Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; 2.6.8.6; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 3.2.6.1

2023 m. liepos 26 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. M. 17377,20 EUR negrąžintos skolos, 4344,30 EUR palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) pasirašė vekselį, pagal kurį iš V. L. pasiskolino 60000 Lt (17377,20 EUR) ir įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini). Suėjus vekselyje nustatytam apmokėjimo terminui, atsakovas skolos negrąžino. Pirminis kreditorius V. L. ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią reikalavimo teisės pagal vekselį buvo perleistos (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovui nesumokėjus vekselyje nurodytos skolos, ieškovė turi teisę reikalauti įstatymų nustatyto 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos. Palūkanos buvo skaičiuojamos nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos 2022 m. gruodžio 21 d. Ieškovė reikalauja priteisti 4344,30 EUR palūkanų už paskutinius penkis metus iki ieškinio pateikimo dienos 2022 m. gruodžio 22 d.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalis). Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas V. M. (duomenys neskelbtini) paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) sumokėti V. L. 60000,00 Lt, kas sudaro 17377,20 EUR (e.b.l. 5). V. L. (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimo teisę į atsakovą pagal paprastąjį vekselį ieškovei (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 7). Minėta reikalavimo perleidimo sutartimi V. L. perleido ieškovei pagrindinę reikalavimo sumą, visas susikaupusias iki perleidimo ir ateityje reikalautinas palūkanas, netesybas, baudas, delspinigius, visas atstovavimo bei kitas bylinėjimosi išlaidas bei bet kokio kito pobūdžio kitus turtinius reikalavimus, kuriuos pateikti teisę suteikia pradinio kreditoriaus perleidžiamų reikalavimo teisių pagrindai, kuriais skolininkas nesumokėjo pradiniam kreditoriui iki šios sutarties sudarymo dienos (sutarties 1 straipsnis). Apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta (duomenys neskelbtini) registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstu naujojo kreditoriaus (duomenys neskelbtini) pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo, prie kurio buvo pridėta ir (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopija (e.b.l. 9;11).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Kadangi, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovui buvo pranešta aukščiau nurodytu naujojo kreditoriaus pranešimu, be to, išsiuntus atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutarties kopiją atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 25), ir procesinius dokumentus įteikus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti ir notarui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padarius vykdomąjį įrašą vekselyje. Tačiau tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris)) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo sprendžiant dėl prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo, kad tuo atveju, kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su ieškiniu skolininkui (vekselio davėjui) dėl piniginės prievolės, nurodytos vertybinio popieriaus statusą praradusiame vekselyje, įvykdymo, skolininkas (vekselio davėjas), remdamasis teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grįsdamas prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydamas tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą (sandorį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokiu atveju vekselis, kaip vienašalis sandoris, netenka jam būdingo abstraktumo ir tikrųjų ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiškinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019).

Pagal minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą atsakovo prievolės pagrindas nustatomas pagal ieškovo suformuluotą bylos nagrinėjimo dalyką. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad vekselio pagrindu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo vekselio pagrindu susiformavo paskolos teisiniai santykiai ir vekseliu įrodinėja 60000,00 Lt paskolos sumos perdavimo atsakovo nuosavybėn faktą.

Pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis). Dėl tokio dokumento įrodomosios galios turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jei paskolos sutarties dalyko perdavimo faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovo pasirašytame vekselyje yra aiškiai išreikšta atsakovo valia besąlygiškai sumokėti V. L. vekselyje nurodytą 60000,00 Lt sumą ir apibrėžtas šios prievolės įvykdymo terminas, tačiau vekselyje paskolos sumos perdavimas paskolos gavėjui nėra tiesiogiai užfiksuotas, taip pat nėra aptartos kitos paskolos sutarties sąlygos, t. y. atlyginimo už naudojimąsi paskola dydis.

Teismas, įvertinęs, kad sandoris tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo vykdomas grynaisiais pinigais, taip pat vekselyje nenurodytas paskolos davėjo asmens kodas ar gimimo data, siekdamas pašalinti abejones dėl paskolos sumos ir paskolos davėjo asmens identifikavimo, apklausė pradinį kreditorių V. L. byloje liudytoju. (duomenys neskelbtini) aiškindamas paskolos sumos perdavimo aplinkybes 2023 m. liepos 20 d. 9.00 val. teismo posėdžio metu nurodė, kad faktiškai atsakovui buvo perduota ne 60000,00 Lt suma, kaip nurodyta vekselyje, o 55000,00 Lt suma. Likusi 5000,00 Lt suma į vekselį buvo įtraukta, kaip palūkanos už naudojimąsi paskolos suma už 6 mėnesių laikotarpį. liudytojas paliudijo, kad būtent dėl tokio dydžio atlyginimo už paskolą pradinis kreditorius ryžosi paskolinti atsakovui nurodyto dydžio sumą, tam panaudodamas savo asmenines santaupas bei iš giminaičių paveldėtas pinigines lėšas. Kitas liudytojas, kuris teigė, jog dalyvavo atsakovui pasirašant V. L. išduotą vekselį, R. A. paaiškino tik aplinkybes dėl šalių aptartos vekselio sumos bei vekselio pasirašymo aplinkybių (vietos, vekselį surašiusio asmens ir pan.), tačiau pripažino, kad perduodamą paskolos sumą skaičiavo paskolos sutarties šalys, R. A. pinigų skaičiavimo procese nedalyvavo ir perduodamų pinigų sumos netikrino. Liudytojas aiškiai patvirtino tik atsakovo įsipareigojimą dėl 60000,00 Lt sumos sumokėjimo.

