Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-30 · Administracinė byla Nr. I-236-583/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-03-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
I-236-583/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01158-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
J. K., Pagėgių savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės planas“, M. T.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-236-583/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01158-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ atstovui Antanui Markšaičiui,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovui Tadui Būdvyčiui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K.,

2018 m. kovo 12 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pagėgių savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės planas“, M. T., J. K. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Atenergo“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), priteisti 393 905,24 euro turtinės žalos atlyginimą ir 6 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo skundo padavimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, jog Pagėgių savivaldybės taryba 2008 m. spalio 16 d. sprendimu nutarė leisti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Pagėgių savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), detalųjį planą. Detaliojo plano tikslas – pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, reikalingą vėjo jėgainių statybai ir prisijungimo infrastruktūrai įrengti.

Žemesnės instancijos teismas

Pagėgių savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-520 patvirtino Pagėgių savivaldybės bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas), kuriame nustatytos vėjo jėgainių parkų steigimo prioritetinės zonos. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nustatyta zona yra prioritetinė, t. y. šioje teritorijoje teikiama pirmenybė steigti vėjo jėgainių parkus, bet tai nėra konkrečiomis ribomis apibrėžta teritorija, kurios ribose gali būti steigiamas vėjo jėgainių parkas.

Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-171 ir 2012 m. vasario 22 d. sutartimi Nr. 94P pareiškėjai perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Minėtoje sutartyje nurodyti detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai – žemės sklypo padalijimas, atidalytuose žemės sklypuose pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritoriją susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Tauragės skyrius) dėl žemės sklypo detaliojo plano patikrinimo. Tauragės skyrius 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (20.26)-D2-13597 konstatavo, kad tikrinimo metu nustatyta, jog teritorijų planavimo dokumento tikslai neatitinka Bendrojo plano sprendinių, todėl patikrinimo išvada – neigiama. Nesutikdama su minėto teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto išvada, pareiškėja Inspekcijai pateikė skundą. Inspekcija 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (6.24)-2D-16767 nutarė, jog patikrinimo išvada yra pagrįsta ir pareiškėjos skundo netenkino.

Pareiškėja 2016 m. lapkričio 9 d. pakartotinai kreipėsi į Tauragės skyrių su prašymu patikrinti žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Tauragės skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. (20.26)-D2-17321 nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog baigėsi 2012 m. vasario 22 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties galiojimas, todėl pareiškėja nebeturi planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų. Tauragės skyrius, atsižvelgdamas į pirmiau minėtas aplinkybes, nutarė nutraukti teritorijų planavimo dokumento tikrinimą ir jį grąžino pareiškėjai. Nesutikdama su Tauragės skyriaus sprendimu, pareiškėja 2016 m. lapkričio 9 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją. Inspekcija atsakyme į 2016 m. lapkričio 9 d. skundą nurodė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, atkreipė dėmesį, jog planavimo sąlygų ir/ar sąvado galiojimo terminas pagal motyvuotą planavimo organizatoriaus prašymą gali būti pratęstas.

