Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB arba Bendrovė) „M“, b/k 171286537, reg. (duomenys neskelbtini), būdamas pirmininko pavaduotoju ir teisininku bei pagal ŽŪB „M“ įstatus, registruotus 2006 m. sausio 30 d., pareiginius teisininko nuostatus Nr. 36, patvirtintus 2011 m. balandžio 28 d., atsakingas už bendrovės turto apsaugos užtikrinimą, sudaromų sutarčių teisėtumą, tinkamą bendrovės atstovavimą teismuose, nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d. pagal antstolių: M. J. 2011 m. rugpjūčio 5 d. pašto siuntos korespondencijos Nr. RN312927311 LT, R. A. 2011 m. rugsėjo 19 d. pašto siuntos korespondencijos Nr.RN299483695LT, Artūro Bložės 2011 m. rugsėjo 27 d. pašto siuntos korespondencijos Nr.RN280795696LT, V. Š. 2011 m. spalio 27 d. pašto siuntos korespondencijos Nr.RN263383267LT pranešimus žinodamas, jog ŽŪB „M“ nuosavybės teise turimi žemės sklypai:

1/10 žemės sklypo, kurio unikalus Nr.7137-0001-0041, bendras plotas 6,0000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), 1 800 Lt vertės, 2011 m. rugpjūčio 4 d. 08.30 val. buvo areštuotas antstolio M. J. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 158-2276/11;

žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 7 ha 23 959 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 15 ha 51 942 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 9 ha 26 565 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 7,5 ha 14 907 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini), 2011-09-16 09.50 val. buvo areštuoti antstolės R. A. turto arešto aktu v/b Nr.0037/11/00632;

žemės sklypai: unikalus Nr.4400-0937-2670 0,8000 ha 2500 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) 1,7000 ha 5700 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 10.40 val. buvo areštuoti antstolio Artūro Bložės turto arešto aktu v/b Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 7,8000 ha 24 400 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 11,9000 ha 33 900 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 12,0000 ha 40 500 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 5,8700 ha 21 400 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 5,4000 ha 17 100 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 13,2000 ha 37 400 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini); 2011-10-27 09.00 val. buvo areštuoti antstolės V. Š. padėjėjos (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu v/n 0071/11/02018, viso 13 vnt. žemės sklypų bendros vertės už 302 073 Lt.

Be to, galėdamas ir turėdamas pasitikrinti duomenis dėl visų ŽŪB „M“ areštuotų žemės sklypų, to nepadarė bei sutiko dėl šių, taip pat ir pagal antstolių V. Š. 2010 m. birželio 4 d. pašto siuntos korespondencijos Nr.RN (duomenys neskelbtini), R. K. pašto siuntos korespondencijos 2010 m. rugsėjo 23 d. Nr.RN (duomenys neskelbtini), A. B. 2010 m. lapkričio 12 d. pašto siuntos korespondencijos Nr.RN (duomenys neskelbtini), M. J. 2011 m. spalio 20 d. pašto korespondencijos Nr.RN (duomenys neskelbtini) pranešimus, apie jų gavimą pasirašytus ŽŪB „M“ pirmininko T. P. ir T. P. gautus per ŽŪB „M“ sandėlininkę S. V., kad ŽŪB „M“ nuosavybės teise turimi žemės sklypai:

unikalus Nr.7117-0007-0008, bendras plotas 4,3000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), 33000,00 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,0000 ha esantis (duomenys neskelbtini), 8000 Lt vertės, 2010 m. birželio 3 d. 9.00 val. buvo areštuoti antstolės V. Š. padėjėjos K. M. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr.0071/1936/10;

