Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-12-03 · Administracinė byla Nr. A-2930-1047/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A20.-612-617/2025Sprendimas · 2025-11-10Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-12-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-03
Bylos Nr.
A-2930-1047/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00604-2025-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2930-1047/2025Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00604-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete B. M. prisistatančiam asmeniui ir jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjams Abuch Khifle ir Ingridai Nasvytei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete B. M. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo persvarstymo (duomenys neskelbtini) piliete B. M. prisistatančiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu persvarstyti ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 17 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete B. M. prisistatančio asmens (toliau – ir Užsienietė) sulaikymo Centre iki 2026 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietė buvo sulaikyta 2025 m. rugpjūčio 21 d., kai buvo sustabdytas patikrinti automobilis, kuriame važiavo 16 užsieniečių. Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė kaip nepilnametis asmuo ir buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centre. Užsienietė 2025 m. rugsėjo 13 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir 2025 m. rugsėjo 15 d. buvo sulaikyta išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir grąžinta į apgyvendinimo vietą. Atlikus amžiaus tyrimą nustatyta, kad Užsienietės biologinis amžius yra daugiau nei 24 metai. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 17 d. sprendimu Užsienietė sulaikyta iki 2026 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Būdama sulaikyta Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuris priimtas nagrinėti iš esmės. Užsienietė Lietuvos Respublikoje neturi šeimyninių, socialinių, ekonominių ryšių, gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, bandė pasišalinti iš apgyvendinimo vietos.

3. Užsienietė su teikimu nesutiko ir prašė skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimo, nes ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

II.

4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies (teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad teikimas tenkintas), pakeitė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 17 d. sprendimą dėl Užsienietės sulaikymo ir taikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismas alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatė iki 2026 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Užsienietė buvo sulaikyta 2025 m. rugpjūčio 21 d., kai buvo sustabdytas patikrinti automobilis, kuriame važiavo 16 užsieniečių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. NN-287 Užsienietė buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centre kaip nelydima nepilnametė.

5.2. Užsienietė 2025 m. rugsėjo 13 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir 2025 m. rugsėjo 15 d. buvo sulaikyta išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir grąžinta į apgyvendinimo vietą.

5.3. 2025 m. spalio 15 d. gauta išvada Nr. NN-68, kurioje nurodyta, kad Užsienietė yra pilnametė, jos biologinis amžius daugiau kaip 24 metai.

Šalies argumentai

5.4. Centro 2025 m. spalio 16 d. sprendimu Užsienietė sulaikyta iki 48 val. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 17 d. sprendimu Užsienietė sulaikyta iki 2026 m. sausio 16 d. Būdama sulaikyta Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuris priimtas nagrinėti iš esmės.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsniu, 113 straipsnio 4–5 dalimis, nustatė, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, jos asmenybė nenustatyta ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

7. Aptaręs Įstatymo 115 straipsnio 1–2, 5 dalis, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko be dokumentų, prisistatė nepilnamete, būdama apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centre, ji 2025 m. rugsėjo 13 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir 2025 m. rugsėjo 15 d. buvo sulaikyta išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir grąžinta į apgyvendinimo vietą, atlikus tyrimą nustatyta, kad jos biologinis amžius daugiau kaip 24 metai, ji prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik po to, kai buvo sulaikyta, teismas priėjo prie išvados, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir sutrukdys priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jos išsiuntimo vykdymo. Teismas sprendė, kad būtina nustatyti Užsienietės judėjimo laisvės ribojimus, todėl įvertinęs tai, jog ji yra prieglobsčio prašytoja, nėra duomenų dėl jos galimybės kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Užsienietė Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, taikė jai alternatyvią sulaikymui priemonę.

III.

8. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir paskirti Užsienietei kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Šalies argumentai

9. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, jog:

9.1. Ji yra de facto sulaikyta, nors Įstatyme taikoma priemonė pavadinta alternatyvia sulaikymui priemone, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje Nr. C-72/22 nurodė, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra sulaikymas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės nepasikeitė, pasikeitė tik apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kurios priežiūroje yra centrai.

9.2. Teismas sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nors teikime nebuvo pagrįsta, kodėl yra poreikis taikyti asmens laisvės ribojimą tuo pagrindu, kad reikia išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus. Centras turėjo pagrįsti, kodėl reikia taikyti asmens laisvės suvaržymą, kokių veiksmų buvo imtasi, kad būtų išaiškinti motyvai, kas lėmė, kad jie nėra išaiškinti. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/32/ES 16 punkto, Europos prieglobsčio paramos biuro 2019 m. leidinio, skirto Europos Sąjungos valstybių narių teismams, sprendžiant prieglobsčio prašytojų sulaikymo klausimus, nuostatomis, akcentuojama, kad asmens laisvės suvaržymas šiuo pagrindu galimas tik pirminiu etapu ir negali pateisinti laisvės suvaržymo visu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu.

