- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-24-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43596-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas, Kristina Černiauskienė, Linas Bagdonas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kurio A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 180 MGL (9000 Eur) bauda jas visiškai sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
- tęsti darbą arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje;
- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. 21.50 val. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. 17.25 val.
Skundžiamu nuosprendžiu solidariai priteista iš M. P., A. B., A. G. civilinių ieškinių tenkinimui:
- Kauno teritorinei ligonių kasai 216,98 Eur (du šimtai šešiolika eurų ir 98 ct).
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui 533,00 Eur (penkis šimtai trisdešimt trys eurai).
Kitų asmenų, kurių atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. (toliau – A. G.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 23.10 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr.10, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. B. ir M. P. (toliau – M. P.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – kerštaudamas dėl neva nukentėjusiojo N. J. (toliau – N. J.) veiksmų, 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 23.00 val. brovimosi į A. G. butą, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, užpuolė nuo jų bėgantį nukentėjusįjį N. J., spyrė jam į nugarą dėl ko pastarasis parkrito ant žemės, po to visiems bendrais veiksmais suduodant gulinčiam nukentėjusiajam daugybinius, bet ne mažiau kaip šešis smūgius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu į nugarą, juosmenį ir petį bei visiems bendrais veiksmais suduodant nukentėjusiajam kojomis ir rankomis daugybinius smūgius, bet ne mažiau devynis smūgius į įvairias kūno vietas. Taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam N. J. durtines – pjautines žaizdas ir poodines kraujosruvas dešiniame petyje, nugaroje, juosmenyje, muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, dešinės akies apatiniame voke, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, kairiame delne, dešinės plaštakos IV-V pirštuose, keliuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje ir apklausti liudytojas S. P., L. S., K. Š., panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada apie tai, jog A. G. padarė kaltinamajame akte jam inkriminuotus nusikaltimą, neatitinka bylos aplinkybių, taigi yra nepagrįstas. Nuteistojo teigimu, baudžiamojoje byloje nėra surinkta nei vieno įrodymo, kurie patvirtintų, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme ar, kad sužalojo nukentėjusįjį. A. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. jis buvo bare, jam paskambino žmona, kuri pasakė, kad jau antrą kartą į jų butą braunasi vyras su peiliu. Visis asmenys (apie 7 žmones), kurie tuo metu buvo kartu su A. G., tarp jų ir M. P. bei A. B., išbėgo į lauką. A. G. nubėgo link namų, kur žmona pasakė, kad asmuo, kuris brovėsi į butą, nubėgo link „N.“. Pačiose muštynėse A. G. nedalyvavo, vėliau išėjęs iš namų prisijungė prie kitų pažįstamų asmenų ir nuėjo link baro. M. P. pripažino, kad sulaikė ginkluotą peiliu asmenį, kuriam iš rankos išmušė peilį ir sudavė kelis smūgius bei patvirtino, jog A. G. konflikto metu nebuvo. A. B. pripažino savo kaltę, tačiau nepatvirtino, kad A. G. būtų dalyvavęs konflikte. Apklausiamas nukentėjusysis N. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus, tačiau patvirtino, kad bėgdamas išsitraukė iš savo striukės vidinės kišenės turimą peilį ir juo mosavo. Nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti kiek smūgių ir kokių asmenų jam buvo suduota. Negana to, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti ar buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini) g. namą, kur gyveno A. G. šeima.
2.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, jog nors „A. G. neigia buvęs įvykio vietoje, tačiau tokią išvadą paneigia liudytojos V. J. ir K. Š..“ Nuteistojo teigimu, su tokiais teismo motyvais negalima sutikti, kadangi nei V. J. nei K. Š. nematė pačio įvykio, o matė tik einančius asmenis, kaip vėliau paaiškėjo, jau po įvykusio konflikto, tarp kurių galimai buvo A. G., ką patvirtino ir pats A. G., jog išėjęs iš namų ir nuraminęs žmoną jis prisijungė prie kitų asmenų. Negana to, V. J. matė ir daugiau kitų asmenų, ėjusių kartu, kuriuos nurodė savo apklausoje 2018 m. rugsėjo 11 d., apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, tačiau minėti asmenys baudžiamojon atsakomybėn patraukti nebuvo.