Pareiškėjos nuomone, Inspekcija ir Tauragės skyrius, vykdydami jiems teisės aktais deleguotas funkcijas, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymus, įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl dėl pirmiau minėtų veiksmų ji patyrė turtinę žalą. Akcentuoja, kad teisės aktų nežinojimas ar jų netinkamas taikymas neatleidžia Inspekcijos nuo prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą. Pareiškėja patirtą žalą kildina iš mokėjimų įvairiems asmenims už detaliojo plano rengimą, geologinius tyrimus, topografinius bei geodezinius darbus ir vėjo jėgaines, iš viso siekiančių 112 297,84 euro. Taip pat teigia, jog dėl neteisėtų Inspekcijos ir Tauragės skyriaus veiksmų laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. neteko pajamų, siekiančių iš viso 281 607,04 euro, kurias galėjo gauti eksploatuodama 4 vėjo jėgaines, kurių galingumas 250 kW.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „Atenergo“ atstovas Antanas Markšaitis nurodė, kad palaiko skundą, prašo jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Laikosi nuomonės, kad Inspekcijos darbuotojai piktybiškai siekė, kad pareiškėja neturėtų galimybės įrengti ir eksploatuoti vėjo jėgainių parko. Informavo, kad šiuo metu detaliojo teritorijų planavimo procedūra nėra baigta ir detalusis planas nėra patvirtintas. Paaiškino, kad Tauragės skyriaus ir Inspekcijos priimtų sprendimų neskundė teismui, nes nenorėjo vilkinti teritorijų planavimo procedūros. Informavo, kad užsienio juridiniam asmeniui pervestos dalinės lėšos už vėjo jėgaines, tačiau šiuo metu jos yra Vokietijoje ir pareiškėja jėgainių neturi.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su jame išdėstytais argumentais bei motyvais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tauragės skyrius pareiškėjos rengiamo detaliojo plano sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams tikrino du kartus, t. y. pareiškėja kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. Pirmuoju atveju Tauragės skyrius patikrinimo metu nustatė, kad rengiamo detaliojo plano planavimo tikslai neatitinka Bendrojo plano ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-35 patvirtinto Pagėgių ir Lumpėnų sen. specialiojo plano sprendinių, o tarp pareiškėjos ir Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 22 d. sudaryta sutartis Nr. 94P prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms. Antruoju atveju nustačius, kad pareiškėja neturi teisės būti teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatore, ir paaiškėjus, jog institucijų išduotų planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminas yra pasibaigęs, nutarta nutraukti teritorijų planavimo dokumento tikrinimą ir jį grąžinti pareiškėjai. Atkreipia dėmesį, jog detaliuoju planu planuojamos ginčo vėjo jėgainės nepatenka į aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas vėjo jėgainių zonas.

Inspekcijos nuomone, ji, vertindama detaliojo plano sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, veikė nepažeisdama jai teisės aktais nustatytų funkcijų bei laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad pareiškėjai teikė pastabas bei pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, tačiau ji į pateiktas pastabas neatsižvelgė ir parengto detaliojo plano neatitikimų teisės aktų reikalavimams nepašalino, todėl nebuvo teisinio pagrindo išduoti patikrinimo aktą su teigiama išvada. Tiek galiojusio, tiek galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos teigia, kad detaliojo plano sprendiniai privalo neprieštarauti aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Nenustačius, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais paskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Tadas Būdvytis nurodė, kad su skunde keliamais reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą su jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. J. K. atsiliepime dėstomi nesutikimo su skundo reikalavimu motyvai iš esmės analogiški Inspekcijos atsiliepime nurodytiems argumentams.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. nurodė, kad su skunde išdėstytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui nebeliko galimybės savivaldybės administracijai sutarties pagrindu perduoti teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų kitiems asmenims.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tauragės planas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra. Ji ir pareiškėja sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., detaliojo plano rengimo. Teigia, kad rengdama žemės sklypo detalųjį planą nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų, detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja tuo metu galiojusiems aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Atkreipia dėmesį, kad Pagėgių savivaldybės nuolatinė teritorijų planavimo komisija 2014 m. liepos 24 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 14/03 nutarė derinti žemės sklypo detalųjį planą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžia, kad pareiškėja nei Tauragės skyriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto, nei vėlesnių Inspekcijos sprendimų neginčijo teisme, jų apskundimo terminas jau yra suėjęs, todėl priimtų individualių administracinių aktų neteisėtumo faktas nėra įrodytas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Pagėgių savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą jo reikalavimų nepalaiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. T. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų Pagėgių savivaldybės administracijos, UAB „Tauragės planas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. T. į teismo posėdį neatvyko. Pagėgių savivaldybės administracija, UAB „Tauragės planas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose į skundą prašo bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina minėtų trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėja UAB „Atenergo“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės turtinę žalą, pareiškėjos teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tarnautojų veiksmų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjos reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjos patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjos patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės. Sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Inspekcijos veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimą.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Pagėgių savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Antano Markšaičio individualiosios įmonės 2008 m. rugsėjo 16 d. prašymą, 2008 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-456 „Dėl leidimo rengti detalųjį planą žemės sklype, esančiame Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime 13,37 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“ (1 t., b. l. 89) nusprendė leisti rengti detalųjį planą 13,37 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime . Rengiamo detaliojo plano tikslas – pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, reikalingą vėjo jėgainių statybai ir prisijungimo infrastruktūrai įrengti. Pagėgių savivaldybės administracija 2012 m. vasario 22 d. sutartimi (toliau – ir Sutartis) perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pareiškėjai (1 t., b. l. 66–70). Pagėgių savivaldybės administracijos Architektūros, gamtosaugos ir paminklosaugos skyrius 2012 m. gegužės 17 d. pareiškėjai išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PL 12/16 (toliau – ir Planavimo sąlygos) (1 t., b. l. 58–59). Planavimo sąlygų 4 punkte nurodyta, jog detaliuoju planu ketinama padalyti žemės sklypą, atidalytuose žemės sklypuose pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritoriją susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai (4 vėjo energijos jėgainės iki 330 kW). Taip pat Pagėgių savivaldybės administracijos Architektūros, gamtosaugos ir paminklosaugos skyrius 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėjai išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 12/15 (toliau – ir Planavimo sąvadas) (1 t., b. l. 57). Įvertinus nurodytas aplinkybes nustatyta, jog pareiškėja pradėjo detaliojo teritorijų planavimo procesą, siekdama suplanuotoje teritorijoje įrengti ir eksploatuoti vėjo jėgaines.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Pagėgių savivaldybės administracijos Architektūros, gamtosaugos ir paminklosaugos skyrius pareiškėjai Planavimo sąvadą išdavė 2012 m. gegužės 22 d., konstatuotina, jog nagrinėjamai administracinei bylai aktuali Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d. (2013-06-27 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalis).