9.3. Aptarus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktus, pažymima, jog teismas nė vieno iš šių pagrindų nenurodė savo sprendimui pagrįsti. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas netaikytinas, nes turi būti nustatyta ne tik, kad asmuo neturi asmens dokumento, bet kad ir nebendradarbiauja. Nagrinėjamu atveju nėra nebendradarbiavimo fakto.

Atsiliepimas

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Utenos apylinkės Ignalinos rūmų 2025 m lapkričio 10 d. sprendimą nepakeistą.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir papildomai nurodo, jog:

11.1. Teismo Užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga, proporcinga ir būtina priemonė. Užsienietė apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros Vilniaus priėmimo centre, ji nėra atskirta nuo kitų agentūros gyventojų, jos judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Nors Užsienietės judėjimo laisvė yra ribojama, tačiau šis ribojimas nėra absoliutus, Užsienietei užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jos poreikiams tenkinti.

11.2. Užsienietė atvyko be jokio asmens tapatybę, pilietybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę, todėl egzistuoja didelė tikimybė, jog ji vėl neteisėtai išvyks iš Lietuvos. Užsienietė vyko tranzitu ir Lietuvos Respublika nebuvo jos kelionės tikslas, ji nepateikė prieglobsčio prašymo po neteisėto atvykimo, tai padarė tik praėjus dviem mėnesiams po sulaikymo. Užsienietė nėra linkusi laikytis migracinių įstatymų ir tvarkos, gali sutrukdyti kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jos prašymą, priimti ir įgyvendinti sprendimą prieglobsčio byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas bei Užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą nustatant iki 2026 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Centras teikime prašė palikti Užsienietei sulaikymą Centre iki 2026 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė Centro teikimą tenkinantis iš dalies, pateikė tokią savo išvadą pagrindžiančius argumentus, tačiau skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė Centro teikimą tenkinti, pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 17 d. sprendimą dėl Užsienietės sulaikymo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas sprendimas – Centro teikimą patenkinti – laikytinas rašymo apsirikimu, kuris ištaisomas šia nutartimi.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes (be kita ko, Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos asmenybė nenustatyta, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas (motyvai neišaiškinti), prisistatė nepilnamete, biologinis amžius nustatytas tik atlikus tyrimą, pasišalino iš apgyvendinimo vietos, tačiau buvo sulaikyta išvykstanti į Lenkijos Respubliką ir grąžinta), priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti Užsienietei judėjimo laisvės ribojimus bei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

15. Užsienietė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jai taikomas de facto sulaikymas, nors byloje nėra nebendradarbiavimo fakto. Užsienietė laikosi pozicijos, jog jai turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo teisės apribojimų.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, vertindama Užsienietės apeliacinio skundo bei Centro atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, pažymi, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja.

17. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

18. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (11 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; kt.).

20. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

21. Užsienietė apeliaciniame skunde tvirtina, kad prieglobsčio prašymo motyvams išsiaiškinti de facto sulaikymas yra neproporcinga priemonė, šį tikslą galima pasiekti pritaikius jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Teisėjų kolegija, vertinama šiuos argumentus, t. y. spręsdama dėl Užsienietei pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumo, pažymi, kad Užsienietės tapatybė nenustatyta, ji prisistatė nepilnamete, 2025 m. rugsėjo 13 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos, 2025 m. rugsėjo 15 d. buvo sulaikyta vykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir grąžinta į apgyvendinimo vietą, atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad Užsienietės biologinis amžius daugiau kaip 24 metai, ji prieglobsčio prašymą pateikė būdama sulaikyta, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau Užsienietė per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (tikėtina, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsienietės kelionės tikslas), pasišalino iš laikinos apgyvendinimo vietos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Įstatymo tikslų (išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus) nebuvo galima pasiekti mažiau Užsienietės laisvę varžančiomis priemonėmis. Kartu teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsienietei taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsienietės elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, ji bandys pabėgti, pasislėpti ir sutrukdyti priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tinkamai įvertino Užsienietei taikytinos judėjimo laisvės apribojimo priemonės proporcingumą. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete B. M. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėEgidijus Šileikis