Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamojo juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „A” atstovui advokatui Sauliui Zakarevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį;

UAB „A”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

J. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

J. M., būdamas UAB „A”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „A”, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti UAB „A”, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už UAB „A” teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingu už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui L. D. ir apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei UAB „B”, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) mieste tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A” buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – įplaukų už patalpų nuomą gavimo grynaisiais pinigais iš kirpimo paslaugas teikiančių asmenų ir visų grožio salonų išlaidų (piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams) bei nepateikdamas šių duomenų UAB „A” vyriausiajai buhalterei L. D. ir UAB „A” buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB B” buhalterei E. D., kurios, būdamos suklaidintos ir nesuvokdamos jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neįtraukė šių ūkinių operacijų į UAB „A” buhalterinę apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose, t. y. neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo:

- nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (kasos pajamų orderiais, elektroninio kasos aparatų kvitais) 1 337 010,30 Eur įplaukų (2017 m. – 317 833,70 Eur, 2018 m. – 497 800,10 Eur, 2019 m. – 521 376,50 Eur), mokėtino PVM – 232 043,12 Eur (2017 m. – 55 161,21 Eur, 2018 m. 86 395,07 Eur, 2019 m. – 90 486,84 Eur), pajamų – 1 104 967,18 Eur (1 337 010,30-232 043,12) (2017 m. – 262 640,90 Eur, 2018 m. – 411 405,03 Eur, 2019 m. – 430 889,66 Eur);

- nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš viso 822 219 Eur visų grožio salonų išlaidų.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „A” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

J. M., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, pajamas ir pelną ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

J. M., būdamas UAB „A”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti UAB „A”, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais, tyčia, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”, 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”, 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos”, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, 53 straipsnio 1 dalį „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos”, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 232 043,12 Eur pridėtinės vertės ir 40116,85 Eur pelno mokesčius, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. veikdamas per UAB „A” buhalterinę apskaitą tvarkiusias vyriausiąją buhalterę L. D. ir UAB „A” buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „B” buhalterę E. D., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – įplaukų už patalpų nuomą gavimo grynaisiais pinigais iš kirpimo paslaugas teikiančių asmenų, iš viso 1 337 010,30 Eur, ir visų grožio salonų išlaidų (piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams), iš viso 822 219 Eur, dėl ko UAB „A” buhalterinę apskaitą tvarkiusios L. D. ir E. D. nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio (patikslinta 2018 m. sausio 25 d.), 2018 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio (patikslinta 2018 m. spalio 19 d.), rugsėjo, spalio (patikslinta 2019 m. gegužės 29 d.), lapkričio (patikslinta 2019 m. gegužės 29 d.), gruodžio (patikslinta 2019 m. gegužės 29 d.), 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio (patikslintose 2020 m. gegužės 17 d.) mėnesius įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A” turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 1 104 967,18 Eur (2017 m. – 262 672,49 Eur, 2018 m. – 411 405,03 Eur, 2019 m. – 430 889,66 Eur) PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 232 043,12 Eur (2017 m. – 55 161,21 Eur, 2018 m. – 86 395,07 Eur, 2019 m. – 90 486,84) 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 232 043,12 Eur (2017 m. – 55 161,21 Eur, 2018 m. – 86 395,07 Eur, 2019 m. – 90 486,84) mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).

Be to, J. M., veikdamas per UAB „A” buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „B” buhalterę E. D., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio:

- 2019 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A” pajamas ir pelną: 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma” nedeklaravo 411 405,03 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas” nedeklaravo 71 440,03 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno, nepriskaičiavo ir nedeklaravo – 10 716 Eur (71 440,03 x 15 proc.) pelno mokesčio;

- 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2019 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A” apie pajamas ir pelną: 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma” nedeklaravo 430 889,66 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas” nedeklaravo 196 005,66 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno, nepriskaičiavo ir nedeklaravo – 29 400,85 Eur (196 005,66 x 15 proc.) pelno mokesčio.

Tokiu būdu, J. M. valstybės įgaliotai institucijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A” turtą, pajamas bei pelną ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių iš viso 272 159,93 Eur, iš jų:

- 232 043,12 Eur PVM (2017 m. – 55 161,21 Eur, 2018 m. – 86 395,07 Eur, 2019 m. – 90 486,84 Eur);

- 40 116,81 Eur pelno mokesčio (2018 m. – 10 716 Eur, 2019 m. – 29 400,81 Eur), tuo padarydamas žalą Valstybės biudžetui.

Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje.

UAB „A” apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

UAB „A”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus ir kasininko J. M., pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingo už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, ėjusio vadovaujančias pareigas UAB „A”, veikusio bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėjusio teisę atstovauti UAB „A”, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingo už UAB „A” teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį atsakingo už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui L. D. ir apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei UAB „B”, pažeidusio šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose” nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) mieste tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A” buhalterinę apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – įplaukų už patalpų nuomą gavimo grynaisiais pinigais iš kirpimo paslaugas teikiančių asmenų ir visų grožio salonų išlaidų (piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams) bei nepateikė šių duomenų UAB „A” vyriausiajai buhalterei L. D. ir UAB „A” buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB B” buhalterei E. D., kurios, būdamos suklaidintos ir nesuvokdamos J. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neįtraukė šių ūkinių operacijų į UAB „A” buhalterinę apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose, t. y. neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais bei apskaitos registruose neužregistravo:

- nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (kasos pajamų orderiais, elektroninio kasos aparatų kvitais) 1 337 010,30 Eur įplaukų (2017 m. – 317 833,70 Eur, 2018 m. – 497 800,10 Eur, 2019 m. – 521 376,50 Eur), mokėtino PVM – 232 043,12 Eur (2017 m. – 55 161,21 Eur, 2018 m. 86 395,07 Eur, 2019 m. – 90 486,84 Eur), pajamų – 1 104 967,18 Eur (1 337 010,30-232 043,12) (2017 m. – 262 640,90 Eur, 2018 m. – 411 405,03 Eur, 2019 m. – 430 889,66 Eur);

- nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 iš viso 822 219 Eur visų grožio salonų išlaidų.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų nuo 2017-01-01 iki 2019-08-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „A” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais UAB „A” padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

UAB „A”, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, pajamas ir pelną ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

UAB „A”, atstovaujama direktoriaus J. M., turėjusio teisę atstovauti UAB „A”, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikusio jos vardu, jos naudai ir interesais, tyčia pažeidusio 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”, 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”, 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos”, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, 53 straipsnio 1 dalį „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos”, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 232 043,12 Eur pridėtinės vertės ir 40 116,85 Eur pelno mokesčius, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės direktoriui J. M. veikiant per UAB „A” buhalterinę apskaitą tvarkiusias vyriausiąją buhalterę L. D. ir UAB „A” buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „B” buhalterę E. D., nesuvokusias J. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas joms duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – įplaukų už patalpų nuomą gavimo grynaisiais pinigais iš kirpimo paslaugas teikiančių asmenų, iš viso 1 337 010,30 Eur, ir visų grožio salonų išlaidų (piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams), iš viso 822 219 Eur, dėl ko UAB „A” buhalterinę apskaitą tvarkiusios L. D. ir E. D. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio (patikslinta 2018 m. sausio 25 d.), 2018 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio (patikslinta 2018 m. spalio 19 d.), rugsėjo, spalio (patikslinta 2019 m. gegužės 29 d.), lapkričio (patikslinta 2019 m. gegužės 29 d.), gruodžio (patikslinta 2019 m. gegužės 29 d.), 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio (patikslintose 2020 m. gegužės 17 d.) mėnesius, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A” turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 1 104 967,18 Eur (2017 m. – 262 672,49 Eur, 2018 m. – 411 405,03 Eur, 2019 m. – 430 889,66 Eur) PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 232 043,12 Eur (2017 m. – 55 161,21 Eur, 2018 m. – 86 395,07 Eur, 2019 m. – 90 486,84) 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 232 043,12 Eur (2017 m. – 55 161,21 Eur, 2018 m. – 86 395,07 Eur, 2019 m. – 90 486,84) mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).

Be to, UAB „A”, atstovaujama direktoriaus J. M., veikusio per UAB „A” buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „B” buhalterę E. D., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio:

- 2019 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A” pajamas ir pelną: 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma” nedeklaravo 411 405,03 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas” nedeklaravo 71 440,03 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno, nepriskaičiavo ir nedeklaravo – 10 716 Eur (71 440,03 x 15 proc.) pelno mokesčio;

- 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2019 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A” apie pajamas ir pelną: 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma” nedeklaravo 430 889,66 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas” nedeklaravo 196 005,66 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato – pelno, nepriskaičiavo ir nedeklaravo – 29 400,85 Eur (196 005,66 x 15 proc.) pelno mokesčio.

Tokiu būdu, UAB „A” valstybės įgaliotai institucijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A” turtą, pajamas bei pelną ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių iš viso 272 159,93 Eur, iš jų:

- 232 043,12 Eur PVM (2017 m. – 55 161,21 Eur, 2018 m. – 86 395,07 Eur, 2019 m. – 90 486,84 Eur);

- 40116,81 Eur pelno mokesčio (2018 m. – 10 716 Eur, 2019 m. – 29 400,81 Eur), tuo padarydama žalą Valstybės biudžetui.

Šiais savo veiksmais UAB „A” padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. M. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įmonė įsteigta seniai, prieš 20 ar daugiau metų. Nuo pat pradžios buvo du akcininkai: jis ir jo brolis R. M.. Jis (kaltinamasis) buvo įmonės direktoriumi iki maždaug 2020 metų. Ši byla nulėmė, kad jis jau nebe įmonės direktorius. Įmonė nuo pat pradžios iki šiol teikia grožio paslaugas. Įmonė nuomojasi patalpas iš fizinių asmenų ir (ar) juridinių asmenų, prekybos centruose, pavyzdžiui, „F”, „P”, „T” ir pan. Įrengia darbo vietas, jas prižiūri ir išnuomoja darbo vietas kirpėjams, kurie dirba su verslo liudijimais arba individualios veiklos pažymėjimais. Salonų pavadinimai buvo trys: „H”, „V. L.” ir „M”. Veikla buvo organizuojama analogiškai, tik salonų lygis šiek tiek skyrėsi, paslaugos kokybė skyrėsi, kaip ir kaina, bet organizavimo prasme viskas buvo vienodai. Išnuomojant kirpėjams darbo vietas, pasirašoma darbo vietos nuomos sutartį, kurioje nurodomas fiksuotas nuomos mokestis, kuris įvairiuose salonuose buvo įvairus, priklausė nuo klientų srauto, lokacijos, įrengimo, salono lygio, pavyzdžiui, 500 Eur, 800 Eur, 900 Eur, net virš 1000 Eur. Už šį mokestį kirpėjai buvo suteikiama darbo vieta, toje darbo vietoje buvo kažkoks klientų srautas. Įrankiai buvo kirpėjos, bet ji naudojosi salono dalimi, darbo vieta, kėde, pagalbinėmis patalpomis. Nuo 2017 m. pradžios iki atlikto patikrinimo su kirpėjomis buvo sudaromi žodiniai niekur nefiksuoti susitarimai (nors dėl darbo vietos nuomos buvo rašytiniai susitarimai), kad esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, didesnei apyvartai ir pan., jeigu kirpėjai gerai sekasi, ji atiduodavo dar kažkokią dalį pinigų virš nuomos mokesčio. Nuomos mokestis, kuris buvo nurodytas sutartyje, pavedimais buvo pervedamas į įmonės banko sąskaitą. Nuomos mokestis šiek tiek keisdavosi, bet visą laiką buvo pasirašomas kažkoks priedas prie sutarties, kad nuoma didėja ar mažėja. Tai galima pavadinti bankine dalimi. O dėl tos likusios dalies, kuri yra nusikaltimas, dėl kurio jis prisipažino, tai jis atvažiuodavo ir surinkdavo iš kirpėjų. Kai kuriuose salonuose, mažuose, kuriuose apyvartos buvo minimalios ar nebuvo tų papildomų pinigų, tai niekada nebuvo, kai kuriuose buvo. Dažnai būdavo atvejų, kai kirpėja nesurenka tos vadinamos oficialios nuomos, pavyzdžiui, išeina atostogų, dirba tik 2 savaites, tai ji negali tūkstančio sumokėti, tai jis, surinkdamas iš kitų, atiduodavo jai, tai realiai praktiškai jis ir nelietė tų pinigų. Jis sudarydavo lenteles, kuriose atsispindi tos sumos. Buvo bendras susitarimas, kiek kirpėja turi mokėti, t. y. dalį per banką, dalį atiduoda jam. Kai kirpėja ateidavo į veikiantį saloną, kuriame jau buvo nustatytos kirpimų kainos, ji galėjo keisti tą kainą, nors pakelti kainą sudėtinga, nes kitos kirpėjos pyks, galima buvo nuleisti, nuolaidą daryti, čia jos kompetencija, ji tikrai galėjo tą daryti. Kai naujas salonas, tai tada buvo pasitariama kiek jos norėtų maždaug, nuo tos kainos priklauso tada, nes į sutartį buvo įrašomi ar 300 Eur, ar 500 Eur, ar 1000 Eur. Kuo aukštesnė kaina, jeigu klientų kiekis yra didelis, tai tikslas ir buvo didesnę nuomą surinkti. Negali pasakyti tiksliai, nes salonai yra skirtingi, bet maždaug pusė uždirbtų pinigų likdavo pirkėjai, o pusė – jam. Dalis buvo sumokama per banką, jeigu lieka kažkas, tada jam buvo sumokama. Kirpėjos uždirbtais pinigais likdavo patenkintos. Kai kurios kirpėjos jau 15, 20 metų dirba su įmone. Įmonės apskaitoje tie pinigai nebuvo apskaitomi, dėl to ir buvo atliekamas šis tyrimas. Jokiais dokumentais tie pinigai nebuvo fiksuojami nei įmonės apskaitoje, nei jokioje kitoje. Tie pinigai buvo fiksuojami jo kompiuteryje, buvo tokios lentelės. Principas tų lentelių maždaug toks, kad kiekvienas salonas kiekvieną mėnesį turi atskirą Excel failą, kuriame yra surašoma kiek kirpėja išvis surenka pinigų, kiek jai priklauso maždaug, kiek galvoja, kiek derina, visa kita baigiamojoje lentelės dalyje. Tokių lentelių buvo apie 500. Kirpėja pildydavo tokius lapelius, pažymėdavo kiek klientų yra, kokių klientų yra, vyrų ar moterų, ta statistika naudinga ir įmonei, ir kirpėjoms, pasišnekėdavo, kuria linkme reikia kažką daryti geriau. Kirpėja lapelius pildydavo kiekvieną dieną, kiekvienas klientas buvo fiksuojamas, lapelius palikdavo salone, atsakingo asmens už lapelių surinkimą nebuvo. Administratorius būdavo didesniuose salonuose. Iki galo tada nesuprato kylančių pasekmių, dabar jau supranta puikiai. Baudžiamoji atsakomybė už tai kilo. Dabar viską suvokia – nesumokėta dalis mokesčių valstybei. Buhalterės apie tai nežinojo, nes jos nebūna salonuose, su kirpėjomis nebendrauja, pasirašant sutartis kirpėjų nemato. Joms (buhalterėms) atnešamos sutartys, dokumentai, jos net teoriškai neturi galimybių žinoti kas vyksta salone. Dabar viskas pajamuojama, jokių grynųjų pinigų. Išvados yra padarytos, dėl veikos gailisi. Padaryta žala valstybei buvo atlyginta iš jo asmeninių lėšų. Buhalterinė apskaita įmonėje sutvarkyta, dabar viskas idealiai. Šiek tiek keitėsi salonų skaičius. Kai buvo patikrinimas, jų buvo 26, 2017 m. buvo mažiau – apie 23, iki 2019 m. kažkiek padaugėjo. Pripažino visas sumas kaip padarytą žalą, pats padėjo suskaičiuoti, suvedė visas lenteles, specialistas patikrino turbūt ir viską suskaičiavo. Priklausomai nuo salono kito ta dalis, apie pusę visą laiką lieka, nežymiai svyravo į mažesnę ar didesnę pusę. Jo brolis R. M. realiai rūpinosi visais ūkiniais klausimais, salonų įrengimais, bendravimu su prekybos centrais. Su kirpėjomis brolis praktiškai nieko neturėjo. Finansiniais klausimais rūpinosi jis (kaltinamasis). Brolis su finansine veikla buvo susijęs labai minimaliai. Apie šią jo (kaltinamojo) veiklą brolis nežinojo. Po atlikto tyrimo pasikalbėjo. Tokį nusikaltimą padarius, jis (kaltinamasis) negalėjo būti direktoriumi. Jo iniciatyva pokalbis buvo, bet ir brolio nuomonė tokia buvo. Įmonė niekada nebuvo nuteista, todėl tiksliai pasakyti negali, bet įsivaizduoja, kad tokiu atveju įmonei kils pasekmės. Du kartus spaudoje buvo pasirodžiusi ši informacija, su prekybos centrais buvo daug derybų, nes įmonės reputacija pablogėjo. Pandemijos laikotarpis taip pat turi įtakos, kelis kartus veikla buvo apribota, pajamų nebuvo, prarasti kirpėjai ir klientai. Tai labai sudėtingas laikotarpis. Dabartiniu laikotarpiu, nors salonai neuždaryti, bet yra aibė apribojimų, atstumai, kaukės, galimybių pasai. Įmonė stengiasi tęsti veiklą. Gerbia teismo sprendimus, stengsis įvykdyti tai, ką nuspręs teismas. Įmonės įsiskolinimų biudžetui. Sudėtinga pasakyti, ar įmonės finansinė padėtis gera, bet įsiskolinimų stengiamasi neturėti. 2020 m. įmonės apyvarta apytiksliai buvo virš 800 000 ?ur, pelno labai nedaug, gal 110 000 Eur iki mokesčių. Dėl įmonės deklaracijų – buhalterė paskaičiuoja, atsiunčia jam, jis pasirašo ir ji patvirtina. Visa apyvarta praeina per banką, buhalterė visus duomenis ir taip turi, vežti dokumentų išvis nereikia. Buhalterė tokiu būdu gauna duomenis ir pildo deklaracijas. Dėl papildomų pinigų nurodymų negaudavo, negalėjo jų įtraukti į apskaitą, deklaracijas, nes nežinojo apie tai. Bendrovė ypatingos naudos dėl papildomų lėšų neįtraukimo neturėjo, kai pasižiūri praėjus laikui. Ir mokestinės naudos buvo realiai neypatingai, tik taip atrodo, kad pelno mokestis, PVM nemokamas ir čia kažkokia nauda. Viskas į išlaidas traukiama, tai PVM ir nemoki, susigrąžina tas pats, o kai moki tais pinigais, kurie neapskaičiuoti, tai niekas nesusigrąžina. Vos ne tas pats išeidavo. Dabar sunkiai suvokia, kodėl taip darė. Kažkokią naudą iš to įmonė turėjo, bent taip tada galvojo, o dabar galvoja kitaip. Dėl laisvų lėšų yra labai sudėtinga, tai ir yra visa esmė. Uždarymo laikotarpiu gaunasi tokia situacija, kad moki pinigus negaudamas išvis lėšų. Pirma pandemija, neaišku kiek tęsis, kas bus, moki, niekas į derybas nesileidžia. Jei prekybos centras nuleidžia 30 proc., tai čia jau pasiekimas kažkoks didelis. Moki, o gauni nulį, nekalba apie komunalinius, einamas būtinas sąnaudas, buhalteriją, atlyginimus, na, didžioji dalis nuomos mokestis. Nuoma yra viskas, tie trys su puse mėnesio labai sudėtingi buvo. Patalpų savininkai mažino nuomos kainą labai minimaliai. Kol viskas buvo uždaryta, tai 30 proc., kartais gal kas 50 proc. duodavo, o kai neuždaryti – kaina be nuolaidos. Kai tik atsidarai, moki pilną kainą, nors klientų gali būti dvigubai mažiau. Pirmomis dienomis visi bijojo, tos kaukės, be kaukių. Šiaip grožio sektoriuje, kai yra kaukių reikalavimas, jos privalomos, tai mažina žmonių norą kirptis, nėra malonu sėdėti valandą užsidėjus kaukę ir negalint nusiimti, nekalba apie kirpėjas.

