Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5; 1.2.14.6; 1.2.14.6.2.1; 1.2.17.3; 2.1.2.7; 2.1.7.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.4; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2.

2024 m. balandžio 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ą., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nesimokantis, dirbantis D. N. individualioje įmonėje, vamzdynų priežiūros darbininku, neteistas.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 209 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė

G. Ą., kaltintas tuo, kad jis nuo 2019-06-18 iki 2020-07-29 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atskaitingu asmeniu, tai yra atsakingu už jo žinioje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį - labai didelės vertės turtą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2020-05-31 kaip atskaitingas asmuo gavęs savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus – 167 312,93 Eur, nepateikė duomenų apie pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, negrąžino į bendrovės kasą, neįnešė į bendrovės banko sąskaitą, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis juos pasisavino;

laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-02-14 mokėjimo kortele iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, per 148 kartus įvairiuose bankomatuose (duomenys neskelbtini) mieste išgrynino

1. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.01 12:29:54 / 700,00 EUR

2. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.01 12:30:27 / 700,00 EUR

3. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.01 12:30:59 / 700,00 EUR

4. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.01 12:31:30 / 700,00 EUR

5. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.01 12:32:02 / 700,00 EUR

6. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.05 13:40:54 / 700,00 EUR

7. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.05 13:41:29 / 700,00 EUR

8. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.05 13:42:02 / 700,00 EUR

9. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.05 13:42:38 / 700,00 EUR

10. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.06 10:41:22 / 700,00 EUR

11. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.06 10:41:57 / 700,00 EUR

12. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.06 10:42:34 / 700,00 EUR

13. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.06 10:43:07 / 700,00 EUR

14. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.06 10:43:44 / 700,00 EUR

15. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.06 10:44:17 / 700,00 EUR

16. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.06 10:44:54 / 700,00 EUR

17. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU/2019.11.06 10:45:29 / 100,00 EUR

18. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.07 13:54:48 / 700,00 EUR

19. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU/2019.11.07 13:55:23 / 700,00 EUR

20. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.07 13:56:00 / 700,00 EUR

21. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.07 13:56:35 / 700,00 EUR

22. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.07 13:57:09 / 700,00 EUR

23. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.07 13:57:45 / 700,00 EUR

24. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.07 13:58:20 / 200,00 EUR

25. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.08 09:19:40 / 700,00 EUR

26. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.08 09:20:13 / 700,00 EUR

27. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.08 09:21:26 / 700,00 EUR

28. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.08 09:22:20 / 700,00 EUR

29. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.08 09:23:04 / 200,00 EUR

30. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU/2019.11.11 16:37:41 / 700,00 EUR

31. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.11 16:38:14 / 700,00 EUR

32. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.11 16:38:51 / 700,00 EUR

33. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.11 16:39:26 / 700,00 EUR

34. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU/2019.11.11 16:40:01 / 700,00 EUR

35. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU/2019.11.11 16:40:43 / 700,00 EUR

36. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.11 16:41:20 / 700,00 EUR

37. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU/2019.11.11 16:41:55/ 100,00 EUR

38. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.12 19:14:17 / 700,00 EUR

39. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU/2019.11.12 19:14:51 /700,00 EUR

40. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.12 19:15:26 / 700,00 EUR

41. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.12 19:16:00 / 700,00 EUR

42. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.12 19:16:36 / 700,00 EUR

43. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.12 19:17:07 / 700,00 EUR

44. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.12 19:17:43 / 700,00 EUR

45. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.12 19:18:18 / 100,00 EUR

46. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.13 17:37:56 / 700,00 EUR

47. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.13 17:38:45 / 700,00 EUR

48. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.13 17:39:22 / 700,00 EUR

49. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.13 17:39:59 / 700,00 EUR

50. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.13 17:40:35 / 700,00 EUR

51. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.14 18:50:57 / 700,00 EUR

52. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.14 18:51:31 / 700,00 EUR

53. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.14 18:52:07 / 700,00 EUR

54. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU/2019.11.14 18:52:44 / 700,00 EUR

55. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.14 18:53:19 / 500,00 EUR

56. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.20 20:35:57 / 700,00 EUR

57. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini)/ LTU / 2019.11.20 20:36:34 / 700,00 EUR

58. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.20 20:37:20 / 700,00 EUR

59. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU/2019.11.20 20:37:56 / 700,00 EUR

60. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.22 22:28:01 / 700,00 EUR

61. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.22 22:28:34 / 700,00 EUR

62. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.22 22:29:10 / 500,00 EUR

63. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.28 19:59:39 / 700,00 EUR

64. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.28 20:00:16 / 700,00 EUR

65. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.28 20:00:50 / 700,00 EUR

66. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.28 20:01:25 / 700,00 EUR

67. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.28 20:02:03 / 700,00 EUR

68. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.28 20:02:39 / 700,00 EUR

69. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.28 20:03:12 / 100,00 EUR

70. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.29 16:16:24/700,00 EUR

71. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.29 16:16:58 / 700,00 EUR

72. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.29 16:17:31 / 700,00 EUR

73. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.29 16:18:07 / 100,00 EUR

74. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.03 15:32:17 / 700,00 EUR

75. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.03 15:32:49 / 700,00 EUR

76. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.03 15:33:30 / 700,00 EUR

77. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.03 15:34:02 / 700,00 EUR

78. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.03 15:34:37 / 700,00 EUR

79. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.03 15:35:16 / 700,00 EUR

80. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.03 16:28:01 / 700,00 EUR

81. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.03 16:28:37 / 100,00 EUR

82. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.04 16:45:30 / 700,00 EUR

83. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.04 16:45:59 / 700,00 EUR

84. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.05 17:13:17/ 700,00 EUR

85. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.06 19:16:05 / 100,00 EUR

86. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.12 18:53:36 / 700,00 EUR

87. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.12 18:54:02 / 700,00 EUR

88. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.12 18:54:28 / 700,00 EUR

89. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.12 18:54:55 / 700,00 EUR

90. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.12 18:55:21 / 700,00 EUR

91. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.12 18:55:46 / 700,00 EUR

92. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini)/LTU / 2019.12.12 18:56:11 / 700,00 EUR

93. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.12 18:56:40 / 100,00 EUR

94. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.13 13:02:12 / 700,00 EUR

95. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.13 13:02:37 / 700,00 EUR

96. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.13 13:03:01 / 700,00 EUR

97. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.13 13:03:25 / 700,00 EUR

98. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.13 13:03:50 / 700,00 EUR

99. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.13 13:04:15 / 700,00 EUR

100. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.13 13:04:41 / 700,00 EUR

101. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.13 13:05:05 / 100,00 EUR

102. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) /LTU/ 2019.12.14 11:52:42 / 700,00 EUR

103. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.14 11:53:07 / 700,00 EUR

104. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.14 11:53:33 / 700,00 EUR

105. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.14 11:53:57 / 700,00 EUR

106. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.17 14:37:29 / 700,00 EUR

107. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.17 14:37:55 / 700,00 EUR

108. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.17 14:38:20 / 700,00 EUR

109. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.17 14:39:04 / 500,00 EUR

110. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.20 16:33:53 / 700,00 EUR

111. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.20 16:34:24 / 650,00 EUR

112. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.27 18:15:58 / 700,00 EUR

113. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.27 18:16:23 / 700,00 EUR

114. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.27 18:16:49 / 700,00 EUR

115. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.27 18:17:14 / 700,00 EUR

116. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.27 18:17:37 / 700,00 EUR

117. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.12.27 18:18:23 / 300,00 EUR

118. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.02 16:00:09/700,00 EUR

119. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.02 16:00:35 / 700,00 EUR

120. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.02 16:00:59 / 700,00 EUR

121. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.02 16:01:24 / 500,00 EUR

122. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.03 13:36:18 / 500,00 EUR

123. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.03 13:36:53 / 100,00 EUR

124. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.03 13:37:28 / 50,00 EUR

125. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.10 18:40:46 / 700,00 EUR

126. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.10 18:41:10 / 700,00 EUR

127. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.10 18:41:35 / 700,00 EUR

128. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.10 18:42:01 / 100,00 EUR

129. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.16 20:15:35 / 700,00 EUR

130. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.16 20:16:06 / 700,00 EUR

131. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.16 20:16:34/700,00 EUR

132. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.16 20:17:00 / 700,00 EUR

133. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.16 20:17:27 / 700,00 EUR

134. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.16 20:17:52 / 100,00 EUR

135. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.24 13:51:36 / 700,00 EUR

136. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.24 13:52:01 / 700,00 EUR

137. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.24 13:52:33 / 450,00 EUR

138. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.31 14:42:27 / 700,00 EUR

139. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.31 14:42:54 / 700,00 EUR

140. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.31 14:43:21 / 700,00 EUR

141. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.31 14:43:51 /700,00EUR

142. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.01.31 14:45:14 / 180,00 EUR

143. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.02.07 14:17:43 / 700,00 EUR

144. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.02.07 14:18:08 / 700,00 EUR

145. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.02.07 14:19:07 / 640,00 EUR

146. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.02.14 14:53:18 / 700,00 EUR

147. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini)/LTU / 2020.02.14 14:53:44/700,00 EUR

148. (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2020.02.14 14:54:30 / 640,00 EUR

išgrynino 98 110 Eur, į bendrovės kasą ar banko sąskaitą negrąžino bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2020-05-31 G. Ą. pasisavino jo žinioje buvusi svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį - labai didelės vertės turtą: pinigines lėšas 265 422,93 Eur

t. y. G. Ą. kaltintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Be to jis kaltintas tuo, kad laikotarpiu nuo 2019-06-18 iki 2020-07-29 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą bei teisingą įmonės turto valdymą, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio(„Bendrovės vadovas“) 10 dalies 1 punkto nuostatas (...„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą.... “), 9 punkto nuostatas („...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą..."), laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2020-05-31, mokėjimo kortele iš bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, išgrynino 257 860 Eur (159 750 Eur užpajamuoti jo avansinėje apyskaitoje, kita išgrynintų pinigų dalis – 98 110 Eur nebuvo užpajamuota, nepanaudotų pinigų liktis 2020-05-31 datai sudarė 167 312,93 Eur), kuriuos pasisavino, padarydamas bendrovei 265 422,93 Eur nuostolį, ir tokiu būdu dėl sąmoningai blogo valdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko savo turto – 265 422,93 Eur, kuris galėjo būti pateiktas skoloms grąžinti, kas sąlygojo jos nemokumą, nulėmusį 2020-06-22 Kauno apygardos teismo nutartimi paskelbtą bendrovės bankrotą, padarant didelę, 147 209,69 eurų turtinę žalą, 2020-12-14, 2021-03-04, 2021-03-09, 2021-03-16, 2021-09-29, 2022-09-22, 2022-11-06 Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtintiems kreditoriams: (duomenys neskelbtini) – 1 430 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 183,81 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 280 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 487,96 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 849,20 Eur, (duomenys neskelbtini) - 933,37 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 097 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 455,47 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 098 Eur, (duomenys neskelbtini) -1 528 Eur, (duomenys neskelbtini) – 5 349 Eur, (duomenys neskelbtini) - 918 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 218 Eur, (duomenys neskelbtini). - 830 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 230,70 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 778,71 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 161 Eur, (duomenys neskelbtini) – 41 646 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 250 Eur, (duomenys neskelbtini) - 750 Eur, (duomenys neskelbtini) - 850 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 810 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur, VMI prie LR FM – 63 475,47 Eur,

t. y. G. Ą. kaltintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 209 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Kaltinamasis G. Ą. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, jog kaltinamąjį aktą yra gavęs. Kaltinimas jam yra aiškus ir suprantamas. 2019 m. vasarą, apie birželio mėnesį tapo tos įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi. Rado internete skelbimą, kad įmonė ieško vadovo. Susisiekė su tos įmonės atstovu. Paaiškėjo, kad tai buvo transporto logistikos įmonė, kuriai buvo reikalingas vadovas. Susitiko su žmogumi (duomenys neskelbtini) ir jis papasakojo apie įmonę, sakė, kad įmonė vykdo pervežimus. Susitarė, kad mokės atlyginimą, davė pasirašyti sutartį. G. Ą. pasirašė įmonės perėmimo dokumentą ir tuščius lapus. Sakė, kad viską sutvarkys ir susisieks po kelių dienų, bet tas žmogus dingo ir G. Ą. manė, kad nieko nebus su ta įmone. Po kelių dienų jis (G. Ą.) išvyko dirbti į užsienį ir iš ten grįžo lapkričio mėnesį, o sekančiais metais prasidėjo ikiteisminis tyrimas ir jis (G. Ą.) sužinojo, kad jis buvo statytinis įmonės direktorius. Daugiau apie šią įmonę nieko nežino. Įmonę susirado socialiniuose tinkluose. Dėl įmonės ieškojimo paaiškino, kad jis (G. Ą.) ieškojo darbo ir kaip jau minėjo, internete rado skelbimą, kad įmonei reikalingas direktorius. Tuo metu jam (G. Ą.) nebuvo didelio skirtumo kuo dirbti, nes jis ieškojo darbo. (duomenys neskelbtini) buvo nuo liepos iki lapkričio mėnesio pabaigos. Tai vyko 2019 m. birželio 18 d.. Šią dieną perėmė įmonės dokumentus. Tuo metu jo (G. Ą.) išsilavinimas buvo pagrindinis. Žinių apie įmonės valdymą neturėjo. Neatrodė sudėtingas direktoriaus darbas, manė, kad išmoks. Neturėjo žinių apie buhalterinės apskaitos tvarkymą bei tokios darbo patirties. Dėl tapimo direktoriumi, tai pasirašė perdavimą įmonės. Dėl susisiekimo su įmonės pardavėju, tai buvo įdėtas skelbimas su telefono numeriu. Susitiko su tuo žmogumi, jis paaiškino apie įmonę. Su tuo žmogumi susitiko (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. Žmogaus su kuriuo susitiko jis (G. Ą.) nepažinojo, su juo susitiko prie centrinės “(duomenys neskelbtini)” parduotuvės, kurios tikslaus adreso nežinau. Ten pasikalbėjo ir jis (G. Ą.) pasirašė tuščius lapus, sakė apiformins ir paskambins. Tas žmogus atvyko jau su dokumentais. Kalbėjo apie darbą, sakė, kad ieško vadovo, kad įdarbins, o daugiau detalių papasakos vėliau. Su juo (G. Ą.) nesusiekė, todėl jis išvyko. Apie tą įmonę daugiau nieko nežino ir daugiau į jokius klausimus atsakyti negali. Į klausimus neatsakinės. Daugiau nieko nežino ir daugiau parodymų neduos. Atsisakė atsakinėti į klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Ą., kaltu dėl jam pareikštų įtarimų neprisipažino ir parodymų nedavė, pasinaudodamas teise tylėti (3 t., b. l. 24-27; 28-30; 35-37; 44-46).

