Kauno apygardos teismo nutartis

2009-07-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1171-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-15
Bylos Nr.
2S-1171-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
Suinteresuotas asmuo
R. S.
Skolininkas
R. S.
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1171-109/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Edmundas Inokaitis
Procesinio sprendimo kategorija: 129.4; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-12644-191/2009 pagal pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko R. S. vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01142.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas antstolis R. V. 2009-04-30 pareiškimu (b. l. 2-3) kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl 777,95 Lt vykdymo išlaidų, penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininko, nes skolininkas vykdymo išlaidų gera valia nesumokėjo. Nurodė, kad antstolio kontoroje buvo gautas ir pradėtas vykdyti vykdomasis dokumentas - Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2008-12-30 nutarimas Nr. 028381 dėl 500,- Lt skolos išieškojimo išieškotojo Kauno AVMI naudai. Skolininkas iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, neįvykdė su išieškojimu susijusios rezoliucinės sprendimo dalies, todėl antstolis savo iniciatyva ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Antstolio veiksmai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųsti ar panaikinti. Skolininkas su išieškojimu susijusią sprendimo rezoliucinę dalį bandė įvykdyti 2009-02-11, tačiau pavedimas buvo atliekamas nurodant blogą VMI prie LR FM surenkamosios sąskaitos numerį, dėl ko piniginės lėšos skolininkui sugrįžo į jo asmeninę sąskaitą. Pareiškėjui atliekant su vykdomojo dokumento vykdymu susijusius veiksmus susidarė 777,95 Lt vykdymo išlaidos, kurių skolininkas nesumokėjo. Skolininkui išsiųstas 2009-04-06 siūlymas per penkias dienas sumokėti vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, tačiau nustatytu terminu skolininkui gera valia vykdymo išlaidų nesumokėjus pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo patenkino iš dalies, priteisė iš skolininko R. S. antstolio R. V. naudai 777,95 Lt vykdymo išlaidas, kitoje dalyje pareiškimą atmetė. Teismas vadovavosi LR CPK 610 straipsniu, kuris numato, jog įvykdžius sprendimą vykdymo išlaidos turi būti išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos skolininkui buvo paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir indeksuotos atsižvelgiant į CPK 82 str. 1 d. Kadangi per nustatytą terminą skolininkas vykdymo išlaidų gera valia nesumokėjo, antstolio pareiškimas teismo laikytas pagrįstu. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti iš skolininko penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kaip neteisėto ir nepagrįsto, nes tam nėra teisinio pagrindo, numatyto LR CK 6.1 str., 6.2 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str., be to, ir specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą – LR CPK VI dalis, Sprendimų vykdymo instrukcija, nenumato procesinių palūkanų priteisimo.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo R. S. atskiruoju skundu (b. l. 9-11) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimo netenkinti. Apeliantas nurodo, kad Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2008-12-30 nutarimą Nr. 028381 dėl 500,- Lt skolos išieškojimo išieškotojo Kauno AVMI naudai vykdė savo valia pagal nutarime (pašto antspaudo data ant voko, kuriame buvo minėtas nutarimas yra 2009-01-03) nurodytus rekvizitus. Apeliantas pažymi, kad teisingas baudos mokėjimas buvo atliktas 2009 balandžio 8 d. Šis faktas nurodytas Kauno Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-04-08 Nr. 20-10-S rašte Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kurį gavęs antstolis R. V. privalėjo grąžinti vykdomąjį dokumentą ir nevykdyti išieškojimo. Tačiau antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. 0147/09/01142, apie kurią apeliantas R. S. nebuvo informuotas. 2009 m. balandžio 10 d. suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolio R. V. kontorą ir 2009 m. balandžio 10 d. Interesanto priėmimo akto pastabose nurodė, jog 2009 m. vasario 11 d. pervedė pinigus. Be to apeliantui nebuvo išsiųsta 2009 m. balandžio 6 d. antstolio Patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą nuorašas ir 2009 m. balandžio 6 d. 11 val. 17 min. Turto arešto aktas. Apie šiuos dokumentus ir juose aprašytus veiksmus apeliantas sužinojo susipažinęs su civiline byla Nr. 2-12644-191/2009 2009 m. gegužės 25 d. 2009 m. balandžio 14 d. Nr. 0147/09/01142 antstolis R. V. parašė Siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas (išsiuntė paštu 2009 m. balandžio 17 d.). Kauno miesto apylinkės teismui antstolis R. V. melagingai teigė, kad „Skolininkui išsiųstas 2009-04-06 siūlymas per penkias dienas sumokėti vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, tačiau nustatytu terminu skolininkui gera valia vykdymo išlaidų nesumokėjus pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko“. Gavęs registruotu laišku siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, 2009-04-21 apeliantas kreipėsi į antstolį R. V.. Interesanto priėmimo akte užrašyta pastabose frazė „interesantas prašė atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo“. Visa tai įrodo, jog apeliantas ėmėsi visų priemonių sužinoti teisingą atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir baudą pagal Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2008-12-30 nutarimą Nr. 028381 sumokėjo du kartus savo valia. Tai reiškia, jog baudą į pasikeitusią Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 55619 sumokėjo ne dėl antstolio R. V. veiksmų, t. y. jis sprendimą įvykdė nepagrįstai (nevykdė Kauno Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-04-08 Nr. 20-10-S rašte Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, nurodymų grąžinti vykdomąjį dokumentą ir nevykdyti išieškojimo). Antstolio R. V. paskaičiuotos vykdymo išlaidos 777,95 Lt yra didesnės už baudą (500 Lt), kurią sumokėjo savo valia. Tai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintam protingumo principui. Be to, minėtas antstolis šių išlaidų nedetalizavo. Apelianto nuomone, antstolis R. V. remiantis Kauno Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-04-08 Nr. 20-10-S rašte Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, privalėjo grąžinti vykdomąjį dokumentą ir nevykdyti išieškojimo. Jis pažeidė CPK 643 str. įtvirtintas skolininko teises: susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą; apskųsti antstolio veiksmus. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis tenkintinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., byla Nr. 3K-3-341-2007).