UAB „A” atstovas advokatas S. Zakarevičius teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jam faktinės aplinkybės nežinomos, visas išvadas, savo nuomonę gali susidaryti tik iš bendravimo su kaltinamuoju J. M. ir susipažinęs su bylos medžiaga. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat kaltinamojo J. M. poziciją, surinktus duomenis, jis, kaip juridinio asmens atstovas, pripažino juridinio asmens kaltę ir tos pozicijos laikosi. Šiuo atveju gali patvirtinti, kad juridinis asmuo UAB „A” yra pagrįstai kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Šiuos veiksmus atliko tuometinis vadovas J. M. UAB „A” naudai, dėl to ginčo nėra. Nurodytos aplinkybės kaltinime yra teisingos. Į UAB „A” buhalterinę apskaitą ir apskaitos registrus buvo neįtraukta ir nepagrįsta apskaitos dokumentais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. 1 337 010,30 Eur įplaukų ir 822 219 Eur išlaidų. Dėl kito kaltinimo pagal BK 220 straipsnį situacija analogiška. Kaip įgaliotas atstovas patvirtina, kad J. M. veikė bendrovės naudai ir šiuo atveju pagrįstai buvo tyčia išvengta mokesčių, iš viso 272 159,93 Eur. Bendrovės finansinė padėtis yra tokia, kad ji gali funkcionuoti, neturi jokių kreditorių, išskyrus galimai būsimą, t. y. kas susiję su šio teismo sprendimu, vykdo visus įsipareigojimus patalpų savininkams, darbuotojams, VMI, Sodrai. O kokios yra gaunamos pajamos, tai gali patvirtinti tik bendrovės vadovas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 12 d. parodė, kad pagrindinė bendrovės veikla yra darbo vietų nuoma kirpėjoms ir kitiems grožio paslaugas teikiantiems asmenims. Klientės už darbo vietos nuomą daugiausiai moka bankiniais pavedimais į UAB “A” banko sąskaitą. Įmonei buhalterines paslaugas teikia UAB “E”. Rinkdamas grynuosius pinigus iš UAB “A” darbo vietas nuomojančių klienčių, surinktų sumų niekur nesižymėdavo. Surinktus pinigus naudodavo įmonės veikloje: remontuojant patalpas, rekonstruojant senus ir atidarant naujus salonus. Remonto paslaugas dažniausiai teikdavo su patentais dirbantys asmenys, su kuriais jis atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Kratos metu salono, esančio “P”, (duomenys neskelbtini) , pagalbinėse patalpose rastos lentelės su kirpėjų vardais ir įvairiais skaičiais yra statistinės lentelės apie grožio salono klientus ir apyvartas. Nuo apyvartų priklauso nuomos mokesčio dydis, kuris Klaipėdoje yra 900 Eur. Duomenis apie apyvartas reikalauja pateikti visi prekybos centrai. Bendrovė kainų už kirpimo paslaugas nereguliuoja. Jas reguliuoja pačios kirpėjos, kadangi jos dirba savarankiškai. Kiek vidutiniškai klientų per dieną salonuose apkerpama, jis nežino. Kartais iš kirpėjų jis paimdavo grynuosius pinigus, kurių neužregistruodavo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tuos grynuosius pinigus, kuriuos kirpėjos jam duodavo, neskaitant pinigų už nuomą, jos duodavo savo noru ir sumą pasirinkdavo pačios. Jokių nurodymų kirpėjoms vesti dienos apyvartas jis nedavė, tai jos darydavo pačios savo noru. Jei kirpėjos nesurinkdavo sumos, kurią reikdavo mokėti už nuomą, tai jis tiesiog pats joms tuos pinigus duodavo. Kalbėdamas su naujomis kirpėjomis apie nuomos sąlygas, pasakydavo, kad jos turi turėti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. Darbo sutarčių su kirpėjomis jis nesudarydavo, su jomis sudarydavo tik darbo vietos nuomos sutartis. Neprisimena, nuo kada į apskaitą neįtraukia grynųjų pinigų. Paimdavo grynaisiais pinigais iki 200 Eur, tačiau ne kiekvieną mėnesį. Neprisimena iš kurių konkrečiai kirpyklų ir kurių konkrečiai merginų šiuos pinigus imdavo. Nežino kokią bendrą pinigų sumą neįtraukė į buhalterinę apskaitą (11 t., b. l. 28–29).

J. M. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 11 d. parodė, kad UAB “A” labai svarbu mokėti nuomos mokestį didiesiems prekybos centrams, taip pat pačios kirpėjos yra suinteresuotos sumokėti nuomos mokestį, be to, sutartyse, kurios sudaromos tarp UAB “A” ir grožio paslaugas teikiančių asmenų, yra nurodyta, kad už nuomą mokama kiekvieną mėnesį, todėl kirpėjos nuomos mokesčius mokėdavo bankiniais pavedimais. Kai kuriais atvejais jis tiesiog duodavo grožio salone dirbančiam meistrui pinigų, kad jis susimokėtų nuomos mokestį ir nelaikydavo, kad jis jam yra skolingas. Kartais jis užsirašydavo ant lapelio kiek jam yra skolinga kirpėja ir kai ji grąžindavo skolą, jis tiesiog lapelį išmesdavo. Tai, ar jam grąžins skolą ar ne, priklausydavo nuo tarpusavio asmeninių santykių ir kirpėjų profesionalumo. Apklausos metu jam buvo parodyta lentelė pavadinimu “(duomenys neskelbtini)”. Šioje lentelėje ties vardu “(duomenys neskelbtini)” ties trumpiniu “ats” parašyta suma “261” ir tai galėjo būti jam duota neoficialaus nuomos mokesčio suma, tačiau tikrai tai nereiškia, kad ši suma yra būtent to mėnesio, kuris nurodytas lentelėje. Lentelėse esantys mėnesiai tikrai neatitinka būtent to mėnesio sumų. Tik nuomos mokesčio atveju, kuris yra lentelėse nurodytu trumpiniui “n”, sumos sutampa su konkrečiai nurodytu mėnesiu. Neoficialaus nuomos mokesčio sumų, nurodytų lentelėse, identifikuoti negali, nes lentelėse yra neatitikimų. Neoficialus nuomos mokestis kas mėnesį būdavo iki 500 Eur, kartais galėjo būti ir didesnis, tačiau tai būdavo itin reti atvejai (11 t., b. l. 32–37).

Prie apklausos pridėtame rašytiniame paaiškinime J. M. nurodė, kad jis yra UAB “A” vienas iš akcininkų ir direktorius. Įmonė nuomoja patalpas kirpėjoms ir kitiems grožio paslaugas teikiantiems asmenims. UAB A” nuomoja patalpas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestuose, iš viso turi 26 veiklos vietas, kuriuose veiklą vykdo grožio salonai “H” ir “M”. Dalis minėtų patalpų priklauso jam ir jo šeimos nariams, dalį patalpų pati UAB “A” nuomoja iš kitų juridinių asmenų. UAB “A” buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitoma dalis piniginių lėšų, gautų iš nuomos. UAB “A” buhalterinę apskaitą tvarko UAB “E”, tačiau šios įmonės darbuotojai niekaip nėra susiję su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis ir apie įmonėje gautas neapskaitytas pinigines lėšas nieko nežinojo. Įmonės finansinę veiklą planuoja išimtinai jis pats ir jo brolis R. M. su šia finansine veikla taip pat nėra susijęs, kadangi jo darbo funkcijos yra išimtinai susijusios tik su grožio salonų funkcionavimu, t. y. naujų salonų atidarymu, patalpų paieška ir pan. Brolis apie neoficialiai gaunamas pajamas nieko nežinojo. Nuomos sutarčių sąlygas, tiek oficialias, tiek neoficialias, su nuomininkais aptardavo jis pats. Iš nuomininkų reikalaudavo pateikti verslo liudijimus arba individualios veiklos pažymas. Kainų už grožio paslaugas jis nereguliuodavo. Nuomininkai jas susireguliuodavo patys. VIP abonementų korteles nuomininkams pagamindavo UAB “A”, jų pagaminimo kainą jis įtraukdavo į oficialaus nuomos mokesčio kainą, tačiau patys abonementai buvo nuomininkų nuosavybė, jie patys juos parduodavo ir UAB “A” jokių pajamų iš to negaudavo. Dėl kratų metu rastų lapelių su apyvartomis paaiškino, kad šiuos duomenis nuomininkai surašydavo jo nurodymu, tačiau jie buvo reikalingi tik tam, kad žinoti salonų apyvartas, nes tokių duomenų iš UAB “A” reikalaudavo patalpų nuomotojai, ypač didieji prekybos centrai “P”, “F” ir pan. Tai patvirtina ir UAB “A” su kitais juridiniai asmenimis sudarytos sutartys dėl patalpų nuomos. Nuo apyvartos priklauso ir oficialus nuomos mokesčio dydis, kurį taiko UAB “A”. Skirtinguose miestuose jis yra skirtingas, pvz., Klaipėdoje 900 Eur kas mėnesį. Minėtus lapelius surinkdavo jis pats važinėdamas po salonus arba jam pateikdavo salonų vadybininkės. Didžiąją dalį neapskaitytų lėšų jis gaudavo didžiuosiuose salonuose, t. y. tokiuose salonuose kaip “M” Klaipėdos “P”. Nedideli salonai neturėjo didelių apyvartų, iš kurių galėtų mokėti neoficialų nuomos mokestį arba jį mokėdavo nedidelėmis sumomis ir nereguliariai. Su patalpas nuomojančiais asmenimis jis pats aptardavo nuomos sąlygas, t. y. nurodydavo, koks bus oficialus nuomos mokestis, taip pat pasakydavo, jei bus gera apyvarta, jis papildomai norės gauti tam tikrą dalį neapskaitytų lėšų. Kiekviename salone nebuvo nustatytas konkretus nuomos mokesčio dydis, nes kiekvieną mėnesį tai priklausė nuo tame grožio salone darbo vietas nuomojančių asmenų ne tik uždarbio, bet jų turėtų išlaidų savo veiklai. Kadangi darbo vietų yra daug, nuomininkai keičiasi, todėl jis negali įvardinti koks nuomininkas neoficialią nuomos sumą yra sumokėjęs už kokį nors konkretų laikotarpį. Labai dažnai būdavo, kad patys nuomininkai neuždirbdavo tiek, kad galėtų sumokėti oficialų nuomos mokestį, nes jis buvo didelis, ypač naujai pradėję nuomotis darbo vietas> Tokiais atvejais iš jam sumokėto kitų nuomininkų neoficialaus nuomos mokesčio pastariesiems duodavo trūkstamas sumas, kad jie galėtų susimokėti oficialų nuomos mokestį, taigi grąžindavo dalį gautų neapskaitytų pinigų, kuriuos vėliau nuomininkai sumokėdavo oficialiai, nes nuomos mokestis būdavo mokamas bankiniais pavedimais. 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo atlikta krata salone “M”, esančiame (duomenys neskelbtini), kurios metu paimtame jam priklausančiame kompiuteryje “Apple A1534” buvo rasti kompiuteriniai failai, nurodyti kratos protokole. Šiuose failuose esančias statistines lenteles sudarė ir pildė asmeniškai jis pats, joks kitas asmuo prie jų pildymo neprisidėjo ir niekada nematė. Viršutinėje lentelės dalyje yra suskaičiuotos salono apyvartos pagal salonuose pildomus lapelius. Apatinėje lentelės dalyje yra grafos, pažymėtos trumpiniais “duo” , “ats”, “d”, “n” ir “vi”. Grafoje “duo” iš vis nėra taip vadinamos “juodosios” buhalterijos duomenų, t. y. grafos trumpinys reiškia žodį “duomenys”, ir tai yra jo tam tikri skaičiavimai, gauti duomenys suvesti įvertinus visas salonų veiklos rizikas, nuostolius, pelną ir pan. rodiklius. Grafoje “n” atsispindi sumokėtas per banką nuomos mokestis. Grafoje “ats” suskaičiuodavo nuomos mokestį, t. y. kokį norėdavo gauti iš nuomininkų. Į šią grafą būdavo įtrauktas tiek oficialus, tiek neoficialus nuomos mokestis. Atskirai jokios kitos statistikos nevesdavo. Atskirti kiek buvo sumokėta neoficialaus nuomos mokesčio būtų galima nebent iš šios sumos atmetus konkretaus salono nuomos mokestį ir atmetus nuomininkams duotus pinigus, kuriuos jie sumokėdavo per banką. Tačiau atmetus oficialų nuomos mokestį, jis nebūtinai gaudavo būtent tokią sumą, kokia yra nurodyta lentelėje, nes nuomininkai turėdavo pakankamai ir savo išlaidų (nuomos mokestis, mokestis už patentą, išlaidos grožio priemonėms ir kt.), todėl ne visada galėjo jam sumokėti jo paskaičiuotas sumas. Praktiškai sumokėdavo nuo nulio iki pusės nurodytos sumos, vidutiniškai trečdalį. Kaip nuomininkai vesdavo savo buhalteriją, jis nežino, nesikišo ir apie tai nieko pasakyti negali. Grafoje “d” jis fiksuodavo sumą, kuri galimai galėdavo likti nuomininkui nuo jo apyvartos, sumokėjus tiek oficialų, tiek neoficialų nuomos mokestį, bet tai tik jo statistiniai skaičiavimai. Grafoje “vi” nurodyti skaičiai visai nėra susiję su jokiais finansais, tiesiog jam skaičiuojant pagal formulę, ji automatiškai išvesdavo kažkokį neva tai galutinį rezultatą, kuris nieko neatspindėdavo. Neoficialus nuomos mokesti svyravo nuo 0 Eur iki 500 Eur. Tiksliai nurodyti konkrečių konkretaus nuomininko už konkretų laikotarpį sumokėtų neoficialių sumų negali, nes tokios apskaitos nevedę, o be to, ne kiekvienas nuomininkas ir nebūtinai kiekvieną mėnesį kiekviename salone mokėdavo neoficialų nuomos mokestį. Tokia neoficialaus nuomos mokesčio mokėjimo schema UAB “A” buvo taikoma nuo 2017 m. pradžios iki kol buvo sulaikytas. Per šį laikotarpį buvo gauta apie 500 000–600 000 Eur neoficialių pajamų iš neoficialaus nuomos mokesčio. Tai gali pasakyti todėl, kad kiekvienais metais įmonės veiklą ir jos pajamas bei išlaidas organizavau taip, kad įmonėje per metus gaunamų neoficialių pajamų suma siektų 150 000–200 000 Eur. Taip darė todėl, kad veiklos išlaidos būdavo didelės, įmonei reikėjo neapskaitytų piniginių lėšų įvairioms reikmėms – remontui, naujų salonų atidarymui ir pan. (11 t., b. l. 35–37).

