- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- 1-1868-1123/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- K. Č.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis ((duomenys neskelbtini)), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Č. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. sausio 15 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), nutylėdamas esmines aplinkybes apie automobilio „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių priklausomybę įmonei (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas pagal 2019 m. sausio 30 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) buvo jis (K. Č.) ir neturėdamas (duomenys neskelbtini) leidimo disponuoti transporto priemonę, sudarė transporto priemonės – automobilio „BMW 530 d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su D. J. (D. J.), pagal kurią pastarasis K. Č. sumokėjo 3800 eurų sumą, tokiu būdu apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą ir nukentėjusiajam D. J. padarė 3800 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais K. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat K. Č., 2023 m. sausio 15 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobilis „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), transporto priemonės – automobilio „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje su D. J. nurodė, kad jis (K. Č.) yra transporto priemonės savininkas ir gali disponuoti transporto priemone be jokių apribojimų ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. sausio 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo apgaule įgyjant D. J. turtą. Šiais savo veiksmais K. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. Č., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais jis išperkamąja nuoma įsigijo automobilį, mokėjo (duomenys neskelbtini) metus, tačiau (duomenys neskelbtini) prašė labai didelės sumos, tai buvo beveik 30 000 Eur, jis norėjo automobilį grąžinti, bet jie automobilio imti atgal nenorėjo, sakė jam mokėti, o jis jau pinigų nebeturėjo už automobilį mokėti. Kadangi techniniame pase jis buvo parašytas kaip valdytojas, nusprendė automobilį parduoti, kad galimai (duomenys neskelbtini) automobilį pasiimtų atgal iš to asmens, kuriam pardavė automobilį, o jis (K. Č.) atlygintų žalą nukentėjusiajam, kuriam pardavė automobilį. Jis tiesiog norėjo automobiliu atsikratyti, o dėl skolos jam jau nebuvo svarbu, nes nebuvo prasmės už jį mokėti. Jis pardavė automobilį. Jo tikslas nebuvo gauti pinigų, jis norėjo atsikratyti automobiliu ir daugiau už jį nemokėti. Iš nukentėjusiojo D. J. gavo pinigus ir jam atidavė automobilį. Supranta, kad apgavo tą žmogų. Iš D. J. gautų pinigų niekur nepanaudojo. Jis suprato, kad automobilio pirkėjas bus apgautas, nes įmonė pasiims automobilį, prisipažįsta, kad apgavo nukentėjusįjį. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad jis (K. Č.) yra savininkas. Įmonės pavadinimo nerašė, parašė savo vardą ir pavardę, kaip savininko, nors buvo automobilio valdytojas. Viskas turėjo būti ne taip, kaip yra. Jam pardavus automobilį, (duomenys neskelbtini) gavo žinią, kad automobilis parduotas ir jie turėjo informuoti pirkėją, kad šis automobiliu nesinaudotų, tačiau šis naudojosi automobiliu, vairavo girtas ir be teisių, padarė didelę avariją, o toliau jau jis (K. Č.) nieko nežino, kas ir kaip, nes jo niekas neinformavo. Jam policijoje sakė, kad dabar tas automobilis sudaužytas, nors asmuo buvo informuotas, kad iš jo automobilį pasiims.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam buvo parodyta 2023 m. sausio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje užfiksuota, kad jis (K. Č.), sutartyje nurodytas kaip pardavėjas (transporto priemonės savininkas), pardavė automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. J. už 2000 Eur (b. l. 3).
Susipažinęs su minėtu dokumentu, kaltinamasis K. Č. nurodė, kad jis prisimena, kaip pasirašė ant sutarties, o ar jis ją pildė, nepamena, bet panašu į jo raštą. Automobilis 2004 m. gamybos, o pagal kodą 2003 m., automobilis yra „BMW 530“, tai tas pats, kuris nurodytas kaltinime. Lizingo sutartis buvo sudaryta 2019 m. sausio 30 d., jis kelis metus mokėjo įmokas. Paskui jis nebegalėjo mokėti, jam pažadėjo, kad nereikės tiek daug mokėti, sutartis buvo sudaryta kai jis dar buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir apiformino lizingą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam buvo parodyta 2019 m. sausio 30 d. lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), lizingo davėjas – (duomenys neskelbtini), lizingo gavėjas – K. Č., iš sutarties matyti, kad įmokos turėjo būti mokamos iki 2024 m. sausio 28 d. (b. l. 64-71).