Analizuojant pareiškėjos skundo turinį matyti, jog ji patirtą turtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsisakė išduoti teigiamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvadą. Pareiškėja akcentuoja, kad dėl neteisėtų ir nepagrįstų Tauragės skyriaus veiksmų neteko galimybės laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. eksploatuoti vėjo jėgaines ir gauti iš to pajamas, iš viso 281 607,04 euro. Taip pat pareiškėja teigia, jog turėdama pagrįstų lūkesčių, kad, Tauragės skyriui pateikus teigiamą detaliojo planavimo dokumento patikrinimo išvadą, galės suplanuotoje teritorijoje užsiimti komercine veikla, įvairiems asmenims sumokėjo už detaliojo plano rengimą, geologinius tyrimus, poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, topografinius bei geodezinius darbus ir avansu pervedė lėšas už vėjo jėgaines, todėl patyrė turtinę žalą, siekiančią 112 297,84 euro. Iš viso pareiškėja prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, priteisti 393 905,24 euro turtinės žalos atlyginimą.

Dėl Inspekcijos veiksmų teisėtumo teikiant 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto neigiamą išvadą

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 4 d. Tauragės skyriui pateikė prašymą patikrinti UAB „Tauragės planas“ parengtą teritorijų planavimo dokumentą (1 t., b. l. 136). Tauragės skyrius 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-1922 (20.4) (1 t., b. l. 17–18) pateikė neigiamą pateikto tikrinti detaliojo plano patikrinimo išvadą. Minėtame patikrinimo akte teigiama, kad tikrinimo metu nustatyta, jog teritorijų planavimo dokumento planavimo tikslai neatitinka Pagėgių savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-520 patvirtinto Pagėgių savivaldybės bendrojo plano sprendinių planuojamoje teritorijoje ir prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pareiškėja apie priimtą neigiamą išvadą buvo informuota 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (20.26)-2D-13597 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., Pagėgių sen., Pagėgių sav., detaliojo plano patikrinimo“ (1 t., b. l. 137). Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 23 d. su skundu (1 t., b. l. 132–135) kreipėsi į Inspekciją, prašydama panaikinti Tauragės skyriaus teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą ir įpareigoti Tauragės skyrių pateikti teigiamą patikrinimo išvadą. Inspekcija 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (6.24)-2D-16767 „Dėl UAB „Atenergo“ 2014-09-23 skundo“ (1 t., b. l. 130, 131) nutarė netenkinti pareiškėjos skundo.

Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27 punkte nurodyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas, kurių metu atliekami kiekvienam etapui privalomi veiksmai ir procedūros, nurodytos minėtose teisės normose. Pažymėtina, jog detaliojo teritorijų planavimo baigiamajame procese atliekamas: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalis, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.4 punktas). Detaliųjų planų rengimo taisyklių 38 punkte nurodyta, kad detalųjį planą sudaro: aiškinamasis raštas, brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais ir procedūrų dokumentai. Tų pačių Taisyklių 40 punktas detaliojo planavimo procedūrų dokumentams priskiria: planavimo sąlygų sąvadą; planavimo užduotį; viešojo svarstymo ataskaitą; sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą; įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais – strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą; savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos derinimo protokolą; Inspekcijos patikrinimo aktą. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, akivaizdu, jog teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo procedūrinis dokumentas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008, 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1543/2012).

Paminėtina, kad, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, pareiškėja įsipareigojo nustatyta tvarka detalųjį planą teikti derinti savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, gauti jos pritarimą (Sutarties 5.5 punktas) ir nustatyta tvarka detalųjį planą teikti tikrinti teritorijų planavimą prižiūrinčiai institucijai – Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui bei gauti teigiamą dokumento tikrinimo išvadą (Sutarties 5.6 punktas). Įvertinus tai, kas buvo minėta, konstatuotina, kad Inspekcijos Tauragės skyrius buvo kompetentinga institucija atlikti patikrinimą, ar žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu dokumento tikrinimo metu patikrinama, ar: 1) parengiamojo etapo procedūros ir priimti sprendimai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Jei Dokumento planavimo sąlygos buvo patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka ir buvo nustatyta pažeidimų, patikrinama, ar jie pašalinti; 2) planavimo organizatorius yra asmuo, nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnyje; 3) Dokumento rengėjai ir vadovai turi teisę rengti Dokumentą ar vadovauti jo rengimui; 4) Dokumento sudėtis atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus; 5) Dokumento sprendiniai atitinka planavimo tikslus; 6) Dokumento sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams; 7) Dokumentas pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus; ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai; 8) Dokumento viešumo užtikrinimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalį; 9) Dokumento derinimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 3 dalį.

Kaip minėta, teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu Tauragės skyrius nustatė, kad pareiškėjos žemės sklypo detaliojo plano planavimo tikslai neatitinka Bendrojo plano sprendinių planuojamoje teritorijoje ir prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl išdavė pareiškėjai neigiamą patikrinimo išvadą. Tauragės skyrius 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-1922 (20.4) įpareigojo pareiškėją neteikti teritorijų planavimo dokumento tikrinti pakartotinai, kol vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka nebus pakeisti ir patvirtinti detaliojo plano sprendinių neatitinkantys Bendrojo plano ar juos keičiančio Pagėgių savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T-181 rengiamo Pagėgių savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių parkų išdėstymo specialiojo plano sprendiniai.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis teigia, jog detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose, o minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Jeigu bendrieji planai neparengti, rengti detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu, gavus saugomos teritorijos administracijos pritarimą, jeigu planuojama teritorija patenka į valstybės saugomos teritorijos ribas. Tvarkos aprašo 16.2 punkte numatyta, jog teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija nepritaria teritorijų planavimo dokumento tvirtinimui, kai: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui (išskyrus Teritorijų planavimo įstatyme numatytas išimtis), įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems Dokumento rengimą; 2) Dokumento sprendiniai ir (ar) teritorijų planavimo proceso procedūros, nuo kurių priklauso, ar Dokumento sprendiniai turi būti keičiami, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; 3) Dokumento sprendiniai neatitinka planavimo tikslų. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Tauragės skyrius laikosi pozicijos, kad detaliojo plano tikslai – žemės sklypo padalijimas, atidalytuose žemės sklypuose pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritoriją susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų (4 vėjo energijos jėgainių ir TP) statybai (1 t., b. l. 182), prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, kadangi planuojamos teritorijos pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o Bendrajame plane nėra numatyta galimybė keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę. Vadovaudamasis Tvarkos aprašo 16.2 punktu, Tauragės skyrius turėjo teisę, nustatęs, kad detaliojo plano planavimo tikslai prieštarauja aukštesniojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, atsisakyti išduoti teigiamą patikrinimo išvadą.