J. M. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 4 d. parodė, kad nori pateikti išsamius skaičiavimus ir paaiškinti kiekvieną simbolį ir skaičius. Jis tikrai neatsimena kiekvieno kirpyklos darbuotojo jam duotos pinigų sumos, tačiau gautų pinigų sumas jis paskaičiavo pagal grožio salonų apyvartas ir patirtas išlaidas. Prie apklausos pateikia “Exel” lentelę su savo paskaičiavimais pagal jo kompiuteryje rastas visas išlikusias lenteles, kurios taip pat buvo paimtos kratos metu, ir su kuriomis jis susipažino pateikęs prašymą ikiteisminio tyrimo metu. Lentelėje grafoje “A” yra išvardinti visų grožio salonų pavadinimai. Grafoje “B” surašyti simboliai, kurie yra kiekvienoje lentelėje, kurios buvo paimtos per kratą. Grafose “C”, “D”, “E”, “F”, “G”, “H”, “I” , “J”, “K” yra visų grafų suminės išraiškos. Sumos yra sudėtos ir lentelės apačioje yra kiekvienos sumos pagal visus grožio salonus suminė išraiška. Nuo grafos “L” iki grafos “AR” yra surašytos datos, t. y. kiekvieno salono, kiekvieno mėnesio sumos pagal simbolius. Pavyzdžiui, grafoje “A” parašytas užrašas “(duomenys neskelbtini)” reiškia grožio salono, esančio Klaipėdos “P”, pavadinimą. Prie grafos “L” yra data “2017.01”, kuri reiškia 2017 m. sausio mėn. Žemiau tos grafos esantis skaičius “24461” reiškia 2017 m. sausio mėn. visą sumą, gautą sudėjus sumas pagal simbolius “duo”, “ats”, “d”, “n”. Žemiau toje pačioje grafoje esanti suma “7003” reiškia 2017 m. sausio mėn. visą sumą pagal simbolį “duo”. Toliau pavadinimas “ (duomenys neskelbtini) ” reiškia (duomenys neskelbtini) mieste esančiame prekybos centre “P” esantį grožio saloną “M”. Lentelėje esantys skaičiai įrašyti analogiškai sudėjus kiekvieno mėnesio nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. sumas. Stulpelyje “D” esančios sumos yra sudėtos kiekvieno simbolio “duo” sumos, suskaičiuotos nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., t. y. sudėtos sumos nuo stulpelio “L” iki stulpelio “AR”. Patikslino pagrindinių grafų ir simbolių reikšmes. Simbolis pavadinimu “viso” reiškia visą bendrą salonų apyvartą, kuri buvo suvesta iš lapelių, kuriuos pildydavo salone grožio paslaugas teikę asmenys. Šioje grafoje yra suskaičiuotos visos salonų įplaukos. Patikslino, kad simbolis “duo” reiškia visas patirtas salonų veiklos išlaidas, neįskaitant kirpėjų uždarbio. Į tas pačias išlaidas patenka ir grafos pažymėtos simboliais “E” ir “F”. Neatsimena kodėl būtent tokį žymėjimo būdą pasirinko. Simbolis “ats” reiškia, kad šioje grafoje jis pagal byloje esančių lentelių duomenis susiskaičiuodavo nuomos mokestį, kokį norėtų gauti tą mėnesį iš nuomininkų. Š šią grafą buvo įtraukiamas tiek oficialus nuomos mokestis, tiek neoficialus nuomos mokestis, tačiau šioje grafoje suvesti skaičiai, t. y. suvestas bendras skaičius nėra tikslus, todėl, kad nebūtinai neoficialaus nuomos mokesčio jis gaudavo tiek, kiek buvo pasiskaičiavęs, nes būdavo atvejų, kad kuri nors grožio salono specialistė visą mėnesį nedirbdavo, dirbdavo porą dienų per mėnesį, sirgdavo, nebuvo atitinkamų apyvartų ir panašiai. Norint paskaičiuoti kiek iš viso galėjo gauti nefiksuoto įmonės oficialioje buhalterinėje apskaitoje nuomos mokesčio, reikėtų iš grafos su simboliu “viso” atimti grafų su simboliais “n”, “d”, ir “duo” duomenis, kadangi tai vis dėl to yra bendrovės patirtos išlaidos bei kirpėjų uždarbis, tai “grubiai” gautųsi 328 029 Eur įmonės oficialioje buhalterinėje apskaitoje nefiksuotų gautų nuomos mokesčio pajamų (11 t., b. l. 38–43).

J. M. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 30 d. parodė, kad, susipažinęs su UAB “A” ūkinės finansinės veiklos specialisto išvada, nesutinka su specialisto išvadoje nurodyta neva tai jo pasisavinta UAB “A” priklausančių lėšų suma. Mano, kad atliekant skaičiavimus pagal jo pateiktas lenteles ir kratų metu išimtą medžiagą padaryta akivaizdi klaida, nes į šią sumą nepagrįstai yra įtruktas pridėtinės vertės mokestis. Nesutinka ir su tuo, kad specialistė nepripažino iš viso 822 219 Eur UAB “A” patirtų išlaidų, teigdama, kad nėra tai patvirtinančių apskaitos dokumentų, ir automatiškai dėl šios sumos nemažino pelno mokesčio. Tiek neoficialioje UAB “A” gautų pajamų apskaitoje, tiek ir turėtų išlaidų neoficialioje apskaitoje tokie išlaidas patvirtinantys dokumentai, bent jau dalis jų, buvo paimta, t. y. laisvos formos ataskaitos, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad UAB “A” patyrė veiklos išlaidas, kurios nebuvo įtrauktos į oficialią įminės buhalterinę apskaitą. Minėtos išlaidos nebuvo įtrauktos į oficialią UAB “A” buhalterinę apskaitą dėl tos priežasties, kad piniginės lėšos šioms išlaidoms taip pat buvo naudojamos iš įmonės gautų neapskaitytų pajamų. Priešingu atveju gautųsi tokia situacija, kad įmonė neturėdama pinigų, iš neaiškių lėšų apmoka įmonės išlaidas (11 t., b. l. 44–45).

J. M. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 17 d. parodė, kad labai gailisi dėl padarytos žalos valstybei ir įmonei. Yra pilnai atlyginęs padarytą žalą, nurodytą įtarime. Patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad ankstesniuose parodymuose viską detaliai paaiškino ir pilnai atskleidė nusikalstamą veiką ir paaiškino visas lenteles. Sutinka, kad jis nuo buhalterės L. D. ir UAB “B” buhalterines paslaugas teikiančios įmonės buhalterės E. D. slėpė neapskaitytas pajamas, gautas už nuomą grynaisiais pinigais iš kirpėjų. Prie apklausos protokolo pridėjo 2021-06-16 mokėjimų nurodymų kopijas (11 t., b. l. 53–57).

UAB „A” atstovas advokatas S. Zakarevičius ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad į klausimą dėl kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepasisakys. Jam kaip juridinio asmens atstovui faktinės aplinkybės nėra žinomos. Dėl teisinio vertinimo pasisakys teisme (11 t., b. l. 164–165).

Liudytoja E. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 m. vykdo kirpėjos individualią veiklą. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), PC “P” grožio salone “M”. Už darbo vietą ji bankiniu pavedimu moka nustatytą nuomos mokestį UAB “A”. Jai pradedant dirbti salono administratorė A. Ž. nurodė, kad yra papildomos sąlygos, t. y. be nuomos mokesčio bankiniu pavedimu turi būti UAB “A” atsakingiems asmenims kiekvieną mėnesį atiduodama dalis pinigų, gautų iš klientų už kirpimo paslaugas. Perduodama pinigų dalis buvo kintama ir paskaičiuojama pagal paslaugų įkainius, t. y. vyriškas kirpimas kainuoja 15 Eur, iš kurių 4,2 Eur priklauso kirpėjai, o likusi suma UAB “A”, moteriškas kirpimas kainuoja 18 Eur, iš kurių 7,2 Eur priklauso kirpėjai, o likusi dalis perduodama UAB “A”. Kiekvieną dieną ji pildydavo lapelį, kuriame nurodydavo kirpimus ir gautą pinigų sumą. Lapelius perduodavo administratorei. Taikant šiuos paminėtus įkainius, mėnesio eigoje buvo paskaičiuojamas jos atlyginimas, o likusią grynųjų pinigų sumą ji perduodavo direktoriui J (1 t., b. l. 72–74).

Liudytoja A. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. nuėjusi į grožio saloną “M” Klaipėdoje dėl darbo kalbėjo su administratore A. Ž., kuri jai pasakė, už vyrišką kirpimą ji gaus 4,20 Eur, už vaikišką – 3,50 Eur, už moterišką be dažymo – 7,20 Eur ir paaiškino, kad gali dirbti arba su verslo liudijimu arba pagal individualios veiklos pažymą. Ji dirba su verslo liudijimu. Kiekvieną mėnesį ji bankiniu pavedimu moka nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį UAB “A”. Grožio salono administratorė taip pat paaiškino, kad ji turės mokėti papildomą mokestį direktoriui R. M.. Darbo dienomis ji veda apskaitą kiek klientų nukerpa, kokius kirpimus atlieka, sudeda visus kirpimus per mėnesį ir pasiima priskaičiuotą nuo kiekvieno kirpimo sumą, o likusią sumą kito mėnesio pradžioje atiduoda direktoriui. Ji pildo lapelius apie suteiktas paslaugas ir darbo pabaigoje juos atiduoda administratorei. Kiekvieną mėnesį atiduodama suma svyruoja ir priklauso nuo kirpimų skaičiaus. Už 2019 m. rugpjūčio mėnesį ji atidavė 447 Eur. 2019 m. sausio–liepos mėn. ji direktoriui sumokėjo vidutiniškai nuo 400 iki 700 Eur (1 t., b. l. 76–78).

Liudytoja G. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės mėn. pradėjo dirbti Klaipėdos (duomenys neskelbtini)“P” grožio salone “M”. Dėl darbo sąlygų bendravo su administratore A. Ž., kuri jai nurodė, kad nuomos mokestis pirmą mėnesį bus 100 Eur, vėliau 700 Eur. Taip pat nurodė, kad už suteiktas paslaugas dalis pinigų priklausys jai, o likusi suma priklausys UAB “A” direktoriui J. M., t. y. jeigu vyriškas kirpimas kainuoja 15 Eur, tai jai nuo tų pinigų lieka 4,20 Eur; vaikiškas kirpimas kainuoja 12 Eur, tai jai lieka 3,50 Eur; moteriškas kirpimas kainuoja 18 Eur, tai jai lieka 6,20 Eur. Dirbdama kirpykloje ji turėjo iš gautų pajamų už suteiktas paslaugas surinkti pinigus algai už praėjusį mėnesį, sumokėti nuomą, o kas buvo surenkama daugiau, turėjo atiduoti J. Nuomą ji visada moka bankiniu pavedimu į UAB “A” sąskaitą ir tai sumai jai būdavo išrašoma PVM sąskaita faktūra. Grynuosius pinigus, kuriuos mokėdavo J. M., atiduodavo kiekvieno mėnesio pirmoje pusėje, kai J atvažiuodavo Klaipėdos saloną “M”. Kiekvieną kartą atvykus J į saloną susirinkti grynųjų pinigų, ji eidavo į atskirą kambariuką salone, kur būdavo J su kompiuteriu ir ji susitikrindavo savo duomenis, esančius knygutėje, o J minėtus duomenis sutikrindavo su jo kompiuteryje esančiais duomenimis ir sutikrinus duomenis ji jam sumokėdavo grynuosius pinigus. Sumokėjus grynuosius pinigus pasirašyti niekur nereikėdavo. Dirbdama salone kiekvieną dieną ji pildydavo lapelius, kuriuose surašydavo suteiktų paslaugų kiekį ir gautas už paslaugas pajamas. Šiuos lapelius darbo dienos pabaigoje atiduodavo administratorėms A. Ž. arba T, kurios pavardės neatsimena. Apklausos metu paaiškino jos užrašų knygelėje esančius įrašus (1 t., b. l. 80–83).

Liudytoja I. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jau devynis metus dirba “M” salone, kuris yra Klaipėdoje, PC “P”, (duomenys neskelbtini) . Pradėjo dirbti 2011 metais sausio mėnesį. Pokalbio metu tuometinė administratorė V išdėstė šias sąlygas: per mėnesį iš jos gautų pajamų 60 procentų atitenka UAB “A”, o likusieji 40 procentų atitenka jai. Pasirašė su UAB “A” darbo vietos nuomos sutartį, kurioje buvo numatyta nuomos mokesčio suma. Pokalbio metu jai taip pat buvo išaiškinta visa per mėnesį jos gautų pajamų paskirstymo sistema, t. y. kiek susimokėti už darbo vietą, kiek sumokėti UAB “A” ir kiek lieka jai. Nuo jos darbo pradžios šiame grožio salone iki šiol kiekvieną mėnesį ji įmonės direktoriui J. M. atiduoda dalį savo uždirbtų pinigų. Nėra nustatytas konkretus procentas, kurį ji turi atiduot J. Atiduodama suma sudaro dalį nuo suteiktos klientams paslaugos kainos. Ji kerpa tik vyrus ir vaikus. Yra UAB “A” nustatyti konkretūs suteikiamų paslaugų įkainiai: vyrų kirpimas 15 eurų, vaikų kirpimas 12 eurų, galvos plovimas 1 Eur, barzdos kirpimas 9 eurai. Nuo kiekvienos paslaugos dalis pinigų atitenka jai, o dalis UAB “A”, t. y. nuo 15 eurų 4,20 eurų atitenka jai ,o 10,80 eurų atitenka UAB “A”, nuo 12 eurų 3,50 eurų atitenka jai, o 8,50 eurų UAB “A”, nuo 1 euro 50 centų atitenka jai, o 50 centų UAB “A”, nuo 9 eurų 4 eurai atitenka jai, 5 eurai atitenka UAB “A”. Pavyzdžiui, pagal jos kiekvieną dieną vestus užrašus gali pasakyti, kad, pavyzdžiui, 2019 metų gegužės mėnesį už atliktas paslaugas iš klientų viso gavo 2095 eurų pajamų, iš kurių 900 eurų sumokėjo už darbo vietą (mokestį visada perveda bankiniu pavedimu į UAB “A” sąskaitą), jai atlyginimo liko 1034,53 eurų, o UAB “A” atstovui J. M. atidavė 225 eurus. Už sumokėtą (pervestą bankiniu pavedimu) darbo vietos nuomą kiekvieną mėnesį elektroniniu paštu iš UAB “A” gauna PVM sąskaitą faktūrą, o už sumokėtas sumas J. M. negauna jokio apskaitos dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą. Kiekvieną dieną ji pildo nustatytos formos lapelį, kuriame fiksuojama: kirpyklos adresas, kirpėjos vardas, darbo pradžia, darbo pabaiga, kiekvienos paslaugos rūšis ir kaina, bendra dienos apyvartos suma. Šiuos lapelius kiekvieną dieną surenka kirpyklos administratorė. Šiuo metu kirpykloje pamainomis dirba dvi administratorės: A. Ž. ir T. A.. Kokiu būdu tuos lapelius administratorės pateikia UAB “A”, nežino. Kiekvienos dienos apyvartą ir mėnesio paskaičiavimus ji rašo ir savo užrašų knygutėje. Kai kiekvieną mėnesį atvažiuoja J. M., su juo visada sutikrina visus jo turimus duomenis (jo suvestus pagal jos pačios pildytus aukščiau paminėtus nustatytos formos lapelius) su jos pačios vestais duomenimis ir viską sutikrinus, ji jam sumoka paskaičiuotą sumą nuo gautų pajamų. Būna atvejų, kad kažkiek nesutampa jų paskaičiuos sumos, kurias turi susimokėti jam, bet J. M. visada nurodo, kad paskaičiavimus daro jo kompiuteryje įdiegta programa, kuri negali klysti ir tokiu atveju būna beprasmiška su juo ginčytis ir jai tenka sumokėti jam pinigus pagal jo paskaičiavimus. Apklausos metu jai pateiktose lentelėse už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. grafose “I” ties eilute “ats” nurodytos pinigų sumos atitinka jos UAB A” direktoriui J. M. sumokėtas grynųjų pinigų sumas. Prie apklausos protokolo pridėjo savo užrašų knygutę su įrašais nuo 2014 m. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. (1 t., b. l. 85–121).

Liudytoja K. B. (buvusi M) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš 5 metus “P”, (duomenys neskelbtini), pamatė grožio saloną “M”. Paskambino į saloną, paklausė dėl darbo vietos. Jai perskambino už poros savaičių ir pakvietė pokalbiui. Bendravo su salono administratore Z. Z ją supažindino su salone nustatytomis darbo sąlygomis, mokamais mokesčiais. Dirba šiame salone nuo 2015 metų kirpėja. Iš pradžių dirbo turėdama individualios veiklos pažymą, o po 3 mėnesių įsigijo verslo liudijimą. Jai dirbant šiame salone ne kartą keitėsi nuomos mokesčių suma bei privalomų direktoriui sumokėti mokesčių suma. Nuomos mokestį ji moka už einamą mėnesį, pavyzdžiui, nuomos mokestį už rugpjūčio mėn. ji turėjo sumokėti pavedimu į nurodytą sąskaitą iki rugpjūčio mėn. 26 d. imtinai. Jai el. paštu yra atsiunčiama UAB “ A” išrašyta PVM sąskaita faktūra už nuomą. Grynais pinigais už nuomą nemokėjo. Pradėjus darbo dieną ji turėdavo pildyti lapelį, kur nurodydavo datą, salono pavadinimą, vardą, darbo laiko pradžią ir pabaigą, atliktus per dieną kirpimus ir gautą pinigų sumą. Darbo dienos pabaigoje tuos lapelius atiduodavo administratorei. Sau ji vesdavo užrašus kiek per dieną priėmė žmonių, kokias paslaugas ir už kokią sumą suteikė. Nuo per mėnesį uždirbtų pajamų kiekvieną mėnesį įmonės direktoriui J. M. ji atiduoda dalį savo uždirbtų pinigų. Nėra nustatyta konkretaus procento, kurį ji turi atiduoti. Atiduodama suma susidaro nuo jos klientams suteiktų paslaugų. Pvz., birželio 2 d. ji apkirpo du vyrus ir nuo 30 jos uždirbtų eurų sau uždirbo 8,40 Eur, o 21,60 Eur atidavė J. M.. Už moterišką kirpimą jai lieka 6,20 Eur, už moterišką sušukavimą 6 Eur, už vaikišką kirpimą 3,50 Eur. Papildomą mokestį sumoka kito mėn. 5–12 dienomis, kai atvažiuoja J. Už 2019 m. birželio mėn. ji sumokėjo 2019 m. liepos mėn. pradžioje. Pagal jos kiekvieną dieną vestus užrašus gali pasakyti, kad 2019 m. birželio mėn. ji iš viso iš klientų gavo 2087 eurus, sumokėjo 900 Eur nuomos mokestį bankiniu pavedimu, atidavė direktoriui 251 eurą kaip papildomą mokestį, jai liko atlyginimo 1040 eurų. Su direktoriumi susiderindavo visus jo turimus duomenis pagal priimtus užsakymus ir pagal jos užrašų knygoje surašytus duomenis. Ne visada sutapdavo jos uždirbta pinigų suma su direktoriaus turimais duomenimis. Jis duomenis lygino pagal programos duomenis. Sumokėtai pinigų sumai direktorius neišrašydavo jokio apskaitos dokumento (1 t., b. l. 123–127).

Liudytoja I. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2008 metų dirba grožio salone “M”, esančiame Klaipėdos PC “P”. Buvo nustatyta, kad jai nuo vieno aptarnauto kliento lieka 40 proc. gauto užmokesčio, o kirpyklos savininkams atitenka 60 proc. Iš tų 60 proc. ji pavedimu pagal pateiktas sąskaitas faktūras apmokėdavo už nuomą, o likusius grynuosius pinigus reikėdavo perduoti UAB “A” atsakingiems asmenims ir beveik visada ji pinigus perduodavo A. Ž. arba J. M.. Jei iš tų 60 proc. neužtekdavo pinigų sumokėti nuomos mokesčio pagal pavedimą, tai UAB “A” vadovai šią sumą kompensuodavo patys, t. y. duodavo grynųjų pinigų, kad ji galėtų apmokėti nuomos mokestį pagal sąskaitą. Ji turėdavo vesti klientams suteikiamų paslaugų apskaitą, t. y lapeliuose žymėdavo datą, suteiktą paslaugą, kainą, kas suteikė paslaugą. Šiuos lapelius kiekvienos darbo dienos pabaigoje palikdavo administratorei A. Ž.. Apklausos metu jai buvo parodytos lentelės “ (duomenys neskelbtini) ”, kuriose yra jos vardas ir šalia prie simbolio “ats” parašytos pinigų sumos, ir ji patvirtino, kad šios sumos atitinka jos sumokėtų grynųjų pinigų sumai (1 t., b. l. 131–136).

Liudytoja N. Z. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2016 m. dirba grožio salone “M” Klaipėdos PC “P”. Salono administratorė A. Ž. ją informavo, kad už atliktą kirpimą dalis pinigų bus jos atlyginimas, o kita suma bus skirta nuomai ir kas viršys nuomą, tuos pinigus ji turės atiduoti UAB “A” direktoriui J. M.. Pvz., vyriškas kirpimas kainuoja 15 Eur, tai iš tos sumos 4,20 Eur yra jos atlygis, o likusi suma yra renkama nuomai, ir surinkus pinigus, kuriuos reikėjo sumokėti už nuomą, nuo kirpimo likusią sumą, atskaičius jos atlygį, atiduodavo J. M.. Nuo vaikiško kirpimo, kuris kainuoja 12 Eur, jos atlygis sudaro 3,50 Eur, likusią sumą, surinkus reikiamą sumą mokėtiną už nuomą, taip atiduodavo J. M.. Kiekvieną dieną ji pildydavo apyvartos lapelius, kuriuos atiduodavo A. Ž.. Kainas už paslaugas nustato UAB “A” atsakingi asmenys. J. M. kiekvieną mėnesį atvažiuodavo surinkti grynųjų pinigų. Kirpėjos iš anksto žinodavo, kada atvažiuos J. M. ir kiek reikia pinigų jam atiduoti. Padavus grynuosius pinigus, J. M. juos perskaičiuodavo. Su savimi visuomet atsiveždavo kompiuterį. Kompiuterio ekrano ji nematydavo, tačiau jeigu suma nesutapdavo, J. M. pasakydavo kiek pinigų trūksta. J. M. iš anksto žinojo kokią sumą kirpėjos turi jam duoti. Apklausos metu jai buvo parodytos lentelės, kurių viršuje parašyta “ (duomenys neskelbtini)“, kuriose prie jos vardo “N” ir simbolio “ats” parašytos įvairios sumos. Tai sumos pinigų, kuriuos ji galėjo duoti J. M. grynaisiais. Grafoje “n” yra parašytas skaičius “900”. Tai buvo nuomos mokestis, kurį mokėdavo pavedimu (1 t., b. l.138–144).

Liudytoja R. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra kirpėja, nuo 2017 m. sausio mėn. jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), grožio salone “H”. Nuomojasi darbo vietą iš UAB “A”. Už nuomą moka bankiniu pavedimu nuo pat 2017 m. Taip pat papildomai duoda J. M. grynaisiais pinigais. Apklausos metu jai buvo parodyta lentelė pavadinimu “ (duomenys neskelbtini)”. Šios lentelės anksčiau nėra mačiusi. Lentelėje esančius vardus atpažįsta. Šie vardai yra jos kolegų. Lentelėje prie vardo “R” žemiau yra parašyta suma 3080, kuri atitinka 2019 m. rugpjūčio mėn. jos gautas pajamas. Kiek tą mėnesį davė J. M. grynaisiais pinigais pasakyti, negali, nes neatsimena. Prie simbolio “ats” nurodyta suma neatitinka realios sumos, kurią ji galėjo duoti J. M. grynaisiais pinigais. Prie simbolio “d” parašyta suma reiškia jos to mėnesio atlyginimą. Parodytoje analogiškoje lentelėje pavadinimu “ (duomenys neskelbtini)” prie simbolio “ats” parašyta sumą 1170, tai suma, kurią ji atidavė J. M.. Analogiškose lentelėse esančios pinigų sumos prie simbolio “ats” atitinka tas sumas, kurias ji atiduodavo J. M. grynaisiais pinigais. J. M. atiduodamos grynųjų pinigų sumos priklausė nuo kirpimo kainos. Moteriškas kirpimas kainuoja 13 Eur ir nuo tos sumos jai lieka 7 Eur, vyriškas kirpimas kainuoja 10 Eur ir nuo tos sumos jai lieka 4 Eur, pensininko kirpimas kainuoja 6 Eur ir nuo tos sumos jai lieka 3 Eur. Likusią kainos dalį sudaro nuomos mokestis, išlaidos darbo priemonėms ir jei lieka grynųjų pinigų, juos turi atiduoti J. M. (1 t., b. l. 165–170).

Liudytoja B. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 m. dirba grožio salone “M” Klaipėdos PC “P”. Su administratore A. Ž. aptarė darbo sąlygas. Jai pasakė, kad darbo vietos nuomos kaina bus 500 Eur. Nuo vyriško kirpimo, kuris kainuoja 14 Eur, jai liks 4,2 Eur, nuo vaikiško kirpimo, kuris kainuoja 10 Eur, jai liks 3,4 Eur. Sutarė, kad visas darbo priemones ji pirks pati. Administratorė Z jai paaiškino, kad ji turės pildyti nustatytos formos lapelius, kuriuose rašys aptarnautų klientų skaičių, datą, už paslaugas gautas pinigų sumas. Z jai paaiškino, kad ji turės susirinkti sau algą, tada sumokėti nuomą ir jei liks grynųjų pinigų, juos reikės atiduoti šeimininkui J. M.. Už nuomą visada mokėdavo bankiniu pavedimu. Iš gautų iš klientų pajamų pasiskaičiuodavo sau algą pagal aptartus tarifus, tada sumokėdavo nuomą, o jei likdavo pinigų, juos atiduodavo J. M., kuris atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini), arba A. Ž.. Kiekvieną dieną pildydavo nustatytos formos lapelius, kuriuose žymėdavo kiek klientų aptarnavo ir kiek pinigų gavo. Tie lapeliai būdavo pas Z. Kaip supranta, tuos lapelius pildydavo tam, kad kirpyklos šeimininkas žinotų, kiek pinigų ji uždirbo ir kiek ji turės jam sumokėti. Ji turi pasidariusi tų lapelių kopijas už 2019 m. balandžio– rugpjūčio mėn. Apklausos metu jai buvo parodyta lentelė pavadinimu “(duomenys neskelbtini)”, kurioje ties vardu “B” yra nurodyta jos surinkta už kirpimus 2019 m. liepos mėn. suma, t. y. iš viso gavo 1602 Eur. “d” eilutėje nurodytas jos atlyginimas - 663,1 Eur, “n” eilutėje nurodyta suma, kurią turi sumokėti už darbo vietos nuomą (900 Eur), eilutėje “duo” nurodyta suma (35 Eur), kurią jai primokėjo šeimininkas J, kadangi liepos mėnesį ji nesurinko 900 Eur nuomos mokesčiui sumokėti, ir eilutėje “vi” nurodyta suma, kiek ji yra skolinga, t. y. 5,9 Eur (1 t., b. l. 177–180). Liudytoja B. J. 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė savo mobilųjį telefoną, iš kurio nuotraukos su ataskaitomis (apyvartos lapeliais) už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., iš viso 139 nuotraukos, buvo perkeltos į kompaktinį diską (1 t., b. l. 161–184).

Liudytoja L. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2016 m. pradėjo dirbti Klaipėdos PC “P” grožio salone “M”. Bendravo su administratore A. Ž.. Administratorė Z jai paaiškino, kad ji turės mokėti nustatyto dydžio darbo vietos nuomos mokestį ir už atliktus kirpimus gaus nustatytą pinigų sumą: už vyrišką kirpimą, kurio kaina 15 Eur, gaus 4,20 Eur, už vaiko kirpimą, kurio kaina 10 Eur, gaus 3,50 Eur, už barzdos skutimą gaus 2 Eur. Be to, ji turėjo pildyti nustatytos formos lapelius, kuriuose turėjo rašyti aptarnautų klientų skaičių, datą, už paslaugas gautas pinigų sumas. Dirbo pagal verslo liudijimą. Pinigų likutį nuo surinktos apyvartos ji privalėjo atiduoti šeimininkui J. M., kuris iš (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo kiekvieną mėnesį. Pasibaigus kiekvienam mėnesiui, pasiskaičiuodavo pagal sutartą tarifą pagal atliktus kirpimus sau algą ir tą sumą pasilikdavo sau, po to sumokėdavo nustatytą nuomos mokestį bankiniu pavedimu, o likusią sumą atiduodavo J. M.. Su juo asmeniškai turi atsiskaityti kiekviena kirpėja. Nustatytos formos lapelius ji yra nusifotografavusi. Taip pat turi sąsiuvinį, kuriame nuo 2019 m. vasario mėn. rašė nukirptų klientų skaičių ir gautų pinigų sumą. Sąsiuvinį pateikė prie apklausos protokolo (1 t., b. l. 186–188). Liudytoja L. T. 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė savo mobilųjį telefoną, iš kurio nuotraukos su apyvartos lapeliais už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., iš viso 75 nuotraukos, buvo perkeltos į kompaktinį diską (1 t., b. l. 188–191).

