- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-19
- Bylos Nr.
- I-145-561/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00214-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- S.
- Atsakovas
- Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei G. Zapasnykienei, atsakovių atstovei D. Kurčikovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovėms Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja S. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovių Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ (toliau – rinktinė „Vytis“) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos rinktinės „Vytis“, priteisti jai 2669,10 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31.
Skunde pareiškėja S. K. nurodė, kad dirba Viešosios policijos apsaugos tarnybos (dabar – rinktinė „Vytis“) Vilniaus skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialiste. Skundo reikalavimą pagrindė tuo, kad apskaičiuojant jai priedus bei priemokas, darbdavys nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai, todėl laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 jai neteisėtai nebuvo išmokėta 2669,10 Lt priemokų ir priedų.
Šalies argumentai
S. K. teigimu, VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnyje, 26 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2001-12-18 ir 2004-12-13 nutarimais, S. K. pabrėžė, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu ir, kad ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė, be to, pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai.
Pareiškėja S. K. nurodė, kad VTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, skirtingai nei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), apriboja galimų priemokų ir priedų sumą iki 70 procentų pareiginės algos. Mano, kad VTĮ ir Statutu nustatytas reguliavimas sudaro prielaidas neišmokėti visų jai priklausančių priemokų už darbą poilsio, švenčių dienomis bei nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduotų vykdymą. Sutinka, kad valstybės tarnautojams gali būti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau mano, kad toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, be to, apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas tik atskiroms darbuotojų kategorijoms.
2010-02-24 teisme buvo gautas patikslintas pareiškėjos S. K. skundas (b. l. 58), kuriame ji prašo solidariai iš atsakovių rinktinės „Vytis“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos rinktinės „Vytis“, priteisti jai 2669,10 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2008-12-01.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos S. K. atstovė palaikė patikslintame skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė patikslintą skundą tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovė rinktinė „Vytis“ atsiliepime į pareiškėjos S. K. patikslintą skundą su reikalavimu priteisti iš rinktinės „Vytis“ 2669,10 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nesutinka, pabrėždama, kad Viešosios policijos apsaugos tarnyba, apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiškėjai S. K., pagrįstai taikė VTĮ 23 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio teisės akto nekonstitucingumu. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Viešosios policijos apsaugos tarnyba veikė teisėtai, t.y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Kadangi mokėdama priedus ir priemokas S. K. Viešosios policijos apsaugos tarnyba nepažeidė nei vieno teisės akto, rinktinės „Vytis“ veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės.
Rinktinė „Vytis“ paaiškino, jog pagal galiojančius teisės aktus jai kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jai skirtos atitinkamoms funkcijoms vykdyti, tuo tarpu biudžeto formavimas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija. Atsižvelgiant į tai, mano, kad vienintelis tinkamas atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgalioto asmens.
Rinktinė „Vytis“ nurodė, kad dėl taikyto priedų ir priemokų ribojimo S. K. nuo 2004-01-01 iki 2006-12-31 už viršvalandžius neišmokėta 867,21 Lt, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 dėl taikyto priedų ir priemokų ribojimo už viršvalandžius neišmokėta 1780,58 Lt, o už darbą naktimis ir švenčių dienomis – 21,31 Lt. Bendra suma, kuri dėl 70 procentų ribojimo už viršvalandžius laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjai S. K. nebuvo išmokėta sudaro 1801,89 Lt. Vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu, pagal kurį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, S. K. neišmokėtam darbo užmokesčio priedui už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2006-12-31 (suma 867,21 Lt) rinktinė „Vytis“ prašė taikyti senaties terminą.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės rinktinės „Vytis“ atstovė su patikslintu skundu sutiko iš dalies, prašydama taikyti senaties terminą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos S. K. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindamas, jog sprendžiant klausimą dėl darbo apmokėjimo tvarkos, atsakovės privalo vadovautis Statutu, todėl pareiškėja S. K. savo skundo teisiniu pagrindu nepagrįstai nurodė VTĮ 23 straipsnio 2 dalį.