Pagėgių savivaldybės bendrojo plano sprendiniai yra viešai paskelbti Pagėgių savivaldybės interneto tinklalapyje (www.pagegiai.lt). Administracinėje byloje nėra ginčo, jog planuojamos teritorijos – žemės sklypo, esančio Pagėgių sav., Pagėgių sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Analizuojant Bendrąjį planą matyti, kad pareiškėjos rengiamu detaliuoju planu planuojama teritorija nepatenka į vėjo jėgainių parkų steigimo prioritetinę teritoriją, Bendrojo plano sprendiniuose nėra numatyta galimybė keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę. Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės skunde šios aplinkybės neginčija, tačiau akcentuoja, kad Inspekcija, tikrindama teritorijų planavimo dokumento atitiktį Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, neatsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje reglamentuotą išimtį. Minėto straipsnio 6 dalis teigia, jog savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrieji planai nekeičiami, jeigu šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto, taip pat tais atvejais, kai keičiamas taršių gamybinės paskirties objektų žemės sklypo naudojimo būdas, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei (šių objektų sąrašą tvirtina savivaldybės taryba). Pareiškėja skunde nurodo, kad suplanuotoje teritorijoje ketinama statyti mažąsias vėjo jėgaines, o vienai vėjo jėgainei reikalingas žemės plotas sudaro tik 0,012 ha, todėl atsižvelgdamas į tai, jog kito naudojimo būdo žemės sklypai sudarys mažiau kaip 20 procentų bendro teritorijos ploto, Tauragės skyrius 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nepagrįstai ją įpareigojo kreiptis į Pagėgių savivaldybės tarybą su prašymu pakeisti detaliojo plano sprendinių neatitinkančius Bendrojo plano sprendinius. Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis yra taikoma tik gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijoms. Pareiškėjos planuojama teritorija yra žemės ūkio paskirties, todėl darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog Tauragės skyrius, atlikdamas teritorijų planavimo dokumento patikrinimą, nepagrįstai nesivadovavo Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-07-23 iki 2014-11-19) 49 straipsnio 5 dalimi, kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. Pareiškėja skunde teigia, kad planuojamoje teritorijoje ketino statyti vėjo jėgaines, kurių galingumas siekia 250 kW, t. y. mažo galingumo vėjo jėgaines. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pareiškėjai išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0240 (1 t., b. l. 40) patvirtina, kad pareiškėjai leista eksploatuoti vėjo jėgaines, kurių instaliuota galia siekia 0,250 MW, teritorija, kurioje leista verstis leidimu reglamentuojama veikla – (duomenys neskelbtini) k., Pagėgių sav. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos teiginys, jog ji ketina kaimo vietovėje statyti ir eksploatuoti mažo galingumo vėjo jėgaines, yra pagrįstas. Vis dėlto pabrėžtina, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje reglamentuoti supaprastinti reikalavimai mažos galios vėjo jėgainių įrengimui kaimo vietovėse yra taikytini tik tais atvejais, kai yra statomos pavienės vėjo jėgainės. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes (Detaliojo plano aiškinamasis raštas, Planavimo sąlygų 4 punktas, Sutarties 3 punktas ir t. t.), akivaizdu, kad pareiškėja planuojamoje teritorijoje ketina statyti vėjo jėgainių parką, iš viso 4 vėjo jėgaines, todėl nagrinėjamu atveju Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos.

Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Tauragės skyrius teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu nustatė, kad detaliojo plano planavimo tikslai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 daliai ir 24 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės ir bylos rašytiniai įrodymai neleidžia teigti, kad Tauragės skyrius nepagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti teigiamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvadą, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Inspekcijos tarnautojai, nagrinėdami pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 4 d. prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą, veikė priešingai, nei kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Pabrėžtina, kad pareiškėja nesikreipė į teismą dėl Tauragės skyriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-1922 (20.4) ar Inspekcijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (6.24)-2D-16767 „Dėl UAB „Atenergo“ 2014-09-23 skundo“ panaikinimo, tačiau nutarė toliau tęsti teritorijų planavimo procedūrą, todėl darytina išvada, kad pareiškėja iš esmės sutiko su individualiuose administraciniuose aktuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis.

Dėl Inspekcijos veiksmų teisėtumo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 2D-17321 nutraukus teritorijų planavimo dokumento tikrinimą

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, Inspekcijai 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu pateikus neigiamą išvadą, pareiškėja toliau tęsė teritorijų planavimo dokumento rengimo procesą ir Tauragės skyriui 2016 m. lapkričio 9 d. pakartotinai pateikė prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą (1 t., b. l. 127, 128). Tauragės skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 2D-17321 „Dėl prašymo patikrinti teritorijų planavimo dokumentą“ (1 t., b. l. 125, 126) nutarė nutraukti dokumento tikrinimą ir jį grąžinti pareiškėjai. Teisiniais sprendimo priėmimo pagrindais nurodomi Tvarkos aprašo 8.1 ir 8.2 punktai. Faktiniais atsisakymo tęsti teritorijų planavimo dokumento patikrinimą pagrindais yra nurodomos aplinkybės, jog patikrinimo metu nustatyta, kad yra pasibaigęs Sutarties, kurios pagrindu pareiškėja įgijo planavimo organizatoriaus teises bei pareigas, galiojimo terminas ir pareiškėjai išduotų Planavimo sąlygų ir Planavimo sąvado galiojimo terminas. Pareiškėja, nesutikdama su Tauragės skyriaus sprendimu, 2016 m. gruodžio 19 d. su skundu (1 t., b. l. 122–124) kreipėsi į Inspekciją, prašydama įpareigoti Tauragės skyrių atlikti teritorijų planavimo dokumento patikrinimą ir priimti teigiamą patikrinimo išvadą. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (6.3)-2D-1057 „Dėl jūsų 2016-12-19 skundo“ (1 t., b. l. 120, 121) nutarė, kad Tauragės skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas yra pagrįstas, ir pareiškėjos skundo netenkino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo“ patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (bylai aktuali įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2011-04-13 iki 2012-08-26) 10 punktu, detaliojo plano sąlygos ir sąvadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Jei planavimo procesas nėra baigtas, sąlygų ir/ar sąvado galiojimo terminą pagal motyvuotą planavimo organizatoriaus prašymą pratęsia sąlygas ir/ar sąvadą išdavusios institucijos, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad yra taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-3130/2012, 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016).

Atsižvelgiant į pirmiau minėtą teisinį reguliavimą matyti, kad atsakingos institucijos planavimo organizatoriui išduotos detaliojo plano planavimo sąlygos ir/ar planavimo sąvadas galioja ne ilgiau kaip 3 metus, tačiau planavimo organizatorius turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu pratęsti sąlygų ir/ar sąvado galiojimo terminą ne ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui. Analizuojant Pagėgių savivaldybės administracijos Architektūros, gamtosaugos ir paminklosaugos skyriaus pareiškėjai išduotų Planavimo sąlygų detaliojo plano dokumentui rengti turinį ir šio skyriaus parengto Planavimo sąlygų sąvado detaliojo plano dokumentui rengti turinį nustatyta, kad Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti galiojo iki 2015 m. gegužės 17 d. (1 t., b. l. 161, 162), o Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti galiojo iki 2015 m. gegužės 22 d. (1 t., b. l. 160). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į Pagėgių savivaldybės administraciją su prašymu pratęsti Planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminą, todėl akivaizdu, kad 2016 m. lapkričio 9 d. prašymo patikrinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo metu Planavimo sąlygų ir Planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminas buvo pasibaigęs.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis teigia, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie: 1) savivaldybės administracijos direktorius; 2) valstybinės žemės valdytojai. Savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, Pagėgių savivaldybės administracija 2012 m. vasario 22 d. su pareiškėja sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises bei pareigas perdavė pareiškėjai. Sutarties 7 punkte numatyta, jog Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki detaliojo plano patvirtinimo datos, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad Sutartis galiojo iki 2015 m. vasario 22 d., todėl konstatuotina, jog Tauragės skyrius pagrįstai nustatė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. prašymo pateikimo metu pareiškėjos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus įgaliojimai buvo pasibaigę.

