Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) O. H., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, atstovaujamam Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, pagal ieškovo O. H., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kago transportas“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. H., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kago transportas“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 6 086,58 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių, kelionės išlaidų, netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė terminą šioje nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas minėtoje nutartyje nurodė ieškovui patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, nurodyti prašomų priteisti sumų susidarymo mechanizmą, faktinį jo pagrindimą, pateikti teismui tinkamai suformuotus dokumentus, suteikiančius teisę Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai atstovauti ieškovui šioje konkrečioje byloje, t. y. kad Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos vardu dokumentus pasirašiusi R. K. turi teisę veikti šio subjekto vardu, o būtent, kad ji yra šios sąjungos pirmininkė ar valdymo organo narys, taip pat pateikti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatus, įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys, atitinka reikalavimus būti Lietuvos profesinės sąjungos nariu, pateikiant duomenis, kurie Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų nustatyta tvarka sąlygoja asmens (ieškovo) priėmimą / įstojimą / buvimą profesinės sąjungos nariu, o tuo pačiu ir galimybę būti jos atstovaujamam.

3. Ieškovas O. H., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, vykdydamas 2025 m. kovo 27 d. teismo nutartį, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovės UAB „Kago transportas“ ieškovui O. H. 6086,58 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (darbo užmokesčio, dienpinigių ir kelionės išlaidų), tai pat netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Prie patikslinto ieškinio ieškovas pridėjo papildomus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi nutarė ieškovo O. H., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – ir profesinė sąjunga; LVPS), ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kago transportas“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas nurodė, kad 2025 m. kovo 27 d. nutartimi konstatavo esminius ieškinio trūkumus ir nustatė terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, tinkamai nepašalino 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų.

6. Ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, šalindamas trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, su kuriuo susipažinęs, teismas pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje iš esmės atkartoti pirminio ieškinio teiginiai ir argumentai, nurodyti tie patys skaičiai, galimai sąlygojantys galimo įsiskolinimo buvimą, tačiau įvardintos iš esmės tos pačios sumos patikslintame ieškinyje taip ir liko nedetalizuotos, aiškaus jų susidarymo mechanizmo bei laikotarpio ieškovo atstovė ieškinio pareiškime nenurodė, taip pat abstrakčiai ir chaotiškai (identiškai pirminiame ieškinyje nurodytoms) nurodė reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo šį ieškinio trūkumą (dėl aiškaus prašomų priteisti sumų susidarymo mechanizmo nurodymo) laikyti pašalintu tinkamai.

7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinio trūkumai, susiję su įgalinimais pasirašyti ieškinį bei veikti profesinės sąjungos nario vardu, buvo pašalinti netinkamai. Pažymėjo, kad ieškovo atstovė - Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga - nepateikė teismui įrodymų, jog buvo laikomasi Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų (toliau – ir Įstatai) 6.9 punkto procedūros, t. y. nepateikė ieškovo prašymo būti priimtam į profesinę sąjungą, nepridėjo šiame Įstatų punkte numatyto pirmininko priimto sprendimo dėl ieškovo priėmimo į Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narius, o pateikta Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkės 2025 m. balandžio 3 d. suformuota pažyma nelaikytina sprendimu. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo atstovė taip pat nepateikė duomenų, kad darbuotojas būtų mokėjęs nario mokestį. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas priėjo prie išvados, kad neišpildžius Įstatų 6.9 punkte nurodytų nario priėmimo procedūros reikalavimų, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys ir gali būti jos atstovaujamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Apeliantas (ieškovas) O. H., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, pateikė atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo O. H. ieškinį atsakovei UAB „Kago Transportas“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys, t. y. išreiškęs valią tapti LVPS nariu ir juo tapo pagal Įstatų 1.1 punktą, kuris nurodo, kad LVPS nariais gali būti darbinį teisnumą ir veiksnumą turintys keleivių ir krovinių pervežime dalyvavę, dalyvaujantys ar norintys dalyvauti individualūs nariai – fiziniai asmenys.