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta Š. P. parodė, kad ji G. Ą. asmeniškai nepažįsta, su juo neteko bendrauti. Tuo metu dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo nemokumo administratorius „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu ten taip pat dirba, tik pareigos pasikeitė. Šiuo metu ji yra įmonės vadovė. Su asmeniu G. Ą. bendrauti neteko, jai toks asmuo neskambino ir taip neprisistatė, pati su juo susisiekusi taip pat nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma, nes periminėjo dokumentus, atliko dokumentų analizę. Nemokumo administratorius yra „(duomenys neskelbtini)“, o įgaliotas asmuo buvo kitas asmuo, o jie kaip darbuotojai padėjo perimti dokumentus, atlikti analizę – buvo pasidaliję darbais. Dirba finansų srityje. „(duomenys neskelbtini)“ tikrino buhalterinę apskaitą, peržiūrėjo dokumentus, kurie buvo jiems perduoti. Buvo nustatyta, kad buvo išgryninti pinigai. Kokia suma išgryninta nepamena, bet suma nemaža. Išimti pinigai „kabėjo“ ant atskaitingo asmens ir nebuvo pagrindžiančių dokumentų. Dėl bankroto bylos iškėlimo kas kreipėsi nepamena. Peržiūrėjo sandorius ar jie buvo naudingi įmonei. Jeigu įmonei keliama bankroto byla tai reiškia, kad įmonė turi skolų ir neatsikaito su kreditoriais. Pamena, jog buvo parduodamos paslaugos, klientai mokėdavo pinigus, o pinigus išsiimdavo asmuo vardu G. Ą.. Pinigai nueidavo pas atskaitingą asmenį, o kur jis tuos pinigus išleido pagrindžiančių dokumentų nebuvo. Kokiu laikotarpiu įmonė vykdė veiklą nepamena. Nuo pat pradžių buvo paimami pinigai ir nebuvo pagrindžiančių dokumentų. Atsiskaitymas vyko tik su vienu kitu klientu, o daugiau pinigai buvo išimami, nebuvo dokumentų, vadovas ar buhalterė jų nesuvedė, jie vertino pagal VMI patikrinimo aktą, nes jame viskas matosi, tą ką ir jie surado, kad pinigai buvo išgryninti, o nėra pagrindžiančių dokumentų. VMI yra patikrinimo aktas. Dokumentus turėjo perduoti įmonės vadovas, bet jie nerado įmonės vadovo, nors buvo siųsti registruoti laiškai. Buvo kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo įmonės vadovui dėl teismo nutarties nevykdymo, bet bauda buvo neskirta. Vėliau sužinojo iš VMI, kad jiems įmonės buhalterė perdavė dokumentus, vėliau jie patys iš VMI perėmė dokumentus. Koks buvo lėšų trūkumas nepamena. Nepamena, nes praėjo daug laiko, turi daug įmonių. Patikslino, kad bankroto proceso eigoje atsiranda kreditoriniai reikalavimai. Kokie buvo kreditoriniai reikalavimai nepamena, bet buvo virš 100 000 eurų. Dėl tyčinio bankroto, tai buvo kreiptasi dėl tyčinio bankroto, nes buvo išimti pinigai iš įmonės. Kai gavo VMI patikrinimo aktą ir patys nustatė, tada ir kreipėsi į teismą dėl tyčinio bankroto. Jeigu visi pinigai būtų buvę įmonėje tai įmonė nebūtų bankrutavusi, būtų atsiskaičiusi su visais kreditoriais, nes išimta suma buvo didesnė už kreditorinių reikalavimų sumą. Dėl civilinio ieškinio, tai gal surinko duomenis, bet civilinį ieškinį ruošė teisininkas, tikslių sumų nepamena. Patikslino, kad V. B. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo įgaliotas perimti dokumentus, gal jis ir nedirbo, bet jis buvo įgaliotas perimti dokumentus. „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemokumo administratorius, o koks darbuotojas buvo įgaliotas „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti nemokumo procedūrą nepamena, nes asmenys keitėsi, tuo metu dirbo finansininke, pati nemokumo administratore „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Keitėsi administratoriai, todėl nepamena. Jie padėjo įgaliotam asmeniui, kaip darbuotojai padeda, tiksliai tuo metu savo pareigų įvardinti negali, bet nemokumo administratoriumi tuo metu nebuvo, šiuo metu yra vadovė ir nemokumo administratorė. Atliko finansinę analizę, bet kokios tuo metu buvo jos pareigybės nepamena. Patikslino, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, o administratoriaus pareigas atliko „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir jie yra „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Siejo sutartiniai darbo santykiai. Patikslino, kad dėl parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo įgaliojimas, tai įgaliojimas buvo nuvežti dokumentus į FNTT ir būti ten apklaustai, suteiktas buvo jai įgaliojimas, nes analizę buvo atlikusi ji. Jeigu būtų nuvykęs kitas asmuo, tai jis būtų tik perskaitęs jos informaciją, todėl vyko ji, nes pati buvo peržiūrėjusi šios įmonės buhalterinę apskaitą ir buvo susipažinusi su apskaita. Kas siuntė G. Ą. pranešimus nepamena, bet jie buvo siųsti registruotais laiškais įmonės registracijos adresu, buvo siųsta adresu, kurį rado viešoje erdvėje. Kad buvo siųsta, gali patvirtinti išrašai iš pašto, nes laiškai buvo registruoti. Ar buvo su G. Ą. bandyta susisiekti telefonu, tai mano, kad taip, tuo telefonu, kurį jie rado. Iš kur žino, kad buvo bandyta susisiekti telefonu, tai dažniausiai visada skambinama. Tiksliai nežino ar buvo skambinama. Pati asmeniškai neskambino. Dėl parodymų, kad pinigus pasiimdavo G. Ą., tai ant dokumentų buvo parašyta, kad išėmimas G. Ą., todėl negali teikti, kad išėmė kažkas kitas, įmonės pinigais disponuoja įmonės vadovas. Jeigu ant atskaitingo asmens kortelės užrašyta G. Ą., tai ir įvardijama, kad G. Ą.. Ar gali garantuoti, kad kiti asmenys pagal įgaliojimą neišėmė pinigų, tai negali to garantuoti, bet remtasi buvo išrašais. Kaip buvo gryninami pinigai ar iš bankomato, ar iš banko nepamena. Ar gali patvirtinti, kad visi pinigai buvo išimti iš banko, tai negali patvirtinti, nes reikia pasižiūrėti į dokumentus. Ar gali patvirtinti, kad pinigai buvo išimami ir iš bankomatų, tai negali. Buhalterė buvo S. V.. S. V. vardu pinigų nebuvo išimta, kiek pamena. Kas kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimo, tai nepamena, bet turėtų pasirašyti nemokumo administratorius. Kas buvo nemokumo administratorius, tai šiuo metu negali pasakyti, reikėtų peržiūrėti kas tuo laikotarpiu buvo. Ar patenkinus ieškinį dėl žalos atlyginimo, ar buvo parduota reikalavimo teisė, tai buvo parduota, o kam nepamena. Kokiai sumai buvo parduota reikalavimo teisė nepamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, siekiant byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos Š. P. parodymai.

2022-01-18 liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta Š. P. parodė, kad jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra finansininkė. Kauno apygardos teismas 2020-06-22 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nemokumo administratore paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2021-06-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. L. įgaliojimą buvo įgaliota atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje nemokumo administratoriaus įgalioto asmens teisėmis, bei atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Kauno apygardos teismas 2020-12-09 taikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastintą bankroto procedūrą ir likvidavo dėl bankroto. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, buvo žinoma, jog bendrovės direktorius ir akcininkas yra G. Ą.. 2020-07-22 bendrovės vadovui G. Ą. buvo išsiųstas pranešimas/įsakymas dėl bankroto procedūros viešoje erdvėje rastu jo gyvenamosios vietos, bendrovės registracijos bei jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Pranešime, kaip ir priimtoje Kauno apygardos teismo nutartyje, buvo nurodyta iki kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. Ą. privalo susisiekti su nemokumo administratoriumi ir perduoti visą bendrovei priklausantį turtą bei dokumentus. Tą padaryti turėjo iki 2020-07-31. Tačiau suėjus nustatytam terminui, ir po jo, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai su nemokumo administratoriumi nesusisiekė, joks bendrovės turtas ar buhalteriniai dokumentai pradžioje nebuvo perduoti. Pranešimas buvo patalpintas ir viešai, spaudoje. Jeigu turi bendrovės kontaktinį telefono numerį, mėgina su bendrovės valdymo organais susisiekti telefonu, taip buvo ir šiuo atveju. Visi siųsti laiškai, net ir elektroninis, grįžo atgal, kaip neįteikti. Su G. Ą. jai bendrauti niekuomet neteko. Kadangi su nemokumo administratoriumi bendrovės valdymo organai iki nustatyto termino pabaigos nesusisiekė, parengė ir 2020-10-28 pateikė prašymą Kauno apygardos teismui dėl baudos skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. Ą. už teismo įsipareigojimų nevykdymą. 2020-10-29 priimta Kauno apygardos teismo nutartis, kuria nemokumo administratoriaus prašymas dėl baudos skyrimo netenkintas. Po to, nemokumo administratorius 2021-05-12 parengė ir pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo 83 734,22 Eur. Ieškinys parengtas ir pateiktas tai dienai teismo patvirtintai kreditorinių reikalavimų sumai. 2021-05-19 Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą už akių ir ieškinį patenkino visiškai. 2021-10-19 nemokumo administratorius parengė ir pateikė prašymą leisti parduoti reikalavimo teisę ir prašymą pateikė Kauno apygardos teismui. 2021-10-20 Kauno apygardos teismo nutartimi leista pardavinėti priteistą skolą. Priteistą skolą už 400 Eur nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021-12-06 buvo pasirašyta reikalavimo teisės perleidimo sutartis. 2021 m. kovo mėnesį, patikrinus informaciją „Mano VMI“ sistemoje, buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi permokų. Ji parengė ir pateikė prašymus grąžinti permokas. Tuomet VMI kreipėsi į nemokumo administratorių dėl duomenų patikslinimo ir atitinkamų bendrovės dokumentų pateikimo, tačiau bendrovės dokumentų pateikti negalėjo, nes neturėjo. Kiek suprato, VMI susirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantį fizinį asmenį, dirbantį pagal individualią veiklą, kuris VMI perdavė turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė S. V., su kuria susisiekė elektroninis paštu, kurio adresas: (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Su buhaltere pradėjo bendrauti. Iš jos sužinojo, kad bendrovės vadovas užsienyje ir turi grįžti, tačiau kokioje šalyje nenurodė, kada grįš, taip pat. Buhalterės naudojamas mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Buhalterė buvo įspėta, kad bus kreiptasi į teismą dėl tyčinio bankroto, jei nebus priimti sprendimai dėl kreditorinių reikalavimų dengimo. VMI specialistai dokumentų perdavimo procedūroje siūlė dalyvauti ir nemokumo administratoriui, tačiau nemokumo administratorius nurodė, jog pasitiki valstybine institucija ir dokumentus perims po to, kuomet VMI atliks reikalingą patikrinimą. 2021-06-10 Kauno AVMI parengė ir pasirašė dokumentų poėmio aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko įgaliota S. V. VMI specialistei perdavė bendrovės dokumentus, viso 13 bylų. 2021-06-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas darbuotojas V. P. perėmė VMI pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Kauno apskrities VMI 2021-07-07 surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo susipažino. Patikrinime nurodytas kreditorinis reikalavimas – 63 457,47 Eur 2021-09-29 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas. Kuomet gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir Kauno apskrities VMI patikrinimo aktą, pati atliko paminėtos bendrovės dokumentų analizę ir nustatė, kad pas G. Ą., kaip atskaitingą asmenį grynųjų pinigų suma – 167 312,93 Eur, kuri nepateisinta jokiais dokumentais. Bendrovės buhalteriniai dokumentai, kurie perimti iš Kauno apskrities VMI, yra pas ją. Remiantis nurodyta informacija 2021-10-22 buvo pateiktas prašymas Kauno apygardos teismui dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir 2021-12-20 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu (1 t., b. l. 47-51).

Perskaičius liudytojos Š. P. parodymus ji patvirtino, kad palaiko šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dar patikslino, kad skola buvo parduota 83 734,52 eurų, o ieškinys pareikštas didesnis ir dar skola, tai dėl pardavimo skolos, o ne visos nustatytos galimai padarytos žalos, kuri nurodyta kaltinime, tai pradžioje buvo priteista suma patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiui tuo laikotarpiu - 83 734,52 eurų, patvirtinta teismo nutartimi kreditorinių reikalavimų dydžiai, iki to laiko nebuvo perėmę įmonės buhalterinių dokumentų ir nebuvo su jais susipažinę. Ar kreiptasi civiline tvarka prisiteisti iš G. Ą., tai kiek jai žinoma yra pateiktas civilinis ieškinys, kokiam teismui ir kada nepamena. Ar yra žala priteista iš G. Ą. civilinio proceso tvarka, tai pirminė žala yra priteista kreditorinių reikalavimų dydžiui, vėliau buvo patikrinti buhalteriniai dokumentai ir kreditorinis reikalavimas yra padidėjęs. Buvo nustatyta, gavus dokumentus, kad pas G. Ą., kaip atskaitingą asmenį grynųjų pinigų suma – 167 312,93 Eur, kurie nepateisinti jokiais dokumentais. Ar civiline tvarka yra priteista 167 312,93 Eur suma, tai šiai dienai ne. Ar ir dėl 265 422,93 Eur sumos kreiptasi į teismą prisiteisti iš G. Ą. civilinio proceso tvarka, tai jai žinoma, kad yra pareikštas civilinis ieškinys, o kokiai sumai nežino. Civilinį ieškinį pareiškė „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo. Dėl 98 110 Eur, tai negali nieko papildomai paaiškinti, nes analizė buvo atlikta prieš porą metų. Dėl ko buvo atmestas prašymas skirti baudą įmonės vadovui už tai, kad nepateikė apskaitos dokumentų ir neperdavė turto, tai reikia pasikelti teismo nutartį ir persakyti, kodėl teismas priėmė tokį sprendimą, o šiuo metu ji nepamena. Ar gali patvirtinti, kas nuėmė pinigus per bankomatus, tai jeigu kreiptasi, jog žalą padarė G. Ą., tai pinigus išėmė G. Ą., bet įvardinta yra banko išrašuose vardas ir pavardė, šiai dienai šių dokumentų neturi, nes visi buhalterinei dokumentai yra perduoti FNTT, o be jų, praėjus 2 metams, atsakyti į šį klausimą negali. Kaip pinigus nuimant bankomate yra nurodytas vardas ir pavardė, tai jie teigia pagal banko išrašuose matytus parašymus, neturi dokumentų, konkrečių, todėl atsakyti negali. Dėl G. Ą. vardu atsiradusių grynųjų pinigų, tai šiuos faktus patvirtina buhalteriniai dokumentai, o dokumentus vartė prieš 2 metus, ir šiuo metu nepamena. Viskas atsispindi buhalteriniuose dokumentuose. Jeigu pinigai išimti iš banko ir atsiranda, kaip pas atskaitingą asmenį G. Ą., tai jie ir įvardija, kad pinigus iš banko išėmė G. Ą., mato tai kas parašyta. Jeigu kitas asmuo būtų išėmęs pinigus ar būtų likę kokie nors įrodymai, tai jeigu žinotų, kad ėmė kitas žmogus, tai žiūrėjo, kam kokios kortelės yra išduotos, tai įmonės vadovas gali atsakyti į klausimą kokios kortelės buvo išimtos ir kam jos buvo suteiktos. Jeigu iš banko išimami pinigai, tai visada reikia pateikti dokumentą. Jeigu pinigus išėmė kitas asmuo tai įmonės buhalterė turėjo žinoti kam tie grynieji pinigai atiduoti ir atskaitingo asmens kortelė turėjo būti vedama ant to konkretaus asmens. Jeigu nurodyta, kad G. Ą., tai reiškia, kad atskaitingo asmens kortelė buvo vedama G. Ą. vardu. Įmonės korteles turi įmonės vadovas arba vadovas turi žinoti, kam kokią įmonės kortelę jis yra išdavęs. Ar matė tikrindama dokumentus, kad pinigai iš banko nuimti pasinaudojant G. Ą. asmens dokumentu, tai nepamena. Tiesiogiai bendravo su įmonės buhaltere. Mano, kad buhalterė pažinojo G. Ą.. Buhalterė su jais susisiekė, nes „mano VMI“ buvo rastas jos el. paštas, į kurį jie parašė ir paprašė, kad ji susisiektų ir ji buvo net atvykusi dėl šios įmonės. Ji žinojo kas yra vadovas, iš jos kalbos supratome, kad ji G. Ą. gerai pažįsta. Patikslino, kad su įmonės vadovu visada bandoma susisiekti, kai reikia perimti įmonės buhalterinius dokumentus. Iškėlus įmonei bankroto bylą, teismo nutartyje yra nurodomas terminas per kurį įmonės vadovas turi nemokumo administratoriaus įgaliotam asmeniui perduoti įmonės dokumentus ir turtą, todėl ir ieškomas būna vadovas. Ar kilo įtarimų, kad įmonės vadovu gali būti kitas asmuo, o ne G. Ą., mano, kad taip, kilo įtarimų tokių, juos sukėlė buhalterė iš jos pokalbio. Jai buvo pasakyta, kad kreipsimės dėl tyčinio bankroto, ji sakė, kad pakalbės su įmonės vadovu, kad gal galima sudaryti taikos sutartį, buvo paaiškintos galimybės. Ji sakė susisieks su įmonės vadovu, pakalbės, sakė, kad kam tokiam jaunam vaikinui tokios didelės problemos. Ne įmonės vadovas buvo suinteresuotas, o buhalterė. Prašė iš jos kontaktų jo, bet ji sakė, kad jis jai turi paskambinti. Buhalterė buvo S. V.. S. V. apie buhalteriją turėjo viską žinoti, nes ji tvarkė įmonės apskaitą, ji žinojo, kad pinigai buvo imami. Ji sakė „sakiau tiems vaikams neimti pinigų“, ką ji tuo norėjo pasakyti nežino. Ar S. V. nuolatos dirbo „(duomenys neskelbtini)“ nežino, ją susirado per VMI portalą, nežino ar ji dirbo ten pastoviai, ar tik teikė paslaugą dėl apskaitos tvarkymo. Buhalterė apie išimamus pinigus turėjo žinoti, nes suvedinėjo apskaitą, o toliau, kur pinigai naudojami buvo ji neatsakė į šiuos klausimus. Pinigai gauti buvo už nesuteiktas paslaugas, iš klientų buvo gaunami pinigai, o su pirkėjais nebuvo atsiskaityta, tik su vienu kitu buvo atskaitoma, o kita dalis pinigų buvo išgryninta ir nepagrįsta. Nėra įrodančių dokumentų, kad buvo atskaityta su kreditoriumi vienu ar kitu, bet apskaitoje tokių dokumentų nerado. S. V. sakė, kad direktorius yra užsienyje, o daugiau nieko, net kontaktų jiems nedavė jo. G. Ą. kontaktų buhalterė jiems nedavė. Prie jos (Š. P.) buhalterė su G. Ą. nebendravo. Suprato, kad G. Ą. jai skambindavo. Prie jos G. Ą. buhalterei neskambino. Patikslino, jog kada klausė buhalterės G. Ą. kontaktų, ji sakė, kad nežino. Paminėjo, jog nesusidarė įspūdis, jog vengia nurodyti kontaktus, ji sakė, kad ji neturi jo kontaktų, kad jis jai skambina. Ji neįvardijo šalies, kurioje buvo G. Ą.. Buvo pasakyta, kad jis ne Lietuvoje. Ar buvo pasirašęs, ar nebuvo pasirašęs, kad gavo pinigus nepamena, bet dokumentai tikrai buvo išrašyti G. Ą. vardu. Nepamena ar buvo kasos išlaidų orderiai. Ar matė kasos išlaidų orderį, kuriame būtų G. Ą. parašas, tai nepamena.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta Ž. S. parodė, kad G. Ą. ji nepažįsta, jis jai nėra matytas. „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, nes 4 mėnesius buvo joje įdarbinta. Kas ją įdabino nepamena. Nepamena, kaip su šia įmone buvo kontaktuota. Nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Įdarbinta buvo 2019 metais, į transporto vadybininkės pareigas pagal licenciją. Kas buvo vadovas nepamena. Buvo darbinama ne tam, jog dirbtų, o buvo įdarbinama, jog įmonė galėtų naudotis jos transporto licencija ir vykdyti krovinių pervežimo paslaugą, todėl nereikėjo eiti į jokius darbo pokalbius ir užtekdavo su buhaltere susikabinti ir paprašyti pasirašyti sutartį, ir tai buvo galima padaryti elektroniniu būdu net nematant žmonių. Turi transporto vadybininko licenciją ir su ja galima krovinius vežti, už tą paslaugą gauna pajamas. Šiuo metu šios veiklos nevykdo. „(duomenys neskelbtini)“ gali būti, jog ją surado pagal skelbimą arba galėjo jos kontaktus perduoti buhalterė, nes buvo, kuri žinojo. Priima ją į darbą ir tos licencijos pagrindu įmonė vykdo veiklą, faktiškai jokio darbo neatlieka, nes čia tam, kad įmonės vadovui nereikėtų laikytis egzaminų ir pan., tai jie tiesiog samdosi žmogų, kuris turi tokią licenciją. „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesidomėjo. Buvo įdarbinta į „(duomenys neskelbtini)“, gavo darbo sutartį, kokiu būdu ją gavo nepamenu, bet buvo pasirašyta darbo sutartis. Turėjau el. parašą. Su kuo iš „(duomenys neskelbtini)“ bendravo nepamena, nes dirbo keliose įmonėse. „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus gyvai nėra mačiusi. Jos darbo užmokestis buvo apie 120 Eur. S. V. jai negirdėta. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad vienu metu galėjo dirbti dvejose įmonėse, nes yra tokie reikalavimai, kokia įmonė buvo antra, tai gal „(duomenys neskelbtini)“. Su „(duomenys neskelbtini)“ kodėl nutraukta sutartis buvo, tai gal jie susirado kitą žmogų už pigiau, arba patys išsilaikė licenciją. Sutarties nutraukimo aplinkybių nepamena. Kaip nutraukta sutartis buvo, tai nereikia nieko pasirašinėti, bendrovė tiesiog nutraukia sutartį ir informuoja „Sodra“. Nė viena jos sutartis nebuvo terminuota. Pati sutarties nutraukimo neinicijavo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, siekiant byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos Ž. S. parodymai.