2.3. Nuteistojo teigimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, turėtų būti atliktas įrodymų tyrimas ir iškviestos bei apklaustos liudytojos S. P., L. S., K. Š.. Skunde nurodoma, kad minėtos liudytojos galėjo matyti asmenis, kurie dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. A. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų teisiamajame posėdyje neapklausė ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, pagarsino jų parodymus. Skunde pažymima, kad suformuota teismų praktika aiškiai nurodo, jog teismas gali remtis tik tais liudytojų parodymais, kurie buvo duoti teisme. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas, pažeisdamas nurodytas nuostatas, besąlygiškai rėmėsi minėtų asmenų parodymais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. G. atžvilgiu. Negana to, prieštaraudamas padarytoms išvadoms, teismas sutiko su ta aplinkybe, kad tamsiu paros metu L. S., būdama balkone ir būdama ne mažiau kaip 200 metrų atstumu nuo įvykio, galėjo įžiūrėti tariamai nusikalstamą veiką darančius asmenis, kai tuo tarpu tame pačiame nuosprendyje teismas, atmesdamas liudytojų E. M., E. P., R. S. parodymus ir juos vertindamas kritiškai nurodė, kad „atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojos negalėjo aiškiai paaiškinti apie gatvės (kiemo apšvietimą, kad pro antro aukšto langą galėtų atpažinti žmogų“.
2.4. Skunde nurodoma, kad kritiškai vertintini ir skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai dėl nukentėjusio N. J. brovimosi į A. G. butą. Pasak nuteistojo, teismas be jokio teisinio pagrindo atmetė liudytojų E. M., E. P., R. S. parodymus dėl brovimosi į butą (duomenys neskelbtini) g. Pats nukentėjusysis nepaneigė tos aplinkybės, kad jis brovėsi į minėtą butą, pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad nukentėjusysis N. J. turėjo su savimi ginklą – peilį. Negana to, brovimąsi į butą aplinkybes patvirtina tiek patys kaltinamieji, tiek ir kiti liudytojai, apklausti šioje baudžiamojoje byloje, todėl minėta aplinkybė negalėjo būti nevertinta ar vertinta kritiškai.
2.5. Nuteistojo teigimu, jam buvo paskirta per griežta bausmė. A. G. nurodo, kad dėl veikos, už kurią jis buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį, padarymą, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimo bausme – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ar areštas. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir nuosprendžio dalyje „Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai“, nieko nepasisakė dėl galimybės skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę (bendrininkų grupė). Skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją, pagal kurią teismas neprivalo pripažinti tokios aplinkybės sunkinančia. Be to, teismas konstatavo, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jokių duomenų, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 23 val. 10 min. nuteistasis buvo girtas ar apsvaigęs nuo alkoholio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Nuteistasis nurodo, kad buvo sulaikytas 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 22 val. t. y. praėjus beveik parai laiko ir tik tuomet buvo patikrintas nuteistojo girtumas, todėl minėta aplinkybė, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, turėtų būti šalinama iš kaltinimo.
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė Asta Kaminskienė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš to išplaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvieną iš jų atskirai bei jų visumą. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. G. nesutinka su byloje atliktu įrodymu vertinimus, todėl apygardos teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas iš apeliacinio skundų ribų.
5. A. G. teigimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra surinkta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme ar, kad sužalojo nukentėjusįjį. Siekiant įvertinti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų patikimumą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo iškviestos liudytojos S. P. (toliau – S. P.), L. S. (toliau – L. S.), K. Š. (toliau – K. Š.), V. J. (toliau – V. J.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos minėtos liudytojos.