Liudytoja R. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio pradėjo dirbti grožio salone “M”, prekybos centre “P”, Klaipėdoje. Darbo sąlygas aptarė su A. Ž.. J. M. pažįsta kaip įmonės UAB “A” savininką. Prieš ateidama dirbti galvojo, kad bus įdarbinta į UAB “A”, tačiau sužinojo, kad reikės išsiimti verslo liudijimą. A. Ž. jai pasakė, kad nuo atlikto darbo, tai yra nuo kirpimo sumos, tam tikra dalis atitenka jai, t. y. nuo vyriško kirpimo, kuris kainavo 15 Eur, jai likdavo 4,20 Eur, vaikiškas kirpimas kainavo 12 Eur ir nuo šio kirpimo jai likdavo 3,50 Eur, nuo galvos plovimo, kuris kainavo 1 Eur, jai likdavo 50 centų. Kiekvieną atliktą paslaugą žymėdavo dienos apyvartos lapelyje. Ten žymėdavo paslaugos pradžios laiką ir pabaigą, paslaugos rūšį ir pinigų sumą. Dienos apyvartos lapelius atiduodavo A. Ž.. J. M. reikėdavo atiduoti grynaisiais pinigais tai, kas likdavo, kai iš bendros apyvartos nuo kiekvieno kirpimo pasilikdavo nustatytą sumą sau, o iš likusių pinigų bankiniu pavedimu sumokėdavo nuomos mokestį. Grynuosius pinigus atiduodavo J. M. prekybos centro “P” kambarėlyje. Atvažiavęs J. M. jai pasakydavo kiek jam reikia paduoti grynųjų pinigų. Šias sumas jis pasakydavo iš kompiuterio, kurį atvažiuodamas atsiveždavo, duomenų. Pinigus J. M. perskaičiuodavo, bet juos paėmęs jokio dokumento jai neišduodavo. Pati ji niekur neskaičiuodavo nei kiek atlyginimo jai lieka, nei kiek pinigų turi atiduoti J. M.. Apklausos metu jai buvo parodyta lentelė pavadinimu “ (duomenys neskelbtini) ”, kurioje prie jos vardo “R” yra parašytos įvairios sumos. Suma “2605” galėjo būti jos mėnesio apyvarta. Nežino ką reiškia suma “1200” Eur, parašyta prie trumpinio “ats”, tačiau tokią sumą galėjo duoti J. M. grynaisiais pinigais už 2019 m. liepos mėnesį, nes liepos mėnesį buvo daugiau klientų. Skaičius “1800” prie trumpinio “n” yra nuomos mokestis už 2 mėnesius. Ką reiškia suma prie trumpinio “duo”, nežino. Analogiškoje parodytoje lentelėje pavadinimu “ (duomenys neskelbtini) ” prie trumpinio “ats” parašyta suma “345” yra suma, kurią ji galėjo duoti J. M. (1 t., b. l. 194–199).

Liudytoja N. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 10 metų su pertraukomis dirba manikiūrininke pagal individualios veiklos pažymą salone “M” Klaipėdos PC “P”. Moka darbo vietos nuomos mokestį, kurį pagal sutartį pavedimu perveda UAB “A”. Jos mėnesio apyvartos siekia apie 1000 Eur. Dienos apyvartas ji žymi lapeliuose, kuriuos jai duoda salone ir pasibaigus dienai šiuos lapelius taip pat palieka salone. 60 procentų apyvartos likdavo jai, o 40 procentų apyvartos priklausė UAB “A”. Iš tų 40 procentų ji pervesdavo nuomos mokestį, o likusius pinigus atiduodavo J. M., kai šis atvykdavo į saloną. J. M. atsiveždavo kompiuterį, kuriame buvo surašytos fiksuotos sumos, kurių ji nematydavo. Apklausos metu jai buvo parodyta lentelė pavadinimu “ (duomenys neskelbtini) ”, kurioje prie jos vardo “N” ir trumpinio “ats” parašyta “208”. Tai suma, kurią ji davė J. M. (2 t., b. l. 3–7).

Liudytoja O. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. grįžusi iš Anglijos ieškojosi darbo ir internete rado skelbimą, kad ieškoma kirpėja Klaipėdoje. Paskambino skelbime nurodytu numeriu ir susitiko su A. Ž. ant suoliuko šalia grožio salono “M” Klaipėdos prekybos centre “P”. Pokalbio metu A. Ž. jai nieko nesakė apie jokius papildomų pinigų rinkimus, tik aptarė bendrus dalykus. Vėliau ji pastebėjo, kad A. Ž. atlieka skaičiavimus ir pasako, kiek konkrečiai reikia J. M. atiduoti grynaisiais pinigais. Vėliau ji paklausė A. Ž., kodėl reikia pinigus grynaisiais atiduoti J. M.. A. Ž. paaiškino, kad pas juos yra tokia tvarka, padavė jai įkainius ir pasakė, kad gali pati pasiskaičiuoti. Pagal įkainius buvo taip, kad nuo parduoto abonemento jai lieka 5 Eur ar 4 Eur ir jeigu tuo pat metu iš karto pagal abonementą kerpa žmogų, tai jai lieka 9 Eur, o likusi suma atitenka J. M.. Visus pinigus kaupdavo pas save. Kiekvieną mėnesį iš bendrai surinktos mėnesio apyvartos reikėdavo apmokėti oficialią nuomos kainą, kuri buvo 900 Eur, ir tam tikrą sumą reikėdavo atiduoti J. M.. Tą sumą pasakydavo A. Ž.. J. M. surinkdavo pinigus prekybos centro “P”, esančio Klaipėdoje, grožio salono “M” kambariuke. Jis atvykęs su savimi atsinešdavo pilkos spalvos kuprinę ir kompiuterį. Kompiuteryje yra mačiusi kažkokias lenteles su skaičiukais, tačiau detaliai neatkreipė dėmesio, kas juose yra parašyta. J. M. pasižiūrėjęs į kompiuterio jai pasakydavo, kiek ji turi jam sumokėti grynaisiais pinigais. Gavęs grynuosius pinigus, jis juos perskaičiuodavo ir jeigu trūkdavo kiek nors pinigų, jis pasakydavo kiek trūksta. Apklausos metu jai parodytoje lentelėje pavadinimu “(duomenys neskelbtini)”, kurioje surašyti jos kolegių vardai ir skaičiai. Ties jos vardu “O” ir ties simboliu “ats” parašyta suma “1300”. Tai gali būti ta suma, kurią ji sumokėjo J. M. už 2018 m. gegužės mėnesį. Prie simbolio “d” parašyta suma “868,3” ir tai galėjo būti jai likusi suma už 2018 m. gegužės mėn. kaip darbo užmokestis. Pagal tuos salono įkainius jai likdavo 4,50 Eur, kai vyriškas kirpimas kainuodavo 15 Eur, o už moterišką kirpimą, kuris kainavo 18 Eur, jai likdavo ne mažiau kaip 6 Eur (2 t., b. l. 10–15).

Liudytoja A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo grožio salone “M” Klaipėdoje prekybos centre “P” manikiūrininke. Dirba pagal individualios veiklos pažymą. Ji pildydavo darbo dienos apyvartos lapelius, kuriuos darbo dienos pabaigoje atiduodavo A. Ž.. Pinigus už darbo vietos nuomą pervesdavo bankiniu pavedimu. J. M. reikėdavo duoti grynais pinigais. Būdavo, kad nuo apyvartos kiekvieną mėnesį ji turėdavo J. M. atiduoti 40 procentų. Nuo apyvartos 60 procentų gautų pinigų priklausė jai, o 40 procentų – J. M.. Iš tų 40 procentų reikėdavo sumokėti nuomos mokestį ir jeigu sumokėjus nuomos mokestį likdavo pinigų, likutį reikėdavo atiduoti J. M.. Tos sumos nebūdavo labai didelės, įvairios, kartais būdavo, kad jam nieko neduodavo, nes paprasčiausiai nesurinkdavo tiek pinigų, kiek reikėdavo sumokėti už nuomą. Apklausos metu jai parodytoje lentelėje pavadinimu “ (duomenys neskelbtini) ”, ties jos vardu ir simboliu “ats” parašyta suma “760” gali būti ta suma, kurią ji sumokėjo J. M.. Apklausos metu jai parodytoje lentelėje pavadinimu “(duomenys neskelbtini)”, ties jos vardu ir simboliu “ats” parašyta suma “498” atitinka tą pinigų sumą, kurią ji galėjo duoti J. M. (2 t., b. l. 18–23).

Liudytoja V. M. (buvusi G) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba kirpėja grožio salone “H” (duomenys neskelbtini) , nuo 2019 m. vasario mėnesio, tikslios dienos ji neatsimena. Kolegės jai pasakė, kiek kainuoja kirpimai ir kiek nuo kiekvieno kirpimo turi pasiimti sau ir kiek turi atiduoti įmonės vadovams. Nuo vyriško kirpimo, kuris prieš mėnesį laiko kainavo 7 Eur, šiuo metu kainuoja 8 Eur, sau pasilieka 3,20 Eur, o likusius turi atiduoti J. M.. Ji pildydavo dienos apyvartos lapukus, kuriuose reikėdavo rašyti kirpimo rūšį ir kainą. Pavyzdžiui, dienos apyvartos lapelyje ji rašydavo trumpinius “vyr”, kuris reikšdavo vyrišką kirpimą ir prie šio simbolio parašydavo sumą, pvz. 8 Eur. Moteriško kirpimo simbolis būdavo “mot”, prie jo parašydavo moteriško kirpimo kainą, kuri buvo 8 Eur, o šiuo metu yra 10 Eur. Nuo moteriško kirpimo jai lieka 5,20 Eur. Vaikiškas kirpimas kainavo 6 Eur, o šiuo metu 7 Eur, ir kirpėjoms lieka 3 Eur. Pensininko kirpimas kainuoja 5 Eur, o joms lieka 3 Eur. Prieš porą dienų pensininko kirpimo kaina padidėjo iki 6 Eur. Būtent nuo tų sumų ji susirinkdavo savo atlyginimą, iš kurio turėdavo sumokėti nuomos mokestį ir jeigu likdavo perteklinių pinigų, juos reikėdavo atiduoti J. M.. Pinigų susirinkti J. M. atvykdavo kartą per mėnesį. J. M. atvykęs visada užeidavo į mažą patalpą, kuri yra kaip jų virtuvėlė. Jis atsiveždavo kompiuterį. Kas būdavo jo kompiuterio ekrane, ji nematydavo, nes kompiuterio ekrano nugarėlė buvo atsukta į ją ir ekrane esančio turinio nematydavo. Kiekvieną mėnesį atiduodavo J. M. nuo 250 Eur iki 300 Eur, tikslių sumų neatsimena (2 t., b. l. 45–51).

Liudytoja G. S. (buvusi J) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2013 m. vasario mėnesio dirba grožio salone “H”, esančiame (duomenys neskelbtini) . Dirba pagal verslo liudijimą. Moka nuomos mokestį, kuris iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio buvo 500 Eur. Šį mokestį ji perveda į UAB “A” sąskaitą. Kartais, ne kiekvieną mėnesį, jai tekdavo mokėti grynaisiais pinigais J. M. įvairias sumas nuo 100 Eur. Tikslių mokėtų sumų ji neatsimena. J. M. vidutiniškai atvažiuodavo kas 2 mėnesius. Grynuosius pinigus ji paduodavo jam jų salono kambariuke – virtuvėlėje. Jis atvykęs su savimi turėdavo kompiuterį ir kažkokius užrašus. Apklausos metu jai parodytoje lentelėje pavadinimu “ (duomenys neskelbtini)” yra surašyti vardai jos kolegių, kurios dirba (duomenys neskelbtini) esančiame salone. Prie trumpinio “ats” parašyta suma “155” galėjo būti ta suma, kurią ji atidavė J. M., tačiau tų sumų, kurias jam atidavė, ji neatsimena. Lentelėje prie trumpinio “d” esanti suma “1373” galėjo būti jai likusi pinigų suma. Kartais ji tiek uždirbdavo (2 t., b. l. 86–94).

Liudytoja I. N. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie UAB “A” grožio salonuose dirba apie 18 metų pagal verslo liudijimą. Iš pradžių apie mėnesį dirbo grožio salone (duomenys neskelbtini), o vėliau pradėjo dirbti ir tebedirba grožio salone “H” (duomenys neskelbtini) Iki 2019 m. rugsėjo mėnesio jos mokamas nuomos mokestis buvo 900 Eur. Nuomos mokestį pervesdavo bankiniu pavedimu. Be oficialaus nuomos mokesčio J. M. jos paprašo, kad jam duotų grynaisiais pinigais tiek, kiek ji gali. J. M. jai pasako: “duok kiek gali” ir viskas. Jis sumos iš anksto nesako. J. M. pasikviesdavo į grožio salono virtuvėlę pasišnekėti. J. M. sėdėdamas kambariuke turėdavo su savimi kompiuterį, tačiau ne visada. Dažniausiai ji turėdavo ir duodavo jam grynųjų pinigų, kurių sumos būdavo nuo 100 iki 300 Eur. Apklausos metu jai parodytose lentelėse pavadinimu “ (duomenys neskelbtini) ”, “ (duomenys neskelbtini) ”, “ (duomenys neskelbtini) ”, “ (duomenys neskelbtini) ”, “ (duomenys neskelbtini) ”, “ (duomenys neskelbtini) ”, “ (duomenys neskelbtini) ”, “ (duomenys neskelbtini) ”, kurių anksčiau ji nėra mačiusi, yra nurodyti jos ir jos kolegių vardai. Prie trumpinio “d” nurodytos sumos yra panašios į jai liekančio atlyginimo, atskaičius visus mokesčius, sumas. Prie trumpinio “ats” nurodytos sumos yra didelės ir ji tokių didelių sumų J. M. nemokėjo, išskyrus “182” ir “186” sumas, kurias galėjo sumokėti. Ji pildydavo dienos apyvartos lapelius, kuriuos dienos pabaigoje sudėdavo į segtuvą, esantį salone (2 t., b. l. 102–116).

Liudytoja O. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad grožio salone “H” (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2013 ar 2014 m. kirpėja pagal verslo liudijimą. Už darbo vietos nuomą moka 900 Eur, kuriuos pervesdavo bankiniu pavedimu į UAB “A” sąskaitą. Dar tekdavo papildomai grynais pinigais duoti J. M., kuris atvažiuodavo į grožio saloną. Jam mokėdavo ne kiekvieną mėnesį tiek, kiek galėdavo duoti. J. M. jai nesakydavo kiek konkrečiai ji turi duoti. Žino, kad 2019 m. liepos mėn. jam davė 300 Eur, o balandžio mėn. ne mažiau kaip 200 Eur. 2018 m. jam galėjo tik vieną kartą duoti 300 Eur. Daugiau kaip 300 Eur ji niekada J. M. nemokėjo. Apklausos metu jai parodytų lentelių pavadinimu “sausio 19-02”, “sausio 19-03”, “sausio 19-04”, “sausio19-05”, “sausio19-06”, “sausio19-07”, ji nėra mačiusi, kokie skaičiai ten nurodyti, nežino. Lentelėse nurodyti jos kolegių vardai. Prie trumpinio “ats” parašytos didelės sumos, bet tokių didelių sumų ji J. M. nedavė. Ji pildydavo dienos apyvartos lapelius, kuriuos dienos pabaigoje sudėdavo į į segtuvą, esantį salone (2 t., b. l. 130–141).

