Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-643-485/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
1A-643-485/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36342-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
Ž. I.
Advokatai
Gintaras Dabkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-643-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36342-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,nuteistajam Ž. I., jo gynėjui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. I. advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. I. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 60 MGL, t. y. 2 259,60 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, Ž. I. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuotas automobilis ,,Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas(duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. I. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 18 d. apie 20.43 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu ,,Alkotest 6810“ nustatyta mažiausia koncentracija – 2,64 promilės alkoholio), ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko kliudė dešinėje kelio pusėje augantį medį, po ko, važiuodamas atbuline eiga, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir ties Tulpių g. pastatu Nr. 26 atsitrenkė į stovėjusį automobilį ,,Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktų reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad kaltinimas Ž. I. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Ž. I. gynėjas advokatas Gintaras Dabkevičius prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetinę reikšmę vieniems byloje esantiems įrodymams prieš kitus, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Skundžiamas nuosprendis grįstas neišsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, prielaidomis ir spėlionėmis. Byloje nesurinkta jokių neginčijamų įrodymų dėl automobilio vairavimo nuteistajam esant neblaiviam.

3.2. Skunde teigiama, jog skundžiamas nuosprendis grindžiamas liudytojų parodymais bei kitais duomenimis apie girtumo nustatymą ne įvykio metu, o praėjus pakankamai daug laiko nuo jo. Per laiką nuo tariamojo eismo įvykio iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, nuteistajam to nežinant ir nesuprantant, jam buvo duota išgerti alkoholio. Byloje nenustatyta, kad jis vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Vieninteliai liudytojai T. P. ir V. P. buvo priėję prie nuteistojo po įvykio, tačiau alkoholio kvapo sklindančio nuo jo neužuodė, tik nurodė jo keistą elgesį. Nuteistasis paaiškino, jog jo elgesio keistumą lėmė liga – vidutinio sunkumo depresija, jis nebuvo išgėręs vaistų, taip pat tai, jog nepavyko rasti privažiavimo prie dėdės M. P. namo, be to, jis buvo išgąsdintas staiga prie automobilio priėjusio ir pro langą įlindusio vyriškio, kuris ištraukė automobilio raktelius. Apelianto teigimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad po to, kai T. P. ištraukė nuteistojo automobilio raktelius, Ž. I. išlipo iš automobilio ir per sodus nuėjo pas M. P., kurio paprašė atsigerti, o šis nieko nesakęs jam padavė stiklinę su atskiestu spiritu. Šio gėrimo kvapo neužuodė ir vienu gurkšniu jį išgėrė, pasijuto apsvaigęs. Skundo autoriaus teigimu, liudytojų T. P., V. P., S. Č., M. Z. parodymai nepatvirtina, jog Ž. I. vairavo neblaivus, kai jo kraujyje daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. T. P. nurodė, jog sklindančio alkoholio kvapo neužuodė, o kiti liudytojai tik subjektyviai išsakė savo nuomonę, pagrįstą nuogirdomis ir spėlionėmis. Neblaivumo fakto negali patvirtinti ir gydytojos psichiatrės Z. R. paaiškinimai, kurie vertintini kaip šališki ir neobjektyvūs, nes baigiamųjų kalbų metu paaiškėjo faktas, jog ją su prokuroru sieja giminystės ryšiai.

3.3. Skunde analizuojami liudytojų T. P. ir M. Z. parodymai. Teigiama, jog tai, kad T. P. įkišęs galvą į automobilio saloną neužuodė nuo nuteistojo sklindančio alkoholio kvapo, tuo tarpu maždaug po valandos nuo pranešimo apie galimą eismo įvykį atvykusi liudytoja M. Z. tvirtino, jog nuo Ž. I. sklido stiprus alkoholio kvapas, patvirtina, jog nuteistasis alkoholį vartojo tarp dviejų įvykių - išlipimo iš automobilio ir bendravimo su liudytoja M. Z.. Nuteistasis taip pat pažymi, jog kokio stiprumo gėrimą jis išgėrė pas dėdę nėra galimybės atsakyti, nes ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybė nebuvo tirta ir nustatinėjama. Nenustatinėjamos buvo ir kitos svarbios alkoholio rezorbcijos trukmei įtakos turinčios aplinkybės, tokios kaip nuteistojo sveikatos būklė (kepenų veikla gali turėti įtakos intoksikacijos trukmei ir pobūdžiui), vartojamų vaistų įtaka, maistas, aplinkos temperatūra ir kt. Nesant šių individualių duomenų specialistės Z. R. bendro pobūdžio vertinimas dėl rezorbcijos trukmės ir etilo alkoholio koncentracijos nuteistojo kraujyje negali būti vertinamuoju kriterijumi dėl asmens blaivumo būklės vairavimo momentu.