5.1. Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 11 d. liudytojo apklausos protokolo (t. 2, b. l. 2 – 3) matyti, kad V. J. nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 8 d. ji buvo namuose kartu su N. J.. Pas juos tuo metu svečiavosi jos draugė K. Š.. Abi moterys trumpam nuėjo į K. Š. butą, o grįžusios atgal į V. J. butą pastebėjo, kad namuose nebėra N. J., todėl nusprendė eiti jo ieškoti. Išėjusios į kiemą, moterys išgirdo nuo prekybos centro „N.“ sklindančius riksmus, todėl spartesniu žingsniu nuėjo į tą pusę. V. J. nurodė, kad joms einant link „N.“, ji pamatė nuo prekybos centro ateinančius vyrus – V. (pavardė S.), A. G., M. P. ir A., kurio pavardės nurodė nežinanti. Su jais buvo dar du asmenys, kurių liudytoja įvardinti negalėjo. Liudytojai minėtų asmenų paklausus ar šie nematė jos sutuoktinio (N. J.), jie tik nusikeikė ir nuėjo toliau. V. J. nepastebėjo, į kurią pusę nuėjo nurodyti asmenys, bet jos teigimu, jie galimai ėjo link „A.“ baro pusės. V. J. su K. Š. nuėjo iki tos vietos, kur buvo susirinkę daug žmonių ir garsiai šaukė. V. J. pamatė ant asfalto gulintį savo vyrą N. J.. Nukentėjusysis nejudėjo, šalia galvos buvo daug kraujo. Liudytojos teigimu, tuo metu šalia jos vyro buvo L. S. ir S. P.. Jos iškarto V. J. papasakojo viską, ką matė ir nurodė, kad tie vyrai, kuriuos V. J. sutiko eidama į įvykio vietą, užpuolė jos vyrą. L. S. iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir jai atvykus, liudytoja išvyko kartu su nukentėjusiuoju į Kauno klinikas. Vėlesniais savo parodymais liudytoja patvirtino savo pirminius parodymus, papildomai parodydama, kad maždaug prie 4 – 5 metus prie jos vyro pradėjo kabinėtis A. G. ir M. P. (t. 2, b. l. 6). Liudytojos teigimu, šie asmenys pamatę jos vyrą iš jo juokdavosi bei šaipydavosi be jokio preteksto. Apklausiama pirmosios instancijos teisme 2020 m. sausio 10 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 151 – 153) V. J. nurodė tokias pat įvykio aplinkybes, taip iš esmės patvirtindama savo pirminius parodymus. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme 2021 m. kovo 17 d. (t. 7, b. l. 176 – 177) V. J. nurodė, kad nors ir nepamena, ką sakė pirmosios instancijos teisme, bet patvirtino, kad tuomet sakė teisybę. Liudytoja nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
5.2. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 22) apklausiama liudytoja L. S. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. vakare buvo savo namuose, pas ją tuo metu lankėsi S. P. ir apie 23.15 val. joms berūkant balkone, L. S. pamatė (duomenys neskelbtini) gatve bėgantį vyrą, o po to tris ar daugiau vaikinų. Liudytoja nurodė, kad pažino tuos vaikinus. Tai buvo G. (A. G.), V. (L. S.) ir M. (M. P.). Liudytojos teigimu minėti asmenys pasivijo vyrą, kuris bėgo pirmasis, pargriovė jį ant gatvės ir pradėjo spardyti. Mušė visi. Tuomet liudytoja pradėjo šaukti, kad minėti asmenys baigtų mušti, o šie atsisuko į ją, jai pagrasino ir pabėgo. Papildomai apklausiama (t. 2, b. l. 23 – 24) L. S. patvirtino savo ankstesnius parodymus, papildomai nurodydama, kad prieš griūnant nukentėjusiajam, kažkuris iš jį besivijusių vyrų jam spyrė ir tuomet tas vyras nugriuvo. L. S. su S. P. išbėgo į lauką. Kartu su jomis išbėgo ir tuo metu kartu su jomis buvęs Jurijus. Liudytoja nurodė, kad jai išbėgus į lauką visi asmenys buvo pasišalinę, tačiau ji nematė, kur. L. S. parodė, kad ant gatvės gulėjo vyras, šalia jo buvo du kariškiai bei S. P. ir J.. Buvo dar keletas žmonių, tačiau liudytoja jų nepažinojo, todėl įvardino kaip (duomenys neskelbtini) gyventojus. Liudytoja nurodė, kad prie nukentėjusiojo buvo ir V. J. bei K. Š.. V. J. šaukė, kad guli jos sužalotas vyras. L. S. nurodė, kad ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Liudytoja taip pat parodė, kad tą vakarą nematė, jog kažkas iš ten buvusių asmenų turėtų kokį nors daiktą, panašų į peilį. L. S. nurodė, kad abejoja ar įvykio metu matė vaikiną pravarde V., nes galėjo būti, kad apsipažino. Įvykio vietoje buvo G., tačiau ji negalėjo nurodyti kokius konkrečiai veiksmus jis atliko nukentėjusiojo atžvilgiu. 2019 m. vasario 14 d. liudytojo papildomos apklausos metu (t. 2, b. l. 27 – 28) nurodė, kad būdama balkone ji nematė asmenų, kurie dalyvavo įvykyje, veidų, tačiau iš jų kūno sudėjimo spėjo, kad tai buvo A. G., M. P.. Liudytoja nurodė, kad įvykio vietoje buvęs asmuo J. priėjo prie jos ir pasakė, kad ji niekam nieko nekalbėtų ir policijoje neprisiduotų. Liudytoja taip pat paaiškino, kad pirminėje apklausoje ji buvo nurodžiusi, jog J. 2018 m. rugsėjo 8 d. kartu su ja ir S. P. buvo bute, tačiau tai netiesa. Ji tokias aplinkybes buvo nurodžiusi todėl, kad taip jai liepė pasakyti pats J.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja L. S. parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė šią liudytoją apklausti apeliacinės instancijos teisme. 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu (t. 7, b. l. 163 – 164) liudytoja L. S. parodė, kad nuteistąjį A. G. ji pažįsta kaip gerą žmogų. Liudytoja nurodė, kad V. J. jai liepė pasakyti, jog įvykio vietoje ji matė G. (A. G.), M. (M. P.) ir V. (L. S.), todėl ji šiuos asmenis ir nurodė policijos pareigūnams. L. S. teigimu, ji tuo metu buvo neblaivi ir norėjo palaikyti draugę, todėl tris kartus melagingai nurodė kas mušė nukentėjusįjį.