žemės sklypas: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3,9000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), 12500,00 Lt vertės; 2010-09-23 16.00 val. buvo areštuoti antstolio R. K. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8,4100 ha, esantis (duomenys neskelbtini), 24400,00 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8,1000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), 27 000 Lt vertės, unikalus Nr.4400-0090-0503, bendras plotas 0,6500 ha, esantis (duomenys neskelbtini), 2700 Lt vertės, unikalus Nr.4400-0090-1199, bendras plotas 1,1600 ha, esantis (duomenys neskelbtini), 5100 Lt vertės, unikalus Nr.4400-0090-0936, bendras plotas 1,7000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), 6 600 Lt vertės, 2010-11-10 10.30 val. buvo areštuoti antstolio A. B. turto arešto aktu vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas unikalus Nr.4400-0090-0547, bendras plotas 2,4500 ha esantis (duomenys neskelbtini), 7000,00 Lt vertės, 2011-10-19 8.00 val. buvo areštuoti antstolio M. J. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš viso bendrai areštuotų ir saugoti patikėtų 22 vnt. žemės sklypų bendros vertės už 428 373 Lt įrašymą į 2011 m. lapkričio 8 d. taikos sutartį, kurią Vilniaus apygardos teismas, esantis Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino civilinėje byloje Nr.B2-6591-262/2011 ir šiuos žemės sklypus, kurie pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį įregistruoti valstybės įmonės registrų centre, esančiame V.Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. sausio 18 d. įgijo UAB „P. m.“, taip neteisėtai ŽŪB „M“ didelės vertės turtą 22 vnt. žemės sklypų bendros vertės už 428 373 Lt perleido UAB „P. m”.

Prokurorė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, jog P. J. laikinai einančiu bendrovės vadovo pareigas paskyrė ne visuotinis ŽŪB „M“ narių susirinkimas, padarė nepagrįstą išvadą, kad P. J. paskyrimas buvo neteisėtas. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad P. J. buvo paskirtas laikinai einančiu bendrovės pirmininko pareigas, o ne pakeitė pirmininką visam laikui, todėl ŽŪB „M“ įstatai pažeisti nebuvo. Pirmininku išrinktas ir šias pareigas iki jo atleidimo ėjęs T. P., įsakymu skirdamas P. J., veikė savo kompetencijos ribose. Prokurorė taip pat pažymi, jog griežta laikinai einančio bendrovės pirmininko pareigas skyrimo tvarka nebuvo numatyta nei įstatuose, nei pareiginiuose nuostatose, todėl tuo atveju, kai nėra galimybės sušaukti valdybos (ar atitinkamai stebėtojų tarybos, visuotinio akcininkų susirinkimo) yra galimas ir kitas variantas – bendrovės vadovas įsakymu paveda laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduoda jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Prokurorė tvirtina, jog T. P., paskirdamas P. J. ŽŪB „M“ laikinai einančiu pirmininko pareigas, vadovavosi darbo teisėje vyraujančiu dispozityvumo principu ir jokių teisės normų nepažeidė, juo labiau, kad asmens paskyrimo laikinai einančiu bendrovės pirmininko pareigas tvarka ŽŪB „M“ įstatuose bei pirmininko pareiginiuose nuostatuose, nėra numatyta, todėl P. J. paskyrimas buvo teisėtas.

Prokurorė nurodo, jog paskyrus P. J. laikinai einančiu pirmininko pareigas, nuo paskyrimo dienos jam taip pat imami taikyti ir pirmininko pareiginiai nuostatai. Atkreipia dėmesį į jos manymu nenuoseklią teismo poziciją. Nuosprendyje konstatuojama, jog turtas P. J. patikėtas nebuvo, tačiau toliau nurodoma, kad pagal įgaliojimą P. J. atstovavo ŽŪB „M“ valstybinėse ir privačiose įstaigose bei organizacijose, taip pat civilinėse bylose visų pakopų teismuose, sprendžiant bet kokius su ŽŪB „M“ susijusius klausimus, buvo įgaliotas pateikti teisminius dokumentus, raštus, prašymus bei pareiškimus, gauti teisminius dokumentus, pažymas ir pažymėjimus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bendrovės atstovavimui. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, jog įgaliojime nurodoma, kad P. J. suteikiama teisė atlikti visus veiksmus, sąrašas nėra išsamus ir baigtinis, ir daro išvadą, kad turtas P. J. buvo patikėtas, nes jis turėjo specialaus pavedimo (įgaliojimo) forma teisiškai apibrėžtus įgaliojimus disponuoti turtu, kuris buvo taikos sutarties dalykas.