Tvarkos aprašo 8.1 punktas reglamentuoja, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdanti institucija nutraukia teritorijų planavimo dokumento patikrinimą nustačiusi, jog planavimo organizatorius neturi teisės būti dokumento planavimo organizatoriumi pagal Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnį arba dokumento rengėjas ir vadovas neturi teisės rengti dokumentą ir vadovauti jo rengimui pagal Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnį. Tvarkos aprašo 8.2 punkte nurodyta, jog teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdanti institucija nutraukia teritorijų planavimo dokumento patikrinimą nustačiusi, kad yra pasibaigęs planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminas. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Tauragės skyrius, nustatęs, jog yra pasibaigęs: 1) pareiškėjai suteiktų detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų galiojimas; 2) kompetentingos institucijos išduotų Planavimo sąlygų ir Planavimo sąlygų sąvado galiojimas, pagrįstai nutraukė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo procedūrą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Tauragės skyrius ir Inspekcija, nagrinėdami pareiškėjos 2016 m. lapkričio 9 d. prašymą ir 2016 m. gruodžio 19 d. skundą, vadovavosi Tvarkos aprašo redakcija, įsigaliojusia nuo 2014 m. sausio 1 d. (2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-985/3D-888 redakcija). Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 3 straipsnio 1 dalimi, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Minėtas įstatymas įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. (Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalis), todėl darytina išvada, kad iki 2014 m. sausio 1 d. pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentai galėjo būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami remiantis anksčiau galiojusia Teritorijų planavimo įstatymo redakcija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo ir kitas su teritorijų planavimu susijusias normas, kurios yra aktualios ir nagrinėjamai administracinei bylai, yra pažymėjęs, kad teritorijų planavimo proceso procedūros pradžia sietina ne su leidimo pradėti rengti projektą išdavimo momentu, tačiau su planavimo sąlygų išdavimo momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016, 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-232/2012). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Planavimo sąlygos ir Planavimo sąlygų sąvadas pareiškėjai buvo išduoti atitinkamai 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. gegužės 22 d., pareiškėja turėjo teisę baigti detaliojo teritorijų planavimo procedūrą, vadovaudamasi teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki 2014 m. sausio 1 d. Vis dėlto pažymėtina, kad, pasibaigus išduotų Planavimo sąlygų ir Planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminui, pareiškėja neteko galimybės baigti detaliojo teritorijų planavimo proceso, vadovaudamasi anksčiau galiojusiomis teisės normomis. Pareiškėja, siekdama tęsti detaliojo teritorijų planavimo procedūrą, privalėjo kreiptis į kompetentingą instituciją dėl naujų sąlygų ir sąvado išdavimo ir detalųjį planą rengti, vadovaudamasi jų išdavimo metu galiojusiais teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, kadangi, kaip minėta, teritorijų planavimo procedūros pradžia sietina išskirtinai su planavimo sąlygų išdavimo momentu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Tauragės skyrius ir Inspekcija, nagrinėdami pareiškėjos 2016 m. lapkričio 9 d. prašymą ir 2016 m. gruodžio 19 d. skundą, pagrįstai vadovavosi Tvarkos aprašo redakcija, įsigaliojusia nuo 2014 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja neginčijo nei Tauragės skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 2D-17321 „Dėl prašymo patikrinti teritorijų planavimo dokumentą“, nei Inspekcijos 2017 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (6.3)-2D-1057 „Dėl jūsų 2016-12-19 skundo“ teisėtumo. Taigi pareiškėja, nekvestionuodama šių institucijų priimtų administracinių aktų, sutiko su teisinių santykių kvalifikacija.

Kaip paminėta, tam, kad pareiškėjos reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjos patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjos patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės. Įvertinus išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės institucijos neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas