Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. (E. G.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant E. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Šiuo nuosprendžiu S. T., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jam nutraukta, nuosprendis S. T. atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

E. G. nuteistas už tai, kad kartu su S. T. 2017 m. gegužės 15 d., apie 17.30 val., parkelyje, prie Šiaulių profesinio rengimo centro pastato, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos civiliniams ginčams spręsti, savavališkai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.136 straipsnyje numatytą teisę, ginčijamą D. Š., į 100 Eur žalos E. G. ir 200 Eur žalos S. T. atlyginimą už D. Š. pavogtus apie 100 Eur vertės E. G. mobiliojo ryšio telefoną ,,Nous NS5004“ ir 160 Eur vertės S. T. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Grand Neo Plus“, panaudodami prieš nukentėjusįjį D. Š. fizinę prievartą, pasireiškusią E. G. suduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių su mediniu pagaliu D. Š. į įvairias kūno vietas, S. T. suduodant vieną smūgį D. Š. į veidą, bendrais veiksmais padarant D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą: poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje, taip pat panaudodami prieš nukentėjusįjį D. Š. psichinę prievartą, pasireiškusią E. G. išsakytu grasinimu D. Š., kad, jei šis iki 2017 m. gegužės 16 d. 18 val. neatiduos mobiliojo ryšio telefonų ar pinigų, jį sumuš, sulaužys jam rankas ir kojas. Tęsdami nusikalstamą veiką, E. G. kaip užstatą paėmė D. Š. neįgaliojo asmens pažymėjimą, perdavė jį S. T., privertė D. Š. prisipažinti dėl mobiliojo ryšio telefonų vagystės bei įrašė D. Š. prisipažinimą į S. T. mobiliojo ryšio telefoną. Šiais veiksmais E. G. ir S. T. padarė didelę žalą nukentėjusiojo D. Š. teisėms, taip savavaldžiavo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-869-914/2017 jo atžvilgiu pakeisti sutrumpinant jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.Skunde apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis (E. G.) nuoširdžiai prisipažino nusikaltęs ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Be to, skunde nuteistasis pažymi, kad jis dirba, tačiau gauna minimalią algą, turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl nori kuo greičiau atlikti bausmę ir išvykti į užsienį dirbti, kad galėtų gauti didesnį uždarbį ir įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Nuteistojo E. G. įsitikinimu, byloje yra nustatyti pagrindai ir sąlygos taikyti jo atžvilgiu trumpesnį nei 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Apygardos teismo posėdyje nuteistojo E. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, E. G. pripažino kaltu dėl savavaldžiavimo panaudojant psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad yra pagrindas sutrumpinti jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (BK 75 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pirmiausia, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, nė vienai iš šių nuostatų negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

7. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę, vadovavosi BK 54 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimo pagrindus, ir paskyrė E. G. BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė mažesnį už tokios bausmės vidurkį (vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad jis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis; 294 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas teistas (1 t., b. l. 148–152), būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. G. atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai (Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. baudžiamasis įsakymas ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendis), kuriais apeliantas pripažintas kaltu dėl penkių nusikalstamų veikų padarymo. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina apeliantą. Nepaisant to, apylinkės teismas, spręsdamas dėl E. G. skirtinos bausmės, atsižvelgė ir į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Nustačius E. G. ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir jas įvertinus kartu su kitomis BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kaip numatyta BK 61 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismo E. G. nustatyta bausmė ir jos dydis, nesiekiantis straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, kuri dar ir sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), nelaikytina aiškiai per griežta (laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams).

8. Nagrinėjamos situacijos kontekste taip pat pažymėtina, kad E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, yra viso už šešias nusikalstamas veikas, todėl taip pat nelaikytina aiškiai per griežta.

9. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visumą baudžiamosios atsakomybės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų į tas, kurias apeliantas akcentuoja savo skunde (dirbamas darbas, gaunamas atlyginimas, kreditoriniai įsipareigojimai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos) ir, padaręs išvadą, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti E. G. realiai neatliekant bausmės, atidėjo paskirtos bausmės vykdymą trejiems metams. Apeliantas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų neįvertintos ir galėtų būti prielaida sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą. Pažymėtina, kad dėl BK 75 straipsnio taikymo/netaikymo, kaip ir dėl termino nustatymo, sprendžiama pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. įvertinama: ar atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Dar sykį atkreiptinas dėmesys, kad E. G. skundžiamu nuosprendžiu atidėtas bausmės, realiai paskirtos pagal tris apkaltinamuosius nuosprendžius, vykdymas, todėl manyti, kad bausmės tikslus pavyks pasiekti sutrumpinus bausmės vykdymo atidėjimo terminą, nėra pagrindo.

10. Skunde apeliantas E. G. teigia, kad dėl nustatyto ilgo bausmės vykdymo atidėjimo termino jis negalės išvykti dirbti į užsienį, gauti geriau apmokamą darbą, grąžinti kreditus ir pan. Dėl tokių apelianto argumentų pažymėtina, kad Baudžiamajame įstatyme už padarytas nusikalstamas veikas taikomos sankcijos ir priemonės yra baudžiamojo/prevencinio pobūdžio ir jomis siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir kartu visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio Baudžiamojo įstatymo pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, teisių ir laisvių suvaržymų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Nusikaltimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas joks prioritetas prieš visuomenės interesus.

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam taikytinos baudžiamosios atsakomybės, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė ir, teisėjų kolegijos nuomone, dėmesingai įvertino tiek E. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek ją padariusio asmens – apelianto, pavojingumo visuomenei laipsnį, ir priėmė teisingą sprendimą dėl jam taikytinos baudžiamosios atsakomybės apimties ir griežtumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. (E. G.) apeliacinį skundą atmesti.