3.4. Ž. I. tvirtina, kad jokių objektyvių duomenų, kiek iki atvykstant policijos pareigūnams alkoholio buvo išgėręs nuteistasis, byloje nėra surinkta, todėl lieka remtis tik paties nuteistojo ir M. P. parodymais, kad alkoholis buvo vartotas jau po įvykio. Manoma, jog byloje nėra jokios galimybės objektyviai nustatyti, kokia alkoholio koncentracija buvo nuteistojo kraujyje būtent jam vairuojant automobilį kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, taigi savaime negalima spręsti, kad automobilio vairavimo metu Ž. I. kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, kadangi alkoholio koncentracijos kiekis vairavimo metu nenustatytas jokiomis priemonėmis, o alkoholio kiekio koncentracija turi tiesioginę įtaką veikos kvalifikavimui. Alkoholio galėjo nebūti arba būti mažiau ir tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė nekiltų. Pažymėtina, jog visos kilusios abejonės turi būti vertinamos nuteistojo naudai, nes esminė aplinkybė, jog alkoholis buvo vartotas po automobilio vairavimo nėra neginčytinai paneigta ir įrodyta kaip objektyviai neįtikinama. Vien tik fakto, jog nuteistasis automobilio vairavimo metu buvo galimai girtas, nepakanka jo kaltei pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagrįsti. Priešinga pozicija paneigtų suformuotą teismo praktiką (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-491/2018.).

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo Ž. I. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas teigiant, kad Ž. I. automobilį vairavo būdamas blaivus, todėl dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo jis pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, byloje nesant jokių objektyvių vairavimo jam esant apsvaigus nuo alkoholio faktą patvirtinančių įrodymų. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Ž. I. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau, negu 1,5 promilės, alkoholio.

7. Įrodymų vertinimo bendrosios nuostatos ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos išvados dėl Ž. I. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo yra pagrįstos, išsamiai argumentuotos, atitinka byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nenustatyta.

8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, policijos pareigūnams 2017 m. liepos 18 d. atvykus į nusikaltimo padarymo vietą – (duomenys neskelbtini) k., ir 21.48 val. atlikus Ž. I. blaivumo patikrinimą alkotesteriu, jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo 2,64 promilės. Ši aplinkybė nustatyta rašytiniu įrodymu – alkotesterio kvitu, jos neneigia ir pats Ž. I. ar apeliacinį skundą pateikęs jo gynėjas. Tačiau Ž. I. teigia alkoholį vartojęs jau po to, kai vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė, dėl ko kliudė medį, po ko, važiuodamas atbuline eiga, vėl nesuvaldė automobilio ir ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjusį kitą automobilį, ir, liudytojui T. P. ištraukus automobilio raktelius, iš jo išlipo bei nuėjo pas netoliese įvykio vietos gyvenantį dėdę M. P.. Tokios pačios versijos nuteistasis laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Be to, šią nuteistojo versiją iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. P.. Tačiau teisėjų kolegija tokią nuteistojo versiją laiko tik gynybine jo pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, atitinkamai atmeta ir liudytojo M. P. parodymus, kadangi šių asmenų paaiškinimai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad Ž. I. ir M. P. parodymus, jog alkoholį nuteistasis vartojo jau po to, kai išlipo iš vairuojamo automobilio, paneigia liudytojų T. P., V. P., S. Č., M. Z. parodymai bei eismo įvykio vietos apžiūros protokolas. Nuteistojo gynėjas teigia, jog šių liudytojų parodymai nepatvirtina fakto, jog Ž. I. vairavo automobilį neblaivus, kadangi T. P. ir V. P., kurie yra vieninteliai liudytojai tiesiogiai matę nuteistąjį iš karto po to, kai pastarasis išlipo iš automobilio, nurodė alkoholio kvapo sklidusio nuo nuteistojo neužuodę, o kitos liudytojos – S. Č. ir M. Z., iš automobilio išlipančio nuteistojo pačios nematė, jos duodamos parodymus išsakė tik subjektyvią nuomonę, pagrįstą nuogirdomis. Apygardos teismas su tokiu liudytojų parodymų vertinimu sutikti negali.