Atsižvelgdama į tai, jog viešasis interesas reikalauja, jog vykdymo procese nebūtų jokio neteisėtumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje, nagrinėjant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, yra pagrindas išeiti už atskirojo skundo ribų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 594 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko, teismas turėjo pasisakyti ne tik dėl prašomų priteisti vykdymo išlaidų pagrįstumo, bet taip pat įvertinti, ar antstolis teisėtai vykdė vykdomąjį dokumentą.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento (šiuo atveju 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr.F028381) priėmimo vykdyti klausimą. Tik teisėtai priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis gali atlikti procesinius veiksmus vykdymo procese bei įgyti teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą.

CPK 651 straipsnyje nustatyti reikalavimai antstoliui prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šiame straipsnyje išvardyta, kas konkrečiai patikrinama. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi vykdomosios bylos Nr.0147/09/01142 medžiagą, nustatė, kad joje nėra duomenų, jog antstolis, priimdamas nutarimą vykdyti, patikrino, ar suėjęs ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas baudai sumokėti geruoju. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokią pareigą antstolis turėjo, nes baudą pagal organo (pareigūno) nutarimą skirti baudą antstolis gali išieškoti tik suėjus ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams.

ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pagal ATPK 288 straipsnio 1-3 dalis nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai. Jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, tai įrašoma byloje. Vykdomojoje byloje Nr.0147/09/01142 esančiame 2008 m. gruodžio 30 d. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo Nr.F028381 nurodyta, kad R. S. nagrinėjant administracinę bylą nedalyvavo. Nutarime taip pat yra įrašas, kad jo nuorašas 2008 m. gruodžio 30 d. išsiųstas paštu. Tačiau nutarime ar kituose vykdomosios bylos dokumentuose nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog antstolis, priimdamas 2009 m. kovo 27 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) vykdyti, nustatė kada nutarimas įteiktas asmeniui, dėl kurio jis priimtas, ar nutarimas buvo apskųstas, t. y. kada prasidėjo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytas keturiasdešimties dienų terminas ir kada baigėsi. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatęs kada pagal ATPK 313 straipsnį prasidėjo keturiasdešimties dienų terminas baudai sumokėti geruoju ir kada jis baigėsi, antstolis negalėjo daryti išvados, jog nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Akivaizdu, kad, neišsiaiškinus ar suėjo terminas baudai sumokėti geruoju, antstolis neturėjo nei pareigos, nei teisės priimti vykdomąjį dokumentą bei pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, nepaisant to, kad išieškotojas ir pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Šalies argumentai

Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus bei tai, jog 2009 m. balandžio 30 d., t.y. kai antstolis kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nebuvo pasibaigę terminai apskųsti 2009 m. kovo 27 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 512 straipsnio redakcija nuo 2009 m. balandžio 1 d)., teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdymo išlaidų priteisimo klausimą, turėjo patikrinti šio patvarkymo teisėtumą.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad antstolis nesilaikydamas CPK reikalavimų priėmė vykdyti 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr.F028381, kuriuo skirta 500,- Lt bauda ir šio patvarkymo neišsiuntė skolininkui R. S., sprendžia, kad antstolis neturi teisės į vykdymo išlaidų šioje vykdomojoje byloje priteisimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kartu teisėjų kolegija, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolio prašomas priteiti vykdymo išlaidų dydis yra pagrįstas.

Teismas, nagrinėdamas antstolio paduotą CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, turi patikrinti visų antstolio nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, taip pat tai, ar prašomos išieškoti sumos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Edana“, bylos Nr. 3K-7-5/2007).

CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą tik į skolininko pajamas tada, jeigu turi įrodymų, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2009 m. kovo 30 d. antstolis gavo iš VSDFV atsakymą, kad R. S. dirba UAB „Medicine plus“ direktoriumi. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog antstolis, atsižvelgdamas į išieškomos baudos dydį 500,- Lt, turėjo realų pagrindą manyti, kad net tuo atveju, jei skolininko uždarbio dydis - minimali mėnesinė alga, ir iš jos galima daryti tik minimalius 20 procentų atskaitymus, išieškomą sumą tikrai galima išieškoti per šešis mėnesius. Todėl konstatuotina, kad antstolio 2009 m. balandžio 6 d. surašytas skolininko turto arešto aktas, kurio areštuotas skolininko automobilis, yra perteklinis ir nebuvo būtinas (Vykd. Bylos Nr. 0147/09/01142, 12-15 b.l.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2009 m. balandžio 6 d. turto arešto aktą antstolis Turto areštų registrui registruoti pateikė tik 2009 m. balandžio 15 d. 9 val. 18 min. (Vykd. Bylos Nr. 0147/09/01142, 33-34 b.l.), nors dar 2009 m. balandžio 9 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo (Vykd. Bylos Nr. 0147/09/01142, 24 b.l.). Nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai kelia abejones ar tikrai 2009 m. balandžio 6 d. turto arešto aktas buvo surašytas jame nurodytą dieną, o ne vėliau. Abejones sustiprina dar ir tai, jog surašant turto arešto aktą dalyvavo tik pats antstolis. Be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kada ir ar turto arešto aktas buvo išsiųstas skolininkui. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad vykdymo išlaidos, susijusios su turto arešto aktu, kurias sudaro 94,87 Lt (turto arešto akto surašymas, turto arešto akto nuorašas, patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo, patvarkymo dėl turto arešto panaikinimo nuorašas), negalėjo būti priteistos.

Be to, nėra pagrindo priteisti 3,85 Lt vykdymo išlaidas už užklausą į nekilnojamojo turto registrą, nes skolininkui dirbant bei turint tris automobilius, akivaizdu, kad jo gaunamo darbo užmokesčio bei turimo kilnojamojo turto, apie kurį antstolis žinojo (Vykd. Bylos Nr. 0147/09/01142, 5 b.l.), tikrai turėjo pakakti įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Išieškojimas į nekilnojamąjį turtą gali būti nukreipiamas tik tuo atveju, kai neužtenka skolininko kilnojamojo turto ar piniginių lėšų (CPK 664 str. 2 ir 3 dalys).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad antstolis areštuodamas skolininko lėšas kredito įstaigose nesilaikė CPK 689 straipsnyje nustatytos procedūros. CPK 689 straipsnio 1 dalis numato, kad nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, antstolis bankams pasiunčia patvarkymą patikrinti ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išieškojimą, kuri reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų priėmęs ir išsiuntęs bankams patvarkymus patikrinti ar skolininko vardu yra piniginių lėšų. Vykdomojo byloje yra tik 2009 m. balandžio 6 d. patvarkymai Areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, adresuoti bankams. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolis priėmė patvarkymus Areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nesilaikydamas CPK 689 straipsnyje nustatytos tvarkos. Be to, antstolis patvarkymais ne tik areštavo 1285,- Lt sumą, į kurią įeina išieškotina 500,- Lt suma bei vykdymo išlaidos, bet įpareigojo nurodytą sumą pervesti į jo depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad CPK 689 straipsnyje nenustatyta speciali vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal šią teisės normą antstolis turi teisę areštuoti tokią lėšų sumą, kurios užtektų išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms atlyginti, bet gali reikalauti, kad bankas pervestų tik tokią skolininko lėšų sumą, kuri atitinka išieškomą skolą be vykdymo išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad antstoliui, neišsiaiškinus kiek piniginių lėšų savo sąskaitose turi skolininkas, tačiau priėmus patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesti 3455,62 Lt (įrašai Vykd. Bylos Nr. 0147/09/01142 viršelyje, 35 b.l.), t.y. žymiai daugiau lėšų, nei reikėjo išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo antstoliui priteisti 210,24 Lt vykdymo išlaidų už patvarkymus Areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, už patvarkymų Areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą nuorašus, už patvarkymus panaikinti lėšų areštus, už patvarkymų panaikinti lėšų areštus nuorašus.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs, jog antstolis, nesilaikydamas CPK reikalavimų, priėmė vykdyti 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr.F028381, nepagrįstai priteisė antstoliui vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr.0147/09/01142, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 2 punktu, kolegija

nutaria:

suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmesti.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelTeisėjai Evaldas BurzdikasAlgirdas Remeika