- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- 1-869-914/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23656-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- S. T., E. G.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Algirdas Zakrasas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį;
E. G. (E. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, azerbaidžanietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-02-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 34 parų areštu; 2) 2015-03-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 182 straipsnio 3 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs; 3) 2017-10-09 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-14 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198(1) straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pastaroji subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 8 mėnesiams ir 20 dienų;
bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. ir S. T. 2017-05-15 apie 17.30 val. parkelyje, prie (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos civiliniams ginčams spręsti, savavališkai vykdė CK 1.136 straipsnyje numatytą teisę, ginčijamą D. Š., į 100 eurų žalos E. G. ir 200 eurų žalos S. T. atlyginimą už D. Š. pavogtus apie 100 eurų vertės E. G. mobiliojo ryšio telefoną ,,Nous NS5004“ ir 160 eurų vertės S. T. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Grand Neo Plus“, panaudodami prieš nukentėjusįjį D. Š. fizinę prievartą, pasireiškusią E. G. suduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių su mediniu pagaliu D. Š. į įvairias kūno vietas, S. T. suduodant vieną smūgį D. Š. į veidą, bendrais veiksmais padarant D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą: poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje, taip pat panaudodami prieš nukentėjusįjį D. Š. psichinę prievartą, pasireiškusią E. G. išsakytu grasinimu D. Š., kad jei šis iki 2017-05-16 18 val. neatiduos mobiliojo ryšio telefonų ar pinigų, jį sumuš, sulaužys jam rankas ir kojas. Tęsdami nusikalstamą veiką, E. G. kaip užstatą paėmė D. Š. neįgaliojo asmens pažymėjimą, perdavė jį S. T., privertė D. Š. prisipažinti dėl mobiliojo ryšio telefonų vagystės bei įrašė D. Š. prisipažinimą į S. T. mobiliojo ryšio telefoną. Šiais veiksmais E. G. ir S. T. padarė didelę žalą nukentėjusiojo D. Š. teisėms, taip savavaldžiavo.
Kaltinamasis S. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis anksčiau gyveno bendrabučio kambaryje su nukentėjusiuoju. 2016 m. rugsėjo mėnesį jam buvo dingęs telefonas, jis įtarė, kad pavogė kartu su juo gyvenęs nukentėjusysis. Jis parašė pareiškimą policijai dėl telefono, kuris nurodytas kaltinime, bet D. Š. sakė, jei atsiims pareiškimą, jis jam grąžins telefoną. 2017 m. gegužės 15 d. E. G. atėjo su M. R.. E. G. jam sakė, kad iš jo dar buvo pavogtas telefonas. Jis jiems sakė, kad atsiėmė pareiškimą ir nieko neatgavo. Vėliau visi nuėjo į parkelį, tai E. G., M. R., A. G., dar kitas buvo, bet jo nepažįsta. E. G. pradėjo aiškintis su D. Š. dėl vagysčių, o jis stebėjo. E. G. pradėjo šaukti ant D. Š., kad jis pavogė jo telefoną, vėliau trenkė su pagaliu. Trenkė, kad prisipažintų, jog pavogė telefoną. Kai miškelyje buvo, dar nebuvo atgavęs nei pinigų, nei telefono. Jis girdėjo, kad E. G. kalbėjo daugiausia apie jo telefoną. Sakė, jei D. Š. neprisipažins, jį sutrankys su pagaliu. Norėjo, kad prisipažintų ir pinigų norėjo. E. G. norėjo 100 eurų, o jam - 200 eurų. Jam buvo žala padaryta 160 eurų, nes tokia buvo telefono kaina. E. G. mušė D. Š. su pagaliu. Jis (S. T.) D. Š. trenkė nestiprų smūgį iš pykčio. Kitą dieną D. Š. trenkė jam už tai, kad jam trenkė. E. G. paėmė jo telefoną ir įrašė garso įrašą, kad D. Š. prisipažįsta, jog pavogė. D. Š. pažadėjo, kad kitą dieną jis turi atnešti pinigų, apie 300 eurų. Dar E. G. jam davė neįgalumo dokumentą. Kaltinime nurodytas aplinkybes pripažįsta, dėl to labai gailisi. Su nukentėjusiuoju jis susitaikė.
Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš kažkur 4 dienas iki gegužės 15 d. buvo su A. S. ir D. Š.. Buvo susistumdymas, po kurio jis pasigedo telefono. Jis įtarė D. Š.. M. R. jam gegužės 14 d. paskambino ir sako, kad jis toks ne vienas, kuriam dingo telefonas. Tada gegužės 15 d. jis atėjo prie jų profesinio rengimo centro, pamatė S. T. ir paklausė, ar jam yra pavogę telefoną. Jis atsakė, kad jam pavogė telefoną ir pinigų D. Š.. Jis jam pasiūlė padėti, jei jis man iškvies D. Š. į lauką. D. Š. apie 2 valandas teigė, kad nevogė telefono. Pradėjo apklausinėti kitus ir sužinojo, kad D. Š. kelias dienas iš eilės turėjo pinigų. Net lombardo lapelis buvo pas D. Š. draugą, bet tas lapelis dingo. Jis pasikvietė S. T. ir prie D. Š. jis papasakojo, kad jam dingo telefonas. Tada D. Š. stovėjo prie medžio, jam jau buvo sudavęs porą smūgių. Taip pat pasiūlė S. T. trenkti D. Š., ir jis sutrenkė. Vėliau jis (E. G.) pasiėmė lazdą nuo žemės ir pradėjo jo reikalauti prisipažino, viską filmavo, trenkė su supuvusiomis lazdomis. Kartu buvo M. R., buvo dar du draugai ir vienas nebylys. Nesikreipė į policiją, jis norėjo savaip išspręsti. Jis norėjo atsiprašyti, bet D. Š. nenorėjo susitikti. Iš D. Š. jis reikalavo grąžinti telefoną arba pinigus už telefoną. Kas kaltinime nurodyta, tai taip ir buvo. S. T. sudavė tik vieną smūgį. Pastarasis jam buvo reikalingas tik kaip įrodymas, kad ne vien iš jo buvo pavogtas telefonas. Jis pagrindinis iniciatorius buvo to įvykio. D. Š. neprisipažino, kad pavogė. Neneigia, kad grasino sulaužyti rankas ir kojas nukentėjusiajam, jeigu pastarasis negrąžins telefono arba pinigų. Pinigus turėjo jis atnešti iki gegužės 16 d., buvo pasiėmęs jo invalidumo pažymėjimą kaip užstatą, kurį nenorėjo nešiotis su savimi, todėl padavė S. T.. Garso įrašas dėl prisipažinimo turėjo būti kaip įrodymas. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nori nukentėjusiojo atleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis niekada iš nieko nėra pavogęs nei vieno telefono. 2016 m. rugsėjį gyveno viename (duomenys neskelbtini) bendrabučio kambaryje su S. T.. Vieną naktį, tikslios datos nepamena, iš jų kambario dingo S. T. mobiliojo ryšio telefonas, ir S. T. vagyste apkaltino jį. Tą naktį jis grįžo į bendrabutį apie 4 val. ryto ir rado atrakintas kambario duris. S. T. miegojo kambaryje vienas, blaivus, bet kas galėjo įeiti į jų kambarį ir pavogti jo telefoną. Jis tikrai nevogė S. T. telefono, kas tą padarė, nežino. Jis sakė S. T., kad telefono nevogė, kad nežino, kas tą padarė, bet jis juo netikėjo. S. T. supyko, kad jis neprisipažino padaręs vagystę, ir išsikraustė iš jų bendro kambario. S. T. kreipėsi į policiją dėl vagystės. Jis nežino, kuo tas tyrimas policijoje baigėsi. Jis E. G. pažįsta tik iš matymo, artimiau su juo nebendrauja. E. G. buvo susitikęs prieš kelias savaites (iki įvykio) prie turgelio, esančio prie PC „Akropolis“. Tada E. G. priėjo prie jo