Motyvuojamoji dalis
Susipažinęs su minėtu dokumentu, kaltinamasis K. Č. patvirtino, kad įmokas turėjo mokėti iki 2024 m. sausio 28 d. Dėl 3800 Eur civilinio ieškinio nurodė, kad jį pripažįsta iš dalies, nes jis tiksliai nepamena, kokia suma buvo, nes asmuo prašė, kad pažymėtų kitokią pardavimo sumą tam, kad nereikėtų rodyti pajamų, pinigų sumos tiksliai neprisimena. Greičiausiai nebuvo tiek daug pinigų, tačiau jis nežino, kaip įrodyti, kad buvo kita suma. Liudininkų nėra, nes tuo metu lijo lietus ir kiti žmonės sėdėjo kitame automobilyje. Viskas vyko automobilyje, adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Jei asmuo parašė, kad tokia suma buvo, tikriausiai taip ir buvo. Apie automobilį nukentėjusysis sužinojo, nes jis (K. Č.) buvo įdėjęs skelbimą į „Autoplius“, neatsimena, kokią kainą buvo užrašęs, bet pardavė ne už tokią kainą, kuri nurodyta skelbime, kainą jie derino. Jis negali tiksliai pasakyti, bet sutinka, kad galėjo būti, jog automobilį pardavė už 3800 Eur. Nukentėjusysis jam skambino, apžiūrėjo automobilį ir jam tiko, jie žodžiu aptarė, kokie yra nusidėvėjimai, raštu nieko nerašė. Nusidėvėjimas buvo minimalus, gal padangų likutis mažesnis, smulkūs apibrozdinimai. Jam nežinoma, kad automobilis turėjo defektus. Jam neteko išklausyti jokių pretenzijų iš D. J.. 3800 Eur civilinį ieškinį pripažįsta, o 1000 Eur nepripažįsta. Savo veiksmus vertina blogai ir gailisi. Nukentėjusiajam žalą atlygintų per kažkurį laikotarpį, jis (K. Č.) dirba su (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas minimalus. Jis norėtų su nukentėjusiuoju susitaikyti ir susitarti dėl žalos atlyginimo.
Kadangi kaltinamasis K. Č. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2023 m. vasario 20 d. pranešime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad D. J. atžvilgiu K. Č. atliko veiksmus, kuriuose yra nusikalstamos veikos – sukčiavimo požymių, o būtent: D. J. pagal skelbimą www.autoplius.lt apie parduodamą automobilį „BMW 530D“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekė su pardavėju ir dar tą pačią dieną Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone (D. J. buvo su savo draugais, kurie galėtų paliudyti šias aplinkybes) apžiūrėjo automobilį ir, kadangi viskas tiko (automobilio techninė būklė, automobilis buvo su atlikta technine apžiūra), vietoje sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią K. Č. (sutartyje įvardijamas pardavėju) pardavė, o D. J. (sutartyje įvardijamas pirkėju) nupirko automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina 2000 Eur, bet iš tikrųjų šalys susitarė dėl didesnės 3800 Eur kainos, D. J. perdavė K. Č. 3800 Eur (šią aplinkybę galėtų patvirtinti ir D. J. draugai, kurie dalyvavo sandorio sudarymo metu), o K. Č. perdavė automobilį, raktelius, techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonės liudijimą. Nupirkus automobilį, D. J. pastarąjį bandė registruoti VĮ „Regitra“, bet nesėkmingai, nes, kaip vėliau paaiškėjo, K. Č. nėra automobilio savininkas, savininkas yra (duomenys neskelbtini), o K. Č. neturi įgaliojimo iš (duomenys neskelbtini) dėl automobilio pardavimo. D. J. po sandorio susisiekė telefonu su K. Č., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) priklauso jo tėvui, kad jis tuoj viską sutvarkys ir D. J. galės automobilį registruoti, tačiau tai buvo melas. D. J. pats susisiekė su (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir paaiškėjo, kad K. Č. automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdo išperkamosios nuomos sutartiesp pagrindu ir automobilio parduoti neturi teisės, taip pat paaiškino, kad K. Č. faktiškai nuo išperkamosios sutarties sudarymo pradžios 2019 metais nemoka įmokų (duomenys neskelbtini). Remiantis aukščiau išdėstytu, mano, kad K. Č. veiksmuose yra nusikalstamos veikos – sukčiavimo požymių. Dėl K. Č. nusikalstamų veiksmų D. J. patyrė 3800 Eur žalą bei patyrė išlaidas su automobilio bandymu registruoti, išlaidas, susijusias su advokato teikiamomis paslaugomis (b. l. 1-2). Kartu su pareiškimu pateikta 2023 m. sausio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, transporto priemonės registracijos liudijimas (b. l. 3-4).
