų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-03-01) 19 straipsnio 1 dalis, kurioje nėra nuostatos, jog nuo akcizų galėtų būti atleistos konfiskuotos ir sunaikintos prekės. Nors Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog be šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai, tačiau minėtoje dalyje įtvirtinta išimtis, kad šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas.

Atvejus, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, nustato PVM įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) V skyrius. Pažymėtina, kad šiame skyriuje nėra įtvirtinta, jog nuo importo PVM būtų atleidžiamos konfiskuotos ir sunaikintos importo PVM objektu esančios prekės. PVM įstatyme ir Akcizų įstatyme nesant nuostatų dėl atleidimo nuo pareigos mokėti šiuos mokesčius konfiskavus ir sunaikinus neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją atgabentas prekes, vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

Akcentuotina, kad skolos atsiradimo metu, t. y. 2016-08-11, galiojusi Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija įtvirtino, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos. Taigi Mokesčių administravimo įstatymas įtvirtina dvi sąlygas, kurių pagrindu mokestinė prievolė gali būti pripažinta pasibaigusia, t. y. pirma, importo mokesčiu apmokestinamos prekės turi būti sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu prekes deklaravus muitinės procedūrai įforminti, antra, tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos.

Vertinant sąlyga, jog prekės turi būti sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu, pastebėtina, kad pareiškėjo situacijoje pirmoji sąlyga netaikytina, kadangi prekės buvo sulaikytos jau įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, apeinant muitinės patikros postą, kai prekės jau turėjo būti apmokestintos importo muitais ir kitais mokesčiais. Šiuo klausimu plačiai yra pasisakęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (2009-04-02 sprendimas Veli Elshani uy. Hauptzollamt Linz, C-459/07). Tokią poziciją, jog prekės, sulaikytos jau apėjus muitinės patikros postą, negali būti vertinamos kaip sulaikytos jų neteisėto įvežimo metu palaiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2017-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-236-261/2017).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų 57 straipsnio 4 dalį įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad šioje byloje neturi būti iš naujo įrodinėjamos tos aplinkybės, kurios yra konstatuotos įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017-08-01 baudžiamuoju įsakymu, kiek tai susiję su pareiškėjo atliktų veiksmų pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo įsakymu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad būtent pareiškėjas prisidėjo prie prekių neteisėto patekimo į Bendrijos muitų teritoriją, apie neteisėtą prekių įvežimą žinojo, prekės – cigaretės, buvo sulaikytos už pirmosios įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonos, todėl egzistavo visos sąlygos pripažinti pareiškėją skolininku muitinei. Šie pareiškėjo atlikti veiksmai patvirtina, kad jis PVM įstatymo ir Akcizų įstatymo taikymo prasmėmis, pagrįstai ir teisingai yra pripažintas skolininku muitinei bei pridėtinės vertės ir akcizų mokesčių mokėtoju.

Nurodytų aplinkybių ir įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste teismas daro išvadą, kad pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2017-08-01 baudžiamuoju įsakymu konstatavo, kad prekės (cigaretės) buvo sulaikytos neteisėtai jas įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją, t. y. miško masyve, esančiame Raščiūnų kaimo ribose. Kadangi prekės (cigaretės) buvo sulaikytos jau kirtus sieną ir įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją, teismas konstatuoja, jog mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui apskaičiavo akcizą ir PVM bei įpareigojo jį šiuos mokesčius sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nenustatyta pagrindų laikyti akcizo bei PVM ir akcizo bei PVM delspinigių skolą muitinei išnykusia, pagal skolos atsiradimo metu, t. y. 2016-08-11, galiojusias aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius MGK ginčijamame sprendime išdėstytus motyvus dėl būtinybės remtis Europos Teisingumo Teismo byloje Nr. C-230/08 suformuota praktika, nes nurodytoje byloje Europos Teisingumo Teismas taikė ne Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, o prieš tai galiojusias Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, kurios nagrinėjamoje byloje nėra taikomos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad MGK ginčijamame 2018-10-30 sprendime Nr. S-185(7-169)/2018) neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius PVM ir akcizo mokesčio išnykimą, todėl atsakovo Muitinės departamento skundas tenkintinas, o skundžiamas MGK 2018-10-30 sprendimas Nr. S-185(7-169)/2018) naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-30 sprendimą Nr. S-185(7-169)/2018).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė