Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-496/2015, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 14 d. Kelmės rajono apylinkės teisme gautas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-496/2015. Teikimu prašoma išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje ir priteisti iš A. J. 23,16 Eur antrinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Prokuroras, gynėjas ir nuteistasis nuomonės dėl teikimo nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Iš teisme gauto teikimo matyti, kad prašoma išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą iš nuteistojo A. J. priteisiant 23,16 Eur už advokato Genadijaus Lukmino suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą teisme.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla Nr. 1-163-496/2015 buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam A. J. remiantis BPK 51 str. 1d. 9p., 431 str. baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-496/2015 buvo paskirtas gynėjas advokatas Genadijus Lukminas (l. 54). Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. J. prašė jam gynėjo neskirti (l.55), advokatas jam esąs nereikalingas, tačiau gynėjas buvo paskirtas, nes tai daryti įpareigoja baudžiamojo proceso įstatymas. Tai patvirtina, kad šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, bei siekiant išnagrinėti bylą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Remiantis tuo, bei atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – A. J. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-496/2015 atmesti, nepriteisti iš A. J. proceso išlaidų už kaltinamajam A. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.