Liudytoja G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 m. lapkričio-gruodžio mėn. dirba kirpėja grožio salone “M” prekybos centre “T”, esančiame (duomenys neskelbtini) . Salone dirba 6 kirpėjai ir dvi manikiūristės. Prieš tai nuo 2004 ar 2005 metų dirbo grožio salone “H”. J. M. ir R. M. pažįsta nuo pat darbo pradžios. Salone “M” yra šios kainos: vyriškas kirpimas kainuoja 15 Eur, nuo šios sumos jai kaip atlyginimas lieka 5 Eur, moteriškas kirpimas kainuoja 18 Eur, nuo šios sumos jai kaip atlyginimas lieka 8 Eur, nuo vaikiško kirpimo, kuris kainuoja 12 Eur, jai lieka 4 Eur. Visus pinigus, gaunamus iš klientų, ji surenka pati ir paskutinę mėnesio dieną arba kito mėnesio pradžioje ji namuose juos susiskaičiuoja ir pasiskaičiuoju savo atlyginimą pagal aukščiau minėtus koeficientus. Pavyzdžiui, jeigu ji surenka per mėnesį 3000 Eur apyvartos, tai iš jos ji pasiskaičiuoja savo atlyginimą pagal atliktų kirpimų rūšį ir kiekį. Tuomet pasiėmusi savo atlyginimą, ji sumoka nuomos mokestį, kuris yra 900 Eur. Nuomą visada mokėdavo bankiniu pavedimu. Iš likusių pinigų ji nusiperka priemones, reikalingas kirpimui, ir likusius pinigus atiduoda J. M.. J. M. atvažiuodavo į grožio saloną susirinkti pinigų ir užeidavo į grožio salone esančią virtuvėlę. Su savimi jis atsinešdavo kuprinę ir iš jos išsitraukdavo kompiuterį. Kompiuterio ekrano ir jokių lentelių ar kitų duomenų ji nematydavo. Kai jam paduodavo grynus pinigus, jis persiskaičiuodavo ir kažką kompiuteryje pažymėdavo. J jai nepasakydavo, kokią sumą ji jam turi duoti. Ji jam tiesiog paduodavo perteklinius pinigus ir jis juos susiskaičiuodavo. Kai atvykdavo J. M. pasiimti grynųjų pinigų, tai visos kirpėjos eidavo pas jį į kambariuką. Kiek kitos mokėdavo J. M., nežino. Jų salone buvo pardavinėjami abonementai, kurie vadinosi abonementai “VIP”. Šis abonementas kainuodavo 50 Eur. Šį abonementą galėjo įsigyti tiek vyrai, tiek moterys. Su abonementu buvo galima apsikirpti tik jų salone. Gautus pinigus už abonementus ji pasiima sau, t. y. suma, kurią ji gauna už abonementą, įeina į bendrą apyvartą. Tačiau skaičiuodama sau atlyginimą ji prisiskaičiuoja tuos parduotus abonementus ir pinigus pasiima sau. Ji pildydavo dienos apyvartos lapelius, kuriuos dienos pabaigoje sudėdavo į segtuvą, esantį salone (2 t., b. l. 144–163).

Liudytoja E. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo 2017 m. ji dirbo pagal verslo liudijimą kirpėja grožio salonuose “H”. Nuo 2017 m. iki 2018 m. liepos mėnesio dirbo grožio salone “H”, esančiame (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. liepos mėnesio pradėjo dirbti salone, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiekvieną mėnesį moka nuomos mokestį, kurį perveda bankiniu pavedimu. Nuomos mokestis buvo 600 Eur, o dabar yra 1000 Eur. Kartais tenka J. M. duoti grynaisiais pinigais, tačiau ne kiekvieną mėnesį. Neatsimena, kaip reikėjo paskaičiuoti jai liekančią uždarbio dalį. J. M. atvykęs pasakydavo sumą pinigų kiek reikia sumokėti. Apklausos metu jai parodytų lentelių pavadinimu “Baze2019-05”, “Baze2019-06”, “Baze2019-07”,”Baze2019-08” anksčiau nėra mačiusi. Jose nurodyti jos kolegių vardai. Ką reiškia surašyti skaičiai, nežino. Prie trumpinio “ats” nurodytos sumos yra didesnės, nei ji mokėjo J. M.. Ji galėjo mokėti iki 250 Eur. Tos sumos, kurios lentelėse yra iki 250 Eur, gali būti panašios į tas, kurias ji mokėjo, bet kitos yra per didelės Ji pildydavo dienos apyvartos lapelius (2 t., b. l. 170–175).

Liudytoja Z. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2014 m. gruodžio mėn. dirba kirpėja (duomenys neskelbtini), esančiame grožio salone “H”. Nuomos mokestį už darbo vietą moka bankiniu pavedimu į UAB “A” sąskaitą. Taip pat moka J. M. grynaisiais pinigais mokestį, už kuriuos jis jai jokio dokumento neduodavo. Sumų neatsimena. Jos yra surašytos jos užrašų knygutėje, bet jos netikslios ir nereiškia, kad tiek jam ir atiduodavo. Būdavo, kad J. M. pasako kiek jam reikia sumokėti iš anksto, tačiau kartais abu skaičiuodavo ir žiūrėdavo ar ji gali sumokėti visą jo pasakytą sumą. Būdavo ir taip, kad jis pasakydavo, kad tik pusę tos sumos ji gali sumokėti. Suma priklausydavo nuo žmonių srauto. Vyriškas kirpimas kainuoja 8 Eur, nuo kurių jai atitenka 3,20 Eur, o J. M. likusi suma. Pensininko kirpimas kainuoja 5 Eur, nuo jo jai lieka 3 Eur. Iš tų jai liekančių sumų ji paskaičiuoja savo atlyginimą. Iš likusių klientų sumokėtų pinigų ji sumokėdavo nuomos mokestį, kuris iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo 500 Eur, ir jei dar likdavo pinigų, juos atiduodavo J. M.. Apklausos metu jai buvo parodytos lentelės pavadinimu”(duomenys neskelbtini) ”, “(duomenys neskelbtini) ”, kurių anksčiau ji nėra mačiusi. Jose nurodyti jos kolegių vardai, bet ką jose reiškia įrašyti skaičiai, nežino (3 t., b. l. 1–10).

Liudytoja A. M.-P apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad darbo vietą UAB “A” susirado internete. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) prekybos centro “P” grožio salone “M”. Pradėjo dirbti nuo 2018 m. pabaigos ar nuo 2019 m. pradžios. Darbo pokalbio metu R. M. jai pasakė, kad jo salone visi dirba su patentu arba individualios veiklos liudijimu. R. M. neaiškino, kas nustato kainas, tačiau šios kainos, jai atėjus dirbti, jau buvo nustatytos. R. M. jai pasakė, kad reikia dalį iš klientų gautų pinigų atiduoti jam. Vyriškas kirpimas kainuoja 15 Eur, tai nuo tos sumos kirpėjoms atitenka 6 Eur. Šis tarifas galioja visoms kirpėjoms, dirbančioms (duomenys neskelbtini) . Moteriškas kirpimas kainuoja 20 Eur, tai nuo šio kirpimo 10 Eur atitenka jai, o 10 Eur atitenka J. M.. Užrašų ji nevesdavo, tačiau ji nusifotografuodavo dienos apyvartos lapelį. Apie tai, kad reikia pildyti dienos apyvartos lapelius, jai pasakė kolegės. Jos paaiškino, kad reikia kiekvieną kirpimą įrašyti, t. y. parašyti kirpimo rūšį ir kainą. Tuos lapelius palikdavo salone. Kolegės taip pat jai paaiškino, kad reikės pardavinėti kuponus. Kuponai buvo skirti tik vyrams. Kupono kaina, t. y. abonemento kaina buvo 50 Eur. Su šiuo abonementu galima apsikirpti 5 kartus. Nuo parduoto abonemento jai atitekdavo 4 Eur, o likusi suma atitekdavo “bosams”, t. y. J su R. Apklausos metu jai parodytoje lentelėje pavadinimu “ (duomenys neskelbtini) ”, prie jos vardo “AM” žemiau yra nurodytos įvairios sumas. Patvirtino, kad 2018 m. gruodžio mėnesį uždirbo 778 Eur ir visą šią sumą ji atidavė J. Kai reikėjo jai visus pinigus atiduoti J, ji buvo pasipiktinusi, nesuprato, kodėl ji turi atiduoti pinigus J. Apklausos metu jai parodytoje analogiškoje lentelėje pavadinimu “ (duomenys neskelbtini) ”, ties jos vardu ir grafa “ats” parašyta suma “1132”, o žemiau šios sumos yra skaičius “200”. 1132 Eur buvo jos darbo užmokestis, o 200 Eur ji davė J. Paaiškino, kad tokios pačios skaičių reikšmės yra ir prie kitų jai apklausos metu parodytų lentelių (3 t., b. l. 13–31).

Liudytoja L. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2005 ar 2006 m. dirbo kirpėja grožio salone “M”, esančiame Vilniau PC “P”, o nuo 2017 m. pradžios dirba (duomenys neskelbtini), esančiame grožio salone “M”. Šiuo salono vadybininkė yra R. B.. Ji mokėjo darbo vietos nuomos mokestį ir dar papildomai mokėjo J. M. grynaisiais pinigais. Jam atiduodamos pinigų sumos buvo įvairios ir priklausydavo nuo apyvartos. J. M. niekada iš anksto nepasakydavo, kiek jam reikia sumokėti. Mokamas sumas ji parinkdavo pati ir paskaičiuodavo, ar gali jam duoti pinigų ar ne. Atiduodama pinigų suma būdavo nuo 100 iki 300 Eur, tačiau ne kiekvieną mėnesį. Kiekvieną dieną pildydavo dienos apyvartos lapelius, kuriuos padėdavo į salone esantį segtuvą. Apklausos metu jai parodytas lenteles pavadinimu “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)” mato pirmą kartą. Jose nurodyti jos bendradarbių vardai. Ką reiškia ties jos vardu nurodytos sumos, nežino. Lentelėje “(duomenys neskelbtini)” ties trumpiniu “ats” parašyta suma “328” gali būti ta suma, kurią ji atidavė J. M.. Parodytoje lentelėje “(duomenys neskelbtini)” ties jos vardu ir trumpiniu “ats” parašyta suma “863”. Neatsimena, ar tokią sumą galėjo duoti J. M.. Galėjo būti, kad buvo jam skolinga už nuomą (3 t., b. l. 34–41).

Liudytoja R. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba kirpėja grožio salone “H”, esančiame (duomenys neskelbtini) , pagal verslo liudijimą. Darbo vietos nuomos mokestį ji moka bankiniu pavedimu į UAB “A” sąskaitą. Jai buvo nurodyti konkretūs įkainiai už kirpimus ir konkreti dalis, kuri priklausydavo jai. Pvz., vyriškas kirpimas kainuoja 5,50 Eur, tai 3,20 Eur lieka jai, o likę 2,30 Eur priklauso UAB “A”. Moteriškas kirpimas kainuoja 7,50 Eur, tai 5,20 Eur lieka jai, o 2,30 Eur UAB “A” ir t. t. Įkainiai už kirpimus keitėsi. Visus aptarnautus klientus ir iš jų gautas sumas registravo klientų žiniaraščiuose – pavieniuose lapeliuose. Šiuos lapelius kas savaitę ar dvi surinkdavo administratorė R, J ar R. M.. Iš UAB “A” priklausančios klientų sumokėtos sumos ji sumokėdavo nuomos mokestį, o likusius grynuosius pinigus atiduodavo J. M.. Per mėnesį taip jam sumokėdavo nuo 40 iki 60 Eur. Kiekvieną mėnesi ji rinkdavo bendrą pinigų sumą ir šiuos pinigus laikydavo su savimi. Iš tų pinigų, kuriuos surenka per mėnesį, ji sumokėdavo nuomos mokestį, kuris buvo 350 Eur, tuomet ji susiskaičiuodavo sau atlyginimą pagal įkainius ir jeigu likdavo pinigų, tuomet juos reikėdavo atiduoti J. M.. Tas grynųjų pinigų atidavimas nebuvo sistemingas, nes klientų nebuvo daug. Patikslino, kad pati J. M. byra mokėjusi tik ne mažiau kaip du kartus ir jam davė nuo 100 iki 150 Eur (3 t., b. l. 48–54).

Liudytoja Ž. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos mėn. viduryje pradėjo dirbti kirpėja pagal verslo liudijimą grožio salone “H”, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl darbo kalbėjosi su R. M., kuris pasakė, kad ji turės mokėti nustatytą darbo vietos nuomos mokestį. Nurodė, kad kirpykloje galioja nustatytos kainos už kirpimus ir nuo tos kainos jam reikės sumokėti dalį. Pvz., už vyrišką kirpimą klientas sumoka 5,50 Eur, tai jai lieka 3,20 Eur, o 2,30 Eur jam, moteriškas kirpimas kainuoja 7,50 Eur, tai jai 5,20 Eur, o jam 2,30 Eur, pensininko kirpimas buvo 4,50 Eur, atiduoti turėjo 3 Eur, o jai likdavo 1,50 Eur. Kirpėjos pildydavo apyvartos lapelius, kuriuose fiksuodavo kirpimų skaičių ir gautus pinigus. Ji taip pat turėjo ir savo užrašų knygelę, kur rašydavo kiek kirpimų per dieną buvo ir kokia pinigų suma turėdavo jai atitekti. Pinigus surinkdavo mėnesio pradžioje J. M., kuris atsiveždavo kompiuterį. Jam pinigus yra davusi du kartus. Pirmą kartą jam pinigus atidavė 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžioje apie 400–420 Eur . Apklausos metu jai buvo kompiuteryje parodyta lentelė pavadinimu “gelv2019-07”. Joje yra jos kolegių vardai. Šioje lentelėje prie grafos “ats” nurodyta suma “440” yra būtent ta suma, kurią ji J atidavė pirmą kartą. Kitoje jai parodytoje analogiškoje lentelėje pavadinimu “gelv2018-08” ties jos vardu nurodyta 636,3 suma yra jos apyvarta. Galėjo būti, kad J davė grynaisiais 318 Eur. J. M. jai sakė, kad už liepos mėn. ji turi jam dar duoti 21 Eur, nes jis persiskaičiavo. Lentelėje ši suma pažymėta raudoname fone skaičiumi “21”. Lentelės apklausos metu buvo atspausdintos (3 t., b. l. 57–66).

Liudytoja G. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio dirba grožio salone (duomenys neskelbtini) . Iš pradžių dirbo pagal verslo liudijimą, o vėliau pagal individualios veiklos pažymą. Dėl darbo sąlygų kalbėjosi su R. M.. Jis pasakė, kad jai reikės mokėti darbo vietos nuomos mokestį ir už vyrišką kirpimą ji gaus po 4 Eur, už moterišką po 6 Eur ir po 2 Eur už parduotą abonementą. Jis pasakė, kad likusius gautus iš kliento pinigus turės perduoti J. M.. Vyro kirpimas tuo metu kainavo 8 Eur, moters – 12 Eur. Kiekvieną mėnesį ji gaudavo sąskaitą už darbo vietos nuomą, kurią apmokėdavo bankiniu pavedimu į nurodytą sąskaitą. Salono vadybininkė buvo R, kuri parodė, kaip kiekvieną dieną reikės pildyti lapus, kuriuose ji turėjo rašyti kiek žmonių per dieną apkerpa ir kiek pinigų gauna. J. M. į kirpyklą buvo atvykęs 2 kartus. Atvykęs J. M. atsivežė su savimi kompiuterį ir kažką kompiuteryje pasižymėjo. Pirmą kartą ji J. M. perdavė ne mažiau kaip 1200 Eur, antrą kartą – ne mažiau kaip 1000 Eur. Apklausos metu jai parodytą lentelę pavadinimu “(duomenys neskelbtini)” ji pamatė pirmą kartą ir ką ji reiškia, nežino. Savo užrašų knygelėje buvo pasižymėjusi, kiek pinigų jam turi atiduoti (3 t., b. l. 73–82).

Liudytoja A. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 m. gegužės 20 d. dirba UAB “A” priklausančiame grožio salone (duomenys neskelbtini) , kirpėja. Pavedimu apmokėdavo darbo vietos nuomos mokestį. Pildydavo dienos apyvartos lapelius. Kelis kartus jai yra tekę mokėti J. M. grynuosius pinigus. Tai buvo nedidelės sumos – nuo 100 iki 300 Eur. Apklausos metu jai parodytose lentelėse pavadinimu “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)” prie trumpinio “ats” yra nurodytos sumos. Sumos “610” ir “542” yra didelės ir ji tokių sumų J. M. tikrai nedavė, nežino, kodėl tokie skaičiai parašyti. Parašytos sumos “380” ir “267” yra realios ir tokias pinigų sumas ji alėjo atiduoti J. M.. Atiduodama suma priklausydavo nuo atliktų kirpimų, bet ji neatsimena, kaip ši suma būdavo paskaičiuojama (3 t., b. l. 96–106).