2022-03-03 liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta Ž. S. parodė, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai girdėta, joje dirbo. Bendrovės veikla buvo susijusi su transportu bei logistika, o todėl reikalinga transporto licencija, kurią ji turi. Ją įgijo berods 2016 m. Licencija išduodama dešimties metų laikotarpiui, vėliau gali būti pratęsiama. Jos pareigos bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo transporto vadybininkė, nors realiai jokių pareigų neatliko, į bendrovės ofisą nevyko, kur jis buvo įsikūręs, neprisiminė. Tikslių įsidarbinimo aplinkybių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisiminė, gali būti, kad jai skambino atsakingas bendrovės darbuotojas, siūlydamas darbo pasiūlymą, kadangi iki šiol savo mobiliajame telefone turi išsisaugojusi paminėtos bendrovės kontaktus, t. y. du telefono numerius, iš kurių vienas yra buhalterės - (duomenys neskelbtini), o kitas pavadintas „(duomenys neskelbtini)“ - (duomenys neskelbtini). Nei buhalterės, nei kitų bendrovėje dirbusių asmenų duomenų nežino, dirbo ne vienoje įmonėje. Kas bendrovei vadovavo, nežino. Niekuomet neteko gyvai matyti ir kontaktuoti su bendrovės direktoriumi. Jai nėra žinoma, ar bendrovėje buvo daugiau dirbusių asmenų. Jai niekuomet neskambino nei bendrovės direktorius, nei kiti atsakingi asmenys. Jokių pareigų bendrovėje realiai atlikti nereikėjo. Neturėjo jokių dokumentų, susijusių su paminėta bendrove, turimus kontaktus nurodė. Bendrovėje dirbo labai neilgai. Neprisiminė dėl kokių priežasčių buvo nutraukta darbo sutartis paminėtoje bendrovėje, galbūt susirado kitą žmogų, gali būti, kad buvo atleista po nedarbingumo laikotarpio, o galbūt priežastys buvo kitos. Jos mėnesinis darbo atlygis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 150-170 Eur neatskaičius mokesčių. Darbo sutartyje buvo nurodyta, jog dirbs penkias darbo dienas per mėnesį (1 t., b. l. 129-131).

Perskaičius liudytojos Ž. S. parodymus ji patvirtino, kad palaiko šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patikslino, kad gaudavo darbo užmokestį į sąskaitą, pavedimą atlikdavo „(duomenys neskelbtini)“. Matydavo tik įmonės pavadinimą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta J. A. parodė, kad G. Ą. jai nematytas ir nepažįstamas. Ji dirba Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje Kontrolės departamento 3-čio juridinių asmenų patikrinimo skyriuje vyr. specialiste, dirba 20 metų. 2020 m. birželio 20 d., Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iškelta „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apie 1 000 Eur permokos ir 23 Eur GPM permokos, tai „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę prašyti grąžinti šias mokesčių permokas. Parašė Kauno VMI prašymą grąžinti PVM ir GPM, tuo pagrindu per duomenų sistemas buvo pamatyta informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“ galimai turėjo sandorius ir jie realiai neįvyko, todėl tuo pagrindu tikrino sandorių realumą ir tuo pačiu buvo patikrintas permokų pagrįstumas. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perdavusi nemokumo administratoriui dokumentų, todėl ji rašė G. Ą. raštą į jo el. paštą, kad pateiktų paaiškinimą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ir dokumentus. G. Ą. pateikė atsakymą – paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ sandorių neturėjo, o dėl pačių dokumentų ir panaudotų gautų pinigų nepateikė paaiškinimo. Per duomenų bazes ji (J. A.) susirado buhalterę, kuri vedė apskaitą - S. V.. Su ja sukontaktavo ir ji jai paaiškino, kad dokumentai yra pas ją. Suderino su nemokumo administratoriumi, kad gali paimti dokumentus, nuvyko pas ją į (duomenys neskelbtini), surašė poėmio aktą ir parsivežė dokumentus. Tada tikrino PVM ir GPM. Patikrinimo metu nustatyta, kad G. Ą. iš bankomato nuiminėjo grynus pinigus kortele sistemingai. „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ekspedicinę veiklą ir užsakovai buvo ES šalių įmonės, iš bankinių judėjimų nustatė, kad kai tik pirkėjai apmokėdavo už paslaugas iš karto būdavo nuimami gryni pinigai ir buhalteriškai užpajamuojami G. Ą. avansinėje apyskaitoje ir ten pinigų likutis nuolatos ir sistemingai didėjo. Nebuvo pateikti jokie dokumentai pagrindžiantys pinigų panaudojimą iš G. Ą. avansinės apyskaitos, tai pagal GPM nuostatas buvo traktuota, kad išmokos nėra susijusios su įmonės veikla ir yra priskiriamos A klasės išmokamos nuo kurių yra prievolė išskaičiuoti ir deklaruoti GPM tenka „(duomenys neskelbtini)“, tuo pagrindu buvo priskaičiuotas GPM. O dėl pelno mokesčio, tai buvo neteisingai užpildyta įmonės metinė mokesčių deklaracija ir neteisingai deklaruotos pajamos ir sąnaudos. Buhalterė aiškino, kad jai nebuvo pateikti dokumentai nuo 2019 m. lapkričio mėnesio ir už tai buvo neatitikimai. Ji (J. A.) gavo dokumentus ir susisteminusi informaciją išėjo papildomai mokėtinas pelno mokestis nustatytas. Dėl PVM permokos, tai yra normalus reiškinys, nes jeigu įmonės taiko nulinį tarifą, prekės tiekiamos į ES, o šiuo atveju suteiktos paslaugos buvo suteiktos ES šalims, tai pardavimo PVM nesiskaičiuoja nuo tiekimo, bet atskaita galima, bet buvo perkamos transporto paslaugos iš Lietuvos įmonių, jie turėjo teisę susigrąžinti permoką. Kai paprašė susigrąžinti permoką nemokumo administratorius, jau buvo iškelta nemokumo byla. Permoka nebuvo grąžinta, nes buvo priskaičiuotas GPM ir pelno mokestis, tai pagal procedūrą buvo užskaitoma nepriemokoms, nes priskaičiuoti mokesčiai nebuvo sumokėti. Rašė el. laišką G. Ą., nes VMI duomenyse buvo nurodyta, kas yra „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir buvo nurodyta kontaktiniai duomenys. Iš ten susirado jo el. paštą ir parašė jam laišką. Buvo atsakyta, kad su MB sandorių neturėjo, taip ir buvo nustatyta, o dėl dokumentų ir pinigų panaudojimo nieko nepaaiškino. Rašant el. laišką nebuvo prašyta patvirtinti asmenybę, nes duomenyse buvo nurodytas jo el. paštas ir siunčiant raštus ir neprašoma patvirtinimo dėl asmenybės. Ar el. paštas buvo registruotas „mano VMI“, tai prie „Mano VMI“ yra jungiamasi per el. banką ir nesimato ar naudojasi vartotojas tuo el. paštu. Gyvai G. Ą. nėra mačiusi, ekrane esančio asmens – G. Ą. nėra mačiusi, telefonu su G. Ą. nėra bendravusi. El. laišką jai atsiuntė iš to paties el. pašto adreso į kurį ir rašė el. laišką. Į „(duomenys neskelbtini)“ būstinę nevyko, nes visas funkcijas perima nemokumo administratorius, nes buvo bankrotas. S. V. buvo buhalterė, su ja bendravo asmeniškai, ji pateikė visus turėtus apskaitos dokumentus. S. V. sakė, kad G. Ą. gyvena (duomenys neskelbtini) ir jis yra jos pažįstamas. Nebuvo suvesta apskaita, todėl su S. V. telefonu bendravo, kad ji suvestų apskaitą. Pagal duomenų bazes, S. V. dirbo šioje įmonėje nuo „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo. Tikrinamas laikotarpis buvo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gužės 17 d., GPM tikrintas iki 2020 m. gegužės 31 d. S. V. sakė, kad jai neteikė dokumentų, banko išrašų, pasakojo, kad neturi prisijungimų, nes visi banko prisijungimai pas G. Ą., o jis jai neteikia dokumentų. Atrodė, kad S. V. viską darė kvalifikuotai, aiškiai, iš tų dokumentų, kurie jai buvo pateikti. Patikslino, kad siuntė pranešimus G. Ą. į tokį el. pašto adresą: (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Apskaitos tvarkyme nerado pažeidimų, nes kokie S. V. buvo pateikti dokumentai, tą ji į apskaitą įtraukė, bet kadangi nebuvo pateikti dokumentai dar už 2019 m. lapkritį, gruodį, tai gavusi banko išrašą, nustatė, kad pinigai buvo nuiminėjami lapkritį, gruodį, sausį ir vasarį – šie gryni pinigai nebuvo apskaityti, nes S. V. neturėjo banko išrašų. Įplaukdavo gryni pinigai į įmonės sąskaitą, nes ES įmonės susimokėdavo už ekspedijavimo paslaugas. Nepamena ar buhalterė teikė duomenis nuo lapkričio mėn., bet GPM turi įmonė deklaruoti jeigu išmokėtos algos, o algų mokėta nebuvo, o dėl PVM nepamena. Dėl PVM priskaičiavimo, tai tikrino tik PVM permokos pagrįstumą, permoka buvo reali, nes buvo pirktos transporto paslaugos iš Lietuvos įmonių, bet nemokumo administratoriui nebuvo grąžinta. Permoka susidarė ne už lapkritį ir gruodį, ji susidarė iš ankstesnio laikotarpio. Kiek buvo dokumentų tiek viskas buvo teisingai uždeklaruota. Už lapkritį ir vėlesnį laiką buvo paskaičiuotas GPM. Patikslino, kad grynieji pinigai buvo nuimami įmonės kortele, pagal banko informaciją kortelė buvo išduota G. Ą.. Pinigai buvo nuiminėjami įmonės kortele, o kas numinėjo nežino. Kas numinėjo pinigus nuo sąskaitos S. V. neminėjo, nes tokio pokalbio nebuvo. Patikslino, kad prievolė pateikti dokumentus buvo iš G. Ą. pusės. Buhalterė aiškino, kad ji suveda apskaitą pagal dokumentus, kuriuos pateikia G. Ą.. Buvo nesuvesta apskaita, tai duota laiko suvesti apskaitą, nes pati VMI nesuvedinėja apskaitos. Dėl 91 000 Eur, tai čia nebuvo jos (J. A.) padiktuoti buhalterei duomenys, nes rašė paklausimus bankui ir pagal išrašus nustatė, kad nuo lapkričio 1 d. nuimta dar 98 000 Eur – pagal banko išrašus. Iš pokalbių su buhaltere suprato, kad už pinigų nuėmimą atsakingas G. Ą., nes jis vadovas, akcininkas, jos pažįstamas, ir ji sakė, kad G. Ą. labai bijo, kad viso šio reikalo neperduoti FNTT, toks buvo pokalbis, todėl suprato, kad buhalterė žinojo, kad čia veikia G. Ą.. Buhalterė kalbant apie vadovą vadino ji vardu – G., minėjo ir pavardę, ji sakė, kad jie yra pažįstami ir nurodė jo vardą ir pavardę. Nepamena, ar apyskaita, kurioje užpajamuoti pinigai, buvo pasirašyta G. Ą.. Banko kortelė buvo išduota įmonei. Pinigus iš bankomato išgrynino G. Ą., nes iš banko gavo informaciją, kad kortele disponuoja G. Ą. ir tik jis vienas buvo nurodytas. Kas konkrečiai numinėjo pinigus negali įvardinti, nes prie bankomato nestovėjo ir nematė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, siekiant byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos J. A. parodymai.

2022-08-10 liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. A. parodė, kad vykdydama 2021-04-14 paskirtą pavedimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo likviduojama dėl bankroto, mokestinį patikrinimą. Buvo reikalingi bendrovės buhalteriniai dokumentai, todėl bendrovės direktoriui G. Ą. siuntė raštą dėl bendrovės buhalterinių dokumentų ir informacijos pateikimo dėl atitinkamų sandorių. G. Ą. informaciją dėl sandorių pateikė, tačiau bendrovės buhalterinių dokumentų nepateikė, nes jų neturėjo. Kaip vėliau išsiaiškino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo pas bendrovės buhalterę S. V., kuri juos tyrimui pateikė. Atlikusi bendrovės mokestinį patikrinimą paimtus bendrovės buhalterinius dokumentus grąžino bendrovės nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021-07-07 jos surašytame patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta informacija, jog pagal bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, banko išrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-10-31 G. Ą. mokėjimo kortele iš sąskaitos banke nuėmė 257 860 Eur grynų pinigų sumą. Nuimti gryni pinigai – 159 750 Eur, laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-10-31 buvo užpajamuoti G. Ą. avansinėje apyskaitoje. Kita nuimta pinigų dalis – 98 110 Eur buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuota. Banko sąskaitos išrašas, iki 2019-10-31 buvo tarp įmonės buhalterinių dokumentų, sąskaitos išrašą taip pat gavo iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal banko sąskaitos išrašą buvo matyti, kad gryni pinigai buvo nuimti ir 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais (1 t., b. l. 150-153).

