- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-477-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00252-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- UAB „Pasvalio vandenys“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-477-425/2019
2019 m. birželio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pasvalio vandenys“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4231-1001/2019 pagal pareiškėjos UAB „Pasvalio vandenys“ skundą antstolei I. E. dėl antstolės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolės I. E. kontoroje 2019-04-04 buvo gautas pareiškėjos UAB „Pasvalio vandenys“ skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2019 m. kovo 14 d. antstolės raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl palūkanų išieškojimo“, 2019 m. kovo 14 d. antstolės raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“, 2019 m. kovo 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė nepagrįstai išieško procesines palūkanas, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 punkte numatyta, kad palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimui yra taikomas sutrumpintas penkerių metų terminas. Šiuo atveju antstolė procesinių palūkanų išieškojimą pradėjo suėjus penkerių metų senaties terminui, tai yra 2019 m. kovo 14 d., todėl šis veiksmas yra neteisėtas ir naikintinas.
3. 2019-04-10 antstolė I. E. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą bei skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Skundžiama 2019-04-18 nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.
5. Sprendė, kad procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos iš pareiškėjos yra priteistos Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimu, kuris buvo patikrintas apeliacine tvarka bei kuris yra įsiteisėjęs, todėl tokio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti iš naujo tikrinamas bei toks sprendimas privalo būti vykdomas. Be to, skolininkės nurodomos palūkanos, atsižvelgiant į jas reglamentuojančius teisės aktus, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl aplinkybė, kad antstolė iki 2019 m. kovo 14 d. rašto „Dėl palūkanų išieškojimo“ net nebuvo apskaičiavusi palūkanų, yra nepagrįstas, kadangi procesinių palūkanų suma visiškai gali būti apskaičiuota, tik įvykdžius teismo sprendimą.
6. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismo sprendimu priteistos procesinės palūkanos Eur yra išieškomos pagrįstai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad antstolės priimtas dokumentas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo priimti neteisėtai. Vykdymo išlaidos, apskaičiuotos pagal išieškotiną 121 478,22 Eur sumą ir 45 302,17 Eur palūkanų sumą, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus reikalavimus, laikytinos apskaičiuotomis teisingai ir teisėtai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Pasvalio vandenys“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų.
8. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas neįvertino CK įtvirtinto 5 metų senaties termino dėl palūkanų išieškojimo, kuris antstolės atliktų vykdymo veiksmų metu jau buvo suėjęs. Be to pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šios teisės normos sąvoką „išieškojimo“ ir visiškai nepagrįstai vertino, kad ši sąvoka reiškia tik priteisimą bei neapima vykdymo proceso.
9. Negana to, vertinant procesinių palūkanų apskaičiavimo laikotarpį, atkreiptinas dėmesys į vykdomojoje byloje esančią Panevėžio apygardos teismo 2017-01-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-310-280/2017, kuria teismas išdėstė 2011-02-07 sprendimo įpareigojimą atlyginti 121478,22 Eur žalos gamtai vykdymą lygiomis dalimis 24 mėnesiams, neįpareigodamas skolininkės kartu su šiais mokėjimai mokėti dar ir procesinių palūkanų. Su tokiu išdėstymu išieškotojas sutiko.
10. Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos yra apskaičiuotos netinkamai, o patvarkymas jas išieškoti yra neteisėtas dalyje, kur vykdymo išlaidos apskaičiuotos į išieškotiną sumą įtraukus ir procesines palūkanas. Skundžiama nutartimi šie argumentai buvo nepagrįstai atmesti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.
13. Pirmiausi pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėja praktiškai dėsto analogiškus argumentus, dėl kurių jau pasisakyta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat vadovaudamasis nacionaline bei tarptautine šiuo klausimu formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61), apeliacinės instancijos teismas papildomai jų neaptarinėja, sutinka su išdėstytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.
14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 9 dalies, įtvirtinančias ieškinio senaties terminą, nuostatas bei ar pagrįstai atmetė skolininkės reikalavimą šį terminą taikyti nagrinėjamu atveju, t.y. vykdymo procese.
15. Atskirajame skunde skolininkė akcentuoja sąvokos „išieškojimo“ įtvirtinimą aptariamoje CK 1.125 straipsnio 9 dalyje ir pabrėžia, jog siaurinamasis šios sąvokos aiškinimas, ką darė pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįstas, nes ši specialioji teisės norma turi būti aiškinama pažodžiui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o taip pat skolininkės atskirąjį skundą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis), priimta tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei išaiškinus teisės normas.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininke, jog reikalavimui priteisti palūkanas, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimui, taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Tačiau pažymėtina, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Tai reiškia, kad minėta teisės norma taikytina nagrinėjant ginčą dėl skolos priteisimo pagrįstumo, o ne dėl vykdymo veiksmų teisėtumo. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl antstolės veiksmų, priimant ir vykdant vykdomąjį dokumentą pagrįstumo ir teisėtumo, nėra teisinio pagrindo vadovautis šia teisės norma. Kartu pažymėtina, jog tokio vertinimo nekeičia ir atskirajame skunde nurodytas argumentas dėl pažodinio sąvokos „išieškojimas“ vertinimo, kadangi aptariama teisės norma yra įtvirtina CK VII skyriuje „Ieškinio senatis“, kuriame taip pat nurodoma, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi akivaizdu, kad šios teisės normos yra skirtos reikalavimo pareiškimo teismui senaties terminams, o ne vykdymo veiksmų terminų nustatymui. Kita vertus, net ir pažodžiui vertinant CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatą, joje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi yra nedviprasmiškai įtvirtinta, jog tai terminas, skirtas ieškiniui. Dėl to, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su skolininkės atskirojo skundo argumentais ir spręsti, jog aptariamos teisės normos yra taikomos ir vykdymo procesui, kuris, be kita ko, yra specifinis ir savarankiškomis teisės normomis bei poįstatyminiais aktais reglamentuojamas procesas.
17. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos iš pareiškėjos yra priteistos Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje 2-409-227/2011, kuris ne tik buvo patikrintas apeliacine tvarka, tačiau kuris yra įsiteisėjęs ir dėl to, vadovaujantis pirmiau minėtomis CPK nuostatomis, yra privalomas ir turi būti vykdomas. Be to, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, 2011-02-07 išduotame vykdomajame rašte yra nurodytos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios įrašytos ir 2012-09-10 antstolės priimtame raginime įvykdyti sprendimą (vykdomosios bylos 1 t., 2, 4 lapai).
18. Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju materialusis ginčas jau yra išspręstas ir prasidėjęs jo vykdymas, kurio ribas šiuo atveju nulėmė būtent ginčo teisenos metu priimti procesiniai sprendimai. Išdėstyto vertinimo nekeičia ir atskirajame skunde nurodomo procesinio sprendimo, kuriuo buvo išdėstytas sprendimo vykdymas, priėmimas, kadangi šiuo procesiniu sprendimu buvo spręstas tik materialinio reikalavimo, t.y. priteistos 121 478,22 Eur dydžio sumos išdėstyto klausimas.
19. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė su vykdymo išlaidų apskaičiavimu nesutinka tik dėl to, kad jas apskaičiuojant buvo įtrauktos ir ginčytos mokėtinos palūkanos, nustačius, jog šios piniginės lėšos iš skolininkės yra išieškomos pagrįstai, plačiau aptarinėti bei analizuoti vykdymo išlaidų apskaičiavimo, atitinkančio Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus reikalavimus, klausimą nėra pagrindo, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šias aplinkybes aptarė ir dėl to pasisakė.
20. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.