5.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 8 d. apklausos metu (t. 2, b. l. 40) liudytoja S. P. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. vakarą ji buvo pas L. S.. Apie 23.15 val. jos išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė, kaip gatvėje vieną vyrą muša grupė asmenų. Liudytoja negalėjo nurodyti kokie asmenys tai buvo. S. P. ir L. S. pradėjo šaukti, o nukentėjusįjį mušę asmenys joms pagrasinę pabėgo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2020 m. vasario 12 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 198) buvo pagarsinti S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir liudytoja nurodė, kad nepatvirtina parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. S. P. teigimu ji nežinojo kas vyko įvykio metu, nurodė, kad galbūt muštynės. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 7, b. l. 162 – 163) liudytoja parodė, kad įvykio metu išėjusi į kiemą ji nieko nematė, kadangi buvo tamsu, ji su L. S. buvo neblaivios. S. P. nurodė, kad nematė nei A. G., nei nukentėjusiojo.
5.4. Liudytoja K. Š. 2018 m. rugsėjo 19 d. apklausiama liudytoja (t. 2, b. l. 47 – 48) parodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. ji buvo pas kaimynę V. J., po to abi trumpam užsuko į K. Š. butą, o grįžusios į V. J. butą pastebėjo, kad namuose nebėra V. J. vyro. Išėjusios į lauką ieškoti vyro moterys išgirdo triukšmą, sklindantį nuo „N.“ parduotuvės. Joms einant link parduotuvės, moterys sutiko penkis vaikinus, kaip nurodė K. Š., tai buvo G. (A. G.), V. (L. S.) ir M. (M. P.). Su jais buvo dar du vyrai, kurių veido bruožų liudytoja neįsidėmėjo. V. J. paklausus, ar pastarieji asmenys nematė jos vyro, kažkuris iš jų nusikeikė. Vyrai nuėjo link „A.“ baro. Moterys, eidamos link „N.“ parduotuvės pamatė ant gatvės gulintį N. J.. Prie jo buvo S. P. ir L. S.. Prie N. J. galvos buvo daug kraujo. S. P. ir L. S. atėjusioms moterims nurodė, kad matė, jog nukentėjusįjį sumušė G., V. ir M.. Jos taip pat nurodė, kad šaukė vyrams, mušusiems nukentėjusįjį, jog nustotų jį mušti. Įvykio vietoje buvę liudytojai nekalbėjo apie tai, kad N. J. buvo padarytos ir durtinės žaizdos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme liudytoja K. Š. (t. 7, b. l. 175 – 176) patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
5.5. Įvertinus anksčiau aptartus liudytojų parodymus matyti, kad juose yra tam tikrų neatitikimų, tačiau remiantis tuo, kad liudytojos L. S. parodymai jau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, o apeliacinės instancijos teisme liudytoja juos pakeitė iš esmės, apygardos teismas šios liudytojos parodymais nesivadovauja. Tiek iš pačios L. S. parodymų, taip pat iš byloje esančių telefoninių pokalbių, vykusių tarp liudytojos L. S. ir V. J., suvestinių (t. 2, b. l. 16 – 20) matyti, kad liudytoja L. S. matė, jog 2018 m. rugsėjo 8 d. vakarą gatvėje buvo mušamas žmogus. Be to, telefoninių pokalbių metu liudytoja nurodė, kad policijos pareigūnams papasakojo viską, ką matė. Minėti telefoniniai pokalbiai patvirtina aplinkybę, kad L. S. matė, jog nukentėjusįjį mušė daug vyrų. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja nurodė, kad nuteistąjį A. G. ji žino kaip gerą žmogų. Vertinant liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu su apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais, akivaizdu, kad ši liudytoja yra suinteresuota, jog A. G. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad po teismo posėdžio liudytoja S. P. išvyko kartu su nuteistuoju A. G.. Vertinant liudytojų V. J. ir K. Š. parodymus matyti, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Net ir praėjus nemažam laiko tarpui po įvykio, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, abi moterys nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes, kokias buvo nurodžiusios ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Vertinant visus anksčiau aptartus liudytojų parodymus tarpusavyje, darytina išvada, kad liudytojų V. J. ir K. Š. parodymai paneigia liudytojų S. P. bei L. S. duotus parodymus, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog būtent nuteistasis A. G. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, kurios metu nukentėjo N. J..
