Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2025 m. kovo 29 d. apie 08.34 val., ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW E-Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (pagal kaltinime nurodytas aplinkybes) pripažino visiškai. Paaiškino, kad buvo jo išleistuvės iš darbo, buvo paskutinė darbo diena. Buvo vakarėlis, po ko nusprendė pats važiuoti namo. Nesuvaldė automobilio, užsižiūrėjo, pajuto smūgį, automobilis nesustojo, pariedėjo kažkiek, jis saugiai pastatė automobilį ir sustojo. Atėjo žmonės, jis nei bėgo, nei traukėsi, laukė pareigūnų. Prieš sėsdamas prie automobilio vairo buvo vartojęs viskio, tekilos, alaus. Į automobilį įlipo už (duomenys neskelbtini), pavažiavo 5 km, gal mažiau. Neturi logiško atsakymo, kodėl vairavo. Buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prieš 7 m., laiduotojas buvo jo tėvas. Dabar prašys, kad laiduotoja būtų jo sugyventinė (pažįstami (duomenys neskelbtini), kartu gyvena (duomenys neskelbtini)), kuri yra svarbi jo gyvenime, jis atsižvelgia į šios nuomonę. Neturi problemų su alkoholio vartojimu. Nuo praeito karto buvo daug pokyčių gyvenime. Atsisakė, susitvarkė, kas puikiai rodo, kad yra linkęs vykdyti valstybės reikalavimus. Tikrai nenori daugiau to kartoti. Turi sūnų (duomenys neskelbtini), šeimą, būstą, dar pokyčiai dėl darbo pakeitimo. Mano, kad visas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs.

Iki vairavimo alkoholio buvo pavartojęs kažkur prieš 3–4 val. Buvo užsukęs pas bičiulį, bet jau buvo rytas, todėl jam reikėjo parvažiuoti namo. Kai sėdo prie automobilio vairo, manė, kad yra geresnės būklės, negu buvo iš tikrųjų. Praeito laidavimo metu neturėjo darbo, gyveno pas tėvus. Per (duomenys neskelbtini) sukūrė aukštą kompetenciją, baigė kursus, mokslus. Šiuo metu buvo įmonės direktorius. Turi būsto paskolą. Sugyventinė sužinojo apie įvykį, nes jis pats jai paskambino, kad jį paimtų. Jos reakcija buvo bloga. Išėjęs iš darbo norėjo vystyti privatų verslą, bet dabar bus taip, kaip gyvenimas eis. Po pirmo teismo sumokėjo automobilio vertę atitinkančią sumą.

Paaiškino, kad jo ieškomas darbas bus susijęs su transporto vairavimu, teisė vairuoti automobilį būtų reikalinga. Iš darbo išėjo dėl pervargimo. Šiai dienai jam priskirta 1 200 Eur nedarbingumo išmoka. Turi paėmę būsto paskolą, mokės po 600 Eur/mėn., privatus darželis kainuoja 600 Eur/mėn., mobilieji telefonai, ryšio priemonės, tai sudėjus yra kažkur apie 1 000 Eur išlaidų. Papildomų pajamų ar kito nekilnojamojo turto šiai dienai neturi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja U. P. paaiškino, kad su A. B. yra pažįstami seniai, apie (duomenys neskelbtini), nes jie baigė tą pačią mokyklą, o šeimą yra sukūrę apie (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini), pas A. B. tėvus, nes įsirenginėja nuosavus namus. Jie kartu augina (duomenys neskelbtini) vaiką (lanko darželį, ji nuveža vaiką į darželį), todėl ji turi atsakomybę A. B. rodyti, kad negali būti jokių tokių papildomų nuėjimų. Ji nėra padariusi jokių nusižengimų, negeria, nerūko, yra labai atsakinga. Anksčiau jie tai būdavo kartu, tai išsiskirdavo, kol šiuo metu apie (duomenys neskelbtini) yra šeima. Jai yra žinoma, kad A. B. ne pirmą kartą vairuoja neblaivus. Jis jai apie tai pasakė, kai jie pradėjo apie tai diskutuoti. Ji tiki, kad tai paskutinis A. B. taškas. Skirtingai nei buvusio laiduotojo tėvo atveju, jie yra visą laiką kartu. Ji daug laiko praleidžia namuose, nes didžiąją laiko dalį dirba iš namų. A. B. šiuo metu darbuojasi prie jų būsimų namų.