Prokurorė nurodo, jog turtas buvo patikėtas T. P. saugoti, ne kaip fiziniam asmeniui, o kaip ŽŪB „M“ vadovui, todėl už saugojimą yra atsakingas įmonės vadovo pareigas einantis asmuo – P. J., kuris, teisėtai jį paskyrus ŽŪB „M“ laikinai einančiu pirmininko pareigas, įgijo galimybę disponuoti ŽŪB „M“ turtu bei pareigą areštuotą turtą saugoti nuo perleidimo tretiesiems asmenims.

Prokurorė nurodo, kad pagal CK 4.9 straipsnio 3 dalį daiktinės teisės suvaržymai yra neatsiejamai susiję su daiktu, o ne su savininku, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad laikinai eiti pirmininko pareigas paskirtas P. J. nebuvo informuotas apie žemės sklypų, esančių taikos sutarties dalyku, areštą, padarė nepagrįstą išvadą dėl tyčios P. J. veiksmuose nebuvimo, kadangi areštuotam turtui teisėtai perėjus kito asmens teisėtam valdymui dėl objektyvių aplinkybių, P. J. neturėjo būti pakartotinai įspėjamas apie minėtų žemės sklypų areštą. Prokurorė taip pat pažymi, jog asmens neįspėjimas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį nepanaikina, nes įspėjęs asmuo gali objektyviai ir nežinoti apie saugotojo pasikeitimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog P. J. buvo žinoma apie 4 (keturių) sklypų areštą, todėl jis žinojo, kad taikos sutarties dalyku esantys sklypai yra areštuoti. Be to pažymi, jog P. J. tyčią pagrindžia ir tas faktas, kad dublike jis nurodo žinantis apie sklypų areštą, tačiau būsimą taikos sutartį vis tiek pasirašo, t.y. veikia žinodamas, kad neturi teisės perleisti minėtų sklypų. Faktą, kad P. J. buvo žinoma apie sklypų areštą skundžiamame nuosprendyje pripažino ir teismas, šio fakto neneigė ir P. J..

Prokurorė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėta situacija pakliūna į civilinių teisinių santykių sritį ir turėtų būti sprendžiama civilinio proceso tvarka, kadangi P. J. savo veiksmais pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, kurios pagrindinis objektas yra teisingumas, o ne turtiniai santykiai. Šio teisinio gėrio gynimas yra išimtinai priskirtas baudžiamajai teisei ir apginti jo civilinio proceso tvarka nėra galimybės, nes siekiama ne atkurti prieš tai buvusią teisinę padėtį, o nubausti asmenį pasikėsinusį pažeisti nustatytą teisinę tvarką. Atkreipia dėmesį į tai, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma P. J. inkriminuotą veiką perkvalifikuoti į švelnesnę – pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnyje, BK 246 straipsnio 2 dalis, tačiau teismas nuosprendyje apie tai nepasisakė ir tokios galimybės nevertino, tuo padarydamas BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė P. J. kaltinime inkriminuotą baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į pasikėsinimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį (BPK 256 straipsnio 1 dalis). Išteisintasis P. J. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, kiekvieną atskirai ir jų visumą, ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai išteisino P. J. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teisėjų kolegija, baudžiamosios bylos medžiagos kontekste įvertinusi išteisinamojo nuosprendžio įrodymų vertinimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, išteisinamasis nuosprendis atitinka įstatyme tokio nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, o tai, kad įrodymų vertinimas neatitinka apeliantės lūkesčių, nėra išteisinamojo nuosprendžio neišsamumą ar (ir) prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje turėjo pasisakyti ir dėl prokurorės prašymo P. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 246 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į pasikėsinimą ją padaryti (BK 22 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 2 dalis), tačiau įvertinus pirmosios instancijos padarytas išvadas, nėra pagrindo pripažinti, kad apygardos teismas išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė byloje nustatytų aplinkybių, kaip teigia apeliantas ir tuo pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Dėl BK 246 straipsnio 2 dalies kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tada, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Įstatymas įpareigoja būtent teismą nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o teisinį įvertinimą teismas privalo motyvuotai išdėstyti teismo nuosprendyje. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

