- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- I-3179-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01907-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), jam priteisti 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 3) nurodo, jog laikotarpiu nuo 2015-12-29 iki 2016-01-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Areštinė) jis buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurioje nebuvo inventoriaus švarai palaikyti (šluotos, šiukšlių semtuvo), stalas įrengtas taip, kad valgant matosi tualetas. Teigia, kad dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, jo orumo pažeminimu. Mano, jog nurodyti pažeidimai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo skundą patenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad nors Areštinė nauja, kameroje, kurioje jis buvo laikomas, ant grindų matėsi dulkės, nes kamera nebuvo valoma. Pažymėjo, kad dėl valymo inventoriaus išdavimo jis raštu kreipėsi į Areštinės administraciją, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokio inventoriaus nėra. Akcentavo, kad nors sanitarinis mazgas ir atitvertas sienele, tačiau jis yra matomas, dėl ko jis patyrė diskomfortą. Pažymėjo, kad langai uždengti ir nesimato jokio kraštovaizdžio, jie visiškai neatsidaro.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime į skundą (b.l. 6-8) nurodyta, jog Klaipėdos apskrities VPK su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymima, kad 2015-12-22 komisija, kurios sudėtyje buvo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai, įvertino naujai pastatytos Areštinės patalpų, esančių Kauno g. 6, Klaipėda, atitikimą galiojančių teisės aktų reikalavimams. Kadangi buvo pripažinta, kad patalpos atitinka keliamus reikalavimus, jas leista eksploatuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-12-28 įsakymu Nr. 5-V-1186 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę“ nuo 2015-12-28. Nurodoma, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas 7 paras- laikotarpiu nuo 2015-12-30 iki 2016-01-06. Teigiama, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Pažymima, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje metu ji atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nustatytus reikalavimus. Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui 2016-04-04 atlikus Areštinės patikrinimus, 2016-04-11 patikrinimo akte buvo konstatuota, kad pažeidimų nenustatyta (tikrinimo apimtyje). Akcentuojama, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.2. punktu Areštinėje laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos užtikrinimu kamerose, tam tikslui jie yra aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (šluotomis, šiukšlių semtuvėliais ir kt.) bei valymo priemonėmis. Esant prašymui išduoti valymo inventorių ir priemones, jos išduodamos nedelsiant. Nurodyta, kad Kameroje Nr. 8, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, stalas yra įrengtas (pritvirtintas) kairiame, esančiame arčiau lango, kameros kampe (žiūrint nuo įėjimo durų), kėdės (2 vnt.) yra įrengtos (pritvirtintos) tarp stalo ir sanitarinio mazgo pertvaros. Inventorių naudojant pagal paskirtį, t.y. sėdint prie stalo, matyti sanitarinio mazgo zoną nėra galimybės. Pabrėžiama, kad Areštinėje sanitarinių mazgų zonos yra suprojektuotos ir įrengtos vadovaujantis HN 134:2015 bei Taisyklių reikalavimais. Teisės aktų reikalavimus atitinkančio sanitarinio mazgo įrengimas išlaiko kiekvieno, patekusio į Areštinę žmogaus, garbę ir orumą. Argumentuojama, jog duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais (žodžiu ar raštu) dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, nėra. Akcentuojama, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie savo sveikatos būklę, kuri galimai galėjo pablogėti dėl netinkamų Areštinėje laikymo sąlygų.
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, jo orumo pažeminimu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų, kai Areštinės kameroje ant grindų buvo daug dulkių, nebuvo inventoriaus švarai palaikyti (šluotos, šiukšlių semtuvo), stalas įrengtas taip, kad valgant matosi atviras sanitarinis mazgas, langai uždengti ir nesimato jokio kraštovaizdžio, langai pilnai neatsidaro.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“.
Klaipėdos apskrities VPK 2015-12-22 aktu Nr. 30-IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“ (b.l. 11-12) komisija, kurios sudėtyje buvo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus atstovai, įvertino Areštinės patalpas ir patvirtino, jog jos atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintus reikalavimus areštinės eksploatacijai ir patalpos gali būti eksploatuojamos. Vadovaudamasis minėtu aktu, Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015-12-28 įsakymu Nr. 5-V-1186 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę“ Areštinę leido pradėti eksploatuoti nuo 2015-12-28.
Byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016-09-27 tarnybinis pranešimas (b.l. 9) patvirtina, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-12-30 iki 2016-01-06. Iš minėto pranešimo matyti, kad pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos atitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui tenkančio 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimą, nes pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas 11,70 kv.m., kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,01 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto). Minėtame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu jo skundų negauta, nurodyta, kad Areštinėje laikomiems asmenims valymo inventorius ir priemonės išduodami pateikus raštišką prašymą. Taip pat nurodyta, kad Areštinės kameroje Nr. 8 esantis stalas pritvirtintas už sanitarinio mazgo pertvaros, kampe arčiau lango, sanitarinio mazgo matyti nuo stalo nėra galimybės.
Iš į bylą pateiktos Areštinės patalpų plano fragmento kopijos (b.l. 10) matyti, jog tarp stalo su kėdėmis ir sanitarinio mazgo yra 1,2 m aukščio gipso kartono pertvara, o įėjimas į sanitarinį mazgą yra kitoje pusėje.
Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, laikytina, jog kameroje Nr. 8, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas įrengtas taip, kad asmens žmogaus garbė ir orumas nebūtų žeminami.
Taisyklės numato asmenų, laikomų policijos areštinėje, pareigas. Jų 9.2 punkte nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigūnų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo). HN 134:2015 37 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Nagrinėjamu atveju buvo paneigtas pareiškėjo teiginys, kad jis raštu kreipėsi į Areštinės administraciją su prašymu jam išduoti inventorių švaros kameroje, kurioje buvo laikomas, palaikymui, tačiau jis nebuvo išduotas. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu jis kreipėsi į Areštinės administraciją su pretenzijomis dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų.
Kadangi nenustatyta, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, kad Konvencijos 3 straipsnio nuostatos buvo pažeistos. Nenustačius valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.