2022-10-26 liudytoja ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta J. A. parodė, kad 2021-04-14, vykdė jai paskirtą pavedimą atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kuri buvo likviduojama dėl bankroto, mokestinį patikrinimą. Mokestinio patikrinimo metu susipažinusi su bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, išrašu, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2020-05-31 G. Ą. mokėjimo kortele iš bendrovės sąskaitos nuėmė 257 860 Eur grynųjų pinigų sumą. Gavus iš bendrovės buhalterės S. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatė, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje, aukščiau paminėtos atsiskaitomosios sąskaitos judėjimas apskaitytas tik už laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 2019-10-31. Laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-05-31 grynųjų pinigų nuėmimai bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti, nes S. V. paaiškino, jog bendrovės direktorius G. Ą. nepateikė bendrovės banko sąskaitos išrašų, o ji prisijungti prie banko elektroniniu būdu neturėjo galimybės (teisių). Patikrinimo metu 98 110 Eur nuimtų grynųjų pinigų sumą rankiniu būdu išrinko iš AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo „Excel“ formatu. 159 750 Eur nuimtų grynųjų pinigų suma laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-10-31 buvo užpajamuota G. Ą. avansinėje apyskaitoje. Kita nuimtų grynų pinigų dalis 98 110 Eur (257 860 Eur – 159 750 Eur) buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuota. Nuimtų grynųjų pinigų sumos nustatytos remiantis įmonės pateiktais buhalteriniais dokumentais (G. Ą. avansinės apyskaitos, didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų detalaus judėjimo duomenimis) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu sąskaitos išrašu „Excel“ formate. Nuimti gryni pinigai būdavo užpajamuojami bendrovės kasoje, o paskui kasos išlaidu orderiu, iš kasos išduodami G. Ą., kuris, kaip matyti iš avansinės apyskaitos duomenų, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-03-31 mokėjo darbuotojams atlyginimus, įskaitant ir jį patį. Avansinės apyskaitos duomenimis, G. Ą. turimų ir nepanaudotų įmonės veikloje pinigų likutis 2020-03-31 sudarė 167 312,93 Eur (patikrinimo akto priedas Nr. 1). Atsižvelgiant į G. Ą. turimų ir nepanaudotų įmonės veikloje pinigų likutį 2020-03-31 (167 312,93 Eur) ir į tai, kad ji rankiniu būdu suskaičiavo nuimtus grynuosius pinigus – 98 110 Eur, pagal gautą AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą (tą išrašo dalį, kurios G. Ą. nebuvo pateikęs buhalterei S. V.), nustatyta, kad G. Ą. kaip atskaitingas asmuo, skolingas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 265 422,93 Eur (167 312,93+98 110) ir ši suma apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu kaip kitos išmokos, nesusijusios su bendrovės vykdyta ekonomine veikla ir pajamų uždirbimu. Bendrovė pažeidė GPMĮ 23 straipsnio 1 dalies, GPMĮ 24 straipsnio 1 dalies, nuostatas, nes nepagrįstai nuo 265 422,93 Eur išmokų, nesusijusių su vykdyta ekonomine veikla (šios išmokos G. Ą. pagal GPMĮ 22 straipsnį laikytinos kitomis, nesusijusiomis su darbo santykiais A klasės pajamomis, nuo kurių vadovaujantis GPMĮ 23 straipsnio 1 dalimi, prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti GPM tenka bendrovei), 2020 m. vasario mėnesį neapskaičiavo ir nedeklaravo 39 813 Eur (265 422,93 Eur x 15 proc.) mokėtinos į biudžetą GPM sumos. Mokestinio patikrinimo metu papildomai priskaičiuota viso 48 483 Eur mokesčių suma. Skirtumas 8 975 Eur (48 483 Eur – 39 813 Eur) susidarė dėl to, kad bendrovė už 2019 metus nepagrįstai nedeklaravo apmokestinamojo pelno 59 836,52 Eur ir mokėtino pelno mokesčio 8 975 Eur (59 836,52 x 15 proc.) (1 t., b. l. 154-157).

Perskaičius liudytojos J. A. parodymus ji patvirtino, kad palaiko šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patikslino, kad buvo pateikti kasos dokumentai ir buvo kasos išlaidų orderiai. Ar ant jų buvo G. Ą. parašas nepamena. Buvo nustatyta, kad iš išgrynintų pinigų buvo mokami atlyginimai darbuotojas, tame tarpe ir direktoriui. Kiek iš nuimtų pinigų buvo išmokėti atlyginimams, tai buvo keli tūkstančiai eurų, tų išmokų, kurios buvo atlyginimams, jų niekas neapmokestino. Ar buvo išskaičiuota, kad iš sumų būtų išminusuotos sumos atlyginimams, tai rėmėsi avansinės apyskaitos likučiu, todėl šie pinigai buvo įvertinti. Nepamena, ar apskaitos dokumentuose matė ties G. Ą. pavarde parašą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta L. A. parodė, kad G. Ą. ji nepamena. Nusipirko su vyru atidarytą įmonę. Su vyru sugalvojo, kad turės įmonę ir pradės dirbti, nes vyras yra vairuotojas, o ji būtų buvusi direktorė. Įmonė vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės įsigijimą organizavo vyras. Vyras turėjo pažįstamą buhalterę ir ji turėjo šią įmonę, ir iš jos buvo nupirkta tą įmonė. Jos vyras yra R. K.. Ji buvo įmonės direktorė, o jis vairuotojas. Su vyru nusprendė vykdyti veiklą, nes tuo metu nebuvo patvirtinta jos kvalifikacija, tačiau kada ji buvo patvirtinta, jos ir vyro planai pasikeitė ir buvo nuspręsta parduoti minėtomis aplinkybėmis įsigytą įmonę. Tai galėjo būti 2019 metais. „(duomenys neskelbtini)“, ji su vyru buvo nusipirkę, tačiau veiklos vykdyti nepradėjo. Vėliau įmonė buvo parduota, kažkur 2019 metais. Ji dalyvavo pasirašant dokumentus, tačiau nepamena ar tuo metu buvo asmuo, kuris pirko įmonę. Nepamena, ar kaltinamasis G. Ą. buvo pasirašant įmonės pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartis dėl pardavimo buvo pasirašyta ten, kur ir buvo įmonė, bet kur tiksliai nežino. Jos vyras geriau žino šias aplinkybes, nes ji viena niekur nevažiuoja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, siekiant byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos L. A. parodymai.

2022-03-30 liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. A. parodė, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai girdėta. Laikotarpiu nuo 2019-05-28 iki 2019-06-13 buvo bendrovės direktore. Su savo vyru R. K. prieš kelis metus nusprendė įsigyti bendrovę ir pamėginti vykdyti transporto veiklą. Laikotarpio ir tikslių datų neprisimena. Vėliau aplinkybės susidėliojo taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems nebuvo reikalinga. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten buvo patvirtintas jos, kitoje valstybėje įgytas išsilavinimas ir patvirtintas išsilavinimą įrodantis dokumentas, tad po kurio laiko pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytoja, jos vyras dirbo transporto vairuotoju, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nereikalinga. Suprato, kad veiklos, susijusios su transportu, visgi nevykdys, todėl nusprendė bendrovę parduoti. Neprisimina tiksliai kada, ir į kokį tiksliai portalą patalpino skelbimą, jog parduoda bendrovę. Skelbime nurodė kokiu telefonu su jais susisiekti. Po kurio laiko vyrui R. K. paskambino vyriškis susidomėjęs jų patalpintu skelbimu ir nurodė, jog nori įsigyti bendrovę. Su asmeniu susitiko ir pasirašė reikalingus dokumentus, t. y. 2019-06-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2019-06-13 akcijų perdavimo-priėmimo aktą, kasos perdavimo aktą, 2019-06-13 sąrašą, 2019-06-13 sprendimą Nr. 1. Kur susitiko ir tiksliai kada neprisimina. Neprisimina ir kaip atrodė tas G. Ą., kuris iš jų bendrovę nupirko, bet pasidarė asmens dokumento kopiją, kurią kartu su kitais dokumentais pridėjo prie apklausos protokolo. Asmuo nei jai, nei vyrui buvo nepažįstamas. Jį matė seniai, vieną kartą, kuomet pasirašė reikiamus dokumentus. Jokių asmens kontaktinių duomenų neturi. Neprisimena kokią sumą buvo nurodę ir kokią pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet turėtų būti nurodyta dokumentuose.

2022-03-30, ikiteisminio tyrimo metu vykusios liudytojos L. A. apklausos metu, ji ikiteisminiam tyrimui pateikė 2019-06-13, akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog pardavėjai L. A. ir R. K. pirkėjui G. Ą. pardavė 100 vnt., paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonė įregistruota 2018-07-31, akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 25 Eur. Bendra akcijų kaina 4 000 Eur. Sutartį pasirašė pardavėjai L. A. ir R. K. bei pirkėjas vardu G. Ą.. Taip pat pateiktas 2019-06-13 akcijų perdavimo – priėmimo aktas, kurį pasirašė pardavėjai L. A. ir R. K. bei pirkėjas vardu G. Ą.. Pateikta G. Ą. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Pateiktas kasos perdavimo aktas, kuriame užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorė L. A. perduota, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius G. Ą. perima likutį kasoje 2019-06-13 – 2 442,66 Eur. Kasos perdavimo aktą pasirašė L. A. ir asmuo vardu G. Ą.. Pateiktas 2019-06-13 sąrašas perduodamų dokumentų: Bendrovės įstatai; Steigimo aktas; Kasos knyga; Licencija; Anspaudas. Perduodamų dokumentų sąrašą pasirašė L. A. ir asmuo vardu G. Ą.. Pateiktas 2019-06-13, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vienintelio akcininko G. Ą. sprendimas Nr. 1, kuriuo nuspręsta nuo 2019-06-13, atleisti iš pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorę L. A. ir nuo 2019-06-13, UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi paskirti G. Ą., gimusį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 134-145).

Perskaičius liudytojos L. A. parodymus ji patvirtino, kad palaiko šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patikslino, kad buhalterė buvo I. ir iš jos nupirko įmonę. Buhalterė buvo jos vyro pažįstama, tačiau ji pati jos nepažinojo. Buhalterės vardas buvo I.. Asmuo, kuris pirko įmonę nei jai, nei jos vyrui nebuvo pažįstamas. Dėl priedų prie jos apklausos paaiškino, kad jie yra su vertimu į rusų kalbą, nes tuo metu nelabai suprato lietuvių kalbos. Sutartyje yra pasirašiusi ji ir įmonės pirkėjas. Daug pasirašė dokumentų. Dokumentus pasirašė (duomenys neskelbtini). Pirkėjas buvo jaunas vyras, kokio amžiaus nepamena, bet buvo liesas. Galėjo būti, kad buvo pasidaryta pirkėjo asmens dokumento kopija. Dėl 1 t., b. l. 142 (parodoma liudytojai), tai jos parašas, b. l. 143 (parodoma liudytojai), tai jos parašas, b. l. 145 (parodoma liudytojai), tai jos parašas, b. l. 144 (parodoma liudytojai), tai jos parašas. Patikslino, kad nežino ar įmonę pirkom iš pačios buhalterės I. ar ji tik tarpininkavo, bet buvo sutarta su I.. Ji su įmonės pirkėju susitiko vieną kartą, kada pasirašinėjo dokumentus. Nežino, ar jos vyras daugiau kartų buvo su tuo įmonės pirkėju susitikęs. Buvo įdėję skelbimą ir susitarė parduoti įmonę, nes įmonė jiems jau buvo nereikalinga. Tuo metu dėl įmonės skambino jos vyrui, nes ji nesuprato lietuviškai. Dėl įmonės perdavimo tarėsi vyras. Nepamena ar tas pirkėjas ir buvo, kurio asmens dokumentas buvo pridėtas prie pirkimo dokumentų. Patikslino, kad nežino, kas parengė įmonės pardavimo dokumentų tekstą. Spėja, kad gal buhalterė su jos vyru.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad G. Ą. jam yra žinomas, nes nupirko iš jų įmonę. Jis nupirko „(duomenys neskelbtini)“. L. A. yra jo žmona. Įmonė buvo parduota 2019 metų birželio mėnesį. Įmonę turėjo apie 3 mėnesius. Ją pirko iš „(duomenys neskelbtini)“, iš I. J., nes norėjo pats dirbti, tačiau gavo kitą darbą, todėl buvo nutarta įmonę parduoti. Buvo įdėtas skelbimas dėl pardavimo ir atsirado pirkėjas. Paskambino, pasakė, kad nori įsigyti įmonę. Buvo susitarta susitikti buveinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pas I. J., ne ji paruošė visus dokumentus ir buvo įmonė parduota. Įmonės pirkėjas iš karto buvo įregistruotas įmonės direktoriumi. Į sutartį jis (R. K.) buvo įtrauktas kaip sutuoktinis, o įmonės direktorė buvo jo žmona. Viskuo rūpinosi jis. Matė įmonės pirkėją, nes visi susitiko vienu metu. Atsiskaityta buvo grynais pinigais. Įmonės pirkėjas turėjo asmens dokumentus, jis (R. K.) matė jo asmens dokumentą. Pirkėjo asmenybė sutapo su jo duomenimis esančiais dokumente. Asmens dokumento paprašė I. J., nes ji viską pildė. Neatpažįsta ar kaltinamasis, kurį mato, buvo tas pirkėjas, nes matė jį seniai ir labai trumpai. Dėl dokumento, esančio 1 t., b. l. 138-139 (parodoma liudytojui), pasakė, kad tai yra jo parašas. Dėl dokumento, esančio 1 t. b. l. 140 (parodoma liudytojui), pasakė, kad tai yra jo parašas. Asmens tapatybės kortelė buvo įmonės pirkėjo. Dar patikslino, kad akcijų pirkėją matė gal du kartus, nes vieną kartą susitarta buvo, o antrą kartą susitiko dėl dokumentų pasirašymo. Abu kartus buvo tas pats asmuo. Patikslino, kad pagal balsą atrodė, jog telefonu kalbėjosi su tuo pačiu asmeniu su kuriuo vėliau buvo ir susitikęs. Akcijų pirkti atvyko dviese. Ir pirmą kartą buvo atvykę dviese. Abu kartus buvo tie patys asmenys. Nepamena, kuris iš atvykusių pirkti įmonės asmenų buvo iniciatyvesnis. Nepamena ar tas asmuo, kuris ir pasirašė įmonės pirkimo - pardavimo dokumentuose, daugiausia ir domėjosi apie ją. Nė vienas iš atvykusių kažkuo labiau neišsiskyrė. Akcijas pirko vienas asmuo. Koks antro asmens vaidmuo buvo nežino. Jis (R. K.) manė, kad jie draugai. Jie buvo panašaus amžiaus. Apie įmonės pirkimą kalbėjo abu. Dėl jam parodytos G. Ą. nuotraukos, esančios 3 t., b. l. 1, paaiškino, jog nepamena ar akcijas iš jo pirko būtent šis asmuo. Nepamena ar abu asmenys kalbėjo apie akcijų pirkimą. Akcijų pirkimas ir pardavimas buvo prieš 4 metus, todėl jau daug ko nepamena. Patikslino, kad asmens kortelę akcijų pardavimo dieną padavė tas asmuo, kuris ir pirko įmonę. Pirkėjo asmens tapatybės kortelė buvo paduota ne jam, o atrodo I. J..

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta S. G. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje, vyr. tyrėja. Su G. Ą. teko bendrauti, jis buvo įtariamasis baudžiamojoje byloje, nes ji atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, byla buvo jos žinioje. Dėl S. V. apklausos paminėjo, kad ji buvo buhalterė ir ji buvo apklausta dėl apskaitos tvarkymo. S. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė G. Ą. kontaktinius duomenis ir jie buvo įrašyti į jos apklausos protokolą. Neatrodė, kad liudytoja S. V. galėjo vadovauti įmonei. Ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi priemonių nustatyti, kas buvo įmonės vadybininkas. Buvo bandyta apklausti visus dirbusius asmenis. Kai kuriuos pavyko apklausti. Kiti nebuvo rasti, nes nebuvo žinoma jų gyvenamoji vieta. Jie buvo, kaip neturintys gyvenamosios vietos asmenys. Buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, kad nėra galimybės jų apklausti, visų surasti jų nepavyko. S. V. negalėjo ji nurodyti G. Ą. el. pašto adreso ir telefono numerio. Ji pati tai nurodė. Nepamena, ar S. V. el. paštu bendravo su G. Ą.. Buvo tikrinti G. Ą. sienos kirtimai, tačiau ar ta informacija yra byloje, nepamena. Netikrino ar S. V. telefonu bendravo su G. Ą.. Nepamena, kas įdarbino S. V., bet jeigu buvo klausta, tai turėtų būti užrašyta apklausos protokole. Dėl 1 t., b. l. 122-126, užfiksuotų duomenų paaiškino, jog S. V. apklausos ir nurodytų G. Ą. kontaktinių duomenų, tai ji jokių užrašų neturėjo, bet galėjo šiuos duomenis pasižiūrėti mobiliajame telefone, bet tiksliai nepamena. Dėl apklausos, tai liudytojai užduodami klausimai ir užrašomi atsakymai. Ką liudytoja sako tas ir užrašoma. Ar S. V. iš atminties padiktavo G. Ą. el. pašto adresą ir telefono numerį, tai nepamena. Nebūna, jog ji sufleruoja apklausiamam liudytojui telefono numerį. Apklausinėjo ir G. Ą.. Jis parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė. Ar buvo nustatytos aplinkybės, jog G. Ą. buvo atvykęs į VMI, pasirašinėjo sutartis įmonės pirkimo, tai buvo apklausta VMI specialistė, ji nurodė, kad teko jai bendrauti su G. Ą.. Ar ji bendravo su juo gyvai, nepamena. Kiek pamena, kratos G. Ą. namuose nebuvo atliktos. Kiek pamena nebuvo tikrintas G. Ą. IP adresas, susirašinėjimai ir pan. Dėl įtariamojo nustatymo, tai jis buvo nustatytas duomenų bazės pagalba. Patikrinus bendrovę buvo nustatyta, kas buvo tuo laikotarpiu direktoriumi. Paminėjo, jog jeigu yra jos pasirašytas protokolas, tai reiškia apklausa jos fiksuota. Pamena, kad VMI specialistė nurodė, kad susirašinėjo su G. Ą.. Susirašinėjimas jai (tyrėjai) nebuvo pateiktas. Nepamena ar buvo bandyta aiškintis kokius, kam, kas laiškus rašė. Prisimena, kad nebuvo aiškintasi iš kur siunčiami el. laiškai, kuriuos galimai siuntė G. Ą. VMI. Skambučių išklotinės būna saugomos apie 6 mėnesius. Dėl IP adresų saugojimo laiko nežinau. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, jog G. Ą. gali būti „statytinis“ įmonės direktorius. Ji (tyrėja) nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbuotojų, buvo bandoma juos surasti ir apklausti. Darbuotojų buvo apie 4-5. Darbuotojams direktorius nebuvo parodytas atpažinti, nes darbuotojų buvo nustatyta mažai. Su G. Ą. bendravo išsikvietusi jį apklausai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta S. V. parodė, kad gal ir girdėtas G. Ą., tačiau ji atsistatinėja po (duomenys neskelbtini), todėl nelabai gali ką papasakoti. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ lyg ir girdėta. Ji buvo buhalterė, kažkada šiai įmonei teikė paslaugas. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jai reikėtų prisiminti, ar pamena G. Ą.. Buvau apklausiama policijoje, tačiau tai buvo seniai. Jai yra tikrai blogai su sveikata, todėl nepamena tam tikrų aplinkybių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, siekiant byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos S. V. parodymai.