ir draugų ir juos pakalbino. Nepamena, apie ką su juo kalbėjo. Nėra buvęs jokiuose jaunuolių susibūrimuose ar susitikimuose su E. G., nėra buvęs su juo jokioje patalpoje. Net neturėjo galimybės pamatyti, ar E. G. turi kokį nors telefoną. Jis E. G. gerai nepažįsta, su juo nesimoko, tik po įvykio sužinojo, kad jis yra E. G., anksčiau žinojo jį kaip „(duomenys neskelbtini)“. Apie įvykį gali pasakyti, kad 2017-05-15 apie 17 val. jam paskambino M. R. ir pasiūlė susitikti prie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Dabar jam aišku, kad jį išviliojo susitikimui. Jis nuvyko ir prie bendrabučio pamatė M. R., S. T., E. G. ir dar vieną jam nepažįstamą kurčnebylį jaunuolį. Parkelyje S. T. ėmė jį kaltinti, kad jis (nukentėjusysis) iš jo pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Jis pasakė, kad jokio telefono nevogė. Tada E. G. paėmė ant žemės besimėtančią medinę lazdą ir sudavė su ja jam per kojas. E. G. jam sudavė lazdomis, panašiomis į medžio šakas. Lazdos nuo smūgių sulūžo į kelias dalis. Nuo smūgio jis parkrito ant žemės ir tuo tarpu S. T. vieną kartą jam sudavė kumščiu į kaktą. Jis atsistojo. Tada E. G. dar kartą sudavė lazda per kojas. E. G. jam sudavė du smūgius lazda per abi kojas: per kelį ir šlaunį. E. G. ėmė jam aiškinti, kad jis (nukentėjusysis) iš jo taip pat yra pavogęs mobiliojo ryšio telefoną. E. G. grasino, kad jei jis (nukentėjusysis) iki 2017-05-16 18 val. negrąžins telefono arba neduos pinigų už pavogtus telefonus, t. y. 200 eurų S. T. ir 100 eurų jam (E. G.), jis jam sulaužys kojas ir rankas. Tada E. G. iš S. T. paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir liepė jam (nukentėjusiajam) sakyti, kad jis yra pavogęs du telefonus. E. G. sakė, kad jis tai įrašys kaip prisipažinimą. Jis šį tekstą pasakė, nes buvo labai išsigandęs, kad jie jam ko nors nepadarytų. Po to E. G. jo paklausė, ar jis neturi ko nors kaip užstato. Jis tada viską ištraukė iš kišenių ir parodė jam, ką turi. E. G. iš jo paėmė neįgaliojo pažymėjimą ir pasakė, kad tai bus kaip užstatas. Jis (nukentėjusysis) iš vertingesnių daiktų turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau E. G. jo neėmė. E. G. jo neįgaliojo pažymėjimą padavė S. T. ir jie visi nuėjo link Gardino gatvės, o jis (nukentėjusysis) nuėjo į bendrabutį. Jis E. G. grasinimus suprato kaip realius ir labai išsigando, nes E. G. tai pasakė piktu ir agresyviu tonu. Jis mano, kad E. G. šiuos garsinimus gali įvykdyti, nes prieš tai jam smūgiavo per kojas. Kiti jaunuoliai: „(duomenys neskelbtini)“, kurčnebylis ir M. R. tik stovėjo ir žiūrėjo, nieko jam (nukentėjusiajam) nesakė, jokių smūgių nesudavė. Po įvykio jis nuvyko pas med. ekspertus, jie apžiūrėjo jį, rado sumušimo žymių. Į ligoninę nevyko, nes buvo kelios mėlynės ant kojų ir kaktos. Jautė fizinį skausmą, tačiau skausmas praėjo savaime, mėlynės išnyko. S. T. jo atsiprašė, jis S. T. atleido, jie susitaikė (1 t., b. l. 47-50, 53-54, 59-62).
Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dabar pravardės neturi, bet anksčiau mokykloje jį vadindavo „(duomenys neskelbtini)“. 2017-05-15, pirmadienį, apie 17:35 val. jam paskambino D. Š. ir pakvietė pasivaikščioti į parkelį. Jis sutiko. Jie susitiko, ir jis (A. G.) jam grąžino 3 eurų skolą. Tada kažkas paskambino D. Š., ir D. Š. pasakė, kad dabar jiems reikia eiti į kitą vietą. Jie šiek tiek paėjo į šalį ir prie jų priėjo tamsiaplaukis vaikinas, kaip vėliau sužinojo, pavarde G. (G.), su jam nepažįstamu kurčnebyliu vaikinu. G. pradėjo kalbėti su D. Š. apie tai, kad jis pagaliau atiduotų S. T. kažkada iš jo pavogtą telefoną. D. Š. sakė, kad jokio S. T. telefono jis nėra pavogęs. Tada D. Š. paskambino S. T. ir pakvietė jį ateiti į parką. S. T. atėjo. Jie vėl aiškinosi tarpusavyje, jau trise, dėl S. T. telefono. G. liepė S. T. suduoti D. Š. už pavogtą telefoną, dėl kurio vagystės jis neprisipažino. S. T. sudavė vieną nestiprų smūgį kumščiu D. Š. į kaktą. G. ir jam (A. G.) liepė suduoti D. Š., bet jis to nepadarė, jam nepatinka muštynės ir jis neišsigando G., nevykdė jo nurodymo. Priešingai, jis prašė visų liautis, nesimušti. G. pasakė, kad gali sumušti ir jį, bet jis atkirto, kad G. gali bandyti, jei tik jam pavyks, ir G. prie jo nelindo. Kurčnebylis vaikinas, kuris atėjo su G., tik stovėjo ir žiūrėjo, pats nesudavė niekam jokių smūgių. Vienu momentu jam paskambino motina ir jis paėjo į šalį nuo jaunuolių pakalbėti su ja. Nematė, kad kas nors suduotų smūgius medine lazda D. Š.. Jis matė medžio šaką - pagalį G. rankoje, bet jis tuoj pat numetė ją į šalį. Dar prieš jo pokalbį su motina prie jų atėjo M. R.. Jis girdėjo, kaip G. paskambino M. R. ir pakvietė jį ateiti. Jis girdėjo, kaip G. D. Š. sakė, kad sulaužys jam rankas ir kojas, jei D. Š. iki antradienio vakaro neatiduos pavogtų G. ir S. T. telefonų arba pinigų už juos. G. sakė, kad jei D. Š. pasiskųs policijai, tai po Šiaulius nevaikščios, susiras jį bendrabutyje ir sumuš. Jis (A. G.) žino, kad S. T. telefonas iš tiesų kažkada buvo pavogtas, bet nežino, ar jį pavogė D. Š. ar koks nors kitas asmuo. G. taip pat sakė, kad D. Š. pavogė ir jo (G.) telefoną, bet apie tai jis nieko konkretaus nežino (1 t., b. l. 72-73).
Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta E. G. iš matymo. D. Š. yra jo bendraklasis, draugas. Jie kartu mokosi (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl E. G. būna su šios mokyklos mokiniais. Yra girdėjęs, kad E. G. yra suktas, priekabiauja prie (duomenys neskelbtini) mokinių, prašo pinigų ar parūkyti, ieško galimybės kažką iš jaunesnių apgauti ir taip išvilioti sau naudos. Atsimena, kad 2017 m. gegužę, tiksliai datos nebeprisimena, E. G. mušė D. Š.. Tą dieną jis (M. R.) vaikščiojo parkelyje prie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), su bendrakursiu A. G., S. T.. Prie jų prisijungė E. G. su kurčnebyliu vaikinu, vardu A.. Jie šiaip kalbėjosi apie nieką. Nebeatsimena, kokiomis aplinkybėmis prie jų atėjo D. Š.. Neatsimena, ar jis (M. R.) pakvietė D. Š. ateiti. Atsimena, kad E. G. ir D. Š. tame parkelyje kažkaip pradėjo ginčytis. Jie kalbėjo apie kažkokius telefonus. E. G. reikalavo D. Š. atiduoti kažkokį telefoną. Jis (M. R.) nieko nežinojo apie kokių nors telefonų dingimus, nes nebegyvena bendrabutyje ir nelabai žino, kas ten vyksta. Jis tikrai negalėjo E. G. sakyti, kad dingo S. T. telefonas. E. G. pradėjo D. Š. stumdyti, liepė jam skambinti savo broliui, prašyti pinigų. D. Š. niekam neskambino, jis neigė, kad yra paėmęs kokius telefonus, bet po to E. G. privertė jį prisipažinti, kad paėmė telefonus. Jis matė, kaip E. G. paimtu nuo žemės pagaliu kelis kartus trenkė D. Š. per kojas. E. G. berods mušė dviem pagaliais, pagaliai perlūžo, nes buvo sutrūniję ar supuvę. Jis buvo per kelis metrus nuo E. G. ir D. Š., kalbėjosi su A. G. apie vykstantį konfliktą. Jis ir A. G. buvo nustebę dėl tokių E. G. veiksmų. Jis nematė, kad S. T. būtų sudavęs smūgius D. Š.. Kiek jis atsimena, S. T. D. Š. nieko nesakė, nieko nereikalavo. E. G. buvo aršus, jo balso tonas buvo pakeltas, kalbėjo grasinančiai, kūno padėtis buvo agresyvioje stovėsenoje. Buvo nejauku tai stebėti ir kištis, nes viskas atrodė nenuspėjama. Anksčiau nebuvo matęs E. G. tokio agresyvaus. D. Š. atrodė labai išsigandęs ir įbaugintas. Jis nelabai girdėjo ir neatsimena, kokius žodžius E. G. pasakė D. Š.. Kartu su E. G. buvęs kurčias vaikinas stovėjo atokiau ir neprisidėjo prie E. G. veiksmų. Jis matė E. G. rankose telefoną ir girdėjo, kaip D. Š. tuo metu sakė paėmęs E. G. telefoną. Jis suprato, kad yra daromas garso įrašas. Jam (M. R.) niekas neliepė nieko daryti. Jis neatsimena, ar E. G. liepė vaikinams mušti D. Š.. Jis matė, kaip E. G. paėmė iš D. Š. kažkokį pažymėjimą, nesuprato, dėl ko E. G. paėmė tą pažymėjimą. Po įvykio jam D. Š. sakė, kad jokių telefonų nėra pavogęs, E. G. jį kaltina nepagrįstai (1 t., b. l. 77-79).
