Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos, atliekančios viršininkės funkcijas, A. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria panaikintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 29 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini), ir byla grąžinta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. liepos 31 d. A. A. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 31 d. 9.52 val. jam važiuojant dviračiu kelyje (duomenys neskelbtini) jį lenkė automobilis Opel „Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis pravažiavo pro jį apie 70-80 cm atstumu, nesilaikant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo ir automobilio artumo pareiškėjas buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vertina, kad toks automobilio vairavimas buvo pavojingas pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas 2025 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini). Patikrinus pareiškime nurodytą informaciją konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, o reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

3. Pareiškėjas A. A. nesutiko su 2025 m. spalio 29 d. priimtu nutarimu bei pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams Šakiuose, kuris 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi A. A. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini), bei grąžino bylą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu greičiu ir šoniniu atstumu G. T. vairuojamas automobilis lenkė dviračiu važiuojantį A. A., o asmuo gali būti nubaustas tik kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių ir veika įrodyta. Atkreipė dėmesį į Institucijos poziciją, jog ji sutiko, kad G. T. galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nėra aišku, kodėl pati Institucija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustačiusi, kad buvo pažeistos KET ir padarytas administracinis nusižengimas, pati nepriima atitinkamo sprendimo – skirti administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2025 m. spalio 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

4.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi dėl bylos grąžinimo papildomam tyrimui, kadangi šis papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra matoma, kad situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Nors vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. (Kauno apygardos teismo 2025-08-27 nutartis Nr. eAN2-280-593/2025).

4.2. Pabrėžė, kad nesant nustatyto tikslaus atstumo tarp dviračio ir transporto priemonės, iš byloje esančio vaizdo įrašo yra matoma, kad atstumas yra akivaizdžiai saugus, realaus pavojaus eismo saugumui nebuvo. Nepaisant to, kad šoninio atstumo nustatymas papildytų bylos medžiagą, šioje konkrečioje situacijoje ji nelaikytina būtina, nes tiek pati situacija, tiek faktas dėl saugaus atstumo yra aiškūs ir nekeliantys abejonių. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirtos autotechninės ekspertizės, kuriose ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, taigi dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nebuvo, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį G. T. atžvilgiu.

4.3. Pažymėjo, kad pateiktuose ekranvaizdžiuose darytuose iš vaizdo įrašo, kurį pateikęs nukentėjusysis, yra matoma, kad automobilis aplenkia dviratį saugiu atstumu. Iš vaizdo įrašo matoma, kad nukentėjusysis važiuoja arčiau kelkraščio, savo pareiškime nurodo, kad automobilis pro jį pravažiavo apie 70-80 cm šoniniu atstumu. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 3,44 metro pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis (https://www.carsized.com/en/cars/compare/opel-insignia-2008-estate-vs-nissan-qashqai-2021-suv/front/) plotis yra 185,6 (su veidrodėliais yra 208,4 cm), taigi automobilis eismo juostoje neskaičiuojant kairės pusės veidrodėlio matmenų užėmė 197 cm. Tai lenkimo metu nuo automobilio iki važiuojamosios dalies kraštą žyminčios skiriamosios juostos buvo 1,47 metro atstumas. Taigi atliekant papildomus tyrimo veiksmus ir nustatinėjant tikėtiną šoninį atstumą tarp dviratininko ir transporto priemonės būtų pertekliniai veiksmai, nekeičiantys nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo. Duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra.

4.4. Atkreipė dėmesį į Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį byloje Nr. eAN2-280-593/2025, kurioje bylos aplinkybių duomenimis praktiškai identiškoje įvykio situacijoje buvo paliktas Institucijos nutarimas, vairuotojui byla nutraukta, nesant ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties. Šioje byloje: dviratininką apie 94 km/h greičiu lenkė mikroautobusas Ford, dviratininkas buvo nurodęs, jog automobilis jį lenkė nesaugiai – pravažiavo apie 70-80 cm atstumu nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu.

