- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- P-492-191-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00214-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A9-510/2011 pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“, ir Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 2–4), kurį tikslino (b. l. 58), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ (toliau – ir Institucija) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“, (toliau – ir Lietuvos valstybė) jos darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 2 669,10 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepimuose (b. l. 26–28, 66–69) S. K. neišmokėtam darbo užmokesčio priedui už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. (suma 867,21 Lt) prašė taikyti senaties terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) prašė pareiškėjos skundą atmesti (b. l. 22–23).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ 1 801,89 Lt, likusią skundo dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis byloje Viešosios policijos apsaugos tarnybos ir rinktinės „Vytis“ pateiktomis pažymomis apie pareiškėjai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, nustatė, kad minėtu laikotarpiu S. K. nebuvo išmokėta 1 801,89 Lt suma, sudaranti dalį darbo užmokesčio. Teismas S. K. skundą tenkintino iš dalies, priteisė jai iš rinktinės „Vytis“ 1 801,89 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. Nustatė, kad nagrinėjamoje byloje darbdavys yra Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, o ne valstybė plačiąja prasme, todėl konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas solidariai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką iš Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir skundą šioje dalyje atmetė.
III.
Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ ir pareiškėja S. K. pateikė apeliacinius skundus (b. l. 88–90, 95–97), nes nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu, prašė šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, turi būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 298 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. yra 1 801,89 Lt. Teisėjų kolegija nustatė, kad šis laikotarpis, už kurį pareiškėja prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, neviršija DK nustatyto 3 metų termino, todėl padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjai priteistiną neišmokėto darbo užmokesčio sumą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde ginčijama jai priteistina darbo užmokesčio nepriemokos suma (867,21 Lt) susidarė už neišmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 31 d., ir šiam laikotarpiui pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą. Pareiškėjos argumentas, kad už uždirbtą viršvalandinį darbą 2004–2006 m. jai buvo išmokėta 2007 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais 4 114,61 Lt, nepagrįstas jokiais įrodymais: pareiškėjos nurodytoje 2009 m. vasario 21 d. pažymoje Nr. 120-PAZI-797 bei kitose pažymose tokių duomenų nėra.
IV.
Pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašo atnaujinti procesą byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pakeisti 2011 m. kovo 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties dalį dėl priteistinos sumos dydžio ir iš atsakovo Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ priteisti 2 669,10 Lt jos naudai.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo yra nurodoma, jog byloje procesas turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Paaiškina, kad Viešosios policijos apsaugos tarnyboje (toliau – ir VPAT) (nuo 2010 m. sausio 1 d. reorganizuojant prijungimo būdu teisių ir pareigų perėmėjas tapo Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“) 2004–2006 metais buvo neteisingai vykdoma viršvalandinio darbo laiko apskaita. VPAT 2007 metais po ilgų derybų su Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesine sąjunga pripažino savo klaidą ir priėmė sprendimą be teisminių ginčų teisingai perskaičiuoti viršvalandžius ir išmokėti pareigūnams neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą. Todėl teismui pateiktoje pažymoje „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį“ Nr. 120-PAZ1-797, matyti, kad pareiškėjos 2004–2006 metais dirbtas viršvalandinis darbas buvo perskaičiuotas tik 2007 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, iš viso: 4 114,61 Lt. Tačiau minėtam įsiskolinimui buvo pritaikytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje numatytas 70 procentų ribojimas, dėl ko pareiškėjai 2007 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. buvo išmokėtas ne visas darbo užmokestis už 2004–2006 metais dirbtą viršvalandinį darbą. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai šiai sumai taikė DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą, kadangi pareiškėja galėjo sužinoti apie jai neišmokėtą darbo užmokestį už aptariamą viršvalandinį darbą ne anksčiau kaip 2007 m. rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgusi į tai mano, kad jai už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo būti papildomai priteista 867,21 Lt suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesas neatnaujintinas.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
Proceso atnaujinimo pagrindai išvardinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardintų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.
Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Šis punktas numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009). ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.) sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikiant išvadas, kurios grindžiamos ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1–4 dalių reikalavimus atitinkančia sprendimo motyvuojamąja dalimi.
Pažymėtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusios bylos šalies netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendime yra išsamiai motyvuota išvada, kodėl apeliacinės instancijos teismas palaikė pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą, nes išanalizavęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde ginčijama jai priteistina darbo užmokesčio nepriemokos suma (867,21 Lt) susidarė už neišmokėtą darbo užmokestį 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 31 d. laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė pareiškėjos argumentą, kad už uždirbtą viršvalandinį darbą 2004–2006 m. jai buvo išmokėta 2007 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais 4 114,61 Lt, nustatęs, kad šis argumentas nepagrįstas jokiais įrodymais. Į tai atsižvelgus teigtina, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Atnaujinti proceso kitais pagrindais pareiškėja neprašo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr. A9-510/2011 neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A9-510/2011 neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.