Liudytojas R. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atsimena įvykį 2017 m. gegužės viduryje, tikslios datos neatsimena, kai vakare jam paskambino jo brolis D. Š., kuris pasakė, kad jį ką tik sumušė parkelyje prie bendrabučio. Jis pasakė, kad atvažiuoti šiuo metu pas jį negali, todėl D. Š. privalo eiti į bendrabutį pas bendrabučio auklėtoją, kad iškviestų policiją. D. Š. sakė, kad jis pabėgo nuo jį sumušusių asmenų ir gali nueiti į bendrabutį. D. Š. buvo uždusęs, tačiau aplinkui jokių garsų, triukšmo, kitų žmonių balsų nesigirdėjo, todėl jis suprato, kad brolį sumušusių asmenų šalia nėra. D. Š. sakė, kad jį mušė su pagaliu, nesakė, ar jam kas nors skauda. Jis nežino, kas sumušė D. Š.. D. Š. minėjo, kad vienas iš jį sumušusių asmenų buvo čigonas, kurio D. Š. nepažinojo, o kiti buvo jo grupiokai, tačiau tik vienas iš jų sudavė vieną smūgį, o kiti nieko nedarė (1 t., b. l. 85-86).
Iš D. Š. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2017-05-15 apie 17.30 val. parkelyje, ties (duomenys neskelbtini), jį iš matymo pažįstamas jaunuolis apkaltino neva jis pavogė jo mobiliojo ryšio telefoną. Jaunuolis sudavė su medine lazda jam per kojas ir pagrasino, kad jei jis negrąžins telefono arba už telefoną pinigų, sulaužys jam kojas ir rankas. Jis tokius grasinimus suprato kaip realius ir buvo labai išsigandęs (1 t., b. l. 14-16).
Iš specialisto išvados matyti, kad D. Š. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus veidą ir kairę koją. D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 93).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta – už (duomenys neskelbtini) pastato esantis parkelis. Iš įvykio vietos paimti 6 pagaliai (1 t., b. l. 27-38).
Apžiūros protokole aprašyti iš įvykio vietos paimti 6 pagaliai (1 t., b. l. 39-41).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. T. pateikė nukentėjusiojo D. Š. neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96).
Apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo D. Š. neįgaliojo pažymėjimo apžiūra (1 t., b. l. 97-99).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas S. T. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-J320F“. Iš telefono iškelti garso įrašai pavadinimais „Balsas 001“ ir „Balsas 002“ (1 t., b. l. 106-109).
Kitų objektų apžiūros protokole aprašyti iš S. T. mobiliojo telefono iškelti garso įrašai (1 t., b. l. 111-112).
Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti, kad S. T. 2017-05-15 22.01 val. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (2 t., b. l. 31).
Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti, kad E. G. 2017-05-15 21.48 val. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 164).
Iš S. T. protokolo-pareiškimo, BIRT ataskaitų žiūryklės išrašų, nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad S. T. 2016-09-16 pranešė, jog dingo jo telefonas „Samsung Galaxy Grand Neo Plus“. Padaryta 160 eurų turtinė žala. S. T. 2016-09-26 pranešė, jog telefonas atsirado, prašo tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 133-139).
Iš E. G. protokolo-pareiškimo, BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog E. G. 2017-05-24 pranešė, kad 2017-05-05 pavogtas jo telefonas „Nous NS5004“ (1 t., b. l. 129-132).
Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kvalifikuojant veiką kaip savavaldžiavimą, būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (tariamos teisės įgyvendinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-53/2014, 2K-114/2014). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje sudėties struktūrą, didele žala laikoma ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet ir tai, kad jis praranda saugumo jausmą – kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-P-183/2012).
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji pripažino savo kaltę, neginčija faktinių bylos aplinkybių, jų duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Byloje veikos kvalifikavimui neturi reikšmės tai, ar nukentėjusysis D. Š. iš tiesų pavogė kaltinamųjų telefonus ir jie turėjo tikrą teisę į žalos atlyginimą. Pakanka to, jog kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu pagrįstai manė, jog tokią teisę turėjo, t. y. arba tokia teisė buvo tikra, arba kaltinamieji sąžiningai klydo (tariama teisė). Be to, nukentėjusysis patyrė didelį diskomfortą dėl raginimo grąžinti telefonus arba atlyginti žalą. Kaltinamųjų spaudimas pasireiškė tiek fiziniu smurtu, tiek psichine prievarta, taip pat ir dokumento paėmimo bei garso įrašo padarymu. Tai sukėlė nukentėjusiajam bauginančio pobūdžio, bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ir neigiamus išgyvenimus, todėl padaryta didelė žala. Kadangi kaltinamieji, panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu fizinę ir psichinę prievartą, nesilaikydami įstatymu nustatytos, tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą bet nerealizuotą teisę į žalos atlyginimą ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms bei interesams, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo S. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Kaltinamasis S. T. prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiuoju, atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, neturi pretenzijų dėl įvykio, nereiškia civilinio ieškinio (2 t., b. l. 59-60). S. T. anksčiau neteistas, be to, jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme laikytinas antraeiliu, nebaustas administracine tvarka, nedirba, mokosi (2 t., b. l. 27-30). (duomenys neskelbtini) S. T. apibūdina teigiamai – jis mokosi labai gerai, nepraleidžia pamokų, atsakingai ir stropiai atlieka užduotis, yra draugiškas, nesivelia į ginčus, stengiasi atsiriboti nuo nemalonių situacijų (2 t., b. l. 30). Dėl išvardytų priežasčių yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir S. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos (BPK 303 str. 4 d.).
S. T. paskirta kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 54-55).
Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, veika padaryta recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 1, 13 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam E. G., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus, nusikalstama veika padarytą žalą.
Padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas. E. G. teistas keturis kartus (du kartus iki inkriminuojamų veikų padarymo), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (1 t., b. l. 148-160). E. G. administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 162), dirba (1 t., b. l. 147). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijos vidurkis. Bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-14 nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 9 d.).
BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).
Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, šiuo metu jau teistas 4 kartus, paskutiniai du apkaltinamieji nuosprendžiai, priimti 2017 m. spalio-lapkričio mėn., yra už vėlesnius nusikaltimus (liepos mėn.) nei inkriminuojama veika. E. G. administracine tvarka nebaustas, turi legalų pragyvenimo šaltinį – paskutinėje darbovietėje dirba nuo 2017 m. sausio mėn. (2 t., b. l. 147), buvusios jo mokymosi įstaigos charakterizuojamas gerai, turi kreditinių įsipareigojimų. Paminėtina ir tai, kad jis prisipažino dėl padarytos veikos, nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, padaryta veika nesukėlė itin neigiamų padarinių nukentėjusiajam, nėra jokių duomenų, kad šis nusikaltimas būtų sukėlęs nukentėjusiajam taip pat kokius nors liekamuosius reiškinius. Šios nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones, bausmės vykdymą atidedant maksimaliam trejų metų laikotarpiui (BK 75 str. 1 d.).
Į bausmės laiką E. G. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-05-15 iki 2017-05-17 (1 t., b. l. 167-168, 173) – dvi paros (BK 65, 66 str.).
E. G. paskirtos kardomosios priemonės, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos (1 t., b. l. 198-199; 2 t., b. l. 1-2).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) šeši pagaliai sunaikintini (1 t., b. l. 42-43);
2) CD su garso įrašu paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. T., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę S. T. panaikinti.
Išaiškinti S. T., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
E. G. pripažinti kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-05-15 iki 2017-05-17 – dvi paras.
Kardomąsias priemones E. G., pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) šešis pagalius sunaikintini;
2) CD su garso įrašu palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.