Nukentėjusysis D. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad skelbimų portale „autoplius.lt“ ar „autogidas.lt“ rado parduodamą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 14 d. paskambino pardavėjui tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė (duomenys neskelbtini) vyriškas balsas. Aptarė automobilio būklę, susitarė, kad kitą diena atvyks apžiūrėti. 2023 m. sausio 15 d., apie 16:00 val. atvyko su draugais: T. S. ir D. L. į sutartą vietą, t. y. prie (duomenys neskelbtini). Paskambino pardavėjui, kad yra vietoje. Po kiek laiko atvažiavo pardavėjas su „BWM“ valst. Nr., (duomenys neskelbtini), sustojo gatvėje, kelkraštyje, netoli minėto adreso. Išlipo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras. Su draugais apžiūrėjo automobilį, pravažiavo. Pardavėjas minėjo, kad bilda pakaba ir dar keletą smulkmenų. Nusprendė automobilį įsigyti. Pradėjo pildyti pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėjas padavė savo asmens tapatybės kortelę (veidas atitiko su pardavėjo veidu, nurodyta K. Č., gim. (duomenys neskelbtini)), automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir techninės apžiūros lapą. Pagal šiuos duomenis užpildė sutartį. Pardavėjas sutartyje įrašė savo asmens kodą, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir pasirašė. Registracijos liudijime nurodyta, kad valdytojas K. Č., tačiau savininkas įmonė (duomenys neskelbtini). Pardavėjas paaiškino, kad tai jo tėvo įmonė ir su registracija nebus problemų. Viso už automobilį grynaisiais sumokėjo 3800 eurų. Sutartyje pardavėjo prašymu įrašė, kad automobilio kaina 2000 eurų (paaiškino, kad nereikėtų mokėti mokesčių), tačiau papildomai grynaisiais sumokėjo dar 1800 eurų, kuriuos padavė į rankas pardavėjui. Tą gali paliudyti jo abu aukščiau minėti draugai. Su automobiliu gavo registracijos liudijimą, galiojančios techninės apžiūros lapą, vieną užvedimo raktelį (pagal pardavėją antro neturi). 2023 m. sausio 16 d. nuvyko į „Regitrą“ deklaruoti automobilio įsigijimą, tačiau darbuotojas paaiškino, kad sutartyje nurodytas K. Č. nėra savininkas, automobilis priklauso įmonei, pardavėjas neturėjo teisės parduoti automobilio, jis yra lizinginis. Bandė paskambinti K. Č., tačiau į jo skambučius neatsiliepė. K. Č. automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo metu jam neminėjo, kad automobilis priklauso ne jam, o lizingo bendrovei. Apie tai sužinojo tik nuvykęs į VĮ „Regitra“ padalinį, kadangi jam nepavyko užsiregistruoti automobilio savo vardu. Nors automobilio jam nepavyko užsiregistruoti savo vardu, jis nusprendė juo naudotis, kadangi nusipirko. Taip pat buvo paskambinęs įmonei (duomenys neskelbtini), kurie jam nurodė, kad jis gali važinėti su šiuo automobiliu. Automobilį draudė civiliniu privalomuoju draudimu taip pat šios įmonės vardu. Už savo lėšas suremontavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi buvo paslėptų defektų. K. Č. pardavimo metu jam paminėjo tik vieną defektą, o nusipirkus automobilį pastebėjo, kad jų yra ir daugiau. Automobilį remontavosi pats, savo rankomis, pirkosi tik automobilio detales, į servisą nesikreipė. Čekių už automobilio detales neturi, nes negalvojo, kad gali prireikti. Jam padaryta turtinė žala 3800 eurų už automobilį, taip pat 1000 eurų už automobilio remontą. 2023 m. kovo mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, neatsimena, jis padarė eismo įvykį. Apie tai buvo informuota įmonė (duomenys neskelbtini), kuri nusprendė automobilį laikinai pasiimti sau, kadangi automobilis buvo apgadintas ir vyko tyrimas. Įmonė informavo, kad, kai baigsis tyrimas, automobilį grąžins jam. Jeigu būtų galimybė jam automobilį užsiregistruoti savo vardu jis atsiimtų civilinius ieškinius ir neprašytų K. Č. atlyginti žalą. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet pageidauja, kad K. Č. atlygintų jo patirtus nuotolius ir jis K. Č. grąžintų automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-30, 34-35, 36-38).