2022-02-10, liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. V. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma. Ji tvarkė paminėtos bendrovės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki tada, kada dokumentus perdavė valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams. Tikslaus laiko neprisimena, todėl įvardinti negalėjo. Vykdė veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Kas tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ankstesniu laikotarpiu, nežino. Kas į ją kreipėsi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, neprisimena. Bendrovės direktorius ir akcininkas buvo G. Ą.. Bendrovės veikla buvo susijusi su transporto paslaugomis, logistika. Kokiu adresu bendrovė vykdė veiklą, nežino. Bendrovės buhalterinius dokumentus pristatydavo bendrovės vadybininkas, kurio anketinių ir kontaktinių duomenų neprisimena. Bendrovėje dirbo galbūt trys asmenys, jų duomenų neatsimena. Įsakymas dėl kasininko paskyrimo bendrovėje nebuvo parengtas, bent ji tokio dokumento nerengė, tačiau gal buvo parengtas ankstesniu laikotarpiu, reikia tikrinti bendrovės buhalterinius dokumentus. Kur gyvena bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. Ą.nežino. Žino tik mobilaus telefono numerį - (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresą - (duomenys neskelbtini)@gmail.com, ar telefono numeris ir elektroninio pašto adresas yra naudojami, negalėjo pasakyti, su juo jau kuris laikas nebendrauja. Bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo laikomi pas ją tol, kol juos perdavė valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams. Perdavė visus turėtus bendrovės dokumentus, ar jų buvo daugiau, nežino. Bendrovės vadybininkas pristatydavo pirkimo ir pardavimo sąskaitas. Ji nežinojo apie bendrovei pradėtą bankroto procedūrą. Žinojo, kad bankroto administratorius jo ieškojo per darbovietę, nes sakė, jog gavo kažkokį raštą. Ar nemokumo administratorė Š. P. įspėjo direktorių, jog kreipsis į teismą dėl tyčinio bankroto, jei nebus priimti sprendimai dėl kreditorinių reikalavimų dengimo, nežino. Kuomet pradėjo tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, bendrovė įsiskolinimų neturėjo, vėliau atsirado. Kiek prisiminė, 2019 metais įmonės finansinė padėtis pablogėjo, kadangi nebuvo vykdomi atsiskaitymai su tiekėjais. Dėl kokių priežasčių susidarė įsiskolinimai, negalėjo pasakyti. Ji bendrovės pinigų nevaldė, banko kortelės neturėjo, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų - taip pat. Už atsiskaitymus su tiekėjais buvo atsakingas bendrovės direktorius. Pas jį ir turėjo būti bendrovės banko kortelė, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys. Ar tik jis jais disponavo, jai nėra žinoma. Laikui bėgant bendrovės įsiskolinimai augo. Kokių įsiskolinimų (sumomis), kokiu tiksliai laikotarpiu ir kam bendrovė turėjo, neprisiminė, bet bendrovių, kurioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga, susidarė nemažai. Kokia bendra įsiskolinimų suma, negalėjo atsakyti. Nežino, kodėl bendrovės direktorius nesistengė su jomis atsiskaityti, o vėliau, matydamas prastą bendrovės finansinę padėtį, pats nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Mokesčius bendrovė mokėjo. Apie bendrovės direktoriui G. Ą. išduotas dideles pinigų sumas tuomet, kai bendrovė turėjo įsiskolinimų tiekėjams, nieko paaiškinti negalėjo. Reikia klausti paties direktoriaus. Paaiškino, jog ji su bendrovės pinigų valdymu nėra niekaip susijusi. Jai yra žinoma, kad bendrovės direktorius G. Ą. mokėjimo kortele iš bendrovės banko sąskaitos banke nuėmė 257 860 Eur grynų pinigų sumą. Nuimti gryni pinigai (159 750 Eur) laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-10-30 buvo užpajamuoti G. Ą. avansinėje apyskaitoje. Kita nuimtų grynų pinigų dalis (98 110 Eur) buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuota todėl, kad visi reikiami dokumentai jai nebuvo teikiami, todėl buhalterinę apskaitą tvarkė ir atitinkamus įrašus darė pagal turimus ir jai pateiktus dokumentus. Banko dokumentai jai nebuvo teikiami. Trūko ir išrašytų sąskaitų, direktoriaus prašė, kad pristatytų, teiravosi kur jos, tačiau gavo atsakymą, kad pateikia tiek dokumentų, kiek turi. Jai nežinoma kokią sumą, kaip atskaitingas asmuo 2020-02-17 dienai bendrovei buvo skolingas G. Ą., tačiau pagal bendrovės buhalterinius dokumentus buvo skolingas. Bendrovės banko sąskaitos išrašas iš pradžių jai buvo teikiamas, o vėliau - ne. Tikslaus teikimo laikotarpio neprisiminė. Už deklaracijų teikimą valstybinei mokesčių inspekcijai buvo atsakinga ji, visos deklaracijos būdavo teikiamos. Gali būti, kad bendrovė VMI nepateikė metinės finansinės atskaitomybės (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos, aiškinamojo rašto) už 2019 metus. Finansinė atskaitomybė turėjo būti pateikta iki 2020 metų gegužės mėnesio. Ji tuo metu neturėjo jokio kontakto su bendrovės direktoriumi ir prieigos prie Registrų centro. Direktorius susisiekė su ja vėliau, kai prasidėjo bankroto procedūra ir teiravosi kur bendrovės buhalteriniai dokumentai. Šiuo metu neturi jokių bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Visus 2021-06-10 pasirašytinai perdavė valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams (1 t., b. l. 122-126).

Perskaičius liudytojos S. V. parodymus ji patvirtino, kad palaiko šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juos tvirtina. Sakė tiesą. Patikslino, kad šiuo metu tikrai negali pasakyti ar buvo susitikusi su direktoriumi G. Ą.. Tikrai negali pasakyti, kaip jis su ja susisiekė. Šiai įmonei buhalterinę apskaitą tvarkė pagal paslaugų sutartį. Tikrai nepamena, kaip ją susirado, tuo metu pas ją buvo nemažai įmonių. Tikrai negali pasakyti, kur buvo registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Niekada nevažiuodavo pas klientus. Dokumentus pateikdavo vadybininkas, jis prisistatydavo „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Nebevykdo savo veiklos nuo 2023 m. vasario mėnesio, dėl sveikatos būklės. Žino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kelis mėnesius. Jie pateikdavo banko išrašus, lyg buvo sąskaitoje pinigų. Ji prieigos prie įmonės banko sąskaitos neturėjo. Gal ir matė „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, tačiau tai buvo trumpas laikas, todėl jo nepamena. Teisybę pasakius, žiūrint į žmogų ji jo nemato, ji labai retai priima žmones, ji su jais dirba nuotoliu. 2019 metais tvarkė įmonių buhalteriją. Žmonės ją patys susirasdavo dėl paslaugų teikimo. Sutartis su užsakovais pasirašydavo. Tikrai nepamena ar su šia įmone taip pat pasirašė sutartį. Nepamena, kokia sutartis buvo su „(duomenys neskelbtini)“- rašytinė ar elektroninė. Duomenis apie pinigų judėjimą sąskaitose matydavo jai atvežtose banko sąskaitos išrašuose. Direktorius dingo ir dingo, būna tokių atvejų. Gal ir ieškojo direktoriaus, tačiau nepamena. Prieigos prie Registrų neturėjo. Turbūt buvo kažkas ruošta, deklaracijos, duomenys Sodrai. Buvo kažkokių SODROS nusiskundimų, lyg sąskaitų trūko. Prašydavo direktoriaus, vadybininkų pateikti trūkstamus dokumentus. Patikslino, jog lyg ir turėjo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus telefono numerį, gal jam ir skambindavo, gal ir buvo atvykęs pas ją, tačiau to tikrai nepamena. Negalvojo, kad įmonei vadovauja ne direktorius, o kiti asmenys. Buvo labai trumpas darbo laikas, sunku susidaryti nuomonę. Žmogus vardu ir pavarde R. K. jai negirdėtas. Vadybininkas nebuvo jos giminaitis. Su K. jos giminystės ryšiai nesieja. VMI darbuotojui neaiškino, kad šios įmonės direktorius yra jos giminaitis. Ji direktoriaus asmens dokumento neprašė. Pasikartojo, kad ji neįsidėmi žmonių veidų. Direktorius yra ir kasininkas, atsakingas už grynuosius pinigus Ji pati sprendė pagal įstatymą, kad direktorius yra kasininkas ir padarė tokį įrašą avansinėje apyskaitoje. 98 110 Eur neužpajamavo avansinėje apyskaitoje, kadangi nebuvo pateikti jai dokumentai. Dokumentus pateikė vadybininkas. Tikrai nepamena kiek dažnai matydavo „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką. Jai atrodo, kad su Ą. kažkokiu momentu bendravo, gal kai prasidėjo bankroto procedūra. Apie bankroto procedūrą lyg pranešė mokesčiai, tiksliai negali pasakyti. Niekas jos neprašė neatskleisti aplinkybių teisme, nebuvo įbauginta, gąsdinama. Tikrai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko neatpažintų, kadangi neįsidėmi veidų. „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus gimimo metų nepamena, asmens kodus būna, kad užsirašo, jeigu jai to reikia. Po to tuos popierius sudegina. Sudarant sutartį direktoriaus duomenys būna, tačiau tik vardas ir pavardė, parašas. Tikrai nepamena, kaip jai buvo pateiktas įmonės kodas ir direktoriaus duomenys. Vadybininkai jai neprisistatydavo vardu ir pavarde, sakydavo „Laba diena, aš esu „(duomenys neskelbtini)“. vadybininkas“. Turėjo kompiuterį, tačiau jis prieš du metus sugedo, teko įsigyti naują. Naudojasi „Telia“ interneto paslaugomis. Ji veiklą vykdė namuose. Elektroninius laiškus gaudavo į namų internetą. Nepamena ar yra gavusi iš G. Ą. elektroninių laiškų. Gal jam ir rašė el. laiškus, tiksliai nepamena. Tačiau mano, kad tai buvo ne konkrečiai G. Ą. elektroninis paštas, o „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas. Gal ikiteisminio tyrimo metu bendravo su direktoriumi, todėl ir nurodė tyrėjai jo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Nepamena, kokiu adresu buvo „(duomenys neskelbtini)“ būstinė. Gal su Ą. bendravo prieš ikiteisminį tyrimą. Jai reikia viską prisiminti. Dokumentus atveždavo vienas vadybininkas. Matydavo per virtuvės langą, kad vadybininkas atvyksta automobiliu. Liudytojai buvo parodyta G. Ą. nuotrauka (3 t., b. l. 1) ir jos paklausta, ar ji yra mačiusi nuotraukoje užfiksuotą žmogų. Liudytoja S. V. atsakė, jog negali pasakyti ar jį yra mačiusi, nepamena. Tyrėja jai nurodė duomenis, ji buvo užsisakiusi banko išrašą ir atliko namų darbus. Iš tyrėjos parodytų dokumentų nurodė skaičius. Patikslino, kad tikrai ne tyrėja nurodė jai G. Ą. telefoną ir jo elektroninį pašto adresą. Ji (liudytoja) turbūt turėjo tuos duomenis, telefono numeris buvo įvestas į telefoną, o elektroninis adresas iš kompiuterio. Asmuo paskambinęs jai prisistatydavo G. Ą. ir jie bendravo. Tikrai negali pasakyti, kad būtent su kaltinamuoju bendravo telefonu ir elektroniniu paštu.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta L. L. parodė, kad G. Ą. nepamena. Ji dirba (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) skyriuje vyresniąja klientų aptarnavimo vadybininke, ten dirbo ir 2019 metais, pareigos buvo tos pačios. Darbo funkcijos: darbas su klientais, įmonėms atidarinėjo sąskaitas, aptarnavo verslo klientus. Dėl įmonės sąskaitos atidarymo, tai atvyksta įmonės vadovas, arba įgaliotas kažkas, paprašoma pateikti dokumentus juridinio asmens: išrašai iš Registrų centro. Asmuo per sistemą yra patikrinamas ar tikrai yra įmonės vadovas, pareikalaujama, kad pateiktų įmonės įstatus, išrašą iš Registrų centro, kad jis yra įmonės vadovas, jeigu keli akcininkai tai prašoma dar papildomo dokumento ir tada pradedama atidarinėti sąskaitą. Dėl asmenybės patikrinimo, tai turi pateikti asmens tapatybės kortelę arba pasą, sistemoje įsivedami dokumento duomenys, patikrinama ar dokumentas galioja. Patikrinama ar atvykęs asmuo yra tas pats, kuris yra ir pateiktame dokumente, esančioje nuotraukoje. Įsitikinama jo asmenybe. Jai nebuvo tokių atvejų, kad atvyktų kitas asmuo nei tas, kuris prisistato, nors daug metų banke dirba. Yra pildomas prašymas išduoti banko kortelę, paslaugų planų prašymas. Yra blankas pavydžių parašų ir antspaudo kortelė, ji pildoma, kad tikrai galėtų aptarnauti tą asmenį, kuris yra pavyzdžių parašų kortelėje, nes būna, kad dar kitas asmuo dalyvauja, tai tik su tuo asmeniu ir būna dirbama. Kortelės tikslas ir paskirtis yra, kad banke atėjęs būtent tas asmuo apsitarnautų, kuris yra pavyzdžių kortelėje. Duodama kortelę užpildyti, ten įrašoma: kad asmuo tikrai yra vadovas, vardas, pavardė, asmens kodas, ar dirbs su antspaudu ar ne ir pasirašoma, ir tada banko darbuotojas pasirašo. Jeigu pageidauja banko kortelės yra pildoma atskira paraiška ir joje pasirašoma. Kai išduodama mokėjimo kortelė yra sudaroma jos sutartis, kuri yra atspausdinama, privaloma pasirašyti sutartį. Dėl el. bankininkystės tai irgi yra pateikiama pasirašyti sutartis, nurodoma ar jis vienas naudosis, ar dar buhalteris. Prašymo atsidaryti sąskaitą nėra, bet kai atidaroma sąskaita yra atspausdinama sąskaitos sutartis ir ji duodama pasirašyti. Pasiliekama asmens dokumento kopiją, atsispausdinama dokumento patikra. Pildoma juridinio asmens anketa, joje nurodoma ką klientas planuoja veikti, kokios planuojamos apyvartos, su kokiais partneriais planuoja dirbti, kas yra akcininkas ir pan. Viskas užpildoma klientui esant banke, ir jam iš karto duodama pasirašyti. Dėl visko klientas pasirašo. Nėra buvę atvejo, kad prisistatytų asmuo kitu asmeniu. Per dieną tuo metu aptarnaudavau po 2-3 verslo klientus. Iš anksto registruotis klientas neprivalo dėl aptarnavimo. Dėl tapatybės priemonių patvirtinimo tipo PIN plius SMS, tai taip jeigu klientas pasirinkdavo, nes gali naudoti generatorių arba mišrų parašą. Asmenybės nustatymas darbe yra labai svarbus. G. Z. šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, bet ji dirbo, jos pareigos banke buvo klientų aptarnavimo vadybininkė arba vyresnioji klientų aptarnavimo vadybininkė. Ji vykdė tokias pačias funkcijas, nes visi darbuotojai dirba taip pat. Mokėjimo kortelę gali išduoti bet kuris darbuotojas. Kai išduodama mokėjimo kortelė, klientas vėl yra identifikuojamas, pasirašoma sutartis, aktyvuojama kortelė. Mokėjimo kortelės reikia laukti apie 10 d., klientas gauna žinutę, kad kortelė yra pagaminta. Kortelės, 2019 metais reikėdavo atvykti pasiimti į banką. Kortelės sutartis yra pasirašoma, kai kortelė yra aktyvuojama. Kiekvieną kartą atvykus į banką asmuo yra tikrinamas dėl tapatybės, prašoma asmens tapatybės kortelės. Kolegė išduodama kortelė turėjo atlikti tokius pačius veiksmus apie kuriuos papasakojo ji (liudytoja). Patikslino, kad įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pamena. Su įgaliojimu gali atidaryti sąskaitas kitas asmuo, bet be įgaliojimo negalima. Įgaliojimas turi būti patvirtintas notarine tvarka. Įgaliojimo kopiją bankas pasidaro, patikrinamas įgaliojimas. Ar galima atidaryti sąskaitą, kai asmuo atneša įgaliojimą surašytą ir pasirašytą įmonės vadovo, tai jai tokio įgaliojimo neteko turėti, dėl sąskaitos atidarymo yra reikalaujama notaro patvirtinto įgaliojimo, tokie reikalavimai buvo ir 2019 metais. Kas reglamentuoja, kad reikalingas sąskaitos atidarymui notarinis įgaliojimas, tai ji pati neatidarinėjo sąskaitos su įgaliojimu, bet prašoma notarinio įgaliojimo pagal banko vidinę tvarką. Ar buvo praktikoje, kad sąskaitos atvyko atidaryti keli asmenys, nors iš jų tik vienas vadovas, tai nepamena tokio atvejo, nes būna vienas vadovas arba dar atsiveda buhalterę, nes ir ją reikia prijungti ir jai reikia pasirašyti, bet nepamena, tokio atvejo, kad keli asmenys atvyktų atidaryti banko sąskaitos. Nepamena tokio atvejo, kad su įmonės vadovu būtų kartu visiškai pašalinis asmuo. Tas asmuo, kuris kreipiasi dėl paslaugos tas ir būna aptarnautas. 2019 metų birželio mėnesį, juridinio asmens atstovai buvo aptarnaujami ir bendroje salėje. Dėl asmens dokumento kopijos pateikimo, tai kopijų neprašo ir nepriima. Jeigu kopija asmens dokumento patvirtinta notaro vis tiek netinka, nes reikalaujama originalo. Jos praktikoje nėra buvę atvejų, kad banke būtų aptarnautas kitas asmuo, negu tas, kuris ir kreipėsi į banką bei pateikė asmens dokumentą.