Vekselyje esant tik abstrakčiam atsakovo įsipareigojimui sumokėti gavėjui 60000,00 Lt sumą ir nesant tiesiogiai užfiksuotam paskolos sumos perdavimo faktui, tokie liudytojo, esančiu paskolos davėju, kuris asmeniškai perdavė atsakovui grynaisiais pinigais paskolos sumą, parodymai paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl paskolos sumos dydžio ir sudaro pagrindą laikyti, kad atsakovui buvo perduota 55000,00 Lt paskolos suma, kas sudaro 15929,10 U. T. tarpu likusią dalį vekselyje nurodytos bendros sumos – 5000,00 Lt (1448,10 EUR) sudaro šalių sutarto dydžio palūkanų suma už naudojimąsi paskola (mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos). Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius.

Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių neegzistuoja arba yra pasibaigę. Nagrinėjamu atveju atsakovas į ieškinį neatsiliepė, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu atsakovas nepasiekiamas. Todėl ieškovės reikalavimas dėl paskolos sumos priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant pradinio kreditoriaus faktiškai atsakovui perduotą paskolos sumą, kas sudaro 55000,00 Lt.

Ieškovės reikalavimas dėl 5000,00 Lt arba 1448,10 EUR paskolos sumos priteisimo netenkinamas. Kaip minėta, vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas ne tik vekselio davėjo piniginei skolai, tačiau ir kitoms vekselio davėjo prievolėms patvirtinti, taip pat gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Tačiau visais atvejais dėl vekselio įrodomosios galios turi būti sprendžiama pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus ir atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi, nagrinėjamu atveju vekselis gali būti naudojamas kaip įrodymas ir šalių susitarimui dėl palūkanų dydžio patvirtinti.

CK 6.872 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato paskolos gavėjo prievolę mokėti palūkanas už naudojimąsi paskola iki paskolos suma bus grąžinta. Nagrinėjamu atveju ieškovė nereikalauja mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo ir šalių susitarimo dėl mokėjimo palūkanų neįrodinėja, o reiškia reikalavimą tik CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už prievolės įvykdymo termino praleidimą už paskutinius penkis metus iki ieškinio pareiškimo. Šios kategorijos byloje teismas neturi pagrindo, priimdamas sprendimą, viršyti ieškovės pareikštą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje ieškovė vekseliu įrodinėja būtent 60000,00 Lt paskolos sumos perdavimo faktą ir nereiškia reikalavimo dėl mokėjimo palūkanų bei šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio neįrodinėja, mokėjimo palūkanų priteisimo klausimas nesprendžiamas, o ieškovės reikalavimas dėl 5000,00 Lt arba 1448,10 EUR paskolos sumos priteisimo atmetamas, ieškovei neįrodžius šios sumos perdavimo atsakovui kaip paskolos sumos fakto.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos, kurios neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Šios palūkanos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7- 4-611/2020).

Vekselyje numatytas atsakovo prievolės įvykdymo terminas - iki (duomenys neskelbtini). Atsakovui nesumokėjus vekselyje nurodytos skolos, kreditorius įgijo teisę nuo (duomenys neskelbtini) reikalauti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytų 5 proc. dydžio kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos. Kadangi byloje nustatyta, kad pradinio kreditoriaus suteikta ir negrąžinta paskolos suma sudaro 15929,10 EUR (55000,00 Lt), 5 proc. kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo šios sumos. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad CK 1.125 straipsnio 10 dalyje reikalavimams dėl palūkanų yra numatyta penkerių metų ieškinio senatis, reikalauja palūkanų tik už paskutinius penkis metus iki ieškinio pareiškimo 2022 m. gruodžio 22 d. Tokiu būdu apskaičiuotos palūkanos sudaro 796,46 EUR per metus (15929,10 EUR x 5 proc.). Bendra palūkanų suma už penkių metų laikotarpį sudaro 3982,30 EUR (796,46 EUR x 5 metai).

Ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (91,67 proc.) priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 488,00 EUR žyminis mokestis ir 300,00 EUR už advokato teisines paslaugas. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 39,84 EUR, paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir priteisiamos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Paskirsčius tarp šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.) ieškovei (duomenys neskelbtini) 15929,10 EUR skolą ir 3982,30 EUR palūkanų, iš viso 19911,40 EUR (devyniolika tūkstančių devynis šimtus vienuolika eurų, keturiasdešimt euro centų).

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.) ieškovei (duomenys neskelbtini) 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 19911,40 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.) ieškovei (duomenys neskelbtini) 685,69 EUR (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, šešiasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.) valstybei 36,52 EUR (trisdešimt šešis eurus, penkiasdešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.