Liudytoja I. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad grožio salone “H”, esančiame (duomenys neskelbtini) , dirba kirpėja pagal verslo liudijimą nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. Ji moka nustatytą darbo vietos nuomos mokestį bankiniu pavedimu. Taip pat yra nustatytas mokestis nuo kiekvienos paslaugos, kurį turi sumokėti salono savininkams. Pvz., moteriškas kirpimas kainuoja 7 Eur, iš jų jai lieka 5,20 Eur, vyriškas kirpimas kainuoja 6 Eur, jai lieka 3,20 Eur, pensininkų kirpimas kainuoja 4,5 Eur, jai lieka 3 Eur. Likusią pinigų dalį ji turi sumokėti savininkui. Tą sumą ji suskaičiuoja pati, bet J. M. perskaičiuoja ir patvirtina. Ši suma yra kintanti. Pvz., 2019 m. rugpjūčio mėn. ji J. M. sumokėjo 562 Eur, liepos mėn. 487 Eur. Visi salono savininkams sumokėti mokesčiai atsispindi jos vestuose užrašuose. Be to, kiekvieną dieną ji pildo lapelius apie suteiktas paslaugas ir surinktus pinigus, kuriuos atiduoda administratorei R (3 t., b. l. 108–112).

Liudytoja V. J. parodė, kad nuo 2019 m. balandžio mėnesio dirba grožio salone “H” (duomenys neskelbtini) , kirpėja pagal verslo liudijimą. Už darbo vietos nuomą moka pavedimu pagal pateiktą sąskaitą. Nuo vyriško kirpimo iš 9 Eur jai lieka 3,5 Eur, nuo moteriško kirpimo iš 11 Eur jai lieka 5, Eur. Likę pinigai atitenka nuomotojams, iš kurių 800 Eur sumoka už nuomą. 2019 m. rugpjūčio mėn. papildomai be nuomos J. M. sumokėjo 138 Eur grynaisiais pinigais. Kiekvieną dieną pildo apyvartos lapelius. Atsimena, kad 2019 m. balandžio mėnesį ji dirbo 3 dienas ir visus uždirbtus pinigus už tas dienas – 360 Eur ji turėjo atiduoti J. M.. Paaiškino apklausos metu jai parodytų lentelių pavadinimu “(duomenys neskelbtini)” trumpinių “d” ir “ats” ir prie jų parašytų skaičių reikšmes: trumpinys “d” gali reikšti jos atlyginimą, o “ats” – jos J. M. duot grynųjų pinigų sumą (3 t., b. l. 115–125).

Liudytoja R. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2015 m gruodžio 1 d. pagal verslo liudijimą dirba kirpėja grožio salone “M, esančiame (duomenys neskelbtini) Prieš pradėdama dirbti sudarė patalpų nuomos sutartį su UAB “A” ir kiekvieną mėnesį moka nuomos mokestį, kurį perveda į sąskaitą. Be to, pagal žodinį susitarimą buvo numatyta, kad 50 procentų nuo gautų pajamų perduos R. M.. Kiekvieną dieną specialiame lape ji užrašydavo kiek klientų aptarnavo ir kiek pinigų už paslaugas gavo. Per mėnesį vidutiniškai iš klientų gaudavo nuo 2000 iki 2300 Eur. Jai likdavo nuo 1000 iki 1200 Eur, 800 Eur pervesdavo už nuomą ir nuo 300 iki 400 Eur atiduodavo grynais pinigais R. M.. Apklausos metu jai parodytose lentelėse ties savo vardu ji mato įvairias sumas. Ką reiškia suma ties grafa “ats”, ji nežino. 2019 m. rugpjūčio mėn. J. M. jai pasakė, kad ji jam turinti duoti maždaug 200 Eur. Nuo 2017 m. pinigų sumos, kurias atiduodavo J. M., būdavo įvairios. Tikslių sumų ji neatsimena. Lentelėse grafoje “d” greičiausiai yra jos darbo užmokestis, kuris jai likdavo, simbolis “n” greičiausiai yra nuoma (3 t., b. l. 168–174).

Liudytojas E. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. dirba kirpėju grožio salone “M”,esančiame PC “P”, (duomenys neskelbtini) Dirba pagal verslo liudijimą. Nuomos mokestį moka bankiniu pavedimu UAB “A”. Pildydavo dienos apyvartas – lapelius, kuriuos palikdavo salone. Juos nusifotografuodavo. Apklausos metu jam buvo parodytos lentelės, atspausdintos iš kompiuterio, ant kurių tyrėjas ranka užrašė “(duomenys neskelbtini)”. Paaiškino lentelėse parašytų trumpinių ir skaičių reikšmes. Lentelėje “(duomenys neskelbtini)” suma prie grafos “ats” reiškia, kad jis tokią pinigų sumą davė J. M. grynaisiais pinigais už 2 mėn.: kovo ir balandžio nuomą, nes tik tiek pinigų tesurinko per du mėnesius. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis davė J. M. grynuosius pinigus (3 t., b. l. 176–190).

Liudytoja M. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2019 m. kovo mėnesio pradėjo dirbti grožio salone “V. L.”, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos centre “P” kirpėja pagal verslo liudijimą. Darbo pokalbis vyko su R. M., kuris pasakė, kad reikės mokėti darbo vietos nuomos mokestį, papasakojo apie įkainius. R. M. pasakė, kad nuo vyriško kirpimo jai liks 4 Eur, nuo moteriško kirpimo 7 Eur ir t. t., o likusi iš klientų gautų pinigų dalis yra jų. Nuo likusios dalies reikėjo mokėti nuomos mokestį, o kas likdavo, reikėjo atiduoti grynaisiais pinigais. Visada likutį po nuomos mokesčio surinkdavo J. M. vieną kartą per mėnesį atvykęs į grožio saloną. Tos atiduodamos sumos buvo nuo 100 iki 300 Eur. Apklausos metu jai buvo parodytos lentelės pavadinimu “(duomenys neskelbtini)” ir ji pateikė savo paaiškinimus dėl lentelėse nurodytų trumpinių ir skaičių (4 t., b. l. 2–5).

Liudytoja I. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 14 dienos dirba kirpėja UAB “A” priklausančiuose grožio salonuose: pradėjo dirbti grožio salone “H”, esančiame (duomenys neskelbtini), kur dirbo iki 2019 m. balandžio 31 d, po to nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. birželio mėn. pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini) , esančiame grožio salone “H”, nuo 2019 m. liepos mėn. pradėjo dirbti Vilniaus prekybos centre “P” esančiame grožio salone “V. L.” (duomenys neskelbtini). R. M. pasakė, kad reikės mokėti nuomos mokestį ir nuo apyvartos 40 procentų priklausys jai, o 60 procentų ji privalės atiduoti įmonės savininkams. Pinigus, kuriuos privalėjo atiduoti pagal susitarimą, visada įduodavo J. M.. J. M. ji sumokėjo: 2018 m. 11 mėn. 538 Eur, 2018 m. 12 mėn. 300 Eur, 2019 m. sausio mėn. 250 Eur, 2019 m. vasario mėn. 250 Eur, 2019 m. kovo mėn. 380 Eur, 2019 m. balandžio mėn. 280 Eur, 2019 m. gegužės mėn. 680 Eur, 2019 m. birželio mėn. 800 Eur, 2019 m. liepos mėn. 600 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėn. 1038 Eur. Be šių mokėjimų grynais pinigais ji kiekvieną mėnesį į UAB “A” sąskaitą bankiniu pavedimu perveda oficialią nuomos dalį. Visas apyvartas ji nurodė privalomuose pildyti užsakymų lapuose ir savo užrašų knygelėje. R. M. jai paaiškino, kad galioja tokia apmokėjimo sistema: nuo vyriško kirpimo, kuris kainuoja 5 Eur, 3 Eur lieka jai, o 2 Eur lieka jam, moteriškas kirpimas kainuoja 7 Eur ir 4 Eur lieka jai, o 3 Eur lieka jam. Nuomos mokestį skaičiuodavo iš bendrų pinigų, kuriuos surinkdavo per mėnesį. Sumos, kurias reikėdavo atiduoti J. M., svyruodavo nuo 100 Eur iki 300 Eur, tikslių sumų neatsimena. Dirbant (duomenys neskelbtini) esančiame salone, sumos nebūdavo didelės. Per tą pusę metų jai dirbant (duomenys neskelbtini), J. M. matė gal kokius 2 kartus. J. M. atvykdavo susirinkti pinigų su kuprine, kartu su savimi atsiveždavo kompiuterį, tačiau kompiuterio ekrano ji nematydavo, todėl nematydavo informacijos ekrane. Kai ji paduodavo J. M. grynus pinigus, jis juos persiskaičiuodavo ir kažką pasižymėdavo savo kompiuteryje (4 t., b. l. 18–24).

Liudytoja K. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2019 m. gegužės mėn. dirbo UAB “A” grožio salone “H”, esančiame (duomenys neskelbtini) , kirpėja pagal verslo liudijimą, o nuo 2019 m. birželio vidurio dirba (duomenys neskelbtini), esančiame grožio salone “H”. Nuomoja darbo vietą iš UAB “A” ir moka nustatytą nuomos mokestį. Už nuomą moka bankiniu pavedimu. Jos atlyginimas priklauso nuo nustatytų įkainių, kurie šiuo metu yra: už vyrų kirpimą 8 Eur, už moterų – 10 Eur, už vaiką – 7 Eur, už pensininką – 5 Eur. Nuo šių įkainių jai buvo nustatyti ir jos atlyginimo įkainiai: už vyrų kirpimą 3,5 Eur, už moterų - 5,5 Eur, už vaiką ir už pensininką – po 3 Eur. Iš bendros uždirbtos sumos ji pagal įkainius pasiimdavo sau atlyginimą, sumokėti nuomą, o likusius pinigus turėjo atiduoti J. M.. Kiek atsimena, gali būti, kad pirmą mėnesį reikėjo atiduoti visą surinktą sumą, t. y. visą apyvartą. Kiekvieną dieną ji pildydavo specialius lapus, kur nurodydavo atliktų kirpimų skaičių ir gautas pinigų sumas. Apklausos metu jai parodytų lentelių “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)” nėra mačiusi, bet jose yra nurodyti jos kolegių vardai. Lentelėje “(duomenys neskelbtini)” prie trumpinio “ats” parašyta suma “598” gali būti ta suma, kurią ji atidavė J. M.. Lentelėje “(duomenys neskelbtini)” nurodyta suma “500” gali būti ta suma, kurią taip pat atidavė J. M. ( 4 t, b. l. 26–38).

Liudytoja O. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio pradėjo dirbti kirpėja UAB “A” patalpose. Pagal sutartį ji išsinuomojo darbo vietą grožio salone “H” (duomenys neskelbtini). Iš pradžių nuomos mokestis buvo 100 Eur, maždaug iki 2018 m. birželio mėnesio ir po to buvo 300 Eur. Nuomos mokestį sumokėdavo bankiniu pavedimu. Pagal susitarimą su J. M. be nuomos mokesčio turėdavo jam mokėti ir grynaisiais pinigais nuo aptarnautų klientų skaičiaus. Tiksliai išvardyti sumų, kurias J. M. duodavo, negali. Būdavo skirtingai, vieną mėnesį daugiau, kitą mažiau. Grožio salone yra įkainiai, nuo kurių pasiskaičiuoja savo atlyginimą. Nuo vyriško kirpimo jai lieka 3,50 Eur, nuo moteriško kirpimo jai lieka 5,50, nuo pensininko ir nuo vaikiško kirpimo jai lieka po 3 Eur. Visą klientų sumokėtą suma ji kiekvieną mėnesį renka, tuomet iš tos sumos sumoka nuomos mokestį, pagal įkainius pasiskaičiuoja sau atlyginimą ir likusius pinigus atiduoda J. M.. Apklausos metu jai buvo parodytas lenteles pavadinimais: “Baze2019-01”, “Baze2019-02”, “Baze2019-03”, “Baze2019-04”, “Baze2019-05”, “Baze2019-06”, “Baze2019-07”, “Baze2019-08”, ji mato pirmą kartą. Lentelėse yra nurodyti jos bendradarbių vardai. Nežino ką reiškia nurodyti skaičiai. Prie trumpinio “d” nurodytos sumos yra panašios į jos darbo užmokesčio, kuris jai lieka atskaičiavus nuomos mokestį, sumas. Lentelėje pavadinimu “Baze2019-01” prie trumpinio “d” nurodyta suma “1012” negalėjo būti darbo užmokestis už sausio mėnesį, nes suma yra per didelė, tai galėjo būti už 2018 m. gruodį, nes gruodžio mėnesiai yra geresni, t. y. daugiau klientų. Nurodytos sumos prie trumpinio “ats” yra per didelės, tikrai tokių sumų nėra mokėjusi, jos mokamos sumos buvo nuo 300 Eur iki 600 Eur( 4 t., b. l. 41–55).

Liudytoja A. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2016 m. vasario mėn. dirba kirpėja pagal verslo liudijimą salone „H” (duomenys neskelbtini) . Mokėdavo darbo vietos nuomos mokestį, kurį pervesdavo į UAB “A” banko sąskaitą. Ji dar mokėdavo papildomai grynaisiais pinigais J. M.. Sumą, kurią reikėdavo atiduoti J. M., priklausydavo nuo jos mėnesio apyvartos. Kuo apyvarta būdavo didesnė, tuo reikėdavo jam daugiau atiduoti. Sumos, kurias reikėdavo atiduoti J. M., siekdavo nuo 100 Eur 300 Eur. Sumos būdavo įvairios ir ne kiekvieną mėnesį tekdavo mokėti. Konkrečių sumokėtų ir konkrečių mėnesių, kada ji mokėjo J. M., neprisimena (4 t., b. l. 111–124).

Liudytoja V. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba kirpykloje – grožio salone “H”, esančiame (duomenys neskelbtini), kirpėja. Dirba pagal verslo liudijimą. Dirba labai neilgai. Nuomos sutartį pasirašė 2019 m. rugpjūčio mėnesį, apie 19-24 dieną. Kolegės minėjo, kad reikia pildyti dienos apyvartos lapelius. Šie lapeliai yra skirti sau, tačiau kaip ji vėliau pastebėjo, šiuos lapelius atvažiuoja surinkti vadybininkė R. Kolegės minėjo, kad darbo pabaigoje dienos apyvartos lapelius reikia dėti į bendrą geltonos spalvos segtuvą. 2019 m. rugpjūčio mėnesio apyvarta buvo apie 300 Eur su trupučiu. 2019 m. rugsėjo mėnesio 1 dieną į grožio saloną atvyko J. M. ir nuėjo į kambariuką – virtuvėlę ir ten pas jį ėjo visos kirpėjos. Kai ji buvo laisva, taip pat nuėjo pas jį. Jis pasakė, kad ji jam turi sumokėti grynaisiais pinigais 367 Eur. Prieš save jis turėjo kompiuterį ir į jį pažiūrėjęs pasakė, kiek ji turi sumokėti. Ji nesuprato kodėl turi sumokėti jam 367 Eur. Ji jam atidavė visus uždirbtus pinigus, sau nieko nepasiliko. Apklausos metu jai parodytoje lentelėje yra surašyti jos ir kolegių vardai. Ties jos vardu yra surašytos sumos nuo “67” iki “50”. Tai jos dienos apyvartos. Tuščios vietos tai jos nedarbo dienos. Skaičius “367” rodo jos apyvartą. Tas pats skaičius yra ir prie grafos “ats” ir šią pinigų sumą ji atidavė J. M. ( 4 t., b. l. 127–134).

Liudytoja A. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), esančiame grožio salone “H” nuo 2004 metų. Darbo pokalbis vyko su R. M.. Dirba pagal verslo liudijimą. Už darbo vietą moka nuomos mokestis, kurį sumoka bankiniu pavedimu. Taip pat moka procentus nuo uždirbtos sumos. Nuomos mokestį moka nuo 600 iki 700 Eur. Vyriškas kirpimas kainuoja 10 Eur. Moteriškas kirpimas kainuoja 13 Eur. Kai ji atėjo dirbti, jai paaiškino, kad tam tikrą procentą reikės mokėti J. M.. Tas procentas skaičiuodavosi taip: tarkim, ji apkerpa 50 moterų, tai 50 ji daugina iš 6,20 ir žino savo atlyginimą; kai apkerpa 50 vyrų, tai daugina iš 3,20. Taigi, padauginusi šiuos skaičius, ji jau žinodavo savo atlyginimą sumokėjus visus mokesčius. Apie tai, kiek apkerpa žmonių, ji žymėdavosi dienos apyvartos lapeliuose, kuriuos pildo nuo pat 2004 metų, taip pat savo apyvartas žymėdavosi savo užrašų knygutėje. Atvykusiam į saloną J. M. ji pasakydavo, kiek surinko pinigų ir tuomet jis pasakydavo, kad arba 30 procentų, arba 50 procentų reikia sumokėti jam (4 t., b. l. 159–162, 165–168).