2021-12-20, Kauno apygardos teismo nutartimi yra nutarta pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyčinio bankroto atsakingu asmeniui pripažinti G. Ą., gimusį (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėja BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu. Nutartyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2020-06-22, iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2020-07-21. Nemokumo administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. lapkričio 6 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 16 d., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimis patvirtinti bendrovės finansiniai reikalavimai bendrai 147 209,69 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. taikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastintą bankroto procedūrą ir likvidavo dėl bankroto. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centre įregistruota 2018 m. liepos 31 d. Nuo 2019 m. birželio 18 d. bendrovės vadovas ir akcininkas buvo G. Ą.. Nutartyje nurodyta, jog kaip nustatyta ir Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2020 m. birželio 22 d. nutartimi, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teismas neturėjo aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertino atsakovės finansinę būklę pagal viešųjų registrų duomenis. Atsakovė nevykdė pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, paskutiniai dokumentai teikti už 2018 m., iš kurių matyti, kad įmonė turto iš viso turėjo - 2 443 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 0 Eur. Pelno nuostolių ataskaita patvirtina, kad 2018 metais įmonė patyrė 57 Eur nuostolių. Nemokumo administratorė, prašydama pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, pateikė į bylą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo. VMI atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teminį mokesčių patikrinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio l d. iki 2020 m. gegužės 31 d., tikrinti šie mokesčiai: pelno mokestis (toliau - PM) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM) laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM) laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. VMI 2021 m. liepos 7 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rezultatai patvirtinti 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). VMI mokestinio patikrinimo metu taip pat konstatavo, kad bendrovė nepagrįstai neapskaičiavo ir nedeklaravo mokėtino į biudžetą GPM nuo kitų A klasės išmokų, nesusijusių su vykdyta ekonomine veikla ir pajamų uždirbimu. Pagal bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, banko išrašą VMI nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. bendrovės vadovas G. Ą. mokėjimo kortele iš sąskaitos banke nuėmė 257 860 Eur grynų pinigų sumą. Nuimti gryni pinigai (159 750 Eur) laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo užpajamuoti G. Ą. avansinėje apyskaitoje. Kita nuimtų grynų pinigų dalis (98 110 Eur) buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuota. VMI įvertinusi nuimtą grynų pinigų 98 110 Eur sumą nustatė, kad G. Ą. 2020 m. vasario 17 d., kaip atskaitingas asmuo bendrovei buvo skolingas 265 422,93 Eur. G. Ą. paaiškinimo ir dokumentų apie grynų pinigų panaudojimą mokestinio patikrinimo metu nepateikė. VMI mokestinio patikrinimo akte konstatavo, kad bendrovės vadovui G. Ą. išmokėtos piniginės lėšos bendrovės reikmėms nepanaudotos, bendrovei negrąžintos, t. y. jokie sandoriai naudojant pinigines lėšas bendrovės vardu realiai nebuvo sudaromi ar vykdomi. VMI nustatė, kad nors piniginės lėšos buvo užpajamuotos G. Ą. avansinėje apyskaitoje, tačiau faktiškai šiomis piniginėmis lėšomis naudojosi (jomis disponavo) bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas G. Ą.. G. Ą. mokestinio patikrinimo metu įrodymų, kad gautos piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės ekonominėje veikloje, nepateikė. Mokestinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad 265 422,93 Eur išmoka G. Ą. pagal pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį yra nesusijusi su bendrovės vykdyta ekonomine veikla ir pajamų uždirbimu. VMI akte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės vadovas G. Ą. neatsakingai atlikinėjo nepagrįstus grynųjų pinigų išėmimus iš bendrovės sąskaitos banke, įformindavo neįvykusias ūkines operacijas, kas leidžia daryti išvadą, kad įmonė vykdė nesąžiningą veiklą ir priiminėjo nuostolingus bei ekonomiškai nenaudingus juridiniam asmeniui sprendimus. Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad VMI 2021 m. liepos 7 d., patikrinimo akte, patvirtintame sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuris vertintinas kaip oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, nurodyti suinteresuoto asmens veiksmai buvo sistemingi, turint tikslą nuslėpti įmonės tikrąją finansinę padėtį ir privesti įmonę prie bankroto. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. Ą. nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė išdavė atsakovui G. Ą. dideles pinigų sumas, kai bendrovė turėjo įsiskolinimus kreditoriams, be to, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) reikalavimus, nes bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė bankinių operacijų. Nustatyti pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuotas asmuo nepateikė (1 t., b. l. 11-15).

2022-01-05, tyrėjos tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, remiantis 2021-12-20, Kauno apygardos teismo nutartimi, kurioje minima, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“, nemokumo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ susipažinusi tiek su perimtais BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, tiek su VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nustatė jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, pažeidžiant BAĮ reikalavimus, nes bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė bankinių operacijų už laikotarpį nuo 2019-11-01 iki 2020-02-17. Bendrovės vadovas G. Ą. VĮ „Registrų centrui“ nepateikė finansinės atskaitomybės už 2019 metus (1 t., b. l. 16-18).

2022-10-28, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje, ikiteisminis tyrimas dalyje dėl veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje nutrauktas nepadarius nusikalstamos veikos. Šiame nutarime prokuroras nurodė, kad nors VMI patikrinimo akte konstatuojami buhalterinės apskaitos pažeidimai, tačiau jie nustatomi tame aspekte, kad bendrovėje lėšų panaudojimas turi būti apskaitomas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o apskaitos dokumentų pagrindžiančių lėšų panaudojimą nėra. Tačiau atsižvelgus į tai, kad G. Ą. pateikti įtarimai, kad jis šias lėšas pasisavino, jo veika negali būti kvalifikuojama dar ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes akivaizdu, kad pasisavintiems pinigams jis neprivalo tvarkyti ir teikti dokumentus kur lėšas panaudojo. Kaip jau nurodyta, G. Ą. parodymų nedavė, iš kurių būtų galima įvertinti, jog lėšas panaudojo įmonės veikloje apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (1 t., b. l. 32-34).

2020-06-22, Kauno apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1597-638/2020, nutarta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), telefonas: (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 56-59).

2020-09-21, Kauno apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1597-638/2020, patvirtinti bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: Antros eilės kreditorių reikalavimai : (duomenys neskelbtini) – 1 430 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 183,81 Eur; (duomenys neskelbtini) – 2 280 Eur; (duomenys neskelbtini) – 2 487,96 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 849,20 Eur; (duomenys neskelbtini) – 933,37 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 097 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 455,47 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 098 Eur; (duomenys neskelbtini)– 1 528 Eur; (duomenys neskelbtini) – 5 349 Eur; (duomenys neskelbtini) – 918 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 218 Eur; (duomenys neskelbtini). – 830 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 230,70 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 778,71 Eur; (duomenys neskelbtini) – 2 161 Eur; (duomenys neskelbtini) – 41 646 Eur (1 t., b. l. 64-65).

2020-12-09, Kauno apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1597-638/2020, nutarta, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą ir pradedamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimas. Likviduojant bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ tenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus: Antros eilės kreditorių reikalavimai: (duomenys neskelbtini) – 1 430 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 183,81 Eur; (duomenys neskelbtini) – 2 280 Eur; (duomenys neskelbtini) – 2 487,96 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 849,20 Eur; (duomenys neskelbtini) – 933,37 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 097 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 455,47 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 098 Eur; (duomenys neskelbtini)– 1 528 Eur; (duomenys neskelbtini) – 5 349 Eur; (duomenys neskelbtini) – 918 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 218 Eur; (duomenys neskelbtini). – 830 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 230,70 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 778,71 Eur; (duomenys neskelbtini) – 2 161 Eur; (duomenys neskelbtini) – 41 646 Eur; (duomenys neskelbtini) – 1 200 Eur (duomenys neskelbtini) – 1250 Eur (1 t., b. l. 72-74).

2020-12-14, Kauno apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1597-638/2020, nutarta įtraukti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ antros eilės kreditorių sąrašą kreditorių (duomenys neskelbtini) su 750 Eur finansiniu reikalavimu. Iš antros eilės kreditorių sąrašo išbraukti (duomenys neskelbtini) su 1200 Eur finansiniu reikalavimu (1 t., b. l. 75-76).

2021-03-04, Kauno apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-625-638/2021, nutarta atnaujinti terminą kreditoriui (duomenys neskelbtini) finansiniam reikalavimui pateikti. Įtraukti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ antros eilės kreditorių sąrašą kreditorių (duomenys neskelbtini) su 850 Eur finansiniu reikalavimu (1 t., b. l. 77-78).

2021-03-09, Kauno apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-625-638/2021, nutarta įtraukti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ antros eilės kreditorių sąrašą kreditorių (duomenys neskelbtini) su 2 810 Eur suma (1 t., b. l. 79-80).

2021-03-16, Kauno apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-625-638/2021, nutarta įtraukti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ antros eilės kreditorių sąrašą kreditorių (duomenys neskelbtini) su 1 300 Eur suma (1 t., b. l. 81-82).

2021-05-19, Kauno apygardos teismo sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1108-638/2021, nuspręsta civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui G. Ą. tenkinti visiškai. Iš atsakovo G. Ą. ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 83 734,22 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc., dydžio metinių palūkanų už priteistą 83 734,22 sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-04-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 83-85).

2021-09-29, Kauno apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-625-638/2021, nutarta įtraukti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ antros eilės kreditorių sąrašą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 63 475,47 Eur suma (I-o etapo 47162,79 Eur; II-o etapo 16 312,68 Eur) (1 t., b. l. 86-87).

2021-10-20, Kauno apygardos teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-625-638/2021, nutarta leisti nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1108-638-2021 priteistą 83 734, 22 Eur sumą žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (83 734, 22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pardavinėti laisvame pardavime sekančia tvarka ir terminais: 7 dienas pardavinėti už 6 000 Eur sumą; Nepardavus per 7 dienas, kitas 7 dienas pardavinėti už 3 000 Eur sumą; Nepardavus per 7 dienas, kitas 7 dienas pardavinėti už 1 500 Eur sumą; Nepardavus per 7 dienas, kitas 7 dienas pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą. Apie pardavimus skelbti internetiniuose portaluose alio.lt ir sutarta.lt. Skolą įsigyti pasiūlyti mažiausiai dviem reikalavimo teisėmis prekiaujančioms įmonėms. Nepardavus priteistos skolos – priteistą skolą nurašyti (1 t., b. l. 88-89).

2021-12-09, Kauno apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. e2-1108-638/2021, buvo išduotas vykdomasis raštas. Sprendimas įsiteisėjo 2021-06-09 (1 t., b. l. 95-96).

2022-03-16, tyrėjos tarnybiniame pranešime „Dėl liudytojų apklausų“ nurodyta, kad buvo siekiama apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusius A. A., A. Z., tačiau jų apklausti nepavyko, nes nepavyko nustatyti jų kontaktinių duomenų (1 t., b. l. 164-165).

2022-10-10, tyrėjos tarnybiniame pranešime „Dėl liudytojo A. A. apklausos“ nurodyta, kad A. A. sesuo L. L. paaiškino, kad jos brolis išvyko dirbti ir gyventi į užsienį. Artimiausiu metu grįžti į Lietuvą neketina, todėl apklausti A. A. nėra galimybės (1 t., b. l. 166-167).

2022-10-10, tyrėjos tarnybiniame pranešime „Dėl liudytojos E. M. apklausos“ nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu reikalinga apklausti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusius asmenis, todėl siekiant nustatyti laikotarpiu nuo 2019-07-09 iki 2020-01-10 bendrovėje dirbusio A. Z., gyvenamąją vietą ir kitus kontaktinius duomenis, 2022-09-23 buvo parengtas ir išsiųstas šaukimas paminėto asmens motinai E. M., atvykti į apklausą 2022-10-10, 10 val., tačiau nurodytu laiku liudytoja į apklausą neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo. Patikrinus liudytojos duomenis duomenų bazėse, naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio ir kitų kontaktų nustatyti nepavyko (1 t., b. l. 168-169).

2021-07-07, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pagal bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2020-05-31 bendrovės direktorius G. Ą. mokėjimo kortele iš sąskaitos banke nuėmė 257 860 Eur grynų pinigų sumą. Nuimti gryni pinigai 159 750 Eur laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-10-31 buvo užpajamuoti G. A. avansinėje apyskaitoje. Kita nuimtų grynų pinigų dalis 981 10 Eur (257 860 Eur - 1597 50 Eur) buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuota. Buhalterinės apskaitos registro „Sintetinė analizė 24450 Iš atskaitingų asmenų gautinų sumų vertė“ duomenimis, bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko G. A. avansinėje apyskaitoje nepanaudotų pinigų likutis 2020-05-31 datai sudarė 167 312,93 Eur . Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos bankinės operacijos už laikotarpį nuo 2019-11-01 iki 2020-05-31. Pagal banko išrašus nustatyta, kad G. Ą. minėtu laikotarpiu iš atsiskaitomosios sąskaitos nuėmė grynų pinigų 98 110 Eur sumą, gryni pinigai nebuvo užpajamuoti buhalterinėje apskaitoje. Įvertinus nuimtą grynų pinigų - 98 110 Eur sumą nustatyta, kad G. Ą. 2020-02-17 datai, kaip atskaitingas asmuo Bendrovei buvo skolingas 265 422,93 Eur (167 312,93 Eur + 98 110 Eur). Mokestinio patikrinimo metu, 2021-04-30 raštu, G. A. buvo paprašyta paaiškinti, kur nuimti gryni pinigai buvo panaudoti vykdant bendrovės ekonominę veiklą ir pateikti nuimtų grynų pinigų panaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus. G. Ą. 2021-06-01 raštu pateikė informaciją tik dėl bendrovės pardavimo sandorių su MB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškinimo ir dokumentų apie grynų pinigų panaudojimą nepateikė. G. A. gautos piniginės lėšos bendrovės reikmėms nepanaudotos ir negrąžintos (nuo 2019-08-01). Bendrovė deklaracijose Juridinių asmenų duomenys apie fizinių asmenų įsiskolinimus už atsiskaitytinai gautas išmokas, įsiskolinimus atskaitingiems fiziniams asmenims bei duomenys apie iš juridinio asmens dalyvių (fizinių asmenų) gautas pinigines įmokas (FR0711) už 2019-2020 metus nedeklaravo G. Ą. įsiskolinimų už iš Bendrovės atsiskaitytinai gautas išmokas (įmokos/įsiskolinimo kodu 01). Avansinės apyskaitos duomenimis G. Ą. 2019 m. bendrovės reikmėms panaudojo 3 745,07 Eur sumą (2019 m. gruodžio mėnesį išmokėjo darbuotojams atlyginimus). Bendrovės akcininkas ir atskaitingas asmuo G. Ą. su bendrove neatsiskaitė, jo avansinėje apyskaitoje nepanaudotų pinigų likutis laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2020-03-31 didėjo. Bendrovės G. Ą. išmokėtos piniginės lėšos bendrovės reikmėms nepanaudotos, bendrovei negrąžintos, t. y. jokie sandoriai naudojant pinigines lėšas bendrovės vardu realiai nebuvo sudaromi ar vykdomi. Šiuo atveju konstatuojama, kad nors piniginės lėšos buvo užpajamuotos G. Ą. avansinėje apyskaitoje, tačiau faktiškai šiomis piniginėmis lėšomis naudojosi (jomis disponavo) bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas G. Ą.. Didžiosios knygos buhalterinės sąskaitos Nr. 4430 „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ duomenimis skola tiekėjams 2019-12-31 datai sudarė 291 816,70 Eur. Bendrovė, būdama skolinga tiekėjams, išdavė dideles pinigų sumas akcininkui ir vadovui G. Ą.. Tokie bendrovės veiksmai neturi jokio ekonominio ir verslo pagrindimo. G. Ą. mokestinio patikrinimo metu įrodymų, kad gautos piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės ekonominėje veikloje, nepateikė. Įvertinus tokius bendrovės veiksmus, kaip neturinčius jokio ekonominio ir verslo pagrindimo, bendrovės atskaitingam asmeniui G. Ą. išmokėtos piniginės lėšos pripažįstamos bendrovės išmokomis, nesusijusiomis su vykdyta ekonomine veikla ir/ar pajamų uždirbimu. Kad piniginės lėšos pripažįstamos bendrovės išmokomis, nesusijusiomis su vykdyta ekonomine veikla ir/ar pajamų uždirbimu grindžiama šiais faktais ir aplinkybėmis: direktoriui G. Ą. išmokėtos piniginės lėšos bendrovės reikmėms nepanaudotos, bendrovei negrąžintos; bendrovė, būdama skolinga tiekėjams, išdavė dideles pinigų sumas akcininkui ir vadovui G. Ą.; G. Ą. mokestinio patikrinimo metu paaiškinimo ir pinigų faktą panaudojimo bendrovės veikloje patvirtinančių dokumentų nepateikė; bendrovė nuo 2020-01-01 realios ekonominės veiklos nevykdė; bendrovės statusas - likviduojama dėl bankroto, tačiau debitorinis reikalavimas G. Ą. nebuvo apskaitytas; G. Ą. 2020-02-17 datai kaip atskaitingas asmuo bendrovei buvo skolingas 265 422,93 Eur. Kad ši pinigų suma buvo panaudota vykdant bendrovės ekonominę veiklą mokestinio patikrinimo metu dokumentai pateikti nebuvo. Daroma išvada, kad 265 422,93 Eur išmoka G. Ą. pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, yra nesusijusi su Bendrovės vykdyta ekonomine veikla ir pajamų uždirbimu. Dėl šios priežasties 265 422,93 Eur išmokos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 22 straipsnį, laikytinos kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais A klasės pajamomis, nuo kurių vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti Gyventojų pajamų mokestį tenka Bendrovei. Bendrovė nepagrįstai sumažino deklaruotą apmokestinamąjį pelną už 2019 metus. Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas (2 t., b. l. 4-14).

2021-08-12, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 132 straipsnio 2 dalimi, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėja nusprendė patvirtinti 2021-07-07 patikrinimo aktą Nr. (7.45MR)FR0680-234, kuriame papildomai apskaičiuota: gyventojų pajamų mokesčio – 39 813 Eur, pelno mokesčio – 8 670 Eur. Patvirtinti papildomai apskaičiuotus: gyventojų pajamų mokesčio delspinigius – 1 674,18 Eur, pelno mokesčio delspinigius - 93,60 Eur. Skirti gyventojų pajamų mokesčio baudą – 11 943,90 Eur, pelno mokesčio baudą – 2 601 Eur. Iš viso papildomai apskaičiuota 64 795,68 Eur mokesčių, delspinigių ir baudų (2 t., b. l. 18-25).

2022-10-20, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus atsakyme į prašymą pateikti galutinį kreditorių sąrašą, nurodyta, kad 2020-06-22, Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2020-07-21. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo bankrutuojančios įmonės statusą. Įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020-09-21 buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo tikslintas 2022-09-22, 2022-11-06, 2020-12-14, 2021-03-04, 2021-03-09, 2021-03-16, 2021-09-29 Kauno apygardos teismo nutartimis. Patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai: (duomenys neskelbtini) - 1430 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 183,81 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 280 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 487,96 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 849,20 Eur, (duomenys neskelbtini) - 933,37 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 097 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 455,47 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 098 Eur, (duomenys neskelbtini) -1 528 Eur, (duomenys neskelbtini) – 5 349 Eur, (duomenys neskelbtini) - 918 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 218 Eur, (duomenys neskelbtini). - 830 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 230,70 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 778,71 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 161 Eur, (duomenys neskelbtini) – 41 646 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 250 Eur, (duomenys neskelbtini) - 750 Eur, (duomenys neskelbtini) - 850 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2 810 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur, VMI prie LR FM – 63 475,47 Eur (pateiktos Kauno apygardos teismo nutartys) (2 t., b. l. 33-51).

2022-01-19, VMI rašte policijos įstaigai „Dėl prašomos informacijos suteikimo“ nurodyta, kad pagal VMI informacinių sistemų duomenų bazėse kaupiamus duomenis, už pažeidimus nustatytus 2021-07-07 atlikto mokestinio patikrinimo metu bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos direktorius G. Ą. administracine tvarka baustas nebuvo (2 t., b. l. 54).

2022-06-27, AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) policijos įstaigai nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu AB „(duomenys neskelbtini)“, atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-06-28 iki 2020-05-31 piniginių lėšų judėjimo nebuvo. Anksčiau minėtos sąskaitos likutis laikotarpio pradžioje ir pabaigoje buvo 0,00 Eur. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke atidaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). Sąskaitą 2019-06-19 atidarė, ją valdyti galėjo bei naudos gavėjas buvo Lietuvos Respublikos pilietis G. Ą., gimęs (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vardu 2019-06-27 išduota mokėjimo kortelė, kurios naudotojas laikotarpiu nuo 2019-06-27 iki 2020-05-31 buvo G. Ą., gimęs (duomenys neskelbtini). Interneto banko naudotojas buvo G. Ą.. Minėtam asmeniui suteiktas tapatybės priemonės patvirtinimo tipas PIN+SMS (2 t., b. l. 70).

2022-08-10, Kauno apskrities VMI specialistės J. A. el. paštu pateikta informacija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, išrašais, „Exel“ formatu. Pridėtas vokas su kompaktine plokštele 1 vnt. Ant voko yra rankraštinis užrašas: „Vokas, kuriame yra VMI specialistės J. A. 2022-08-10 el. paštu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančio AB „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos išrašai „Exel“ formate, įrašyti į kompaktinį diską „Titanum“ (2 t., b. l. 59-60).

2022-08-31, AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) policijos įstaigai nurodyta, kad pateikiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2019-06-18 iki 2020-05-31 (2 t., b. l. 73-162).

2022-07-18, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini), policijos įstaigai nurodyta, kad sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. Ą., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos piliečiui, tel. numeris (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Pateiktas sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-07-29. Likutis pradžioje 0,00 Eur; Likutis pabaigoje 0,00 Eur; Debeto apyvarta 0,00 Eur; Kredito apyvarta 0,00 Eur; Likutis 0,00 Eur (2 t., b. l. 171-172).

2022-07-20, AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini), policijos įstaigai nurodyta, kad pateikti duomenys apie G. Ą., gimusio (duomenys neskelbtini), sąskaitas, esančias šiame banke. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) – pensijų kaupimo. Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikti sąskaitų išrašai nuo 2019-01-01 iki 2020-07-29, el. formatu (1 PDF ir 1 exel formato dokumentas). Pateiktas vertybinių popierių sąskaitų išrašas nuo 2019-01-01 iki 2020-07-29. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) – pensijų kaupimo: 2018-12-31, pradžios likutis 0; 2020-07-29 pabaigos likutis 228,888 Eur (2 t., b. l. 179-180).

2023-09-14, VMI policijos įstaigai pateikė dokumentus, kurie buvo siunčiami asmeniui vardu G. Ą.. Iš jų matyti, kad į asmenį vardu G. Ą. buvo kreiptasi el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Informaciją VMI teikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis asmuo S. V. (4 t., b. l. 4-9).

2023-09-18, vyriausiosios tyrėjos tarnybiniame pranešime „Dėl dokumentų“, nurodyta, kad buvo susipažinta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, tarp kurių buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties, pasirašytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. V. nėra. Taip pat telefono numeriu (duomenys neskelbtini), buvo susisiekta su S. V. ir paprašyta pateikti buhalterinių paslaugų teikimo sutarties originalą, pasirašytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. V.. S. V. telefonu informavo, kad tolios sutarties ji neturi, greičiausiai buvo tik žodinis susitarimas. Taip pat pasiteiravus, dėl elektroninių laiškų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. Ą. peržiūrėjimo bei paėmimo, S. V. atsakė, kad tokių elektroninių susirašinėjimo laiškų ji turi, tačiau juos turi ir pats G. Ą. ir pateikti juos atsisakė, kol nepasikonsultuos su savo advokatu. Pateiktas 2023-10-12 S. V. atsakymas policijos įstaigai, kuriame nurodyta, kad ji susirašinėjimo su G. Ą. negali pateikti, nes pašte nieko nerado. Tikriausiai tvarkydama paštą ištrynė visą susirašinėjimą su minėtu asmeniu (4 t., b. l. 11-12).

2023-10-05, duomenų bazės „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“ išraše nurodyta, kad 2013-02-21 G. Ą. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2015-03-18 – išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2017-08-24 – atvyko į Lietuvos Respubliką; 2017-09-01 – išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2016-04-30 – išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2016-05-04 – atvyko į Lietuvos Respubliką; 2017-09-30 – atvyko į Lietuvos Respubliką; 2017-04-23 – atvyko į Lietuvos Respubliką; 2017-04-25 – išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2020-01-18 – išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2020-01-19 - atvyko į Lietuvos Respubliką; 2019-08-13 – atvyko į Lietuvos Respubliką; 2019-08-15 – išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2019-11-28 – išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2019-11-28 – atvyko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 13-14).

2023-11-15, AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Kauno apygardos teismui nurodyta, kad 2019-06-19 G. Ą., gimęs (duomenys neskelbtini) (toliau - Klientas) kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini) (toliau - Bankas), norėdamas atidaryti sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), vardu. Klientas Banke buvo identifikuotas patikrinus pateiktą asmens tapatybės kortelę (kopija pridedama), pagal Banke galiojančią tapatybės nustatymo tvarką. Klientui gyvai dalyvaujant, Banko darbuotoja patikrino pateiktą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir Kliento nuotrauką sulygino su atvykusio į Banko padalinį asmens veidu. Nekilus įtarimų dėl tapatybės, Bendrovei buvo atidaryta banko sąskaita. Bendrovės vardu sąskaitą atidarė ir turėjo teisę disponuoti joje esančiomis lėšomis (tiek internetine bankininkyste, tiek Banko skyriuje ir mokėjimo kortele) - įmonės direktorius G. Ą.. Kitų asmenų, įgaliotų disponuoti/valdyti Bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sąskaita), priskirtų nebuvo, ko pasekmėje atidaryti sąskaitą/gauti mokėjimo kortelę ar interneto banko prisijungimus galėjo tik pats Klientas. 2019-06-19 atidarė Bendrovės sąskaitą, sudarė internetinės bankininkystės sutartį, priėmė paraišką mokėjimo kortelei gauti - (duomenys neskelbtini) KAC vyresn. klientų aptarnavimo vadybininkė L. L.. 2019-06-27, klientui G. Ą. išdavė Debit Business MasterCard mokėjimo kortelę - (duomenys neskelbtini) KAC klientų aptarnavimo vadybininkė G. Z.. Pažymėjo, kad susirašinėjimų su Klientu Bankas neturi. Pateikė su Sąskaitos atidarymu/valdymu susijusias dokumentų kopijas. Pateikta ir G. Ą. gimusio (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Šio asmens dokumento kopija banke patvirtinta 2019-06-19 (4 t., b. l. 29-37).

2024-01-24, Kauno apygardos 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie išgrynintus pinigus bankomatuose direktoriui G. Ą. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduota banko mokėjimo kortele 2019- 2020 metais. Nustatyti 372 pinigų išgryninimo atvejai. Prokuroras nurodė, kad išanalizavus banko sąskaitos duomenis nustatyta, kad banko kortele pinigai buvo išgryninti (duomenys neskelbtini) banko tinklo bankomatuose nuo 2019-08-07 iki 2019-09-16, (duomenys neskelbtini) mieste - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vieną kartą bankomate „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje 2019-08-09 - 50 Eur, adresas nenurodytas. Kiti išgryninimai bankomatuose „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019-09-10 iki 2020-02-14, (duomenys neskelbtini) mieste - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) - 2019-10-06 nuo 12:40:58 iki 12:44:16 per 8 kartus iš sąskaitos išimta 5 700 Eur. Pinigai buvo išgryninami bankomatuose nuo 1 iki 8 kartų, vienas po kito sumomis nuo 50 iki 700 Eur (4 t., b. l. 60-64).

2023-12-22, AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame prokurorui nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nesaugo bankomatų tinklo (duomenys neskelbtini) užfiksuotos vaizdo medžiagos. Bankomatų tinklą administruoja „(duomenys neskelbtini)“. Banke turimais duomenimis, vaizdo įrašai saugomi du mėnesius (4 t., b. l. 66).

2024-01-10, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame prokurorui nurodyta, kad prašomų vaizdo įrašų iš bankomatų pateikti negali. Bankomato vaizdo įrašai yra automatiškai trinami po dviejų mėnesių nuo įrašymo. Nėra jokių teisės norminių aktų ar taisyklių, reikalaujančių daryti vaizdo įrašus bankomate ir vaizdo įrašų bankomate saugojimo terminas nėra tiesiogiai reglamentuojamas jokiais teisės norminiais aktais ir yra nustatomas remiantis bendraisiais asmens duomenų tvarkymo principais, išdėstytais Bendrajame duomenų apsaugos reglamente ir kituose asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose aktuose. Vienas iš pagrindinių principų - draudžiama asmens duomenis tvarkyti ilgiau negu to reikia asmens duomenų tvarkymo tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad šių asmens duomenų (vaizdo įrašų) rinkimo ir tvarkymo pagrindiniai tikslai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos klientų teisėtų interesų apsauga (tame tarpe, bet neapsiribojant: turto saugumas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio bankomato saugumas, kortelės turėtojo ir/ar banko piniginių lėšų saugumas), ir absoliuti dauguma atsirandančių klausimų pateikiama ar problemų (pvz. bankomato sugadinimo atvejai) pastebima per du mėnesius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nustačiusi dviejų mėnesių duomenų saugojimo terminą, po kurio vaizdo įrašai yra automatiškai ištrinami. Pabrėžtina, kad bankomato arba šalia įrengtos kameros daromi vaizdo įrašai (nuotraukos arba vaizdo filmavimas) arba šių įrašų nebuvimas nėra vertintini kaip bankomate atliekamų operacijų teisėtumo arba neteisėtumo indikatoriai. Vieninteliai bankomate atliekamos operacijos atlikimo ir jos teisėtumo ar neteisėtumo indikatoriai yra mokėjimo kortelės luste ir magnetiniame takelyje įrašyti ir apdorojami duomenys ir įvedamas PIN kodas (jis nėra įrašytas nei kortelės luste, nei magnetiniame takelyje ir niekaip negali būti nustatytas iš luste ar magnetiniame takelyje esančių duomenų) (4 t., b. l. 67).

III. Įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo

Pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (straipsnio ir jo dalies redakcija nuo 2023-06-01) atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija, kurioje, be kitų pakeitimų, taip pat buvo įgyvendinti ir BK 183 straipsnio (Turto pasisavinimas) pakeitimai.

Nuo 2023-06-01, pasikeitė ir BK 190 straipsnis, kuriame pateikiamas turto vertės išaiškinimas. Pagal ankstesnės redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), didelės vertės turtu buvo laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (12 500,00 Eur). Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000,00 Eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000,00 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000,00 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150,00 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500,00 Eur) dydžio sumos.

BK 183 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminis turto pasisavinimo požymis yra kaltininkui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Pasisavintu gali būti laikomas tik toks turtas, kurį kaltininkas tyčia paėmė ir neteisėtai juo disponuoja arba sąmoningai perdavė jį tretiesiems asmenims.

Turto pasisavinimo objektas yra visų formų nuosavybė. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu.

Pagal suformuotą teismų praktiką, kaltininkui patikėtas turtas yra užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Tokio turto perdavimas paprastai įforminamas dokumentais.

Esminis turto pasisavinimo, kaip nusikaltimo, sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Pagal suformuotą teismų praktiką, gali būti pasisavintas ir uždarosios akcinės bendrovės turtas. Tai gali būti padaryta per ekonomiškai nenaudingus sandorius, apgaulingai, aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą ir pan.

Turto pasisavinimas tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Paprastai šis nusikaltimas yra padaromas aktyviais įvairiais veiksmais, taip pat ir turto neteisinga apskaita.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminis turto pasisavinimo požymis yra kaltininkui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Subjektyviajai šios nusikalstamos veikos pusei būdinga tiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Visais atvejais pasisavindamas turtą ar turtinę teisę kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu elgiasi neteisėtai. Turto pasisavinimas arba jo perdavimas tretiesiems asmenims galimas tik tada, jeigu kaltininkas daro neteisėtus turto tvarkymo arba naudojimo veiksmus.

Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius (pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus), bet ir specialiuosius požymius. Kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Tokie įgaliojimai yra svarbiausias subjekto požymis, leidžiantis atskirti šią nusikalstamą veiką nuo kitų neteisėtų veikų nuosavybei.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 209 straipsnio 1 dalį atsiranda tik padarius didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių. Didelė turtinė žala yra tada, kai kreditoriams padarytos turtinės žalos piniginė išraiška viršija 400 MGL (20 000,00 Eur) dydžio sumą.

Nusikalstamo bankroto sudėtis yra materiali, todėl šioje nusikaltimo sudėtyje reikalaujama padarinių – didelės turtinės žalos kreditoriams, taip pat priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių nustatymo. Nusikalstamo bankroto objektas yra kreditorių turtiniai interesai gauti savo turimų turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei – bankrotui suteiktą turtą, prekes ar paslaugas.

Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sąlygoja kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams.

Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti ir per didelis išlaidavimas, kada kaltininkas, valdydamas įmonę, žymiai daugiau išleidžia, nei gauna iš veiklos pajamų arba kai tokios išlaidos nepateisinamos dėl įmonės esamos ekonominės padėties ar turimo turto ir todėl kaltininko įmonės veiklos efektas yra neigiamas.

Įmonės bankrotas tai nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės ar labai didelės turtinės žalos priežastimi.

Nusikalstamo bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviems asmenims – kreditoriams, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška turi viršyti, šiuo atveju, 400 MGL sumą.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu dėl sąmoningo blogo įmonės valdymo kaltininko įmonė bankrutavo, tačiau vykdant bankroto procedūrą įmonės kreditoriai nepatyrė turtinės žalos arba patyrė žalą, kurios dydis pinigine išraiška neviršija, šiuo atveju, 400 MGL sumos, tokia veika nėra baudžiama, išskyrus atvejus, kai kaltininkas siekė padaryti kreditoriams didelę žalą, tačiau tokio dydžio žala neatsirado dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Nusikalstamo bankroto sudėtyje turtinės žalos turinį sudaro tiesioginė turtinė žala ir/ar negautos pajamos. Turtinė žala visuomet pasireiškia tik nukentėjusiųjų – kreditorių turto aktyvo srityje. Nustatant turtinės žalos dydį atsižvelgiama į kiekvieno kreditoriaus piniginių reikalavimų nominalią vertę ir įstatymų nustatytas palūkanas. Turtinės žalos dydžio nesudaro delspinigiai, baudos ir kitos represinį poveikį turinčios turtinio pobūdžio priemonės.

Tokios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra priežastinis ryšys tarp blogo įmonės valdymo ir šios įmonės bankroto ir priežastinis ryšys tarp įmonės bankroto ir didelės arba labai didelės turtinės žalos kreditoriams.

Nusikalstamas bankrotas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo, kuris įstatymo, sutarties ar administracinio akto pagrindu valdė įmonę. Tai gali būti individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų valdytojai, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių administracijos vadovai ir kt.

Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą teisme, ištyrus visus tiek teismui pateiktus, tiek ir paties teismo surinktus duomenis, negalima daryti išvados, kad kaltinamasis G. Ą. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina tai, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teismui daryti tikslią ir neginčijamą išvadą, jog būtent kaltinamasis G. Ą., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį labai didelės vertės turtą – 265 422,93 Eur piniginių lėšų.

Kaltinamasis G. Ą. neneigia, kad jis norėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jam paprasčiausiai buvo reikalingas darbas. Teigia, kad apie darbą šioje įmonėje rado skelbimą internete, bendravo su ją atstovaujančiu, jam nepažįstamu asmeniu, buvo su juo susitikęs prie parduotuvės “(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), ir ten pasirašė su įmonės įsigijimu susijusius dokumentus, taip pat ir tuščius blankus. Jam buvo pažadėta, kad jis bus įdarbintas, tačiau nebesulaukęs daugiau jokios informacijos iš to žmogaus, sprendė, kad toje įmonėje nedirbs. Nemanė, kad dėl pasirašymo kažkokiuose dokumentuose jam kils kažkokios neigiamos pasekmės. Išsamesnių parodymų dėl jam pareikšto kaltinimo G. Ą. nedavė ir pasinaudojo savo procesine teise – tylėti.

Pažymėtina tai, jog kaltinamojo G. Ą., kaip asmens, kuris galimai pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, ar galimai atstovavo šią įmonę VMI neatpažino nė vienas teisme apklaustas liudytojas. Teisme apklausta VMI atstovė J. A. patvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. Ą. bendravo tik el. paštu, jo gyvai nėra mačiusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusi Ž. S. taip pat neatpažino kaltinamojo G. Ą.. Teigia, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi niekada nebuvo susitikusi ir jo nėra mačiusi. Liudytojai L. A. ir R. K. taip pat neatpažino kaltinamojo G. Ą., kaip asmens pirkusio iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi S. V. taip pat neatpažino kaltinamojo G. Ą., kaip asmens galimai vadovavusio minimai bendrovei. Teisme liudytoja apklausta policijos tyrėja S. G. taip pat patvirtino, jog pirmą kartą pamatė G. Ą. tik tada, kad jis atvyko į policijos įstaigą apklausai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje nėra buvusi. Liudytoja Š. P. taip pat patvirtino, kad nėra gyvai bendravusi su kaltinamuoju G. Ą.. Ji taip pat nurodė, jog jai kilo įtarimų, kad įmonės vadovu gali būti kitas asmuo, o ne G. Ą.. Tokius jai įtarimus sukėlė minimos įmonės buhalterė.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti tikslią išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu (de facto) ir juridiniu (de jure) direktoriumi iš tikrųjų buvo kaltinamasis G. Ą.. Kaltinamojo G. Ą. neatpažino nė vienas teisme apklaustas liudytojas, ir nė vienas liudytojas tiksliai nepatvirtino, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bendravo būtent su kaltinamuoju G. Ą..

Šiuo atveju, baudžiamojoje byloje, liko neišsiaiškinta, kas tiksliai atstovavo ir veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Kaltinamasis G. Ą. nepaaiškino, kaip jo asmens tapatybės kortelės kopijos atsirado pas liudytoją L. A., ar AB „(duomenys neskelbtini)“. Apie šią aplinkybę galima tik spėlioti, tačiau tokias išvadas (spėliones) patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad su L. A., R. K. ar su AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais bendravo būtent kaltinamasis G. Ą. (nėra tai patvirtinančių video įrašų, nuotraukų, asmens atpažinimo protokolų ir pan).

Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis G. Ą. iš viso dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Nėra jokių duomenų, kad būtent jis bendravo su įmonės klientais, atstovavo įmonę valstybinėse institucijose, priėmė į darbą darbuotojus, sudarė su jais darbo sutartis, aptarė darbo sąlygas ir pan.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių visų darbuotojų nepavyko apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme.

Pažymėtina ir tai, jog pasitaiko atvejų, kad ir visiškai svetimi žmonės pasinaudoja kitų asmenų asmens dokumentais, telefonų numeriais, el. pašto adresais.

Nėra pagrindo abejoti AB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-11-15 raštu teismui pateikta informacija apie verslo klientų aptarnavimą bei apie tai teisme paaiškinusios liudytojos L. L. parodymais. Tai įvertinus daroma išvada, kad būtent kaltinamasis G. Ą. 2019-06-19 kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“, norėdamas atidaryti sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), vardu. Banko darbuotojai nekilus įtarimų dėl tapatybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidaryta banko sąskaita. Bendrovės vardu sąskaitą atidarė ir turėjo teisę disponuoti joje esančiomis lėšomis (tiek internetine bankininkyste, tiek Banko skyriuje ir mokėjimo kortele) - įmonės direktorius G. Ą.. Kitų asmenų, įgaliotų disponuoti/valdyti Bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sąskaita), priskirtų nebuvo, ko pasekmėje atidaryti sąskaitą/gauti mokėjimo kortelę ar interneto banko prisijungimus galėjo tik pats klientas G. Ą.. 2019-06-27, būtent kaltinamajam G. Ą. buvo išduota Debit Business MasterCard mokėjimo kortelė. Pateikta ir G. Ą. gimusio (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Šio asmens dokumento kopija banke patvirtinta 2019-06-19. Tačiau šių duomenų nepakanka išvadai, kad būtent kaltinamasis G. Ą. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kad būtent jis pasisavino kaltinime nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas.

Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių objektyvių (patikimų) duomenų, kad būtent kaltinamasis G. Ą., jam pareikštame kaltinime, pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, nurodytuose bankomatuose bei nurodytu laiku išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigų sumas. Nors pinigai buvo išgryninti per 148 kartus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo pasidomėta ar yra galimybė kuo skubiau gauti vaizdo įrašus, kuriuose galėtų būti užfiksuotas pinigus išgryninantis asmuo, iš kaltinime minimų bankomatų administruojančios įmonės. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauta informacija, kad tokių duomenų šiuo metu nėra galimybės gauti, nes įrašai neišsaugoti.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauti duomenys, kad laikotarpiu nuo 2019-07-10 iki 2019-08-13, kaltinamasis G. Ą. oro transportu buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Taip pat jis oro transportu buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu nuo 2019-08-15 iki 2019-11-28. Taip pat kaltinamasis G. Ą. iš Lietuvos Respublikos oro transportu buvo išvykęs laikotarpiu nuo 2020-01-18 iki 2020-01-19 (4 t., b. l. 13-14). Kad jis į Lietuvos Respubliką, minimais buvimo užsienyje laikotarpiais, būtų sugrįžęs kitokiu nei oro transportu, byloje duomenų nėra.

Tuo tarpu, kaip nurodyta kaltinamajam pareikštame kaltinime, pinigai buvo išgryninami Lietuvos Respublikoje, Kaune, taip pat ir šiomis dienomis: (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.20 20:35:57 / 700,00 Eur; (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini)/ LTU / 2019.11.20 20:36:34 / 700,00 Eur; (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.20 20:37:20 / 700,00 Eur; (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU/2019.11.20 20:37:56 / 700,00 Eur; (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.22 22:28:01 / 700,00 Eur; (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.22 22:28:34 / 700,00 Eur; (duomenys neskelbtini) ATM (duomenys neskelbtini) / LTU / 2019.11.22 22:29:10 / 500,00 Eur., t. y. tuo metu, kada kaltinamasis G. Ą. buvo užsienyje.

Ši nustatyta aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad tuo metu, kada kaltinamasis G. Ą. buvo užsienyje, kažkas disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis galimai grynino pinigus Lietuvos Respublikoje esančiuose bankomatuose. Toks asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas.

Taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamai tirta ir aiškintasi ar nusikaltimas, numatytas BK 209 straipsnio 1 dalyje, iš viso buvo padarytas.

Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo apklausti, kaltinamajam pareikštame kaltinime pagal BK 209 straipsnio 1 dalį, nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai ar jų atstovai, ir neišsiaiškinta ar jie apskritai patyrė turtinę žalą ir jeigu taip, tai kokio dydžio, nors pagal teismų suformuotą praktiką, tai privaloma buvo padaryti.

Pažymėtina ir tai, kad formuojant kaltinimą G. Ą. pagal BK 209 straipsnio 1 dalį, išskirtinai buvo remtasi Kauno apygardos teismo nutartimis, sprendimu už akių (toliau – sprendimai), kurie buvo priimti civilinėse bylose. Visi šie Kauno apygardos teismo sprendimai priimti civilinėse bylose yra aprašyti šiame nuosprendyje, todėl teismas jų turinio nebekartoja.

Visais paminėtais Kauno apygardos teismo sprendimais, kaip prejudiciniais faktais, teismo vertinimu, ir buvo vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo metu, ypatingai nesigilinant ir netikrinant ar juose nustatytos aplinkybės iš tikrųjų egzistuoja. Papildomi įrodymai, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti kaltinamojo G. Ą. kaltę, dėl jam pareikšto kaltinimo, pagal BK 209 straipsnio 1 dalį, nebuvo renkami.

Svarbu tai, kad baudžiamosiose bylose, skirtingai negu civilinėse bylose, nesivadovaujama prejudiciniais faktais. Baudžiamosiose bylose visos aplinkybės turi būti išsiaiškinamos tik įvertinus ir patikrinus jose surinktus įrodymus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje išdėstytos bei įvertintos.

Taip pat svarbu paminėti, kad civilinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė įrodinėjama skirtingai. Civilinės atsakomybės atveju atsakovo kaltė gali būti ir preziumuojama, o baudžiamosios atsakomybės taikymo atveju, kaltinamojo kaltę reikia labai tiksliai įrodyti baudžiamosios bylos duomenimis (įrodymais).

Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo sprendimų priimtų civilinėse bylose, šiuo atveju įrodomąja prasme, nepakanka kaltinamojo G. Ą. kaltei pagrįsti dėl jam pareikštų kaltinimų, nes juose paminėtų aplinkybių negalima patikrinti šioje baudžiamojoje byloje, esančiais duomenimis (įrodymais). Tokių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra.

Įvertinęs kaltinamojo parodymus ir visus baudžiamojoje byloje esančius ir aprašytus duomenis, kurie pripažinti įrodymais, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kurie leistų teismui daryti tikslias, o kartu ir teisingas išvadas, jog kaltinamajam G. Ą. pareikštame kaltinime pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 209 straipsnio 1 dalį, nurodytos aplinkybės pasitvirtino baudžiamąją bylą išnagrinėjus teisme.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į nekaltumo prezumpcijos principą. Viena iš svarbiausių šio principo dalių yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Ši nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su visumos byloje surinktų įrodymų vertinimu. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ar institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisinamas.

Apie G. Ą. pareikštame minimame kaltinime nurodytus ir jo galimai atliktus nusikalstamus veiksmus galima tik spėlioti darant prielaidas, kurios yra nepagrįstos jokiais byloje esančiais materialinę reikšmę turinčiais įrodymais, kuriuos teismas yra išsamiai patikrinęs. Jeigu remiantis šios baudžiamosios bylos duomenimis būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis G. Ą. atžvilgiu dėl jam pareikšto kaltinimo, tai jis būtų pagrįstas ne įrodymais, o prielaidomis ir spėlionėmis. Tačiau teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, jog grįsti ir įrodinėti kaltinamojo kaltę prielaidomis negalima, nes teismo sprendimas turi būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, turinčiais įrodomąją vertę.

Šioje baudžiamojoje byloje nėra patikimų, įrodomąją vertę turinčių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti kaltinamojo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo ir padaryti tikslias išvadas, jog kaltinamasis tikrai atliko tokius neteisėtus veiksmus ir kad tikrai jo buvo padaryta veika, turinti tokio nusikaltimo požymių.

Jeigu duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas yra abejotini ir nepakankamai išsamūs ir neleidžia daryti patikimų išvadų apie traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumą, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Nesant pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada apie kaltinamojo kaltę, turi būti daroma išvada apie kaltinamojo nekaltumą. Šiuo atveju nepakanka kaltinamojo kaltės įrodymų. Jeigu kaltumo neįrodymo atveju nepakanka įrodymų, leidžiančių kaltinamąjį laikyti kaltu, todėl būtina jį laikyti nekaltu.

Tai įvertinus daroma išvada, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti tikslias išvadas, kad kaltinamasis G. Ą. atliko jam pareikštame kaltinime nurodytus veiksmus ir dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išteisinamasis nuosprendis priimamas dviem atvejais: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), arba jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kadangi šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodyta, kad kaltinamasis G. Ą. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 209 straipsnio 1 dalyje, jis dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 209 straipsnio 1 dalį išteisinamas, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareikštas.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokato padėjėjo K. D. yra pareiškusi baudžiamojoje byloje 265 422,93 Eur civilinį ieškinį, kurio patikslintais reikalavimais prašo priteisti iš kaltinamojo G. Ą. jos naudai 265 422,93 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 104-105; 106-117; 3 t., b. l. 106-107; 110-112).

Kadangi kaltinamasis G. Ą. yra išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, civilinio ieškovo civilinis ieškinys atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas)).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikomas.

Nukentėjusiųjų fizinių asmenų nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, už laikotarpį nuo 2019-06-18 iki 2020-07-29, kuriuos 2022-04-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal perduodamų dokumentų apyrašą, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ (viso 17 segtuvų) (2 t., b. l. 57-58) saugomi Kauno apskrities VPK KPENTV.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, už laikotarpį nuo 2019-06-18 iki 2020-07-29, kuriuos 2022-04-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal perduodamų dokumentų apyrašą, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ (viso 17 segtuvų) ir kurie saugomi Kauno apskrities VPK KPENTV, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

BPK 140 straipsnio pagrindais G. Ą. sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam G. Ą., 2022-05-16 tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 47-50).

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus G. Ą. skirta minėta kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Kaltinamasis G. Ą. dirba, anksčiau neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys; 3 t., b. l. 16)), turi nepilnamečių vaikų (3 t., b. l. 2-4; 162-163), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 6-15).

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo G. Ą. nepakaltinamumą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Ą., kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 209 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pareikštą civilinį ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas)).

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus G. Ą. skirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, už laikotarpį nuo 2019-06-18 iki 2020-07-29, kuriuos 2022-04-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal perduodamų dokumentų apyrašą, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ (viso 17 segtuvų) saugomus Kauno apskrities VPK KPENTV, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Po šio nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).