8.2. Ieškinyje tinkamai suformuluotas jo dalykas ir pagrindas. Ieškinyje nurodyta, kad remiantis vairuotojo kortelės duomenimis, ieškovui už 2023 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesius ir 2024 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais buvo nepilnai paskaičiuotos naktinės, šventinės, poilsio dienų darbo valandos ir viršvalandžiai; nėra atlygintos kelionės išlaidos; nesumokėti delspinigiai, atitinkamai liko nesumokėta 6086,58 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų suma.

8.3. Ieškovas neturi galimybės tiksliai nurodyti, ar su juo neatsiskaityta už dienpinigius, ar darbo užmokestį, kadangi atsakovė, atsiskaitinėdama su ieškovu, mokėjimo paskirtyje nenurodė, ar atlikti mokėjimai skirti darbo užmokesčiui, ar dienpinigiams sumokėti.

8.4. Skundžiama nutartimi nustatytos aplinkybės turėtų būti išaiškintos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria teismas konstatavo, jog teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, remdamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atsakovei laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui, konstatavęs, kad ieškovas tinkamai nepašalino teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų.

13. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

14. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus.

15. Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

16. Pažymėtina, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. EŽTT savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Nedzela prieš Prancūziją, peticijos Nr. 73695/01, 45 punktas; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Mesutoglu prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04, 21 punktas).

17. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą (CPK 5, 7 straipsniai), tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams į teisminę gynybą. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Be to, nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl darbo ginčo, todėl taip pat taikytinos ir CPK XX skyriaus nuostatos, tame tarpe - CPK 413 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė ieškovei terminą šioje nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, nurodyti prašomų priteisti sumų susidarymo mechanizmą, faktinį jo pagrindimą, pateikti teismui tinkamai suformuotus dokumentus, suteikiančius teisę Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai atstovauti ieškovui šioje konkrečioje byloje, t. y. kad Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos vardu dokumentus pasirašiusi R. K. turi teisę veikti šio subjekto vardu, o būtent, kad ji yra šios sąjungos pirmininkė ar valdymo organo narys, taip pat pateikti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatus, įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys, atitinka reikalavimus būti Lietuvos profesinės sąjungos nariu, pateikiant duomenis, kurie Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų nustatyta tvarka sąlygoja asmens (ieškovo) priėmimą / įstojimą / buvimą profesinės sąjungos nariu, o tuo pačiu ir galimybę būti jos atstovaujamam.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, reaguodamas į teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6086,58 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių ir kelionės išlaidų už ieškovo darbo laiką įmonėje nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 7 d. Kartu su patikslintu ieškiniu papildomai pateikė LVPS įstatus, VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašą apie LVPS, nario anketą, pažymą apie narystę LVPS.

20. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu patikslintu ieškiniu ir jo priedais, konstatavo, kad ieškovas ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino, t. y. ieškinio faktinis pagrindas liko neaiškus, nes ieškiniu prašomos sumos taip ir liko nedetalizuotos, aiškus jų susidarymo mechanizmas bei laikotarpiai patikslintame ieškinyje nenurodyti, reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės nurodytos abstrakčiai ir chaotiškai, be to, pagal kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pateiktus duomenis nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys ir gali būti jos atstovaujamas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl to, jog skundžiamoje 2025 m. balandžio 10 d. teismo nutartyje kaip nepašalinti nurodyti ieškinio trūkumai - aiškaus ieškovo prašomų priteisti sumų susidarymo mechanizmo bei laikotarpių nenurodymas, taip pat abstraktus, chaotiškas reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių nurodymas, - gali būti laikomi esminiais ieškinio trūkumais, trukdančiais teismui priimti ieškinį. Ieškovas pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad remiantis kartu su ieškiniu pateikiamais paskaičiavimais, darbo sutarties pasibaigimo dieną darbdavys turėjo pareigą išmokėti darbuotojui iš viso 21768,58 Eur (neto) sumą, kurią sudaro: 8079,83 Eur darbo užmokestis, 530,75 Eur kelionės išlaidos ir 13 158 Eur dienpinigiai; darbuotojui pervesta per banką 15 682 Eur, atitinkamai liko nesumokėta 6086,58 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų suma, kurią ieškovas prašo teismo iš atsakovės priteisti. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad prašomos priteisti sumos detalizuoti pagal nesumokėtų išmokų pobūdį negali dėl atsakovės kaltės, jai nenurodžius tikslios ieškovui atliktų mokėjimų paskirties. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio pareiškimo metu ieškovas negali patikslinti prašomų priteisti sumų tikslaus pagrindimo dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių, todėl sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas mano, jog faktinės aplinkybės nėra pakankamai aiškios, jų išsiaiškinimas ir patikslinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo posėdžio metu. Tai atitinka ir CPK 413 straipsnio 2 dalį, pagal kurią priemonės ieškinio trūkumams pašalinti gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Dėl šios priežasties skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų ieškinio faktinio pagrindo neaiškumų nėra pagrindo priskirti prie esminių ieškinio trūkumų, užkertančių kelią tolesnei proceso eigai (nagrinėjamu atveju – ieškiniui priimti) ir sudarančių pagrindą ieškovo ieškinį laikyti nepaduotą.

22. Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (LVPS), kartu su patikslintu ieškiniu pateikė Įstatus, kurių 6.9 punkte nurodyta, kad: LVPS pirmininkas tenkina arba atmeta fizinių asmenų prašymus priimti ar pašalinti į LVPS; keleivių ir krovinių pervežimo įmonės darbuotojas, norėdamas įstoti LVPS nariu, paduoda prašymą, užpildo LVPS nario anketą, pasirašo atstovavimo sutartį; LVPS narį atleidus iš darbo LVPS narystė išlieka. Kartu su patikslintu ieškiniu taip pat pateikta Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pažyma, kuria patvirtinama, kad ieškovas nuo 2024 m. birželio 3 d. yra šios profesinės sąjungos narys, taip pat pridėta 2024 m. birželio 3 d. ieškovo užpildyta profesinės sąjungos nario anketa, kurioje suformuluotas prašymas priimti ieškovą į profesinę sąjungą ir nurodyta, jog ieškovas įsipareigoja sumokėti nario mokestį. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas valią tapti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu išreiškė užpildydamas nario anketą, kurioje yra ir prašymas priimti ieškovą į profesinę sąjungą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo užpildyta nario anketa ir įgalioto asmens (įgaliojimas pateiktas kartu su ieškiniu) išduota narystę profesinėje sąjungoje patvirtinanti pažyma, pasirašyta LVPS pirmininkės, kuri pagal Įstatų 6.9 punktą yra įgaliotu asmeniu spręsti asmenų prašymus dėl priėmimo į LVPS narius, laikytini pakankamu pagrindu ieškovo narystei profesinėje sąjungoje patvirtinti.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme nėra nustatyta, kad nario mokesčio sumokėjimas yra būtina sąlyga narystei; narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš profesinės sąjungos tvarka ir sąlygos nustatomos kiekvienos konkrečios profesinės sąjungos įstatuose (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnis). Šiuo atveju Įstatuose nėra nuostatos, kuri narystę Lietuvos vežėjų profesinėje sąjungoje sietų su nario mokesčio sumokėjimo faktu, todėl duomenų apie nario mokesčio sumokėjimą (ne)pateikimas negali būti pripažįstamas privaloma informacija narystei įrodyti, juo labiau, kad ieškovas įsipareigojimą sumokėti nario mokestį yra prisiėmęs jo užpildytoje ir pasirašytoje anketoje. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nepakanka duomenų patvirtinti, jog ieškovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys ir gali būti jos atstovaujamas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog LVPS įgalinimų pasirašyti ieškinį bei veikti profesinės sąjungos nario vardu trūkumų nėra ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įgalinimų atstovauti teisme ieškovui trūkumus konstatavo nepagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nors apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde prašė išspręsti ir ieškinio priėmimo klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo nesprendžia ir šį klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.