Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovės Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos skundą atsakovei Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. Č., Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 3-80 (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 65–69).

Pareiškėja skunde (b. l. 65–69) nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-81 sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 23 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-8 dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, Pataisos įstaiga) pareigūnų ir darbuotojų veiksmų, susijusių su nuobaudų skyrimu atvirosios kolonijos nuteistiesiems, įvertinimo (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Komisija Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad D. Č. eidamas (iki 2020 m. lapkričio 2 d.) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, būdamas Drausmės komisijos nariu ir kartu su kitais šios komisijos nariais priimdamas 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. protokolinius sprendimus, susijusius su nuteistųjų nubaudimu, aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, nes, prisiekdamas vykdyti įstatymus ir turėdamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pareigą atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą vadovautis įstatymais, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų 2 punkte ir Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų 2 punkte nustatytą pareigą vadovautis Bausmių vykdymo kodeksu, Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų 4 punkte nustatytą pareigą veikti vadovaujantis teisėtumo principu, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunktyje nustatytą pareigą sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.1 papunktyje nustatytą pareigą (nustatytą funkciją) organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą vykdant skyriui priskirtas funkcijas ir sprendžiant skyriaus kompetencijai priskirtus klausimus, pats nesilaikė nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos. Tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamojoje dalyje nurodyta D. Č. už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareigūnas D. Č. yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys, Profesinės sąjungos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos skyriaus pirmininkas, todėl, vadovaudamasi Statuto 61 straipsnio 5 dalimi, Pataisos įstaiga su 2021 m. balandžio 28 d. motyvuotu raštu Nr. S-7130 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2021 m. gegužės 17 d. pareiškėja elektroniniu paštu gavo Profesinės sąjungos raštą Nr. 3-80 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“. Rašte nurodyta, jog Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, susipažinusi su 2021 m. gegužės 12 d. rašte Nr. S-7891 „Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytais pastebėjimais ir siekdama nesivelti į beprasmius ginčus su darbdaviu, taip pat atsižvelgdama į tai, jog nuo D. Č. tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, t. y. tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Č. terminas yra pasibaigęs, neteikia Tarybai svarstyti klausimo dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Č.. Paskutinis Komisijos posėdis, kuriame dalyvavo D. Č., įvyko 2020 m. gegužės 12 d., todėl Statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas praėjo. Su priimtu Sprendimu neduoti sutikimo skirti nuobaudą pareigūnui pareiškėja nesutinka ir mano, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Atsakovės Sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis. Sprendime nenurodyta, kokiais konkrečiai faktais ar aplinkybėmis bei kokiomis teisės normomis vadovaudamasi Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos Tarybos nariui D. Č..

Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Profesinės sąjungos sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Pagal Statuto 61 straipsnio 5 dalį, skiriant tarnybines nuobaudas profesinės sąjungos nariams vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos), profesinės sąjungos sutikimas privalomas visais atvejais neatsižvelgiant į tai, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas yra ar nėra išrinktas į įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą. Vykdydama Statuto reikalavimą, pareiškėja ir kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo.

Tiek Profesinių sąjungų įstatymu, tiek Statutu nustatyta darbdavio teisė skirti nuobaudas darbuotojui, kuris yra profesinės sąjungos narys, ribojama esant tik sąlygai, jei nuobauda skiriama darbuotojui (pareigūnui) dėl jo narystės arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams profesinės sąjungos atstovaujamuosiuose ar valdymo organuose. D. Č. šiuo atveju traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už tarnybinį nusižengimą, kuris visiškai nesusijęs su jo naryste Profesinėje sąjungoje ar dalyvavimu jos veikloje, ir atsakovei tai yra žinoma. Tokios nuoseklios pozicijos laikomasi teismų praktikoje. Atsakovė, priimdama Sprendimą visiškai jo nemotyvuodama, akivaizdžiai pažeidė Profesinių sąjungų įstatymo imperatyvias nuostatas, viršijo įstatymu jai suteiktus įgaliojimus bei pažeidė pareiškėjos – statutinės įstaigos – teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pareigūno D. Č. tarnybinės veiklos trūkumus, padarytus nusižengimus ir taikyti jam teisinės atsakomybės priemones. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo dalyvavimas Profesinės sąjungos veikloje nesukuria ir negali jam sukurti privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.

