- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2-12146-1135/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00934-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Atsakovas
- L. D.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui L. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo L. D. 938,26 Eur i?siskolinima?, 224,11 Eur negautu? pajamu?, 5 procentų dydz?io metines palu?kanas uz? suma?, kuria? sumoke?ti praleistas terminas, nuo bylos is?ke?limo teisme iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo dienos bei byline?jimosi is?laidas.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį. Atsakovui sutartinių įsipareigojimų sutartu laiku ir tinkamai nevykdant, ieškovė sutartį nutraukė.
Atsiliepimas
Atsakovas, elektroniniu paštu atsakydamas į ieškovės pareikštą ieškinį, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, prašė priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes gyvena su drauge, kuri liko beveik be pajamų, todėl abu turi išsilaikyti iš jo gaunamo darbo užmokesčio, pilną darbo užmokestį gaus lapkričio 10-15 dienomis.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikdama papildomus paaiškinimus nurodė, kad nesutinka su skolos mokėjimo išdėstymu, kadangi atsakovo mokėjimai nebuvo tinkamai vykdomi jau nuo pat pirmos įmokos dienos, nors, Sodros duomenimis, jo pajamos nesikeitė. Atsakovas su ieškove nebendradarbiavo, neatsakydavo į telefono skambučius, iki šiol žadėdavo mokėti skolą, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų ir neatliko net dalinių mokėjimų, skolos nemėgino dengti ir iškėlus bylą teisme, nors pats nurodė, kad nuo lapkričio 10-15 d. jis vėl pradės dengti savo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ieškovė atsakovui suteikė 800,00 Eur kreditą, su nustatyta 74,49 proc. metinių palūkanų norma, 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos sutarties mokesčiu; bendra kredito gavėjo mokama suma – 1 268,04 Eur; kredito grąžinimo data – 2022 m. balandžio 12 d. Ieškovė i? atsakovo asmenine? banko sa?skaita? pervedė 431,64 Eur kredita?, likusi 368,36 Eur – į ieškovės banko sąskaitą esamų įsipareigojimų refinansavimui. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 23 d. pranešimu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą, kuris įsigalios po 14 dienų. Ieškinyje nurodyta, kad Sutartis nutraukta 2021 m. spalio 11 d.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalyje). CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovas minėtų įstatymo reikalavimų ir Sutarties nuostatų nesilaikė, tinkamai ir laiku prievolės nevykdė, Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 938,26 Eur įsiskolinimas, kurį sudaro negrąžinta 752,92 Eur kredito suma, Sutartimi sulygtas, iki Sutarties nutraukimo (2021 m. spalio 11 d.) paskaičiuotas 185,34 Eur kredito mokestis (150,78 Eur palūkanos + 34,56 Eur administravimo mokestis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 224,11 Eur negautas pajamas (nuostolius), nurodydama, kad negautas pajamas kaip nuostolius sudaro bendra vartojimo kredito kaina, o negautos pajamos apskaičiuojamos iš bendros vartojimo kredito kainos sumos atimant prašomas priteisti palūkanas ir administracinį mokestį iki sutarties nutraukimo ir atsakovo sumokėtas palūkanas (468,04 Eur – 185,34 Eur – 58,59 Eur), kurias ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Iš nurodyto darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas sudaro atsakovo pagal Sutartį nesumokėtos mokėjimo palūkanos ir nesumokėtas administravimo mokestis, paskaičiuoti nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos.
Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Byloje nustatyta, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės (nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą mokėjimų grafiką). Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas (nuostolius), kurias ji būtų gavusi, jeigu savo prievoles atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką). Jei sutartis atsakovo būtų tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovo pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą, t. y. 143,47 Eur (352,84 Eur (pelno palūkanų suma iki Sutarties termino pabaigos) – 150,78 Eur (šiuo sprendimu už akių priteistinos pelno palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo) – 58,59 Eur (atsakovo sumokėtos palūkanos). Tuo tarpu ieškovės prašomas priteisti ir į negautas pajamas įskaitytas administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, 63 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas tenkintinas 143,47 Eur apimtyje, o dalyje dėl prašomo priteisti administravimo mokesčio, paskaičiuoto nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos, kaip negautų pajamų - netenkintinas.
Iš atsakovo, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 081,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 93,06 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos šia proporcija. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 26,00 Eur žyminis mokestis. Kadangi pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 93,06 procentai reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į atsakovo, bet ir į ieškovo interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsakovas prašymą išdėstyti skolą motyvuoja neva sunkia materialine padėtimi, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Nurodė, kad lapkričio 10-15 d. gaus pilną darbo užmokestį, iš kurio galės padengti dalį skolos, tačiau, kaip nurodė ieškovė, jis iki šiol nesiėmė iniciatyvos mažinti susidariusį įsiskolinimą. Teismas pažymi, kad įstatymai numato prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus, tam tikromis sąlygomis pilnamečius vaikus, tėvus, buvusius sutuoktinius, todėl atsakovo motyvas, kad iš jo gaunamo darbo užmokesčio turi išsilaikyti ne tik jis, bet ir jo draugė, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis tikslu išdėstyti susidariusios skolos mokėjimus, kadangi tai pačio atsakovo laisva valia priimtas sprendimas dėl jo gaunamų pajamų paskirstymo, dėl kurio neturėtų nukentėti kreditorių interesai. Išdėstyto pagrindu, nenustačius išimtinių aplinkybių sprendimo įvykdymo išdėstymui, teismas atsakovo prašymo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 938,26 Eur (devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 26 centus) skolos, 143,47 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 47 centus) negautų pajamų, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 081,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 24,20 Eur (dvidešimt keturis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.