Byloje kilęs ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai S. K. neišmokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė dėl to, kad apskaičiuojant jai mokėtinus priedus ir priemokas, buvo vadovautasi VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu priedų ir priemokų sumų 70 procentų pareiginės algos ribojimu.
Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. K. ginčo laikotarpiu dirbo Viešosios policijos apsaugos tarnybos Vilniaus skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialiste (b. l. 9, 47, 61).
Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-08-13 įsakymu Nr. 5-V-594 „Dėl Viešosios policijos apsaugos tarnybos reorganizavimo prijungimo būdu prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“, Viešosios policijos apsaugos tarnyba nuo 2010-01-01 reorganizuota. Visas Viešosios policijos apsaugos tarnybos teises ir pareigas perėmė rinktinė „Vytis“ (b. l. 41).
Remiantis Viešosios policijos apsaugos tarnybos 2009-02-21 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9) ir 2009-03-17 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29) bei rinktinės „Vytis“ 2010-02-17 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61) duomenimis, nustatyta, kad Viešosios policijos apsaugos tarnybos Vilniaus skyrius dėl VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2008-12-01 pareiškėjai S. K. neišmokėjo 1801,89 Lt priedų ir priemokų.
Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja VTĮ VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
VTĮ 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos stažą) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą VTĮ 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad VTĮ VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais vidaus tarnybos sistemos pareigūnams turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki šiol už faktiškai pareiškėjos S. K. atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia.
Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, daro išvadą, kad pareiškėjos S. K. reikalavimas priteisti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iš pareiškėjo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime yra pažymėjęs, kad VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo remiantis, konstatuotina, kad už netinkamą darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį.
Tarp šalių nėra ginčo, kad S. K. į tarnybą priėmė Viešosios policijos apsaugos tarnybos vadovybė, todėl būtent Viešosios policijos apsaugos tarnybai kilo pareiga teisingai apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai S. K. darbo užmokestį už jos atliktą darbą. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, Viešosios policijos apsaugos tarnybos vadovybė įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama ir papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėja S. K. atliko savo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas, tačiau laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2008-12-01 jai nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis (priedai ir priemokos).
Išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo S. K. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia S. K. teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Įvertinus šiuos nagrinėjamos bylos duomenis ir tai, kad atsakovė rinktinė „Vytis“ už pareiškėjos S. K. atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi, pripažintina, kad yra pagrindas pareiškėjos S. K. skundą tenkinti, priteisiant iš atsakovės rinktinės „Vytis“ S. K. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos. Todėl laikotarpis, už kurį pareiškėjui turi būti priteisiama neišmokėta darbo užmokesčio dalis, turi būti nustatomas, vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu ( 2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Pagal šią įstatymo nuostatą darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, Darbo kodekso 298 straipsniu imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas trejais kalendoriniais metais.
Kadangi S. K. prašo priteisti jai neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2008-12-01, teismas daro išvadą, kad laikotarpis, už kurį prašoma priteisti nepriemoką, neviršija Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytų trejų metų.
Pažymėtina, kad S. K. prašo už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2008-12-01 priteisti jai 2669,10 Lt darbo užmokesčio nepriemoką. Tačiau teismas, vadovaudamasis byloje Viešosios policijos apsaugos tarnybos ir rinktinės „Vytis“ pateiktomis pažymomis apie pareiškėjai S. K. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 9, 29, 47, 61), nustatė, kad minėtu laikotarpiu S. K. nebuvo išmokėta 1801,89 Lt sumą sudaranti darbo užmokesčio dalis. Tuo remiantis, S. K. skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš rinktinės „Vytis“ 1801,89 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki 2008-12-01.
Kaip jau buvo minėta, už netinkamą darbo organizavimą ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimą yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Pareiškėjos S. K. ir atsakovės Lietuvos valstybės, iš kurios ji solidariai prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiškėjos S. K. darbo organizavimą. Atsižvelgiant į tai, S. K. reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką solidariai iš Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir skundas šioje dalyje atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 4 p., 127 str. ir 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjos S. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti S. K. iš atsakovės Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ 1801,89 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vieną litą 89 centus) neišmokėto darbo užmokesčio.
Kitoje dalyje S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.