4.5. Teigia, kad nagrinėjimu atveju byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti, jog G. T. automobiliu lenkdamas dviratininką, paliko tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Papildomų veiksmų atlikimas, t. y. tikėtino šoninio atstumo nustatymas – neturėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl G. T. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis, bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio rodo, kad G. T. veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties. Nors abiejų eismo dalyvių šio įvykio vertinimas yra prieštaringas, tačiau šie prieštaravimai negali būti pašalinti net ir atlikus papildomą tyrimą, pvz.: paskyrus autotechninę ekspertizę, ar parodymų patikrinimą vietoje, bet kokiu atveju būtų gauti tikėtini, apytiksliai duomenys. Taip pat pažymėtina, kad tyrimas negali būti begalinis.

4.6. Sutinka su nukentėjusiojo A. A. argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo ir dėl šių savo veiksmų teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties buvimo/nebuvimo G. T. būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto nesilaikymo.

5. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą pareiškėjas A. A. prašo šį skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi jokia forma nesprendė vairuotojo veiksmų kvalifikavimo bei atsakomybės taikymo klausimo. Teismas nustatė policijos įstaigos atlikto tyrimo trūkumus ir konstatavo, kad nutarimas nutraukti tyrimą yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad policijos įstaiga privalo išsamiai ištirti įvykį nustatyti faktines aplinkybes (konkrečiai šoninį dviratininko lenkimo atstumą) ir tik tada priimti procesinį sprendimą. Tokį teismo sprendimą laiko pagrįstu.

5.2. Nesutinka su Institucijos subjektyvia nuomone, jog analizuojamu atveju nesilaikant KET 126 punkte numatyto minimalaus saugaus dviratininko lenkimo atstumo 1,5 m dviratininkui nekeliamas joks pavojus, jeigu neįvyksta susidūrimas. Mano, kad Institucija tokiu būdu demonstruoja nihilistinį bei diskriminacinį požiūrį dviratininkų atžvilgiu.

5.3. Pabrėžia, kad šioje byloje tyrimas atliekamas būtent pagal pranešimą apie KET 126 punkto pažeidimą, nesaugų dviratininko lenkimą nesilaikant minimalaus 1,5 m šoninio lenkimo atstumo. Esminis pažeidimo parametras yra šoninis lenkimo atstumas, kuris iki šiol nėra nustatytas. Tokios pažeidimo sudėtį sudarančios aplinkybės nustatymas negali būti laikomas pertekliniu veiksmu. Automobilio manevro pavojingumo laipsnis sietinas su šoninio atstumo nesilaikymu. Skunde Institucija pateikia kelio pločio, automobilio matmenis, atlieka aritmetinius skaičiavimus. Nustatė, kad nuo automobilio iki važiuojamosios dalies krašto lieka 1,47 m. (centrimetrų tikslumu), tačiau sąmoningai ignoruoja faktą, kad tame atstume yra dviratininkas ir neskaičiuoja šoninio atstumo tarp transporto priemonių. Tai rodo, kad Institucija geba nustatyti šoninį lenkimo atstumą, bet tai daryti vengia.

5.4. Prašo vadovautis teismų praktika analogiškose Kauno apygardos teismo priimtose bylose, t. y. 2025 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. AN2-160-1049/2025; 2025 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. eAN2-233-999/2025; 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartis byloje Nr. eAN2-257-926/2026; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. eAN2-385-737/2025.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Kaip matyti iš byloje pateikto Institucijos apeliacinio skundo, jame iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. procesiniu sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucijos teigimu, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog dviratininko lenkimas atliktas saugiu atstumu, o taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė šoninio atstumo reikalavimų pagal KET, tačiau būtinumo atlikti papildomus veiksmus šioje byloje neįžvelgia.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai papildomam tyrimui dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo, tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama.