Atsakovė atsiliepime (b. l. 105–107) bei atstovė teismo posėdžio metu panašiai nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytu reikalavimu. Nurodė, jog Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, gavusiai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2021 m. balandžio 28 d. raštą Nr. S-7130 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ su prie jo pridėta 2021 m. balandžio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-8 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmų, susijusių su nuobaudų skyrimu atvirosios kolonijos nuteistiesiems, įvertinimo“, pagrįstai kilo klausimas, kodėl pateikta tarnybinio patikrinimo išvada vietomis yra užjuodinta ir kodėl pateikta tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta neįgalioto skirti tarnybinę nuobaudą pareigūno, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus. Profesinė sąjunga raštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti įgalioto skirti tarnybinę nuobaudą pareigūno sprendimą ir paaiškinti, kuo remiantis pateikiama vietomis užjuodinta tarnybinio patikrinimo išvada. Pažymėtina, jog nėra teisinio reglamentavimo, kad tarnybinio patikrinimo išvada gali būti pateikiama vietomis užjuodinta.

Atsakydama į tai, Pravieniškių PN 2021 m. gegužės 12 d. pateikė raštą Nr. S-7891 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, jog pagal Statuto 39 straipsnio 7 dalį, <...> Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, <...> atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Taip pat nurodė, jog vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimais (tačiau nenurodė jokio teisinio pagrindo, t. y. teisės akto nuostatos) tarnybinio patikrinimo išvada buvo nuasmeninta.

Profesinė sąjunga, susipažinusi su pateiktu atsakymu ir siekdama nesivelti į beprasmius ginčus su darbdaviu, šiuo atveju su pareiškėja, 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėjai pateikė tik raštą Nr. 3-80 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, o ne Profesinės sąjungos Tarybos sprendimą, kuris įforminamas Tarybos posėdžio protokole.

Raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti laikomas administraciniu sprendimu. Skundžiamu raštu informuojamas darbdavys, jog Tarybai neteikiamas svarstyti klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Č.. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą teismų praktiką dėl profesinės sąjungos teisių dėl (ne)sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012), konstatuotina, jog rašte nėra tiesiogiai bei aiškiai išreikšta Profesinės sąjungos Tarybos pozicija (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam Profesinės sąjungos nariui. Akcentuotinas ir faktas, jog pareiškėja savo 2021 m. gegužės 12 d. rašte Nr. S-7891 nurodo, jog vadovaujantis 2018 m. rugpjūčio 24 d. Kolektyvinės sutarties Nr. 76-100 32.2 punkte nustatyta tvarka Profesinės sąjungos renkamas organas per 20 kalendorinių dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Šiuo atveju taip pat yra kalbama apie Profesinės sąjungos renkamo organo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 3-80 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ nesukelia teisinių pasekmių, jis yra informacinio aiškinamojo pobūdžio ir pagal turinį jo negalima traktuoti kaip Profesinės sąjungos nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Č.. Atsakovė išdėstė savo nuostatas tam tikru klausimu, tačiau jokių privalomo pobūdžio nurodymų, įpareigojimų ar patvarkymų, tiesiogiai susijusių su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis, nenustatė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Č. teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti. Teigė, kad raštas yra informacinio pobūdžio, nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 3-80, kuriuo atsisakyta teikti Tarybai svarstyti klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Č., teisėtumo.

Bylos duomenimis (b. l. 70–94) nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-81 sudaryta komisija 2021 m. balandžio 23 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-8 dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmų, susijusių su nuobaudų skyrimu atvirosios kolonijos nuteistiesiems, įvertinimo. Komisija Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad D. Č. eidamas (iki 2020 m. lapkričio 2 d.) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, būdamas Drausmės komisijos nariu ir kartu su kitais šios komisijos nariais priimdamas 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. protokolinius sprendimus, susijusius su nuteistųjų nubaudimu, aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, nes, prisiekdamas vykdyti įstatymus ir turėdamas Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pareigą atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą vadovautis įstatymais, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų 2 punkte ir Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų 2 punkte nustatytą pareigą vadovautis Bausmių vykdymo kodeksu, Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų 4 punkte nustatytą pareigą veikti vadovaujantis teisėtumo principu, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunktyje nustatytą pareigą sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.1 papunktyje nustatytą pareigą (nustatytą funkciją) organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą vykdant skyriui priskirtas funkcijas ir sprendžiant skyriaus kompetencijai priskirtus klausimus, pats nesilaikė nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos. Tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamojoje dalyje nurodyta D. Č. už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Byloje nėra ginčo, kad D. Č. yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys.

Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ginant savo narių interesus, reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąją ir (arba) valdymo instituciją, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimas. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose; skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 28 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą D. Č. (b. l. 91).

Profesinė sąjunga 2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 3-75 (b. l. 92) prašė Pravieniškių PN pateikti įgalioto skirti tarnybinę nuobaudą pareigūno sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Č. bei pažymėjo, jog Profesinei sąjungai pagrįstai kyla klausimas, kuo remiantis pateikiama ne visa Tarnybinio patikrinimo išvada, t. y. vietomis užjuodinta, todėl tokios medžiagos negalima net teikti Tarybos nariams, tai prilygsta jų įžeidimui.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. S-7891 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 93–94) nurodė teisės aktų nuostatas, kurios įgalioja Pravieniškių PN direktorių skirti tarnybinę nuobaudą atsižvelgus į centrinės statutinės įstaigos vadovo sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą, bei pažymėjo, jog D. Č. dar nėra paskirta tarnybinė nuobauda. Taip pat nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvada vietomis buvo nuasmeninta vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimais.

Profesinė sąjunga, atsakydama į pareiškėjos 2021 m. gegužės 7 d. raštą, 2021 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 3-80 (b. l. 95) informavo, kad Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, susipažinusi su 2021 m. gegužės 12 d. rašte Nr. S-7891 „Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytais pastebėjimais ir siekdama nesivelti į beprasmius ginčus su darbdaviu, taip pat atsižvelgdama į tai, jog nuo D. Č. tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, t. y. tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Č. terminas yra pasibaigęs, neteikia Tarybai svarstyti klausimo dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Č..

Atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėjai pateikė tik informacinio pobūdžio raštą Nr. 3-80 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, o ne Profesinės sąjungos Tarybos sprendimą, kuris įforminamas Tarybos posėdžio protokole. Skundžiamas raštas turi informacinį pobūdį – informuoja darbdavį, jog Tarybai neteikiamas svarstyti klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Č.. Taip pat nurodė, jog pagal Profesinės sąjungos įstatus tokį sprendimą gali priimti tik Taryba (Įstatų 7.8.4 p.).

Teismas, atsižvelgdamas į Profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 3-80 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ turinį, konstatuoja, jog atsakovė rašte nurodė, jog „neteikia Tarybai svarstyti klausimo dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Č.“, o tai vienareikšmiškai yra vertinama kaip nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą D. Č.. Kito sprendimo dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Č. Profesinė sąjunga iki šiol nėra priėmusi, kaip numato Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis ir Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalis.

Teismas pažymi, jog skundžiamą raštą pasirašė Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. L.. Teismo vertinimu, Profesinės sąjungos pirmininkas, pasirašydamas skundžiamą raštą, Profesinės sąjungos vardu išreiškė nesutikimą skirti drausminę nuobaudą D. Č.. Atsižvelgiant į Profesinės sąjungos pirmininkui suteiktus įgaliojimus (b. l. 115–120) ir skundžiamo rašto turinį, teismui nekyla abejonių, jog skundžiamu raštu Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga išreiškė nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą D. Č.. Be to, ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutikimas gali būti teikiamas profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad individualūs administraciniai aktai negali būti neaiškiai formuluojami, suteikiantys prielaidą juos skirtingai interpretuoti. Šiuo atveju skundžiamo atsakovės rašto formos ir turinio analizė duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad juo nebuvo išsamiai ir aiškiai atsakyta į pareiškėjos prašyme pateiktus klausimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reguliavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, – privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020, 2021 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3267-1062/2021).

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės atsisakymo duoti sutikimą vertinimas atliekamas tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėja siekia skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, diskriminuoja šį asmenį dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

Šioje byloje ginčo dėl to, kad D. Č. tarnybinę atsakomybę siūloma taikyti ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje, nėra. Kaip matyti iš atsakovės Sprendimo, sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinė sąjunga nedavė dėl to, jog mano, kad yra praleistas terminas skirti tarnybinę nuobaudą. Pažymėtina, kad šių aplinkybių vertinimas nepatenka į Vidaus tarnybos statuto apibrėžtas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas ir aplinkybės dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų laikymosi, tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo / nebuvimo, jos pagrįstumo yra vertinamos sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo, jei tarnybinė nuobauda yra skiriama. Šiuo atveju tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, jog atsakovės Profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 3-80, kuriuo pareiškėjai Pravieniškių PN atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti D. Č. tarnybinę nuobaudą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 3-80 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.