P. J. buvo perduotas teismui pagal BK 246 straipsnio 2 dalį dėl to, kad UAB „P. m. ” neteisėtai perleido ŽŪB „M“ nuosavybės teise priklausantį areštuotą didelės vertės turtą – 22 (dvidešimt du) žemės sklypus, kurių bendra vertė – 428 373 Lt. Kaltinimas P. J. iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad jis, būdamas ŽŪB „M“ pirmininko pavaduotoju ir teisininku, pagal ŽŪB „M“ įstatus, registruotus 2006 m. sausio 30 d., bei pareiginius teisininko nuostatus Nr. 36, patvirtintus 2011 m. balandžio 28 d., atsakingas už bendrovės turto apsaugos užtikrinimą, sudaromų sutarčių teisėtumą, tinkamą bendrovės atstovavimą teismuose, galėdamas ir turėdamas galimybę pasitikrinti duomenis dėl visų ŽŪB „M“ areštuotų žemės sklypų, to nepadarė ir sutiko, kad ŽŪB „M“ nuosavybės teise priklausantys, tačiau areštuoti ir saugoti jam patikėti 428 373 Lt vertės 22 (dvidešimt du) žemės sklypai būtų įrašyti į ŽŪB „M“ ir UAB „P. m. ” 2011 m. lapkričio 8 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurią Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino civilinėje byloje Nr.B2-6591-262/2011.

BK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą perleido kitam asmeniui. P. J. kaltinamas tuo, kad nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. ŽŪB „M“ pirmininko T. P. įsakymu „Dėl pareigų skyrimo“ laikinai eidamas pirmininko pareigas, įstatymų nustatyta tvarka areštuotą ir jam saugoti patikėtą didelės vertės turtą – 22 (dvidešimt du) žemės sklypus minėtos Taikos sutarties pagrindu neteisėtai perleido kitam asmeniui – UAB „P. m.”.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad areštuotas ŽŪB „M“ nuosavybės teise priklausantis didelės vertės turtas – 22 (dvidešimt du) žemės sklypai – buvo areštuotas ir paliktas saugoti turto savininkui – ŽŪB „M“ (CPK 683 straipsnio 1 dalis), konkrečiai pagal ŽŪB „M“ įstatų 6.12 punktą (t.3, b.l. 37) 4 metų kadencijai iš Bendrovės narių išrinktam šios Bendrovės vadovui (pirmininkui) T. P..

Bylos duomenys patvirtina, kad visuotinio Bendrovės narių susirinkimo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu pirmininkas T. P. jo prašymu atleistas iš darbo bei užimamų pareigų (DK 127 straipsnio 1 dalis), o nuo 2011 m. lapkričio 25 d. laikinai einančiu ŽŪB „M“ pirmininko pareigas šio susirinkimo nutarimu bendrovės narių balsų dauguma paskirtas P. J. (t.4, b.l. 96-98). Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki 2011 m. lapkričio 25 d. (įskaitytinai), t.y. ir Taikos sutarties pasirašymo (2011-11-08), ir jos pateikimo teismui patvirtinti (2011-11-16) metu ŽŪB „M“ pirmininku buvo T. P..

