- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- 2YT-25488-800/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19968-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- P. R., S. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. R., P. R. bei S. R. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. palikimą priėmė po savo sutuoktinės V. R. mirties, bei palikimą priėmė P. R. ir S. R. po mamos V. R. mirties.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. S. R. susituokė su V. M. (R.). Gyvenant santuokoje gimė du vaikai P. R. ir S. R.. Santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Santuokos metu nebuvo sudaryta jokia vedybinė sutartis, todėl sutuoktinių turtui galiojo įstatymų nustatytas sutuoktinių turto rėžimas – bendroji jungtinė nuosavybė. (duomenys neskelbtini) sutuoktinė V. R. mirė nepalikusi testamento, todėl jos turto dalis paveldima pagal įstatymą. 2010-12-15 Kauno miesto apylinkės teismas suteikė leidimą priimti palikimą nepilnamečių dukterų vardu. Paveldimas turtas yra ½ dalis buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, kad tinkamu dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė, tačiau palikimą priėmė pradėdami jį valdyti t.y. gyveno bute, jį prižiūrėjo bei mokėjo mokesčius už butą.
Pareiškėja P. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visuomet su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties (duomenys neskelbtini) ten liko gyventi su tėčiu S. R. ir seserimi. Gyvendami šiame bute mokėjo komunalinius mokesčius, pagal poreikį remontavo.
Pareiškėja S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus mamai liko gyventi su tėvu S. R. tėvams priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Kadangi ji buvo ir yra nepilnametė nesirūpino turtiniais reikalais po mamos mirties. Žino, kad jokio kito turto mama neturėjo. Likę gyventi šiame bute jį išlaikė ir prižiūrėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareiškėjai turi įrodyti, kad tas asmuo, kaip įpėdinis, faktiškai atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir privalėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo neprieštaraus tik tuomet, jeigu pareiškėjai teismui patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jie per CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusiosios V. R. palikimą ir teismui neliks jokių abejonių tokių faktų buvimo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu ( b.l. 27-32).
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, kad S. R., P. R. ir S. R. priėmė V. R. palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus teismas įsitikintų, kad S. R., P. R. ir S. R. priėmė V. R. palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui ( b.l. 37-38).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant nurodytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 16,17,18,19) nustatyta, kad pareiškėjas S. R. (duomenys neskelbtini) vedė V. R., jiems gyvenant santuokoje gimė dvi dukros (duomenys neskelbtini) R. R., o (duomenys neskelbtini) dukra S. R.. Pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 7) patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjo sutuoktinės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-15 d. nutartis patvirtina, kad po sutuoktinės V. R. mirties pareiškėjas kreipėsi į teismą ir jam buvo išduotas leidimas priimti palikimą nepilnamečių dukrų S. R. ir P. R. vardu, po jų motinos mirties ( b.l. 6).
Iš pareiškėjų paaiškinimų, liudytojų V. P., A. Š., A. S., G. L. paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, darytina išvada, jog pareiškėjo S. R. ir pareiškėjų P. R., bei S. R. savo aktyviais veiksmais – gyvendami būste, visą turtą prižiūrint kaip savo, mokant mokesčius, priėmė palikimą po sutuoktinės ir mamos V. R. mirties, faktiškai pradėdami valdyti V. R. priklausiusią turto dalį.
Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjai neturi galimybių.
Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjams įgyjant teisę priimti palikimą po sutuoktinės ir mamos mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.
Valstybė šioje byloje patyrė 16,43 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 str. 3 p., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai S. R. ( a.k (duomenys neskelbtini) P. R. (a.k (duomenys neskelbtini) S. R. ( a.k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po V. R. ( a.k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4,06 ( keturis Eur 6 ct) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.