8.1. T. P. ir V. P., iš tiesų, nenurodė, jog Ž. I. išlipus iš automobilio „Citroen Berlingo“ nuo jo būtų sklidęs alkoholio kvapas, tačiau pažymėtina, jog iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ya tik vienas iš požymių, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog asmuo yra neblaivus. Be to, nuo Ž. I. sklidusio alkoholio kvapo minėti liudytojai galėjo neužuosti ir dėl to, kad su nuteistuoju jie kontaktavo ne visiškai uždarose patalpose. Taigi vien ta aplinkybė, jog liudytojai nepatvirtino, kad nuo Ž. I. sklido alkoholio kvapas, vienareikšmiškai neleidžia teigti, jog Ž. I. automobilį vairavo blaivus. Kaip matyti iš liudytojų T. P. ir V. P. parodymų, apie nuteistojo neblaivumą abu liudytojai sprendė iš kitų požymių – visų pirma, Ž. I. vairavimo, sukėlusio net kelias avarines situacijas, neadekvačios elgsenos (nuteistasis nieko nekalbėjo, nereagavo į T. P., iš karto pasišalino iš įvykio vietos) bei nekoordinuotų judesių jam išlipus iš automobilio.

8.2. Neadekvatų savo elgesį nuteistasis, visų pirma, bandė paaiškinti jam diagnozuota vidutinio sunkumo depresija bei jai gydyti paskirtų vaistų vartojimo ypatumais, šią aplinkybę apeliaciniame skunde akcentavo ir jo gynėjas. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismas, apklausdamas specialistę, gydytoją psichiatrę Z. R., aiškinosi kokią įtaką Ž. I. vairavimui, jo elgsenai ar apsvaigimo laipsnio nustatymui galėjo turėti jam paskirtų medikamentų vartojimas. Apklausta specialistė parodė, jog vaistų, skirtų depresijai gydyti, vartojimas (tai pat ir jų neišgėrimas įvykio dieną) jokios įtakos Ž. I. apsvaigimui, jo elgesiui negalėjo daryti. Nuteistojo gynėjas skunde kelia abejones dėl šios specialistės parodymų objektyvumo ir nešališkumo, jas grindžia pirmosios instancijos teisme išsakytų baigiamųjų kalbų metu neva tai paaiškėjusiu faktu apie giminystės ryšį tarp specialistės ir valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikančio prokuroro. Įvertinęs baigiamųjų kalbų turinį, apygardos teismas pažymi, jog jų metu buvo keliamas klausimas ne dėl šioje byloje apklaustos specialistės Z. R. ir prokuroro M. Šukio šeiminių ar giminystės ryšių, kas galėtų būti pagrindu jos parodymus vertinti atidžiau, o dėl K. Š., kuri gydo nuteistąjį VĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, ryšių su prokuroru. Tai, jog Z. R. būtų susijusi šeimos ar giminystės ryšiais su bylą nagrinėjusia teisėja ar prokuroru ar būtų kitaip suinteresuota šios bylos baigtimi, nenustatyta, aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių būtent Z. R. nešališkumu nenurodė nei nuteistasis, nei jo gynėjas. Taigi teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti apklaustos specialistės parodymų patikimumu, jos nešališkumu, todėl jos duotais parodymais vadojausi ir jų pagrindu atmeta nuteistojo ir jo gynėjo teiginius, jog Ž. I. keistą elgesį išlipus iš automobilio lėmė vaistų, skirtų gydyti psichikos sutrikimą, vartojimas.