Liudytoja L. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) , prekybos centre “T” esančiame grožio salone “M”. Neatsimena nuo kada ten dirba, tačiau porą metų jau tikrai ten dirba tikrai. Maždaug nuo 2007 ar 2006 metų pradėjo dirbti grožio salone “H”, esančiame (duomenys neskelbtini). Dirba pagal verslo liudijimą. Buvusi kolegė jai pasakė, kad reikia mokėti J. M. procentus nuo uždirbtos sumos ir paaiškino procentų mokėjimo modelį: kas lieka nuo uždirbtos sumos, atskaičius visus mokesčius. t. y. išlaidas, tą sumą dalindavosi su J iki 50 procentų. Į saloną atvykdavo J. M. su kompiuteriu. Dienos apyvartas ji žymėdavosi į savo sąsiuvinį ir pildydavo dienos apyvartos lapelius. Apklausos metu jai buvo parodyta jos užrašų knygutė, kuri buvo paimta per kratą. Ji gali paaiškinti joje užrašytų skaičių reikšmes. Apklausos metu buvo atverstas 79 puslapis. Jame viršutiniai skaičiai nuo 2 iki 31 yra jos dirbtos darbo dienos, apačioje jų yra suminiai skaičiai, kurie reiškia paslaugos sumą, šone yra parašytos paslaugų rūšys. Pavyzdžiui, užrašas “išr” reiškia išrašytą abonementų skaičių. Pavyzdžiui, 2019 m. rugpjūčio mėnesio 2 dieną ji pardavė 3 abonementus. Skaičius “228” reiškia tos dienos apyvartą, toliau apačioje toje pačioje eilutėje skaičius “113” reiškia minimalų jos darbo užmokestį. Šias sumas ji sumuodavo ir matydavo savo atlyginimą, t. y. 2019 m. rugpjūčio mėn. jos atlyginimas buvo 1538 Eur. Tame pačiame lape rusų kalba yra parašyta “j” ir prie jo parašyta suma “684”, tačiau tai nereiškia, kad tiek pinigų ji atidavė J. M.. Konkrečią sumą, kiek reikia sumokėti, pasakydavo J. M. (4 t., b. l. 189–192).

Liudytoja G. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. dirba kirpėja pagal verslo liudijimą salone “M”, esančiame (duomenys neskelbtini). Moka nuomos mokestį, kuris buvo 100 Eur, vėliau 300 Eur, kurį perveda bankiniu pavedimu. Taip pat moka po 2 Eur nuo kiekvieno kirpimo. Pagal lapelius, kuriuose surašyti klientai, kokios paslaugos ir už kokią sumą suteiktos. R. M. suskaičiuoja, kiek ji skolinga. Praeitą mėnesį (2019 m. rugpjūčio mėn.) ji J. M. sumokėjo 30 Eur. Atvykęs J. M. pasakė, kad ji skolinga 300 Eur, bet ji tiek pinigų neturėjo. Pagal dienos apyvartos lapelius J. M. suskaičiuoja kiek ji turi jam duoti grynųjų pinigų. J. M. tvarko “M” salono finansiniu reikalus (5 t., b. l. 2–4).

Liudytoja G. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. dirba kirpėja pagal verslo liudijimą salone “M”, (duomenys neskelbtini), PC “P”. Su R. M. sutarė, kad ji nuomos darbo vietą. Ji moka nuomos mokestį bankiniu pavedimu. Atlyginimo R. M. jai nemoka, ji pati užsidirba. Vyriškas kirpimas kainuoja 7 Eur, moteriškas – 10 Eur. Nuo kiekvieno kirpimo 2 Eur yra skaičiuojami ir lieka R. M.. Pagal dienos apyvartos lapelius R. M. susiskaičiuoja kiek ji jam turi atiduoti. 2019 m. balandžio mėn. ji J. M. sumokėjo grynais pinigais 500 Eur, kurie susidarė skaičiuojant po 2 Eur nuo kiekvieno kirpimo. Tai galėjo būti 2019 m. balandžio mėn. (5 t., b. l. 6–8).

Liudytoja L. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB “A” dirbo nuo 2007 m. birželio 4 d. iki 2018 m. vasario 25 d. vyr. buhaltere. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) . UAB “A” direktoriumi buvo J. M.. Ji privalėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą, tvarkyti visus įmonės dokumentus, registrus, tvarkyti statistiką, teikti duomenis SODRA'i ir M. J. duomenis pateikdavo vadybininkai. R. B. buvo pagrindinė vadybininkė, kitų ji nepamena. Kitos įmonės sąskaitas siųsdavo paprastu ar elektroniniu paštu. Ji turėjo prisijungimus prie UAB “A” sąskaitų, tačiau pati negalėjo daryti jokių pavedimų, turėjo gauti direktoriaus patvirtinimą. Su grynaisiais pinigais dirbdavo J. M.. Grynųjų pinigų ūkinių operacijų buvo nedaug, prisimena gal kelias. Tai buvo grynųjų pinigų įnešimas į kasą ir pan. ir visos šios operacijos buvo pagrįstos apskaitos dokumentais. UAB “A” pagrindinė veikla buvo darbo vietų nuoma ir smulki nekilnojamojo turto nuoma. UAB “A” nuomodavo patalpas fiziniams asmenims pagal nuomos sutartis. Jai žinoma, kad UAB “A” turėjo grožio salonus. Apie grynųjų pinigų ūkines operacijas grožio salonuose ir su juose dirbančiais asmenimis, ji nieko nežino. J. M. jai nėra nieko sakęs ar rodęs kokias nors lenteles, susijusias su grynaisiais pinigais ir grožio paslaugas teikiančiais asmenimis. Ji nieko apie tai nežino. Visą buhalteriją tvarkydavo tik pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo direktorius ir vadybininkės. Ūkinės operacijos buvo susijusios su nuoma, nedideliais kosmetikos pardavimais. Apie jokias grynųjų pinigų operacijas grožio salonuose ji nežino (5 t., b. l. 16–19).

Liudytoja E. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB “B” buhaltere. UAB “B” teikia buhalterines paslaugas. Kiek atsimena, 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo pasirašyta sutartis su UAB “A” dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Visas sutartis pasirašo UAB “B” direktorius. Ji buvo paskirta įgaliotu asmeniu teikti paslaugas UAB “A”. Ji dėl buhalterinės apskaitos bendraudavo su UAB “A” direktoriumi J. M. ir vadybininkėmis R. B., vėliau su I. S.. Kiekvieną mėnesį jai atnešdavo sutartis, sudarytas su grožio paslaugas teikiančiais asmenimis. Sutartyse būdavo nurodomos nuomos kainos, pagal kurias ji išrašydavo sąskaitas faktūras. Sutartis dažniausiai pateikdavo vadybininkės, kurios atvažiuodavo į jos darbo vietą ir atveždavo originalius dokumentus arba atsiųsdavo elektroniniu paštu, tačiau vėliau vis tiek atveždavo originalius dokumentus. Jai taip pat buvo pateikiami pirkimo dokumentai, kurie taip pat būdavo atvežami ir ji juos suvesdavo į apskaitą. Ji turėjo prisijungimus prie komunalinių paslaugų bendrovių savitarnų portalų, prie kurių prisijungusi parsisiųsdavo komunalinių paslaugų sąskaitas. Ji turi ir bankinius prisijungimus prie UAB “A” sąskaitų, tačiau apmokėjimus patvirtina direktorius J. M.. Ji sukuria bankinio apmokėjimo šabloną ir nusiunčia J. M., o jis patvirtina apmokėjimą. Duomenis SODRA'i ir VMI teikia pati UAB “B”. SODRA'i teikia deklaracijos dėl įdarbinimo, VMI teikia PVM deklaracijas, metines pelno mokesčio deklaracijas ir kitas privalomas deklaracijas, VĮ “Registrų centras” teikia metines įmonės finansine ataskaitas. Su grynaisiais pinigais ji nedirba ir jokių ūkinių operacijų grynaisiais pinigais ji neatlieka. Dėl operacijų grynaisiais pinigais ji gauna tik kasos išlaidų orderius ir kasos pajamų orderius, kuriuos įtraukia į buhalterinę apskaitą. Jai nėra siunčiamos pajamų ir išlaidų lentelės, kuriuose būtų nurodytos grožio paslaugas teikiančių asmenų pajamos ir išlaidos ar panašiai. Ji sudaro tik lenteles, kuriose matosi iš nuomos gautos pajamos ir išlaidos. Iš programos mato, kad kasininku yra J. M.. Žino, kad R. M. yra UAB “A” akcininkas. R. M. buvo UAB “A” projektų vadovu, o nuo 2020 m. spalio mėn. tapo bendrovės direktoriumi (5 t., b. l. 80–81).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „A” nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur UAB „A” panaudojo 1 337 010,30 Eur pinigines lėšas.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00032-19 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „A” padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1 d. nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „A” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

- 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kurią pateikė mokesčių administratoriui (2019 m. gegužės 30 d.), deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai: 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma” nedeklaravo 411 405,03 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas” nedeklaravo 391 569,03 Eur (411 405,03-19 836 Eur (deklaravo 41 eilutėje nuostolį) mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną, nepriskaičiavo ir nedeklaravo – 58 735,35 Eur (391 569,03 x 15 proc.) pelno mokesčio;

- 2019 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kurią pateikė mokesčių administratoriui (2020 m. gegužės 18 d.), deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai: 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma” nedeklaravo 430 889,66 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas” nedeklaravo 430 889,66 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną, nepriskaičiavo ir nedeklaravo – 64 633,45 Eur (430 889,66 x 15 proc.) pelno mokesčio (11 – 11-2 priedai).

- 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kurią pateikė mokesčių administratoriui (2019 m. gegužės 30 d.), deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną: 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma” nedeklaravo 411 405,03 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas” nedeklaravo 71 440,03 Eur (411 405,03-19 836 Eur (deklaravo 41 eilutėje nuostolį) – 320 129 Eur veiklos išlaidų, pajamoms uždirbti, kurios nebuvo įtrauktos į oficialią įmonės buhalterinę apskaitą) mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną, nepriskaičiavo ir nedeklaravo – 10 716 Eur (71 440,03 x 15 proc.) pelno mokesčio;

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo aplinkybės ir išvados

Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020 ir kt.). Būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnyje, požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021 ir kt.).

Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. Naudos požymis paprastai yra aiškinamas kaip susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo naudos ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2010). Atitinkamai, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2021).

Kaltinamajam J. M. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų (kirpėjų, salono administratorių, buhalterių, kito akcininko) parodymai, kurie tarpusavyje sutampa ir vieni kitus papildo, ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytinė bylos medžiaga (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, apžiūros protokoluose, kratos protokoluose esantys duomenys), specialisto išvados.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis J. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, pajamas ir pelną ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį.

J. M. yra tinkamas subjektas BK 222 ir 220 straipsnių prasme, kadangi veikų padarymo metu buvo UAB „A” vadovas, atsakingas už buhalterinę apskaitą ir teisingų duomenų į deklaracijas įrašymą. Byloje surinkti įrodymai teikia pagrindą išvadai, kad kaltinamasis BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog į deklaracijas pateikiami žinomai neteisingi duomenys. Šiais veiksmais jis neabejotinai siekė išvengti mokesčių valstybės biudžetui sumokėjimo. Toks buvo šios nusikalstamos veikos tikslas. Teismo vertinimu, kita J. M. veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, padaryta netiesiogine tyčia, nes jis neabejotinai suvokė, kad neįtraukia į bendrovės buhalterinę apskaitą faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – įplaukų už darbo vietos nuomą ir norėjo taip veikti, be to, numatė, kad dėl to gali būti iš dalies neįmanoma nustatyti jo vadovaujamos bendrovės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Nors šių padarinių nenorėjo (minėta, kad pagrindinis tikslas buvo išvengti mokesčių mokėjimo), tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė J. M., kuris bylai aktualiu laikotarpiu buvo UAB „A” direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvenimą, turėjusiu galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, t. y. J. M. veikė UAB „A” naudai ir interesais, konstatuotina, kad UAB „A” padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (BK 20 straipsnio 2 dalis).

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę J. M., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai vienas apysunkis (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir vienas sunkus (BK 220 straipsnio 2 dalis) nusikaltimai, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vedęs, išlaiko (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiką, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos.

Pažymėtina, kad BK 220 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už padarytą sunkų nusikaltimą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reali laisvės bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Paminėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, jog taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nėra pagrindo kaltinamajam J. M. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (nėra visų įstatyme numatytų sąlygų), tačiau teismas mato galimybę šioje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju J. M. padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Atkreiptinas dėmesys į J. M. elgesį, teisėsaugos institucijoms nustačius šios veikos požymius. Jis pripažino esmines jam pareikšto įtarimo faktines aplinkybes, davė išsamius parodymus, paaiškino savo paties vedamus piniginių srautų paskaičiavimus, tokiu būdu padėjo specialistui nustatyti tikslias valstybės biudžetui nesumokėtų mokesčių sumas ir, svarbiausia, savanoriškai sumokėjo šias sumas, kurios laikytinos tikrai didelėmis, dėl ko civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje taip ir nebuvo pareikštas. Jis nėra teistas, dirba, turi šeimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad padarė atitinkamas išvadas, nes po nusikalstamų veikų paaiškėjimo paliko bendrovės direktoriaus pareigas, jas užleisdamas kitam akcininkui. Teismo vertinimu, esant aptartų aplinkybių visumai, realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas, nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, o atvirkščiai, – pasiektų iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas ir nereikalingas. Šioje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, J. M. bus išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam švelnesnę, negu numatyta BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – baudą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam J. M. už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pRikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta nurodyto straipsnio sankcijoje, t. y. bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas) – 360 MGL, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – taip pat bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas) – 200 MGL. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis J. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

UAB „A” anksčiau nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, jos įgaliotas atstovas sutiko su bendrovei pareikštais kaltinimais, nurodė, kad bendrovė pripažįsta kaltę, todėl jai už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina BK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 4 dalis) – 900 MGL, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – taip pat bauda, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 4 dalis) – 600 MGL. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamo juridinio asmens atstovas nurodė, kad juridinis asmuo visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti klausimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. 16.18 val. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 16.35 val. (11 t., b. l. 61–66), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžius, naikintina (11 t., b. l. 68–71).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti kartu su baudžiamąja byla, nurodyti kaltinamajame akte, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti kartu su byla.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje: nešiojamasis kompiuteris Apple A1534, ser. Nr. C02Q22B3GF84, ir UAB „A” patekti buhalterinės apskaitos dokumentai, 17 segtuvų, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkams (5 t., b. l. 101, 117–121).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje ir, pRikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 360 MGL dydžio baudą.

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 200 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir J. M. skirti subendrintą bausmę – 360 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. skirti galutinę bausmę – 240 MGL dydžio, t. y. 12 000 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. 16.18 val. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 16.35 val. išbūtą laiką (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 236 MGL, t. y. 11 800 (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai) Eur.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

UAB „A” pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 900 MGL dydžio baudą.

UAB „A” pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 600 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir UAB „A” skirti subendrintą bausmę – 900 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir UAB „A” skirti galutinę bausmę – 600 MGL dydžio, t. y. 30 000 (trisdešimties tūkstančių) Eur, baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotus kartu su baudžiamąja byla, nurodytus kaltinamajame akte, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su byla.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje: nešiojamąjį kompiuterį Apple A1534, ser. Nr. C02Q22B3GF84, ir UAB „A“ patektus buhalterinės apskaitos dokumentus, 17 segtuvų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkams, t. y. J. M. ir UAB „A“.

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.