Po aptariamo įvykio A. B. jai iš karto paskambino, paprašė, kad ji atvažiuotų. Ji klausė, kas atsitiko, kas tam turėjo įtakos, kodėl reikėjo sėsti prie automobilio vairo. Didžioji dalis šeimos rūpesčių dabar krenta ant jos pečių. Ji nebijo laiduoti, nuoširdžiai tiki, kad tai paskutinis kartas, nes kitu atveju nebus ko saugoti, nei pinigų, nei šeimos. Tai sunki užduotis, bet ji mano, kad ir A. B. labai gailisi. A. B. su alkoholiu problemų neturi, daug nevartoja, neadekvačiai nesielgia. Ji žinojo, kad tai paskutinė jo darbo diena, kad eina su kolegomis, todėl buvo labai keista, kad jis sėdo prie automobilio vairo. Nėra paaiškinimo, kodėl A. B. sėdo prie automobilio vairo. Jam tuo metu atrodė, kad jis gali vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. kovo 29 d. jis per programą (duomenys neskelbtini) išsinuomojo elektrinį automobilį „VW E-up“, valstybinių numerių nurodyti negali. Ryte ruošėsi važiuoti namo. Jis negali paaiškinti, kodėl nepasinaudojo viešosiomis ar pavežėjo paslaugomis. Jis vienas vairavo automobilį, važiavo iš (duomenys neskelbtini), gatvės pavadinimo pasakyti negali, nežino, Vilniuje. Pravažiavęs apie 10 min., jis tiesiog nepamatė ir atsitrenkė į stulpą. Jam rodos, tuo metu, kai jis važiavo, jis perjunginėjo muziką ar darė kažką su garsu, todėl jo dėmesys tuo metu nebuvo nukreiptas į kelią. Po to, kai jis atsitrenkė, kažkas iš šalia esančių žmonių paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams, jis viską paaiškino ir pasakė, kad vakare vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė viskio ir alaus. Kiek jis išgėrė bendrai, pasakyti negali, nežino. Sėsdamasis prie vairo, jis jautėsi normaliai, galvojo, kad yra blaivus. Du kartus buvo patikrintas jo neblaivumas, koks jis buvo nustatytas, pasakyti negali, neprisimena, bet galimai toks, kaip yra parašyta pranešime apie įtarimą. Jis turi vairuotojo pažymėjimą. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas išgėręs, jis labai gailisi (b. l. 53–56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2025 m. kovo 29 d. apie 08.00 val. jis stovėjo lauke, šalia (duomenys neskelbtini). Stovėdamas jis pamatė, kad važiuojantis automobilis tiesiog nuriedėjo tiesiai į stulpą ir į šį atsitrenkė. Iš automobilio „VW E-up“, (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių pasakyti jis jau negali, vairuotojo pusės iš karto išlipo jam nepažįstamas vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus – iš vyro burnos sklido alkoholio kvapas, jis eidamas svyravo. Priėjęs prie jam nepažįstamo vyro, jis paklausė, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus. Vyras atsakė, kad taip – gėrė. Jis iškvietė policiją. Iš minėto automobilio išlipo tik vienas jam nepažįstamas vyras, daugiau kartu kitų žmonių nevažiavo. Jis sulaukė policijos pareigūnų, nepažįstamas vyras sėdėjo šalia, jis vyrą stebėjo. Atvykus policijos pareigūnams, jis viską paaiškino ir savo ranka surašė paaiškinimą (b. l. 41–43).

Iš 2025 m. kovo 29 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio „Volkswagen e-UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis – (duomenys neskelbtini) tiesiai, pirma eismo juosta, link (duomenys neskelbtini). Ties eismo įvykio vieta, automobilis važiavo pirma eismo juosta ir nuvažiavo nuo kelio dešinėje pusėje. Leistinas važiavimo greitis atkarpoje – 50 km/val. Automobilis „Volkswagen e-UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ant žalios vejos, ties įvykio vieta, paguldytas gatvės apšvietimo stulpas, kuris patrauktas iš eismo įvykio vietos. Panaudotas stačiakampio matavimo metodas. Atskirties taškas paimtas nuo šviesoforo ties pėsčiųjų perėja (b. l. 12–20).

Iš 2025 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) spalvos lengvasis elektromobilis „VW E-up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 24–30).

Iš 2025 m. balandžio 1 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų mobiliosios („Body“) kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250329-084446UTC+0200“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 44-45).

Iš 2025 m. kovo 29 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad A. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, A. B. eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. A. B. nurodžius, kad alkoholio jis vartojo prieš 12 val., buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0695, 2216118, kuriuo pirmasis patikrinimas atliktas 08.53 val. ir nustatytas 2,02 prom. neblaivumas, antrasis tikrinimas – 09.09 val. ir nustatytas 2,14 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. B. sutiko (b. l. 31).

Iš alkoholio kiekio matuoklio (alkotesterio) išrašų nustatyta, kad A. B. 2025 m. kovo 29 d. 08.52 val. nustatytas 2,02 prom. neblaivumas, 09.09 val. – 2,14 prom. neblaivumas (b. l. 32–33), alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad tikrinimo meru prietaisas buvo tinkamas naudoti (b. l. 34).

