Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-135/2013

Teisėja Silva Plungienė Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00515-2012-8

2013 m. vasario 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudėta su bausme, paskirta 2012 m. rugsėjo 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė I. D. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2012-05-23 iki 2012-05-25 ir pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir E. M., tačiau dėl jo nuosprendis neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. nuteistas už tai, kad jis ir E. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į butą, o būtent: 2012 m. balandžio 15 d. tarp 14.00 val. ir 16.00 val. veikdami kartu įsibrovė į D. S. butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą, D. S. priklausantį turtą: fotoaparatą „KODAK“, 150 litų vertės, moterišką sidabrinę grandinėlę, 300 litų vertės, moterišką sidabrinę grandinėlę, 60 litų vertės, moterišką sidabrinę apyrankę, 35 litų vertės, vyrišką sidabrinę apyrankę, 45 litų vertės, moterišką sidabrinį pakabuką raidės J formos, 40 litų vertės, moterišką paprasto metalo grandinėlę, 10 litų vertės, moterišką laikrodį „Zaria“, 10 litų vertės, du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“, 100 litų vertės (vieno telefono vertė 50 litų), tuo padarydami nukentėjusiajai D. S. 750 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis I. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

Skirdamas nuteistajam I. D. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, įvertino ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Nepilnamečių atsakomybę reglamentuojančių nuostatų nepažeidė.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu I. D. yra nuteistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Be to, ši nusikalstama veika, kaip rodo bylos duomenys, apeliantui nebuvo atsitiktinė: viena vertus, pastarasis, nors ir būdamas labai jauno amžiaus, tačiau iki skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotos veikos padarymo, jau buvo įvykdęs ne vieną nusikalstamą veiką nuosavybei ir iki šios veikos padarymo jau buvo keturis kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (2011-01-31, 2011-03-15, 2011-08-19 ir 2012-02-03 nuosprendžiais), po šios veikos padarymo, pastarasis buvo nuteistas dar vieną kartą (2012-09-07 nuosprendžiu), nusikalstamą veiką, už kurią šiuo skundžiamu nuosprendžiu apeliantas yra nuteistas, I. D. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės teismui pagrįstai leido manyti, kad kitos rūšies bausmių nei laisvės atėmimas I. D. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka (BK 91 str. 3 d.).

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, nuteistojo amžių, I. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri yra neigiama, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad I. D. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad I. D. nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), pagrįstai pastarajam paskyrė straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima minimaliai. Be to, subendrinant nuteistajam paskirtą bausmę su 2012-09-07 nuosprendžiu paskirta subendrinta ir neatlikta bausme pagal ankstesnius teismo nuosprendžius, I. D. taikytas palankesnis bausmių subendrinimo – dalinio sudėjimo būdas, dėl to jam buvo pridėta tik dalis skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. trys mėnesiai. Todėl I. D. paskirtą bausmę tiek už atskirą veiką, tiek ir subendrintą, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, priešingu atveju nebūtų pasiekta bausmės paskirtis, įgyvendintas teisingumo principas.

Kolegijos nuomone, šios išvados negali nusverti ir apelianto skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis, neva, būdamas laisvėje gerai mokėsi ir padėjo tėvams, o būdamas nepilnamečių pataisos namuose nieko neišmoks. Tačiau pažymėtina, kad susipažinus su byloje esančiais dokumentais matyti, jog Mažeikių rajono R. pagrindinės mokyklos pateiktoje I. D. charakteristikoje nurodyta priešingai, t. y. tai, jog jo mokymosi rezultatai buvo labai prasti, ir tą lėmė dažnas pamokų nelankymas be pateisinamų priežasčių, jis buvo problematiškas ir elgėsi neadekvačiai, pokalbiai su pedagogais ir socialiniais darbuotojais jam įtakos neturėjo (1 t., 143 b. l.). Iš I. D. mamos parodymų teisme matyti, kad nuteistasis jos neklausė, elgėsi kaip nori, nesuvokia savo veiksmų pasekmių (2 t., 24 b. l.). Iš pateiktos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų charakteristikos matyti, kad šioje įstaigoje I. D. elgiasi mandagiai, vykdo įstaigos darbuotojų reikalavimus, mokykloje taip pat elgiasi drausmingai, paskirtas mokymosi užduotis atlieka, su mokytojais bendrauja, nusiskundimų dėl mokymosi negauta (1 t., 130 b. l.). Šie duomenys, kolegijos nuomone, leidžia spręsti, kad šiuo metu nuteistojo I. D. elgesį teigiamai gali įtakoti ir jį keisti tik buvimas nepilnamečių įkalinimo įstaigoje ir darbas su juo ten dirbančio personalo. Pažymėtina, kad nuteistojo nurodytos problemos dėl galimo netinkamo elgesio su juo įkalinimo įstaigoje bei netinkamo maitinimo turi būti sprendžiamos įkalinimo įstaigoje, todėl nuteistasis apie jas turi informuoti įkalinimo įstaigos administraciją.

Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, I. D. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga ir paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl I. D. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

I. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.