6. Byloje taip pat paneigta ir ta versija, jog nukentėjusysis N. J. veržėsi į A. G. butą. Šią aplinkybę nurodė liudytojos E. P. (t. 2, b. l. 93 – 94), R. S. (t. 2, b. l. 98 – 99) bei E. M. (t. 2, b. l. 103 – 104). Visos minėtos moterys nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. vakare jos gėrė arbatą pas E. M., kuri yra A. G. sugyventinė. Jų teigimu nuo 22.00 val. iki 23.00 val. prie buto durų pasirodė asmuo, kuris bandė patekti į butą. Šios liudytojos nurodė, kad šis asmuo buvo užsidėjęs gobtuvą ant galvos, jo veido bruožų nesimatė. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nepažįstamas asmuo būtų brovęsis į butą, kuriame gyvena E. M. ir A. G.. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nei viena iš šių liudytojų negalėjo paaiškinti, kodėl braunantis nepažįstamam asmeniui į butą, nė viena iš jų neskambino policijai ir nepranešė apie neteisėtus asmens veiksmus. Be to, kaip matyti iš byloje esančios foto lentelės (t. 1, b. l. 84 – 86) tyrimui buvo paimti drabužiai, kuriuos įvykio metu dėvėjo nukentėjusysis N. J. ir tarp jų nėra nei vieno drabužio, kuris būtų su gobtuvu, todėl darytina išvada, kad jei kažkas ir veržėsi į A. G. namus, tas asmuo nebuvo N. J., kadangi pagal liudytojų nurodytą laiką, nepažįstamas asmuo į butą veržėsi apie 23 val., o įvykis, kurio metu nukentėjo N. J., taip pat buvo įvykdytas apie 23 val., todėl šią nuteistojo A. G. bei minėtų liudytojų iškeltą versiją apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstą.
7. Nuteistasis A. G. nesutinka ir su jam paskirta bausme, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę A. G., pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog jis padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Buvo nustatytos dvi A. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo teigimu, pastaroji jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, kadangi jis buvo sulaikytas tik kitą dieną po įvykio, tačiau kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 26 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo (t. 6, b. l. 58) pats A. G. nurodė, kad įvykio dieną buvo neblaivus. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad A. G. praeityje teistas du kartus, baustas administracine tvarka, dirba. Byloje nėra duomenų apie tai, kad asmuo būtų registruotas psichiatro ir narkologo įskaitose. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jos pavojingumą, A. G. asmenybę, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam. Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė. Apylinkės teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam, BK 41, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, todėl A. G. skundo argumentai dėl jam paskirtos per griežtos bausmės atmetami kaip nepagrįsti.
8. Kauno apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš A. G. valstybės naudai priteistinos 32,00 Eur (trisdešimt dviejų eurų) dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatė Kristina Černiauskienė pateikė prašymą (t. 7, b. l. 136) nurodydama, kad nuteistąjį gina advokatas Linas Bagdonas, todėl prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas advokato orderis (t. 7, b. l. 117), iš kurio matyti, kad nuteistasis A. G. yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu Linu Bagdonu. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
9. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu buvo pagrįstai nustatyta, jog A. G. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustos liudytojos, kurios šią aplinkybę patvirtino. A. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės paneigtos kitais byloje surinktais įrodymais. Vertinant pirmosios instancijos teismo A. G. paskirtą bausmę, darytina išvada, kad bausmė parinkta tinkamai vadovaujantis BK 41, 54 straipsnio nuostatomis ir proporcingumo bei teisingumo kriterijų nepažeidžia, todėl A. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.