Liudytojas T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. sausio 15 d. jo draugas D. J. paprašė jo kartu nuvažiuoti apžiūrėti perkamo automobilio „BMW“. Kartu vyko ir kitas draugas D. L.. Apie 16.00 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Laukė gatvėje, kadangi pardavėjas liepė nevažiuoti į kiemą. Po kiek laiko atvažiavo pardavėjas su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atvažiavo ne iš kiemo, o nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Pardavėjas buvo vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neprisistatė. Apžiūrėjo automobilį, pravažiavo, D. J. nusprendė jį įsigyti. Kiek jam žinoma, automobilio kaina buvo apie 4000 eurų, tačiau D. J. nusiderėjo iki 3800 eurų. Kadangi lauke lijo, jis (T. S.) sėdėjo kitame automobilyje, todėl nežino, kodėl pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta pardavimo kaina 2000 eurų. Po nupirkimo, D. J. negalėjo priregistruoti nupirkto „BMW“, kadangi automobilio savininkas yra įmonė, o ne fizinis asmuo. Pardavėjo pateikto asmens dokumento nematė, kadangi pildant dokumentus tame nedalyvavo (b. l. 44-47).
Liudytojas D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. sausio 15 d. jo draugas D. J. paprašė jo kartu nuvažiuoti apžiūrėti perkamo automobilio „BMW“. Kartu vyko ir kitas draugas T. S.. Apie 16.00 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Laukė gatvėje, netoli darželio. Po kiek laiko atvažiavo pardavėjas su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėjas buvo vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neprisistatė. Apžiūrėjo automobilį, pravažiavo, D. J. nusprendė jį įsigyti. Kiek jam žinoma, už automobilį D. J. sumokėjo 3800 eurų, bet nematė, kiek padavė, kadangi D. J. ir pardavėjas pildė sutartį ir atsiskaitė „BWM“ automobilyje. Kadangi lauke lijo, jis (D. L.) sėdėjo kitame automobilyje, todėl nežino kodėl pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta pardavimo kaina 2000 eurų. Po nupirkimo D. J. negalėjo priregistruoti nupirkto „BMW“ automobilio, kadangi automobilio savininkas yra įmonė, o ne fizinis asmuo. Pardavėjo pateikto asmens dokumento nematė, kadangi pildant dokumentus tame nedalyvavo (b. l. 49-52).
Liudytojas K. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius. Į jo įmonę kreipėsi K. Č., norėdamas įsigyti automobilį. 2019 m. sausio 30 d. K. Č. su įmone (duomenys neskelbtini) sudarė lizingo sutartį dėl automobilio „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo 60 mėnesių laikotarpiu mokėti po 269,06 eurų. Pagal išperkamosios nuomos sutartį transporto priemonės savininkas (duomenys neskelbtini), o naudotojas – K. Č.. Kiek pamena, iš pradžių K. Č. mokėjo įmokas už automobilį, kiek laiko mokėjo, neatsimena, tačiau žino, kad K. Č. nustojo mokėti už automobilį. Jis dėl automobilio bendraudavo su K. Č. tėvu, kuris nurodė, kad įmokos už automobilį yra nemokamos todėl, nes automobilis sugedo, yra remontuojamas. K. Č. tėvas yra minėjęs, kad norėtų išsipirkti automobilį „BMW530d“, apie jokį automobilio grąžinimą nebuvo užsiimta. K. Č. tėvas sakydavo, kad planuoja pilnai atsiskaityti už automobilį, tačiau niekas už jį neatsiskaitė, liko skolos. Datos nurodyti negali, tačiau pamena, kad su juo susisiekė D. J. motina, kurios duomenų nežino. Ji jam sakė, kad jie nusipirko automobilį „BMW530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jiems VĮ „Regitra“ nepavyksta užsiregistruoti automobilio. Jis jai pasakė, kad automobilį saugotų, neparduotų niekam, o jie bandys susisiekti su K. Č. ir susitarti, kad šis sumokėtų visą likusią sumą už automobilį. Jis jai minėjo, kad jeigu K. Č. sumokės už automobilį, tuomet D. J. galės jį užsiregistruoti savo vardu ir viskas susitvarkys. Jis bandė susisiekti su K. Č. telefonu, tačiau šio telefonas buvo išjungtas, susisiekti nepavyko. Susisiekė su K. Č. tėvu, kuris pasakė, kad sūnus dabar užsienyje, poros dienos bėgyje grįš ir sutvarkys viską. Tačiau niekas su juo nesusisiekė, už automobilį taip pat nesumokėjo. Kadangi K. Č. (duomenys neskelbtini) yra skolingas už automobilį, jis negalėjo suteikti leidimo, kad D. J. automobilį užsiregistruotų savo vardu. Jis D. J. motinai nurodė, kad jie buvo apgauti, automobilis parduotas be įmonės (duomenys neskelbtini) leidimo, todėl pasiūlė kreiptis į teisininkus. Jis nenorėjo, kad D. J. ir