Iš 2025 m. kovo 31 d. AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Volkswagen UP!“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2025 m. balandžio mėn. automobilio „VW e-up!“ Aut. M1-AB vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 12 550 Eur (b. l. 38).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2025 m. kovo 29 d. apie 08.34 val., ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW E-Up“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojo R. P. parodymai, 2025 m. kovo 29 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, 2025 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2025 m. balandžio 1 d. daiktų apžiūros protokolas, 2025 m. kovo 29 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio (alkotesterio) išrašai, kita bylos medžiaga.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo A. B. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Dėl galimybės atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad egzistuoja dvi pirmosios asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, dėl to nuoširdžiai gailėjosi; taip pat šiuo atveju nebuvo keliamas klausimas dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos padarymo, atitinkamai ir dėl jos atlyginimo, įsipareigojimo ją atlyginti ar pašalinti. Toliau vertintina, ar egzistuoja trečioji asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, t. y. ar yra pagrindo manyti, kad A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,28 prom. neblaivumas), perduodant jį tėvo M. B. atsakomybei 2 metams be užstato, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 m. 5 mėn. ir vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančios 3 300 Eur sumos konfiskavimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino jau buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, paskirtas laiduotojas, kaltinamojo tėvas, su kuriuo A. B. tuo metu ne tik gyveno, bet ir dirbo toje pačioje bendrovėje, pakankamos įtakos kaltininko elgesiui nepadarė, nes A. B. ir vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus (abiem atvejais vidutinio neblaivumo būsenos).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžia ir tai, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, yra profesinio išsilavinimo, sukūręs šeimą, turi mažametį vaiką, su gyvenimo drauge turi paėmęs būsto paskolą, įsirenginėja bendrus namus, iš jo žodžių – per (duomenys neskelbtini) nuo ankstesnės veikos sukūrė aukštą kompetenciją, baigė kursus, mokslus, buvo įmonės direktorius. Vien iš šių aplinkybių galima spręsti, kad kaltinamasis yra visiškai savarankiška, brandi asmenybė, kurio gyvenimiška patirtis leido aiškiai suvokti savo veiksmų neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį. Nors A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau kartu nustatyta ir tai, jog jis, nepaisydamas to, kad, iš jo žodžių, vakarėlio metu jis vartojo viskio, tekilos, alaus, nusprendė išsinuomoti automobilį ir šeštadienio ryte važiavo miesto gatvėmis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kol sukėlė eismo įvykį, įvažiavo į ant šaligatvio stovėjusį gatvės apšvietimo stulpą ir jį nuvertė ant važiuojamosios kelio dalies pėsčiųjų perėjos. Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių ir tam tikrais atvejais negrįžtamų pasekmių žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis negalėjo aiškiai nurodyti, dėl kokių priežasčių jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Nors jis nurodė, kad jautėsi pakankamai gerai, alkoholio buvo pavartojęs prieš 4 val., tačiau alkotesterio rodmenys rodo priešingai – jo neblaivumas nuosekliai didėjo (pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 2,02 prom., o antruoju – 2,14 prom. neblaivumas), be to, įvykį matęs liudytojas parodė, kad A. B. buvo akivaizdžiai neblaivus – iš vyro burnos sklido alkoholio kvapas, jis eidamas svyravo, o jo vairuojamas automobilis tiesiog nuriedėjo tiesiai į stulpą ir į šį atsitrenkė. Atvykę policijos pareigūnai neblaivumo nustatymo akte taipogi nustatė šiuos A. B. neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, taip pat kad A. B. eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad nėra pagrindo manyti, jog A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas reiškia, jog byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta sąlyga.

Teismas apibendrina, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę A. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą, taip pat sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,28 prom. neblaivumas, b. l. 77–79, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), per 3 metus 1 kartą baustas administracine tvarka už tai, kad 2024 m. vasario 18 d. vairuodamas automobilį ranka naudojosi mobiliuoju telefonu, bauda sumokėta 2025 m. balandžio 17 d. (b. l. 80–81, 98–99), nedirbantis (b. l. 73–74), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 75), nevedęs, yra sukūręs šeiminius santykius, turi mažametį vaiką, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, nustatytam už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus tai, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, transporto priemonę neblaivus vairuoja antrą kartą, sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą, taip pat sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytinas 2 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 1 d. (b. l. 61–64).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo A. B., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš 2025 m. kovo 31 d. AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Volkswagen UP!“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkui būtų žinoma, jog A. B. jam priklausantį automobilį vairuos būdamas neblaivus, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ 2025 m. balandžio mėn. duomenimis, vidutinė automobilio „VW e-up!“ kaina Lietuvoje su PVM yra 12 550 Eur. A. B. pasielgė itin neatsakingai, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą, taip pat sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. B. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 12 550 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 29 d. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61–64), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o byloje esantis A. B. dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas AB „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 12 550 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

A. B. paskirtas kartomąsias priemones – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o byloje esantį A. B. dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti AB „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) teismo nuosprendžiu paskirta bauda (2 000 Eur) per teismo nustatytą laikotarpį – per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis;

2) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (12 550 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje;

3) asmuo, kuris vengia vykdyti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.