- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- A20.-612-617/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00604-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Trečiasis asmuo
- B. M.
- Advokatai
- Eglė Vrubliauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu B. M. dėl sulaikymo persvarstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo persvarstyti ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-10-17 sprendimą dėl Eritrėjos Valstybės pilietės B. M. sulaikymo.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad užsienietė buvo sulaikyta 2025-08-21 kai buvo sustabdytas patikrinimui automobilis, kuriame važiavo 16 užsieniečių. Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, ji prisistatė kaip nepilnametis asmuo ir buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centre. Užsienietė 2025-09-13 pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir 2025-09-15 buvo sulaikyta išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir grąžinta į apgyvendinimo vietą. Atlikus amžiaus tyrimą nustatyta, kad užsienietės biologinis amžius yra daugiau nei 24 metai. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-10-17 sprendimu užsienietė sulaikyta iki 2026-01-16, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Būdama sulaikyta užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuris priimtas nagrinėti iš esmės. Užsienietė Lietuvos Respublikoje neturi šeimyninių, socialinių, ekonominių ryšių, gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, bandė pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, todėl prašo teikimą patenkinti.
Užsienietė paaiškino, kad ji nesutinka būti sulaikyta, norėtų turėti galimybę laisvai judėti.
Užsienietės atstovė paaiškino, kad užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, prašo skirti užsienietės atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad B. M. (toliau – ir užsienietė) buvo sulaikyta 2025-08-21 kai buvo sustabdytas patikrinimui automobilis, kuriame važiavo 16 užsieniečių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025-08-22 sprendimu Nr. NN-287 užsienietė buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centre. Užsienietė 2025-09-13 pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir 2025-09-15 buvo sulaikyta išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir grąžinta į apgyvendinimo vietą. 2025-10-15 gauta išvada Nr. NN-68, kurioje nurodyta, kad Eritrėjos Valstybės piliete prisistačiusi B. M. yra pilnametė, jos biologinis amžius daugiau kaip 24 metai. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro 2025-10-16 sprendimu užsienietė sulaikyta iki 48 val. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-10-17 sprendimu užsienietė sulaikyta iki 2026-01-16. Būdama sulaikyta B. M. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuris priimtas nagrinėti iš esmės.
Šiuo metu užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietės asmenybė nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, B. M. yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, jos asmenybė nenustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).
Kaip minėta, užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko be dokumentų, ji nurodė, kad yra nepilnametė. Būdama apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centre, ji 2025-09-13 pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir 2025-09-15 buvo sulaikyta išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir grąžinta į apgyvendinimo vietą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad jos biologinis amžius daugiau kaip 24 metai. Ji prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo pateikė tik po to, kai buvo sulaikyta ir, galimai – vengdama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jos išsiuntimo vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas mano, kad būtina nustatyti užsienietės judėjimo laisvės ribojimus. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, nėra duomenų, kad ji gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ji Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, teismas taiko užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 1, 2 p., 115 str. 2 d. 5 p., 118 str. 2 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-10-17 sprendimą dėl B. M. sulaikymo ir taikyti Eritrėjos Valstybės piliete B. M., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusiam asmeniui, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2026-01-16, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.