jo mama nerimautų, todėl neskubėjo atsiimti automobilio, tik prašė, kad automobilį saugotų ir niekur nepradangintų. Tačiau jis jiems nesakė, kad jie gali naudotis automobiliu. Jis pats planavo kreiptis į teisininkus, norėdamas susigrąžinti šį įmonei priklausantį automobilį. Po kurio laiko buvo informuotas, kad automobilis pateko į eismo įvykį, kadangi D. J. vairavo išgėręs. Šiuo metu automobilis yra saugomas jų įmonės aikštelėje. Kai baigsis tyrimas, yra planuojama suremontuoti apgadintą automobilį ir jį parduoti, kadangi tai jų įmonės turtas, jis D. J. nepriklauso. Taip pat planuojama kreiptis į teismą dėl K. Č. susidariusios skolos už automobilį (b. l. 40-42).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-453-648/2016, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010).
Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės panaudojimo bei turto užvaldymo, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento nustatymo. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdyti sprendimus, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje veiką apibūdinantys objektyviosios pusės požymiai yra alternatyvūs ir bet kurio vieno iš jų padarymo užtenka baudžiamajai atsakomybei kilti.
Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. Č. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis K. Č. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad pagal 2019 m. sausio 30 d. lizingo sutartį su (duomenys neskelbtini) jis išperkamosios nuomos pagrindu buvo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, tačiau jis nebenorėjo mokėti už minėtą automobilį, siūlė (duomenys neskelbtini) jį atsiimti, tačiau šie nesutiko. Tada jis (K. Č.), kadangi automobilio techniniame pase jis buvo nurodytas kaip valdytojas, nusprendė automobilį parduoti, kad galimai (duomenys neskelbtini) automobilį pasiimtų atgal iš to asmens, kuriam pardavė automobilį. Jis tiesiog norėjo automobiliu atsikratyti ir už jį nebemokėti. Jis pardavė automobilį nukentėjusiajam D. J., iš nukentėjusiojo gavo pinigus ir jam atidavė automobilį. Jis suprato, kad automobilio pirkėjas bus apgautas, nes įmonė pasiims automobilį, prisipažįsta, kad apgavo nukentėjusįjį. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad jis (K. Č.) yra savininkas. Įmonės pavadinimo nerašė, parašė savo vardą ir pavardę, kaip savininko, nors buvo automobilio valdytojas. Jis negali tiksliai pasakyti, bet sutinka, kad galėjo būti, jog automobilį pardavė už 3800 Eur, nors sutartyje nurodyta mažesnė suma. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nurodytas faktines aplinkybes bei jo kaltę pagrindžia ir kiti įrodymai, t. y. pareiškimas, nukentėjusiojo D. J. bei liudytojų T. S., D. L. ir K. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties bei lizingo sutarties kopijos bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytomis ir aptartomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas pripažįsta įrodyta, kad K. Č. 2023 m. sausio 15 d., apie 16.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nutylėdamas esmines aplinkybes apie automobilio „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių priklausomybę įmonei (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas pagal 2019 m. sausio 30 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) buvo jis (K. Č.) ir neturėdamas (duomenys neskelbtini) leidimo disponuoti transporto priemonę, sudarė transporto priemonės – automobilio „BMW 530 d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su D. J. (D. J.), pagal kurią pastarasis K. Č. sumokėjo 3800 eurų sumą, tokiu būdu apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą ir nukentėjusiajam D. J. padarė 3800 eurų turtinę žalą. Kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 10 MGL dydį, bet neviršija 400 MGL dydžio, ši K. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Taip pat remiantis pirmiau įrodymais nustatytomis ir aptartomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas pripažįsta įrodyta, kad K. Č., 2023 m. sausio 15 d., apie 16.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobilis „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), transporto priemonės – automobilio „BMW 530d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje su D. J. nurodė, kad jis (K. Č.) yra transporto priemonės savininkas ir gali disponuoti transporto priemone be jokių apribojimų ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. sausio 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo apgaule įgyjant D. J. turtą. Ši K. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju
K. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Č. ir nukentėjusysis D. J. pateikė 2023 m. rugsėjo 20 d. įsiskolinimo sutartį, kurioje nurodyta, kad K. Č. apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą ir nukentėjusiajam D. J. padarė 3800 Eur žalą. Nukentėjusiajam D. J. sutinkant pabaigti ginčą abiejų šalių susitaikymu be pretenzijų, kaltinamasis K. Č. sutinka suapvalinti įsiskolinimo sumą iki 4200 Eur. Sudarytas įsiskolinimo grafikas, pagal kurį K. Č. 2023 m. rugsėjo 20 d. grąžina 2000 Eur, 2023 m. spalio 20 d. grąžina 600 Eur, 2023 m. lapkričio 20 d. grąžina 600 Eur, 2023 m. gruodžio 20 d. grąžina 500 Eur ir 2024 m. sausio 20 d. grąžina 500 Eur. Sutartį kaltinamasis K. Č. ir nukentėjusysis D. J. patvirtino savo parašais. Sutartyje yra ranka padarytas įrašas, taip pat patvirtintas kaltinamojo ir nukentėjusiojo parašais, kad šalys susitaikė, sutinka, kad byla būtų nutraukta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Č. nurodė, kad jie su nukentėjusiuoju susitaikė, jis nukentėjusiajam sumokėjo 2000 Eur, padavė prieš teismo posėdį, tai patvirtinančio dokumento neturi. Nukentėjusysis D. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju ir prieš posėdį gavo pinigus, sutinka, kad procesas būtų nutrauktas abiems šalims susitaikius.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
K. Č. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios abi yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, kad jis gailisi dėl savo veiksmų. Teismui yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad kaltinamasis susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo dalimis per sutartyje nurodytus terminus, kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtino, kad pirmoji sutartyje nurodyta įmoka buvo atlikta. Sutartyje kaltinamasis ir nukentėjusysis pasirašytinai patvirtino, kad susitaikė ir sutinka, kad byla būtų nutraukta. Teismui tiesiogiai išklausius kaltinamojo ir nukentėjusiojo pozicijas bei įvertinus byloje pateiktos jų taikos sutarties turinį, nekyla abejonių, kad kaltinamasis K. Č. susitaikė su nukentėjusiuoju D. J.. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis K. Č. yra dirbantis ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 83), neteistas (b. l. 81), baustas administracine tvarka, daugiausia už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių) pažeidimus (b. l. 85-109). Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad K. Č. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį K. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Nukentėjusiojo atstovas advokatas M. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo K. Č. priteisti 3800 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 56). Taip pat nukentėjusysis D. J. papildomai pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro patirtos automobilio remonto išlaidos dėl K. Č. nuslėptų automobilio defektų (b. l. 59). 2023 m. rugsėjo 20 d. taikos sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad, nukentėjusiajam D. J. sutinkant pabaigti ginčą abiejų šalių susitaikymu be pretenzijų, kaltinamasis K. Č. sutinka suapvalinti įsiskolinimo sumą iki 4200 Eur. Sudarytas įsiskolinimo mokėjimų grafikas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, kad dėl pareikštų civilinių ieškinių atlyginimo yra susitarta, todėl procesas dėl nukentėjusiojo D. J. atstovo advokato M. N. civilinio ieškinio dėl 3800 eurų turtinės žalos atlyginimo iš K. Č. bei dėl D. J. papildomai pareikšto civilinio ieškinio dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo iš K. Č. nutrauktinas.
Kaltinamajam K. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. J. (D. J.) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Procesą dėl nukentėjusiojo D. J. atstovo advokato M. N. civilinio ieškinio dėl 3800 eurų turtinės žalos atlyginimo iš K. Č. bei dėl D. J. papildomai pareikšto civilinio ieškinio dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo iš K. Č. nutraukti.
Kaltinamajam K. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.