Byloje nagrinėjamų įvykių metu galiojęs Žemės ūkio bendrovių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punktas (2001-05-17 įstatymo Nr. IX-330 redakcija, galiojusi nuo 2001-05-30) imperatyviai nustatė, jog teisę rinkti ir atleisti Bendrovės administracijos vadovą (pirmininką) turi tik Bendrovės narių susirinkimas. Žemės ūkio bendrovių įstatyme ir jo pagrindu priimtuose Bendrovės įstatuose jokia išlyga laikinai einančio Bendrovės vadovo (pirmininko) pareigas asmens paskyrimui nenustatyta, juo labiau, kad situacija, iki bus išrinktas naujas vadovas (pirmininkas), gali užsitęsti, o tokiu atveju svarbu, kad laikinai Bendrovei vadovaujantis asmuo būtų lojalus Bendrovei ir jos nariams. Tai neabejotinai reiškia, kad byloje esantis ŽŪB „M“ pirmininko T. P. 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymas „Dėl pareigų paskyrimo“, kuriuo jis įpareigojo P. J. laikinai eiti pirmininko pareigas, yra neteisėtas ab initio. Byloje nėra duomenų, kad ŽŪB „M“ visuotinis narių susirinkimas administracijos vadovui (pirmininkui) T. P. būtų perdavęs teisę pačiam spręsti dėl jo pavadavimo, todėl prokurorės apeliacinio skundo teiginys, kad T. P., įsakymu skirdamas P. J. laikinai einančiu Bendrovės pirmininko pareigas, veikė savo kompetencijos ribose, yra nepagrįstas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad minėtu 2011 m. rugsėjo 29 d. ŽŪB „M“ pirmininko T. P. įsakymu „Dėl pareigų skyrimo“ P. J. nebuvo supažindintas ir su saugotinu turtu, pirmininko pareigomis bei atsakomybe.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog asmuo į laikinai einančio Bendrovės vadovo (pirmininko) pareigas turi būti renkamas bei atleidžiamas tokia pačia tvarka kaip ir bendrovės pirmininkas, todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. J. Taikos sutarties pasirašymo ir jos pateikimo teismui metu nebuvo teisėtai paskirtu laikinai einančiu ŽŪB „M“ pirmininko pareigas asmeniu.

Kasacinės instancijos teismas dėl BK 246 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjekto yra nurodęs, jog asmenims, kuriems yra perduodamas saugoti areštuotas turtas, išaiškinama atsakomybė pagal nagrinėjamą straipsnį ir paimamas rašytinis pasižadėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2013), t.y. jie yra įspėjami, kad už draudimo disponuoti jiems perduotu saugoti areštuotu turtu nesilaikymą jie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, už areštuoto ŽŪB „M“ nuosavybės teise priklausančio didelės vertės turto – 22 (dvidešimt dviejų) žemės sklypų – neteisėtą perleidimą gali atsakyti tik tas asmuo, kuriam šis turtas patikėtas saugoti pasirašytinai ir išaiškinta atsakomybė už areštuoto turto saugotojo pareigų nesilaikymą. Pažymėtina ir tai, jog ŽŪB „M“ pirmininko ir (ar) su Bendrovės teisininko pareiginiuose nuostatuose nėra nustatyta pareiga saugoti jiems patikėtą Bendrovės turtą bei atsakomybė už šio turto neišsaugojimą (t.3, b.l. 30-31). Byloje taip pat nėra duomenų, kad P. J. būtų supažindintas su ŽŪB „M“ pirmininko ir (ar) su Bendrovės teisininko pareiginiais nuostatais.

Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad P. J. pagal įgaliojimą, kuris galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2012 m. sausio 1 d., atstovavo ŽŪB „M“ valstybinėse ir privačiose įstaigose bei organizacijose, civilinėse bylose visų pakopų teismuose, sprendžiant bet kokius su Bendrove susijusius klausimus, buvo įgaliotas pateikti teisminius dokumentus, raštus, prašymus bei pareiškimus, gauti teisminius dokumentus, pažymas ir pažymėjimus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bendrovės atstovavimui (t.4, b.l. 150), t.y. ŽŪB „M“ vardu veikė kaip pirmininko T. P. įgaliotas asmuo. Kaip matyti iš įgaliojimo turinio, ŽŪB „M“ nuosavybės teise priklausantys areštuoti žemės sklypai šiuo įgaliojimu P. J., kuris teisėtai paskirtas laikinai eiti Bendrovės pirmininko pareigas buvo tik nuo 2011 m. lapkričio 25 d., nebuvo patikėti saugoti, be to, priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, šio įgaliojimo pagrindu P. J. disponuoti areštuotu turtu taip pat neturėjo teisės (CK 2.138 straipsnis). Byloje esantys turto arešto aktai patvirtina, kad yra areštuoti ŽŪB „M“ nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (t.1, b.l. 41-43, 167-168; t.2, b.l. 62, 66-67, 114-116, 153-156; t.3, b.l. 54-53, 62-63, 143-151, 155-158), tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kokiam asmeniui šie žemės sklypai perduoti saugoti (CPK 683 straipsnio 1 dalis).

Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad P. J., Taikos sutarties pasirašymo ir jos pateikimo teismui patvirtinti metu, nebuvo teisėtu ŽŪB „M“ vadovu, jam nebuvo perduoti saugoti areštuoti Bendrovės didelės vertės 22 (dvidešimt du) žemės sklypai, todėl negali atsakyti pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, nes jis nėra šio nusikaltimo subjektu, kuriam areštuotas turtas buvo patikėtas pasirašytinai saugoti. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 246 straipsnio sudėtį, nurodė, jog nepakanka, kad asmeniui būtų žinoma apie turto areštą. Tuo atveju, jeigu asmuo nebuvo paskirtas areštuoto turto saugotoju bei įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą, negali būti pripažinta, kad BK 246 straipsnio prasme turtas jam buvo patikėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2013), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog P. J. turėjo žinoti apie ŽŪB „M“ priklausančių žemės sklypų areštą, teisinės reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį jam taikymo klausimą.

Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. J. Taikos sutarties pasirašymo ir pateikimo teismui patvirtinti metu neatitiko BK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektui keliamų reikalavimų, o tos pačios Taikos sutarties pagrindu perleistas turtas neatitiko šio nusikaltimo dalykui keliamų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad P. J. buvo įspėtas dėl jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už areštuoto ŽŪB „M“ turto perleidimą, ir nepaneigta jo versija, kad dėl patirties stokos įkalbėtas jis pasirašė ir perdavė teismui tvirtinti UAB „P. m. “ inicijuotą Taikos sutartį, turėdamas teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad teismas patikrins, ar nėra kliūčių patvirtinti tokį susitarimą. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-6591-262/2011, kuria buvo patvirtinta UAB „P. m. “ ir ŽŪB „M“ Taikos sutartis, buvo įsiteisėjusi, nors šiuo metu ji yra pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio (apeliacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-648/2014), tačiau kaltinamajame akte P. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiku ji buvo galiojanti. Tuo tarpu pagal BK 246 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik toks asmuo, kuris tokį perleidimą įvykdė neteisėtai.

Dėl veikos perkvalifikavimo apeliacinės instancijos teisme

Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai, reglamentuojami BPK 255 ir 256 straipsniuose, pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomi ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus šio kodekso XXV skyriuje. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė P. J. kaltinime inkriminuotą baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į pasikėsinimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį (BPK 256 straipsnio 1 dalis). Savo prašymą prokurorė grindė tuo, kad P. J., 2011 m. lapkričio 8 d. pateikdamas Vilniaus apygardos teismui dokumentus sudaryti Taikos sutarčiai, kuria buvo siekiama perleisti areštuotus žemės sklypus, baigė nusikalstamus veiksmus, kuriais yra siekiama baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, tačiau jis negalėjo numatyti, ar teismas patvirtins minėtą Taikos sutartį bei prognozuoti baudžiamajame įstatyme numatyti padarinių atsiradimo, nors jų siekė. Prokurorės teigimu, šiais savo veiksmais P. J. pasikėsino perleisti 22 žemės sklypus, kuriems buvo pritaikytas turto areštas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė nepagrįstai teigė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtinta UAB „P. m. “ ir ŽŪB „M“ taikos sutartis, kuria buvo išspręstas UAB „P. m. “ ir ŽŪB „M“ kilęs ginčas dėl 2010 m. lapkričio 26 d. sudarytos sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi, neįsiteisėjo ir turtas perleistas nebuvo, tačiau šios aplinkybės nuo P. J. nepriklausė. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtos teismo nutarties pagrindu nurodytų žemės sklypų nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos UAB „P. m. “ (t. 1, b.l. 62-145). Tai galėjo būti padaryta tik įsiteisėjus minėtai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarčiai, todėl jau vien tai sudaro pagrindą atmesti prokurorės prašymą P. J. inkriminuotą nusikalstamą vieką, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į pasikėsinimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį, nes ŽŪB „M“ nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo perleisti trečiajam asmeniui – UAB „P. m. “.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir motyvuotai atskleidė, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes P. J. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, sudėties, ir pagrįstai jį išteisino nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Vadovaujantis šia išvada, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai bei apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau BPK nenumatyta reikalavimo atsakyti į absoliučiai visus apeliacinio skundo argumentus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio atmesti.