9. Iš pareiškėjo A. A. kreipimosi į policijos įstaigą, jo skundo turinio pirmosios instancijos teismui ir apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad jis yra įsitikinęs, jog 2025 m. rugpjūčio 31 d. 9.52 val. jam važiuojant dviračiu kelyje (duomenys neskelbtini) jį nesaugiai lenkė automobilis Opel „Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas 1,5 metro saugaus šoninio atstumo, kaip nurodyta KET, dėl ko G. T. vairuojama transporto priemonė sukėlė pavojingą situaciją dviratininko saugumui ir šis buvo priverstas keisti važiavimo greitį, kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. T. posėdžio metu aiškino, kad pačio lenkimo nepamena, tačiau sutinka, kad vaizdo medžiagoje užfiksuota jo vairuojama transporto priemonė, todėl iš esmės neginčija nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavęs transporto priemonę Opel „Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkęs dviratininką, tačiau nesutinka, jog lenkimo metu sukėlė pavojingą situaciją.

10. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Taigi, atsakomybė pagal šią normą netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės.

11. KET 126 punkte įtvirtinta, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Taigi, akivaizdu, kad KET 126 punkte aptartas reglamentavimas yra privalomas.

12. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad automobilis, prieš lenkdamas dviratininką, pasitraukia iki pat brūkšninės linijos, neišvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir dviratininką aplenkia, vairuotojas galimai nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, kas akcentuojama ir Institucijos nutarime, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

13. Įvertinus nurodytus duomenis, akivaizdu, kad šiuo nagrinėjamu atveju G. T. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties ir papildomas bylos aplinkybių tyrimas (autotechninės ekspertizės ar kt.) būtų perteklinis veiksmas. Pažymima, kad eismo įvykio dalyviai pateikia prieštaringus įvykio vertinimus, o šie prieštaravimai negalėtų būti objektyviai pašalinti net ir atlikus papildomus proceso veiksmus, tokius kaip parodymų patikrinimas įvykio vietoje ar autotechninė ekspertizė, kadangi jų rezultatai būtų tik tikėtini, apytiksliai, nepaneigtų esamų prieštaravimų ir jais nebūtų galima remtis priimant galutinį sprendimą.

14. Visgi, kaip jau minėta Institucijos nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną aiškiai konstatuojama, kad „dviratininko pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo“. ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 7 dalyje nustatyti kiti kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

15. Medžiagos duomenimis, įvykis užfiksuotas prietaisu Garmin Varia RCT 715, pateiktoje lenkimo foto nuotraukoje matyti, kad minėto prietaiso rodmenimis, dviratininko greitis vertinamos lenkimo situacijos metu buvo 22 km/h, tuo tarpu automobilio 92 km/h. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vairuotojas į priešpriešinio eismo juostą neišvažiavo, buvo tik apvažiuojamas dviratininkas. Įvykio vietos schemos duomenimis, kelio plotis įvykio vietoje yra 3,44 metrai. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis (https://www.carsized.com/en/cars/compare/opel-insignia-2008-estate-vs-nissan-qashqai-2021-suv/front/) plotis yra 185,6 (su veidrodėliais yra 208,4 cm), taigi automobilis eismo juostoje neskaičiuojant kairės pusės veidrodėlio matmenų užėmė 197 cm. Tai lenkimo metu nuo automobilio iki važiuojamosios dalies kraštą žyminčios skiriamosios juostos buvo 1,47 metro atstumas. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas važiavo kiek didesniu nei 90 km/h greičiu, toks šoninis atstumas objektyviai nelaikytinas pakankamu pagal KET 126 punkto reikalavimus.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas, tačiau tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymiai. Dėl šios aplinkybės Institucija sprendimo nepriėmė, nors ANK 617 straipsnio 3 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.

17. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, šis nurodė, jog būtina atlikti papildomą įrodymų rinkimą ir tyrimą siekiant nustatyti kokiu šoniniu atstumu G. T. vairuojamas automobilis lenkė dviračiu važiuojantį A. A. nutarime nurodytu metu, o esant būtinybei – skirti autotechninę ekspertizę. Aukštesnysis teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nes iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismo nurodomos aplinkybės yra nustatytos.

18. Įvertinus nurodytas aplinkybes, Institucijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis yra naikinami, o administracinio nusižengimo byla perduodama Institucijai spręsti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos, atliekančios viršininkės funkcijas, A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2025 m. spalio 29 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį dėl papildomo tyrimo atlikimo dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

- perduoti administracinio nusižengimo bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, spręsti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.