8.3. Neadekvatų savo elgesį nuteistasis taip pat bandė paaiškinti stresine reakcija į susidariusią situaciją, nurodė, jog buvo išgąsdintas T. P., kuris įlindo į jo vairuojamo automobilio vidų ir ištraukė automobilio raktelius, veiksmų. Apklausiama specialistė Z. R. paaiškino, jog į stresinę situaciją kiekvienas asmuo reaguoja skirtingai, tačiau stresinėje būsenoje esantis asmuo gali nekalbėti. Toks specialistės paaiškinimas iš dalies patvirtinta nuteistojo teiginius, jog jo neadekvatų elgesį, o būtent nereagavimą į aplinkinius asmenis, nekalbėjimą su jais, galėjo įtakoti išgąstis dėl T. P. veiksmų. Tačiau kaip jau minėta, apie nuteistojo neblaivumą liudytojai T. P. ir V. P. sprendė ne tik iš jo neadekvataus elgesio, bet ir nekoordinuotų judesių išlipus iš automobilio bei vairavimo, sukėlusio net kelias avarines situacijas. O šių požymių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog Ž. I., vairuodamas automobilį buvo neblaivus, buvimo stresinės situacijos, galimai susidariusios dėl T. P. veiksmų, egzistavimas sąlygoti negalėjo. Juo labiau šių požymių įtakoti negalėjo tai, jog Ž. I., nerado dėdės M. P. namų.

8.4. Nors teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog M. Z. ir S. Č. iš karto po to, kai Ž. I. išlipo iš automobilio, jo nematė, taigi jų parodymai dalyje dėl požymių, leidžiančių įtarti, kad Ž. I. buvo neblaivus vairuodamas automobilį, buvimo yra tik išvestiniai, gauti iš liudytojų T. P. ir V. P. pasakojimų, tačiau jų parodymai, vertinant bendrame kontekste su kitais įrodymais, yra reikšmingi, kaip patvirtinantys T. P. ir V. P. parodymų nuoseklumą. Todėl jais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi, priimdamas Ž. I. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

8.5. Apeliantas skunde taip pat tvirtinta, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Ž. I. sukėlė eismo įvykį. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apygardos teismas, visų pirma, pažymi, jog ši aplinkybė nėra reikšminga nuteistojo veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ne už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus ar buvo sutrikdyta jo sveikata. Ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbi tik dėl to, jog ji patvirtina vieno iš požymių, leidžiančių įtarti, kad Ž. I. jau vairuodamas automobilį buvo neblaivus, o ne išgėrė alkoholio po eismo įvykio, buvimą. Apelianto teiginius, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Ž. I., vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, absoliučiai paneigia liudytojų T. P., V. P., S. Č., A. Č., M. Z. parodymai, policijos įvykių suvestinėje, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros akte užfiksuoti duomenys. Liudytojai T. P., V. P. parodė, jog matė, kaip nuteistojo vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, trenkėsi į medį, tujas, kaimynų tvoros stulpą, automobilį. L. Č. parodė, kad per langą matė dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kuris važiavo atbuline eiga, vėliau išgirdo neįprastą garsą, o išėjusi į lauką pamatė, kad apgadintas jų automobilis „Wolkswagen Golf“, nuverstas tvoros stulpas. Apklausiamas L. Č. tvirtino, jog po eismo įvykio jam paskambino žmona, pranešė apie apgadintą jų automobilį „Wolkswagen Golf“ ir nuverstą tvoros stulpą. Apklausiama policijos pareigūnė M. Z. nurodė, jog 2017 m. liepos 18 d. apie 20.50 val. gavo pranešimą, kad soduose (duomenys neskelbtini) r., neblaivus vairuotojas kliudė kieme stovėjusį automobilį, atsitrenkė į medį, atvykus į nurodytą vietą, ją pasitiko liudytojas, paaiškinęs, jog automobilio „Citroen Berlingo“ vairuotojas, būdamas neblaivus, atsitrenkė į medžius, apgadino tvorą, kieme stovėjusį automobilį „Wolkswagen Golf“. Duomenys apie 2017 m. liepos 18 d. 20.45 val. gautą pranešimą dėl automobilio „Citroen Berlingo“ vairuotojo, kuris yra neblaivus, sukelto eismo įvykio užfiksuoti policijos įvykių suvestinėje. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti (duomenys neskelbtini) sen., kiemo teritorijoje stovėjusio automobilio „Wolkswagen Golf“, šią teritoriją apjuosusios tvoros apgadinimai, konstatuota, jog automobilis „Citroen Berlingo“ stovi tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų, užvažiavęs ant gyvatvorės. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros akte užfiksuoti automobilio „Citroen Berlingo“ sugadinimo požymiai. Šie duomenys neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, jog Ž. I. vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“ būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nesuvaldė jo, dėl to kliudė medį ir atsitrenkė į automobilį „Wolkswagen Golf“.

9. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog netikėti nuteistojo iškelta versija, jog alkoholį jis vartojo jau po automobilio vairavimo, nuėjęs pas dėdę, gyvenantį (duomenys neskelbtini) r., atitinkamai ir M. P. parodymais, leidžia ne tik aukščiau aptarti liudytojų parodymai apie nuteistojo vairavimo ypatumus, jo koordinaciją bei neadekvatų elgesį išlipus iš automobilio, bet ir liudytojo V. P. parodymai, jog išlipęs iš automobilio nuteistasis nuėjo link Tulpių g. pradžios, kuri yra priešingoje pusėje nei Radastų g., bei specialistės Z. R. paaiškinimas apie alkoholio rezorbcijos procesą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai išanalizavo specialistės paaiškinimą apie alkoholio rezorbcijos procesą bei nurodė argumentus, kuriais remiantis daro išvadą, jog 2017 m. liepos 18 d. 21.48 val. atlikto blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai negali būti siejami su neva pas M. P. suvartoto alkoholio kiekiu laikotarpiu nuo 20.45 val. (laikas, kai Ž. I. išlipo iš automobilio) iki 21.48 val. Pritardamas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai bei ją pagrindžiantiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas, nemato prasmės jų dar kartą kartoti.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog byloje nėra jokios galimybės objektyviai nustatyti, kokia alkoholio koncentracija buvo nuteistojo kraujyje jam vairuojant automobilį kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, todėl savaime negalima teigti, jog jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o tai svarbu veikos kvalifikavimui, kadangi esant mažesnei nei 1,5 promilės alkoholio koncentracijai kraujyje baudžiamoji atsakomybė, apskritai, nekiltų. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti tikslią alkoholio koncentraciją Ž. I. kraujyje automobilio vairavimo metu, nes atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tuomet, kai etilo alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promiles, t. y. baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti tiksli alkoholio koncentracija kraujyje reikšmės neturi, svarbu nustatyti, kad ši koncentracija viršija 1,5 promilės. O ši aplinkybė neginčijamai nustatyta alkotesteriu „Alkotest 6810“ atlikto patikrinimo rezultatais, iš kurių matyti, jog 2017 m. liepos 18 d. 21.48 val. Ž. I. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo 2,64 promilės. Apklausta specialistė Z. R. parodė, jog laikotarpiu nuo transporto priemonės vairavimo iki Ž. I. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, t. y. 20.43 val. iki 21.48 val., vyko oksidacijos procesas, kurio metu alkoholio koncentracija galėjo sumažėti nuo 0,15 iki 0,7 promilių. Atsižvelgiant į tai, jog alkoholio koncentracija per laikotarpį nuo automobilio vairavimo iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu galėjo tik mažėti, o ne didėti, akivaizdu, jog etilo alkoholio koncentracija Ž. I. kraujyje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo gerokai didesnė negu 1,5 promilės. Kadangi Z. R. paaiškinimais dėl alkoholio rezorbcijos proceso buvo remiamasi ne nustatant kokia alkoholio koncentracija buvo Ž. I. kraujyje automobilio vairavimo metu (ši aplinkybė, kaip jau minėta, buvo nustatyta alkotesteriu atliktu neblaivumo patikrinimu), o, siekiant objektyviai įvertinti nuteistojo iškeltos gynybinės versijos pagrįstumą, apeliacinio skundo argumentas, jog Z. R. bendro pobūdžio vertinimas dėl rezorbcijos trukmės ir etilo alkoholio koncentracijos nuteistojo kraujyje negali būti vertinamuoju kriterijumi dėl asmens blaivumo būklės vairavimo metu, atmetamas.

11. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apelianto atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai, vadovaudamasis teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, o ne prielaidomis ir spėlionėmis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nusprendė, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. I. alkoholį vartojo dar prieš vairuojant transporto priemonę, o šio asmens kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, ir pripažino Ž. I. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu bei 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. I. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas